2023-02-08 Nr. DBT-7-2-13-3-03006-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-10/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03006-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės B. Z. ieškinį atsakovei Alytaus rajono savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės Alytaus rajono savivaldybės 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad jai ir kitiems bendraturčiams priklausantis žemės sklypas ir jame esantys pastatai nuo 2010 m. yra užliejami iš (duomenys neskelbtini) gyvenvietės kanalizacijos ir paviršinio vandens (lietaus) nuotekų sistemos, todėl šiam turtui padaryta žala. Už vandentiekio, kanalizacijos tinklus (duomenys neskelbtini) yra atsakinga Alytaus rajono savivaldybė. Atsakovei nesiėmus veiksmų, ieškovė ir bendraturčiai atjungė savo gyvenamojo namo nuotekų trasą nuo nuotekų tinklų, pasistatė vietinę nuotekų valymo įrangą, nusipirko tris elektrinius vandens siurblius ir žarnas vandeniui pumpuoti.

Atsakovė su bendraturčiais jau buvo kreipusis į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių Alytaus rajono savivaldybės administracijos, Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. 2013 m. kovo 7 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 90/2013, kuria, be kita ko, nutarė priteisti solidariai iš atsakovų Alytaus rajono savivaldybės ir Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ ieškovei B. Z. 15000 Lt neturinės žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, Alytaus rajono savivaldybė buvo pripažinta kalta dėl jai atsiradusios žalos. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepaneigė ieškovės teisės dėl reikalavimų dėl prievolės įvykdymo natūra; priešingai, nurodė ir patvirtino, kad tokią teisę klientas turi, tik reikalavimai turi būti tinkamai ir aiškiai suformuluoti, kartu pateikiant įrodymus, kad kliento turtas vis dar yra užliejamas. Taigi ieškovės reikalavimas dėl prievolės įvykdymo natūra nebuvo patenkintas iš esmės tik dėl formalių priežasčių: formuluotės ir papildomo įrodymo dėl ieškovės turto užliejimo po atitinkamų naujų siurblių siurblinėje ir naujų šulinių sankryžoje įrengimo nepateikimo.

Ieškovė teigia, kad po minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, jos turtas ir toliau užliejamas. Ji kreipėsi į atsakovę dėl informacijos, kas buvo padaryta, kad ieškovės turtas nebūtų užliejamas, pateikimo, tačiau konkretaus atsakymo negavo. Nuo Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. K-242 patvirtintame specialiajame plane numatytos (duomenys neskelbtini) gyvenvietės inžinerinių tinklų pertvarkos 2014-2016 metais, praėjo 6 metai, tačiau ieškovės padėtis dėl užliejamo turto nepasikeitė. Todėl Alytaus rajono savivaldybė nesiėmė reikalingų veiksmų, nors tai privalėjo padaryti kaip atsakinga institucija.

Bylą gavę Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai suabejojo šio ieškinio teismingumu bendrosios kompetencijos teismui. Teismas nurodė, jog ieškovė žalą kildina iš Alytaus rajono savivaldybės netinkamo funkcijų, nustatytų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, atlikimo. Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nusiauta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. Todėl žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Be to, Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, yra konstatavusi, jog reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl Alytaus rajono savivaldybės veikos, pasireiškusios netinkamu šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimu, t. y. netinkamu jai priskirtų funkcijų vykdymu, patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, pagal kurį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, laikytinas administracinio teisinio pobūdžio (teismingumo byla Nr. T-48/2016).

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra susiklostę teisiniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas, yra mišraus pobūdžio, t. y. turi tiek administraciniams, tiek civiliniams teisiniams santykiams būdingų požymių. Teismas remdamasis šiais argumentais, sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje ieškovė jai padarytą žalą sieja su, jos nuomone, netinkamu Alytaus savivaldybės funkcijų vykdymu, t. y. nesiimant veiksmų pertvarkant (duomenys neskelbtini) gyvenvietės inžinerinius kanalizacijos ir paviršinio vandens nuotekų tinklus, ko pasėkoje jai priklausantis turtas yra užliejamas ir taip gadinamas.

Pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Administracinių teismų kompetencijai priskiriami tik tie ginčai dėl žalos atlyginimo, kurie numatyti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). CK 6.271 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimamai teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktą viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijų yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę.

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnis nustato savivaldybių institucijų kompetenciją geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje. Iki 2022 m. lapkričio 16 d. galiojusios šio įstatymo redakcijos 10 straipsnio 11 punkte buvo nurodyta, jog tarybos ar jų įgaliotos institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, organizuoja geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje. Nuo 2022 m. lapkričio 16 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas buvo pakeistas, įskaitant ir 10 straipsnį, perskirstant kai kurias geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo funkcijas, tačiau savivaldybės institucijos ir toliau išliko atsakingos už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą koordinavimą bei prižiūrą savivaldybės teritorijoje.

Kadangi Alytaus rajono savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, o ieškovės keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra susijęs su šio viešojo administravimo subjekto veikla, todėl patenka į CK 6.271 straipsnio reguliavimo sritį. Tokia išvada darytina ir remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-48/2016, 2015 m. sausio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr.T-33/2015, 2014 m. kovo 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-10/2014).

Esant tokioms aplinkybėms, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas dėl šioje byloje prašomos žalos atlyginimo patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją.

Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija tarp ginčo šalių susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduodama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovės B. Z. ieškinį atsakovei Alytaus rajono savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Danguolė Bublienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys