808c759f-8b2f-4542-b926-e45f6b66fe04 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3722-342/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00124-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 10 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2019 m. gegužės 7 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas T. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 1 - 2) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės (toliau - ir atsakovė), atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK, atsakovės atstovas), 800,00 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad periodiÅ¡kai buvo etapuojamas iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus į Tauragės AVPK areÅ¡tinę.

Teigia, kad Tauragės AVPK areÅ¡tinėje buvo žeminamas ir laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, kadangi areÅ¡tinės kamerų apÅ¡vietimas labai prastas, dienos apÅ¡vietimas dėl nepermatomų langų nepatenka, grynas oras patenka tik per skylutes duryse. Pažymi, kad kamerų grindys medinės, po jomis knibžda pelės, kamerų plotai neatitinka nustatytų normų, iÅ¡ tualeto sklinda blogas kvapas, nes jis yra atviras, nėra vėdinimo, ventiliacijos, kamerose buvo drėgna. Tvirtina, kad dėl nurodytų kalinimo sÄ lygų atsirado patalpų baimė, stresas, nerimas naktimis, blogai miega.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės AVPK, atsiliepimu (b. l. 7 - 11) pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo laikomas vienas 2 kameroje, kurios plotas 13,12 kv. m. laikotarpiu nuo 2019-01-24 iki 2019-01-27, ir su vienu asmeniu laikotarpiu nuo 2019-02-06 iki 2019-01-29, 4 kameroje, kurios plotas 12,60 kv. m. su vienu asmeniu laikotarpiu nuo 2019-02-06 iki 2019-02-08. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų apie tai, kad dėl laikymo sÄ lygų areÅ¡tinėje buvo sukeltos neigiamos pasekmės ar sveikatos sutrikimai nepateikė, į gydytojus nesikreipė, bei nepagrindė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį.

Akcentuoja, kad yra atliekami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento (toliau – ir Departamentas) patikrinimai, tačiau 2019 m. nė vienas areÅ¡tinėje buvęs asmuo nesikreipė nei į DepartamentÄ , nei į administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Teigia, kad areÅ¡tinės kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ar orlaides. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant areÅ¡tinėje jo teisė į teisės aktuose nustatytÄ gyvenamojo ploto dydį pažeista nebuvo.

Mano, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl knibždėjimo yra nepagrįsti ir iÅ¡galvoti. Atkreipia dėmesį, kad nėra visų civilinės atsakomybės sÄ lygų neturtinei žalai kilti. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, 800,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuriÄ jis galimai patyrė dėl Tauragės AVPK (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų.

Dėl vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ anksčiau minėtų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( toliau - ir LVAT) praktikos, nagrinėjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 541) nurodyta, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .

Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti ar Tauragės AVPK (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ netinkamų jo laikymo kamerose sÄ lygų, kai areÅ¡tinės kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios” Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Nustatant vienam sulaikytajam asmeniui laikomam areÅ¡tinės kameroje tenkančio minimalus ploto normatyvÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m., neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ .

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2015-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A678-442/2015, 2015-07-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A2277-520/2015, 2015-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A2711-520/2015 ir kt.). Iš Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2019-02-26 tarnybinio pranešimo (b. l.

15) turinio matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-24 iki 2019-01-27 buvo laikomas vienas kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m., laikotarpiu nuo 2019-01-28 iki 2019-01-29 buvo laikomas kartu su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m., laikotarpiu nuo 2019-02-06 iki 2019-02-08 buvo laikomas kartu su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m. Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčija atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie jo laikymo areštinėje laikotarpius bei kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas neturtinės žalos atlyginimo, privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtÄ neturtinę žalÄ , arba nurodyti reikÅ¡mingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Nesant anksčiau minėtus atsakovės pateiktus duomenis paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo Å¡iais duomenimis abejoti. Pažymėtina tai, kad tarnybiniame praneÅ¡ime nenurodyta, jog į kameros bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas, nenurodyta, kokį plotÄ užima sanitarinis mazgas.

LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinime (paskelbtas LVAT biuletenyje Nr. 26, 2014) pabrėžta, jog LVAT laikosi pozicijos, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ir kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (173 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė duomenų, kiek ploto užima sanitarinis mazgas, spręstina, jog pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos, kai jam teko plotas iki 6 kv. m., neatitiko teisės aktais nustatyto reglamentavimo.

Atlikus aritmetinius paskaičiavimus, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Tauragės AVPK areÅ¡tinėje laikotarpiais, pareiÅ¡kėjui teko nuo 6,3 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai Å¡iuo aspektu nebuvo pažeisti. Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo ir daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį (nuo 2019-01-24 iki 2019-01-29 ir nuo 2019-02-06 iki 2019-02-08) buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 straipsnis).

Dėl higienos normų PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ taip pat kildina ir iÅ¡ neteisėtų atsakovės veiksmų, neužtikrinus higienos normų reikalavimų, t. y. netinkamos ventiliacijos ir apÅ¡vietimo, drėgmės, blogo kvapo dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, medinių grindų, po kuriomis girdėjosi knibždėsis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai” (toliau – ir HN 134:2015) nustato policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ .

Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, o 13 punkte – kad asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Aptariamų higienos normų 14 punktas nustato, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (HN 134:2015 15 punktas).

HN 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 punktai).

LVAT ne kartÄ yra nurodęs, kad tokio pobÅ«džio bylose įrodinėjimo naÅ¡ta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., LVAT 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė Tauragės departamento 2017-02-15 patikrinimo aktÄ (b. l. 17 - 19). Aptariamame patikrinimo akte tikrinta areÅ¡tinės kamera Nr.3, nustatyta, kad bendra dirbtinė apÅ¡vieta neatitinka reglamentuojamo dydžio, yra vizualiai matomų pelėsių, o kitų pažeidimų nenustatyta.

Pažeidimus nustatyta pašalinti iki 2017-03-31. Iš 2017-05-11 rašto „Dėl areštinės” (b. l.

26) matyti, kad areÅ¡tinės virÅ¡ininkas nurodo, kad apÅ¡vietimui padidinti, rekonstruojant areÅ¡tinę, bÅ«tina papildomai įrengti Å¡viestuvus. Kitų suėmimo vykdymo sÄ lygų pažeidimų byloje nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyręs jį iÅ¡ kitų areÅ¡tinėje laikomų asmenų. Todėl pareiÅ¡kėjo sulaikymo sÄ lygas Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti „žeminančiomis” Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Be to, iÅ¡ minėtų raÅ¡ytinių įrodymų turinio matyti, kad patikrinimai dėl sÄ lygų tam tikrose kamerose buvo atliekami pagal gautus skundus. Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundų dėl kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, nebuvo, taigi pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų laikymo sÄ lygų nesiskundė ir laikymo sÄ lygų pagerinti neprašė. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs. Be kita ko, pareiÅ¡kėjas įrodymų, patvirtinančių sukeltų pasekmių mastÄ , taip pat nepateikė.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl prastų gyvenimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė sveikatos sutrikimų ar kreipėsi į administracijÄ su tokio pobÅ«džio nusiskundimais, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo dvasinės bei fizinės bÅ«klės jo nurodyti pažeidimai stipriai nepaveikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų (netinkamos ventiliacijos, drėgmės, blogo apÅ¡vietimo, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, blogo kvapo, girgždesio po grindimis ir pan.) Tauragės AVPK areÅ¡tinėje yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl anksčiau išdėstytų priežasčių pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.;

LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Taigi, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra jokių įrodymų apie neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų neigiamo poveikio pareiÅ¡kėjui masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Nenustačius neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iÅ¡ privalomų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo T. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė