808a81ea-7491-4e2e-a371-9516c5efda7d · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr.1A-351-383/2012Proceso Nr. 1-63-2-00062-2008-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2;2.4.6.4.2(S)Pranešėjas V. VitunskasTeisėjas G. Kaulakis KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 18 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, išteisintajam V.

S., išteisintojo gynėjui advokatui Dauriui Ašakai, nukentėjusiajam A. R., nukentėjusiojo atstovui advokatui Jonui Korsakui,             teismo posėdyje išnagrinėjo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiosios civilinės ieškovės O. J. ir jos atstovo advokato Jono Korsako apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; panaikintas V.

S. 2011 m. gegužės mėn. 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas- 79 201 Lt dydžio turto bei piniginių lėšų areštas; nukentėjusiosios O. J. advokato J. Korsako pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo bei proceso išlaidų atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtu; ir n u s t a t ė :              Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu V.

S. iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymo, tai yra dėl to, kad jis 2008 m. birželio mėn. 11 d. KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-me notaro biure, adresu Gedimino g. 62, KaiÅ¡iadoryse, žinodamas, kad A. R., 2008-02-20 jam davęs įgaliojimÄ (notarinio registro Nr. 3-555) vesti paveldėjimo bylÄ notarų biure, mirus pastarojo motinai M. R. bei parduoti paveldėtus po M. R. mirties žemės sklypus ir nekilnojamÄ jį turtÄ , yra miręs 2008-06-09, pasinaudodamas minėtu pasibaigusiu įgaliojimu, apgaule atstovaudamas A.

R., sudarė ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3-2031), pagal kuriÄ V. R. pardavė A. R. nuosavybės teise pagal VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2008-06-04 iÅ¡duotÄ pažymÄ Nr. 44-2296462, pagal 2008-04-24. Elektrėnų saviv. 2-o notarų biuro iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 1562 priklaususius:         - žemės sklypÄ , kurio plotas 0,20 ha, kadastrinis adresas 7910/0001:245 AusieniÅ¡kių k.v., unikalus Nr. 4400-0525-8922, vidutinė rinkos vertė 19678 lt, indeksuota vertė 1814, vertės nustatymo data 2008-05-28., esantį adresu (duomenys neskelbtini)savivaldybėje, ir jame esančius pastatus:

         - gyvenamÄ jį namÄ , pažymėtÄ plane 1A1mp, unikalus Nr. 7997-2009-9014, bendras plotas 68,76 kv.m., vidutinė rinkos vertė 32284 Lt, vertės nustatymo data 2008-05-28;         - Å«kio pastatÄ , pažymėtÄ plane 21lž, unikalus Nr. 4400-0403-9963, užstatytas plotas 6 kv.m., vidutinė rinkos vertė 177 Lt, vertės nustatymo data 2008-05-28;         - Å«kio pastatÄ , pažymėtÄ plane 41lm, unikalus Nr. 4400-0404-0019, užstatytas plotas 82 kv.m., vidutinė rinkos vertė 2785 Lt, vertės nustatymo data 2008-05-28.;        - pastatÄ - kiemo rÅ«sį, pažymėtÄ plane 71lb, unikalus Nr. 4400-0404-0084, užstatytas plotas 14 kv.m., vidutinė rinkos vertė 477 Lt, vertės nustatymo data 2005-05-28, esančius adresu (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Å¡alių susitarimu žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais įvertinęs 50 000 Lt, tuo, tyčia pateikęs notarui objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , sudarė ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios turinyje buvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės 50 000 Lt turtinę teisę.             Apeliaciniu skundu             KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti V.

S. kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir paskirti jam 3 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, priteisti iÅ¡ V. S. 55 401 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai O. J. bei 3 800 Lt proceso iÅ¡laidų atlyginimo. Skunde nurodoma, jog nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko jis turi bÅ«ti panaikintas. Teismas motyvavo, kad byloje nėra surinkta duomenų, jog teisiamasis V. S. kaip nors tyčia suklaidino turto savininkÄ A. R., kitÄ asmenį ar notarÄ svetimo turto užvaldymo ar turtinės teisės į didelės vertės svetimÄ turtÄ Â Ä¯gijimo tikslu.

Nėra įtikinama ir gyvenimiÅ¡ka situacija, kad V. S., tiksliai žinodamas apie įgaliojimÄ iÅ¡davusio ir turto savininko A. R. mirtį, vyksta į notaro biurÄ sandoriui sudaryti, nors aiÅ¡kiai supranta ir žino apie duomenų patikros prieÅ¡ sudarant sandorį procedÅ«rÄ . V. S., veikdamas pagal turto savininko A. R. įgaliojimÄ , žinodamas jo valiÄ dėl turto pardavimo elgėsi nuosekliai: iÅ¡ anksto užsakė Registrų centro pažymÄ , tarėsi dėl laiko nuvykti pas notarÄ ir kt. Be to, užsakęs iÅ¡ anksto pažymÄ iÅ¡ Registrų centro apie šį turtÄ pardavimo sandoriui sudaryti suderino pas notarÄ sandorio sudarymo datÄ .

Teismas gi konstatavo, kad tokie V. S. pateikti duomenys byloje nenuginčyti jokiais įrodymais. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir eliminavo liudytojų I. B., R. Č. ir A. K. parodymus apie joms žinomÄ A. R. valiÄ . Liudytojai I. B. A. R. buvo sakęs, kad jis namų parduoti neketina. Minėjo, kad jis turi podukrÄ A. Ž. ir kad ji ketina atvažiuoti čia gyventi. Liudytoja A. K. tai patvirtino, kad jis jai buvo sakęs, jog po jo mamos mirties viskas liks jai, ir jo mama taip buvo sakiusi. Liudytoja R. Č. taip pat minėjo, kad jis mamos namų neketino parduoti.

Visi šie liudytojų parodymai tik patvirtina, kad A. R. mamos namų parduoti neketino. Teismas šių parodymų nevertino, padarė nepagrįstas ir vienpusiškas išvadas, pasiremdamas išskirtinai tik V. S. parodymais. Nepaneigta yra ta aplinkybė, jog teisiamasis žinojo, kad patikros metu duomenų apie A. R. mirtį Registrų centre nebus. Teismas kritiškai vertino liudytojo R. J. parodymus, jog 2008 m. birželio mėn., po A. R. mirties, jis buvo susitikęs V. S. ir pasakęs jam apie A. R. mirtį. Tokia teismo išvada prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms.

Tai, kad V. S., prieÅ¡ sudarydamas sandorį, žinojo, kad A. R. yra miręs, patvirtino ne tik R. J., bet ir liudytoja B. J., abu Å¡ie liudytojai teigė, kad iÅ¡girdęs žiniÄ apie A. R. mirtį, V. S. buvo nustebęs, jie suprato, kad jis nežinojo, jis nusikeikė ir nuėjo į maÅ¡inÄ . Be to, Å¡i liudytoja nurodė, kad V. S. buvo antradienį atvažiavęs (tÄ dienÄ , kai A. R. buvo paÅ¡arvotas). Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus ir dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas. Teismas tiesiog konstatavo, kad visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, nors V.

S. parodymai buvo nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, ir nepagrįstai vertino atskirai liudytojų parodymus, nesusiejant jų į vienÄ visumÄ , ko pasekoje V. S. nepagrįstai iÅ¡teisino iÅ¡ jam pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 182 str. 2 d. Skiriant bausmę, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad jis yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nėra jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, praeityje teistas, nedirba. Taip pat, pripažinus jį kaltu, turėtų bÅ«ti tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys ir jos patirtos proceso iÅ¡laidos.              Apeliaciniu skundu nukentėjusioji O.

J. ir jos atstovas advokatas Jonas Korsakas skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti V. S. kaltu, padarius BK 182 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kÄ paskirti jam bausmę, bei patenkinti nukentėjusiosios O. J. civilinį ieÅ¡kinį pilnai; kitu atveju, pripažinus teismÄ buvus Å¡aliÅ¡ku, panaikinti nuosprendį ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui; o tuo atveju, jeigu kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylÄ , bylÄ perduoti prokurorui; priteisti iÅ¡ V.

S. ieškovės O. J. naudai jos patirtas proceso išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir jis turi būti panaikintas dėl netinkamo įstatymų aiškinimo ir jų taikymo, jų esminio pažeidimo ir byloje surinktų ir ištirtų įrodymų netinkamo ir šališko vertinimo, o dalies – ir visiško nevertinimo. Šioje byloje buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso normų pažeidimai, kadangi buvo išnagrinėta ir ištirta tik dalis aplinkybių, kurios V.

S. teisina, bet visiÅ¡kai nevertinta ta dalis aplinkybių, kurios įrodo jo kaltę. Teismas iÅ¡nagrinėjo tik prielaidas ir įtarimus dėl jo apgaule savo naudai įgytos didelės vertės turtinės teisės į didelės vertės turtÄ , jos V. S. tyčia nutylėjo ir nepranešė sandorio sudarymo laiku apie turto savininko A. R. mirtį ir taip galimai suklaidino notarÄ , kad Å¡is patvirtintų A. R. turto pirkimo- pardavimo sutartį, kas pripažintina esminiu BPK 305 str. 3 d. 1 p. pažeidimu. Teismo vertinimas, kad V.

S. nėra kaltinamas panaudojęs apgaulę prieÅ¡ turto savininkÄ ar kokį kitÄ asmenį, kurio žinioje yra turtas, apskritai patvirtina, jog kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdė nagrinėti bylÄ , dėl ko nuosprendis taip pat yra naikintinas, o byla perduotina prokurorui. O. J. prašė tai padaryti, tačiau teismas Å¡io jos praÅ¡ymo net nesvarstė. Be to, teismas, spręsdamas, kad nėra surinkta patikimų įrodymų, jog V. S. bÅ«tų panaudojęs kokiÄ nors apgaulę turto savininkui A.

R. suklaidinti, kad įgytų svetimÄ turtÄ savo naudai, ir kad jis įgijo savo naudai didelės vertės 50 000 Lt turtinę teisę į svetimÄ turtÄ , tyčia suklaidindamas notarÄ , ir taip sudarydamas sandorį, iÅ¡vadas grindė tik paties teisiamojo V. S. ir liudytojų I. B., R. J. ir A. K. parodymais, tačiau nevertino kitų byloje surinktų įrodymų. Liudytoja I. B. kaip tik tvirtino prieÅ¡ingai, jog A. R. jai minėjo, kad rado pirkėjÄ V. ir parduos jam 3 ha žemės, ir sakė, kad tas pats V. kalbina parduoti namus (sodybÄ su žeme), bet A.

R. taip nepasielgs, nes liks be pastogės, todėl parduoti namų jis nežadėjo. KetinimÄ parduoti namus paneigė ir liudytoja B. J., R. Č., o A. K. teisme tvirtino, kad A. R. jai sakė, jog po jo mirties viskas liks jai. Liudytoja I. B. patvirtino, kad apie V. S. neva sumokėtus pinigus už namus V. S. jai nieko nesakė. Jai A. R. tvirtino, kad jis pardavė tik paveldėtÄ motinos žemę, o apie namus jai nieko nesakė. Tai patvirtino ir liudytojai N. G., R. J., K. M.. Liudytojas K. J. patvirtino, kad A. R. buvo su psichikos negalia, kad jo prasta buvo psichinė sveikata nurodė ir R.

Č., A. J., B. J., tai patvirtina ir medicininiai dokumentai. Be to, liudytojai parodė, kad jis buvo labai geriantis. A. J. teisme patvirtino, kad kartu su A. R. ėjo pas notarÄ dėl paveldėjimo, jam notaras surašė, kokių reikia dokumentų norint paveldėti, kas rodo, kad A. R. net nesuvokė, kokius dokumentus jis pasirašė 2008-02-20 pas notarÄ . Be to, ne A. R. kreipėsi į V. S., o jį susirado bÅ«tent V. S. per (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo N. J. sÅ«nų, kuris byloje liko iÅ¡ viso neapklaustas.

Vos tik praėjus mėnesiui po motinos mirties, jis jau 2008-02-20 sudarė ir pasirašė testamentÄ visiÅ¡kai svetimam ir jokiais giminystės ryÅ¡iais nesusijusiam asmeniui, tai yra V. S. ir tÄ pačiÄ dienÄ pas tÄ patį notarÄ A. R. dar pasirašė ir įgaliojimÄ , kuriuo suteikė V. S. įgaliojimus vesti jo paveldėjimo bylÄ notarų biure bei parduoti paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bet kam ir už bet kokiÄ kainÄ , bet kokiomis sÄ lygomis, bei gauti pinigus už parduotus nekilnojamuosius daiktus.

Normaliai mÄ stantis ir adekvačiai suvokiantis žmogus tokių jam finansiÅ¡kai naudingų dokumentų niekada nepasiraÅ¡ytų. Nors prokurorė prašė, o nukentėjusioji palaikė jos praÅ¡ymÄ , teismo iÅ¡reikalauti A. R. medicininius dokumentus, o juos gavus, spręsti klausimÄ dėl A. R. pomirtinės psichiatrinės ekspertizės paskyrimo, tačiau teismas tokius prokurorės ir nukentėjusiosios praÅ¡ymus atmetė. Taigi, teismo nevertinimas tokių reikÅ¡mingų įrodymų, o praÅ¡omų iÅ¡reikalauti atmetimas, pripažintinas ne tik kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, bet ir akivaizdus Å¡aliÅ¡kumas.

Be to, teismas visiÅ¡kai nutylėjo, kad V. S. yra asmeniÅ¡kai pažįstamas su notaru A. B., turi jo telefono numerį ir skambinasi jam mobiliuoju telefonu, kÄ patvirtino teisme A. B., kaip faktÄ , jog po ginčo sandorio sudarymo V. S. į jį kreipėsi, tik ko- čia neva kliento paslaptis, kaip ir faktÄ , jog tokių V. S. sandorių notaras A. B. yra tvirtinęs ir daugiau, kas neabejotinai patvirtina V. S. ir notaro A. B. bendradarbiavimÄ . Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas dėl to, kad neįsitikino, ar tikrai V. S. neturėjo duomenų apie A.

R. mirties faktÄ , ir vertino tai kaltinamojo naudai, nors tÄ aplinkybę paneigia R. J. parodymai, jog bÅ«tent 2008-06-10 vakare V. S. beldėsi į A. R. namų duris ir langus, o jis V. pasakė, kad A. R. yra miręs ir paÅ¡arvotas Elektrėnų bažnyčioje, po ko V. nusikeikė ir iÅ¡važiavo. Teismas pats nustatė, jog V. S. tokių sandorių procedÅ«ras žinojo, kaip ir tai, kad jis žinojo, kad mirus įgaliotojui jo iÅ¡duotas įgaliojimas netenka galios. Tačiau V. S. į Elektrėnų bažnyčiÄ nevažiavo, o sekančiÄ dienÄ iÅ¡ ryto nuvažiavo tiesiai pas notarÄ neįspėjęs, tvirtino, kad neseniai buvo, kad A.

R. gyvas, kas neabejotinai patvirtina V. S. apgaulę ir sukčiavimo požymius. Be to, teismas visiÅ¡kai nevertino ir tos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad notaras duomenis apie A. R. mirtį tikrino tik iÅ¡ ryto, o prieÅ¡ 14 val. sudarant sandorį- nebe, bet kitÄ dienÄ tikrinosi net du kartus, kas taip pat rodo V. S. bendradarbiavimÄ su notaru. Galimai A. R. mirtis V. S. ir buvo netikėta, todėl jis, gerai žinodamas procedÅ«ras, iÅ¡ karto sekantį rytÄ ir nuvyko pas notarÄ , ten pasitikrino, kad Registre duomenys apie A.

R. mirtį dar nėra įvesti, tai jis skubos tvarka, ne be notaro pagalbos, A. R. turtÄ ir perrašė, o ne pardavė V. R. vardu, o matydamas, kad atsirado paveldėtojai, tai po kelių mėnesių ir tretiesiems asmenims, kÄ teisme patvirtino pats V. S.. Taigi, nurodytų įrodymų visuma paneigia teismo nustatytÄ civilinį deliktÄ , ir patvirtina, jog V. S., pasinaudodamas A. R. dar ir psichine negalia, jam pastoviai veždamas alkoholinius gėrimus ir taip jį girdydamas, kas baigėsi net jo mirtimi, dėl ko jis manoma nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, per labai trumpÄ laikÄ apgaule pas pažįstamÄ notarÄ pasitvirtino A.

R. įgaliojimÄ ir testamentÄ , tai yra sukčiaudamas įgijo turtines teises į A. R. turtÄ , o jam mirus, šį faktÄ Å¾inodamas, A. R. namų valdÄ labai skubėdamas ne pardavė, o tik perrašė V. R. vardu, jau nebeturėdamas jokių A. R. įgaliojimų bei suklaidindamas ir apgaudamas notarÄ A. B. (o galimai, netgi veikdami iÅ¡vien, juolab, kad įgaliojimas ir oficialus testamentas buvo tvirtinami ne pagal A. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ Elektrėnuose, o KaiÅ¡iadoryse). Taigi, jis, tokiu bÅ«du apgaudamas ir nukentėjusiuosius, užvaldė ir įgijo didelės vertės turtinę teisę į paveldimÄ turtÄ , kuo V.

S. neabejotinai padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d.              Teismo posėdyje prokuroras prašė abu skundus tenkinti, nukentėjusiosios atstovas advokatas palaikė prokurorės skundÄ ir prašė tenkinti abu skundus, iÅ¡teisintojo gynėjas advokatas prašė skundus atmesti ir palikti galioti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.              Nukentėjusiosios atstovo advokato Jono Korsako ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliaciniai skundai tenkintini.             KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 punktas).             IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , nukentėjusiosios atstovo advokato ir prokuratÅ«ros apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus bei atlikusi įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl V.

S. iÅ¡teisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.             Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.              Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, ir padarė neteisingÄ ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. S. nepadarė jam inkriminuojamos BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos. Tokiu bÅ«du ignoravo faktines bylos aplinkybes ir, atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus, suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę, tokiu bÅ«du pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas esmingai įtakojo teismo iÅ¡vadÄ dėl V.

S. kaltės klausimo.             Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis V. S. padarė LR BK 182 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o bÅ«tent,:             V. S. 2008 m. birželio mėn. 11 d. KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-me notaro biure, adresu Gedimino g. 62, KaiÅ¡iadoryse, žinodamas, kad A. R., 2008-02-20 jam davęs įgaliojimÄ (notarinio registro Nr. 3-555) vesti paveldėjimo bylÄ notarų biure, mirus pastarojo motinai M.

R. bei parduoti paveldėtus po M. R. mirties žemės sklypus ir nekilnojamÄ jį turtÄ , yra miręs 2008-06-09, pasinaudodamas minėtu pasibaigusiu įgaliojimu, apgaule atstovaudamas A. R., sudarė ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3-2031), pagal kuriÄ V. R. pardavė A. R. nuosavybės teise pagal VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2008-06-04 iÅ¡duotÄ pažymÄ Nr. 44-2296462, pagal 2008-04-24. Elektrėnų saviv. 2-o notarų biuro iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 1562 priklaususius:         - žemės sklypÄ , kurio plotas 0,20 ha, kadastrinis adresas 7910/0001:245 AusieniÅ¡kių k.v., unikalus Nr. 4400-0525-8922, vidutinė rinkos vertė 19678 lt, indeksuota vertė 1814, vertės nustatymo data 2008-05-28., esantį adresu (duomenys neskelbtini) k., Elektrėnų savivaldybėje, ir jame esančius pastatus:

         - gyvenamÄ jį namÄ , pažymėtÄ plane 1A1mp, unikalus Nr. 7997-2009-9014, bendras plotas 68,76 kv.m., vidutinė rinkos vertė 32284 Lt, vertės nustatymo data 2008-05-28;         - Å«kio pastatÄ , pažymėtÄ plane 21lž, unikalus Nr. 4400-0403-9963, užstatytas plotas 6 kv.m., vidutinė rinkos vertė 177 Lt, vertės nustatymo data 2008.05.28.;         - Å«kio pastatÄ , pažymėtÄ plane 41lm, unikalus Nr. 4400-0404-0019, užstatytas plotas 82 kv.m., vidutinė rinkos vertė 2785 Lt, vertės nustatymo data 2008-05-28.;         - pastatÄ - kiemo rÅ«sį, pažymėtÄ plane 71lb, unikalus Nr. 4400-0404-0084, užstatytas plotas 14 kv.m., vidutinė rinkos vertė 477 Lt, vertės nustatymo data 2005-05-28, esančius adresu (duomenys neskelbtini) k.

Elektrėnų savivaldybėje, Å¡alių susitarimu žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais įvertinęs 50 000 Lt, tuo, tyčia pateikęs notarui objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , sudarė ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios turinyje buvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės 50 000 Lt turtinę teisę.                          Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus nustatė, jog byloje surinktų duomenų pakanka V.

S. kaltei pagrįsti, įvykdžius kaltinimo jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ .                                     Įrodymai ir jų vertinimas              V. S. kaltę dėl paminėtos nusikalstamos veikos pagrindžia Å¡ie žemiau iÅ¡vardinti įrodymai.         Kaltinamasis V. S. neprisipažino padaręs kokius nors nusikalstamus veiksmus. Jis parodė, kad 2008 m. pradžioje domėjosi žemės pirkimu-pardavimu Elektrėnų savivaldybėje.

Kalbėjo su žmonėmis (duomenys neskelbtini) kaime ir atitiktinai sužinojo, kas žemę nori parduoti tame pat kaime gyvenantis A. R.. Susirado ir susitiko su A. R.. Å is papasakojo, kad, nesenai mirus jo motinai, yra likęs jos turtas, tačiau nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai, neturi tam pinigų, tingi tai daryti. Be to A. R. sakė, kad norėtų parduoti žemę, kurios plotas virÅ¡ 1,5 ha už 12000 Lt, kad turėtų už kÄ pragyventi, nes jis visai neturėjo pinigų. Tuo metu pats domėjosi žemės sklypų kainomis, suprato, kad A.

R. parduodama žemė gali kainuoti brangiau. Nutarė tÄ Å¾emę iÅ¡ A. R. nupirkti, galvojo, kad ateityje tÄ Å¾emę pavyks brangiau parduoti. A. R. pinigus už žemę norėjo gauti kuo greičiau, paprašė padėti sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Kadangi A. R. prašė tai padaryti greitai, tai jam pasiÅ«lė artimiausiu laiku nuvykti pas notarÄ ir oficialiai pasiraÅ¡yti dokumentus. 2008-02-20 su A. R. nuvažiavo į KaiÅ¡iadorių 3-Ä notarų biurÄ . Ä® KaiÅ¡iadorys vyko dėl to, kad Elektrėnuose pas notarus reikia ilgai laukti priėmimo.

KaiÅ¡iadorių notaro anksčiau nepažinojo. Å iame notaro biure 2008-02-20 A. R. pasirašė įgaliojimÄ jam vesti paveldėjimo bylÄ notarų biure, atlikti kitus veiksmus bei parduoti paveldėtÄ po motinos mirties turtÄ : žemės sklypus bei pastatus. Turėdamas įgaliojimÄ A. R. padėjo sutvarkyti turto paveldėjimo po jo mamos mirties reikalus. To kažkodėl niekas neginčija, nors paveldėjimas sutvarkytas su tuo pačiu A. R. įgaliojimu. Be to, pasiÅ«lius A. R. tÄ pačiÄ dienÄ parašė testamentÄ , kad po motinos mirties paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ palieka jam, nes norėjo apsidrausti, kad neliktų be nieko, nes A.

R. iÅ¡ anksto buvo davęs pinigų. Jis buvo sakęs, kad neturi artimų giminaičių, kurie galėtų paveldėti turtÄ . Tai buvo padaryta ir dėl to, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ant dokumentus A. R. davęs 12 000 Lt už perkamÄ Å¾emę bei sakęs, kad pirksi už 50 000 Lt ir jo namÄ . Jo nuomone, A. R. protingai dėstė mintis, vėliau elgėsi logiÅ¡kai, nes už gautus dalį pinigų pirko arklį, padargų, norėjo dirbti žemę. Po kokių trijų mėnesių po žemės sklypo pardavimo A.

R. siÅ«lė parduoti ir namÄ su sklypu (duomenys neskelbtini) kaime. Å is sutiko, 45 000 Lt pinigų už namÄ Â atidavė A. R. anksčiau. Kur jis dėjo pinigus, nežino, Å¡is jam nesakė. Jis tik klausė, ar ir toliau galės gyventi tame name, ar galės pasisodinti darÅ¾Ä ir kita. Kam namas ir sklypas bus parduotas, A. R. neklausė. Kadangi A. R. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ parduoti namÄ su sklypu, tada per KaiÅ¡iadorių raj. 3-Ä notarų biurÄ gal prieÅ¡ deÅ¡imt dienų užsakė pažymÄ iÅ¡ Registrų centro dėl namo ir sklypo (duomenys neskelbtini) kaime pardavimo.

Per tÄ laikÄ buvo kelis kartus nuvykęs pas A. R. į (duomenys neskelbtini) kaimÄ ir anksčiau pas jį dažnai važiuodavęs, nes juo niekas nesirÅ«pino. Veždavęs jam maisto, kartais ir alkoholinių gėrimų, ko papraÅ¡ydavo. Ä® A. R. jam paraÅ¡ytÄ testamentÄ rimtai nežiÅ«rėjo, nemanė, kad A. R. gali mirti. Suprato, kad testamentas įsigalioja tik po mirties. Dabar tiksliai neatsimena, bet matyt vykti pas notarÄ 2008 m. birželio mėn. 11 d. pardavimo sandoriui tvirtinti buvo susitarę iÅ¡ anksto, nes pažyma iÅ¡ Registrų centro buvo užsakyta iÅ¡ anksto.

Ar tÄ dienÄ , ar diena prieÅ¡ tai buvo užvažiavęs pas A. R.. Jam kaimynas pasakė, kad A. R. guli ant malkų, kad jis nesupratęs kÄ tai reiÅ¡kia ir iÅ¡važiavęs. Jei ir kalbėjosi (duomenys neskelbtini) kaime su kokiu nors kaimynu, tai apie A. R. mirtį niekas tiksliai nepasakė. Apie A. R. mirtį tikrai nieko nežinojo, nes kitaip nebÅ«tų vykęs pas notarÄ , be to, atvykus notaras ar jo padėjėja tikrino, kad toks žmogus yra ir su juo viskas tvarkoje, jokių žinių apie A. R. mirtį nebuvo.

Jokio tikslo kÄ nors apgauti neturėjo ir nieko neapgaudinėjo, turėjo visus reikiamus dokumentus. A. R. namÄ ir sklypÄ pardavė pagal įgaliojimÄ V. R.. Abu su V. R. buvo nuvykę pas notarÄ Ä¯ KaiÅ¡iadoris. V. R. tame name norėjo gyventi, o pats jam buvo skolingas gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Pinigų už šį sandorį iÅ¡ V. R. negavo, o A. R. buvo už tai atidavęs savo skolintus pinigus. Po sandorio namas ir sklypas buvo įregistruoti V. R. vardu. Jis turėjo ten gyventi (duomenys neskelbtini) kaime.

Bet ten kaimynai pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas po A. R. mirties, visaip grasinti, V. R. varyti lauk, vadinti žmogžudžiais. Tada V. R. atsisakė ten gyventi, bijojo, prašė tÄ namÄ parduoti ir jam surasti kitÄ bÅ«stÄ . Tada padėjo jam surasti to namo ir sklypo pirkėjÄ V. Å .. Padėjo V. R. namÄ ir sklypÄ parduoti. Už namÄ pinigus iÅ¡ pirkėjo gavo pats, nes ateityje turėjo surasti ir nupirkti bÅ«stÄ V. R., nes jei bÅ«tų jam atidavęs, Å¡is juos pragertų ar praloÅ¡tų kortomis. Jam atrodo, kad apie A.

R. mirtį iÅ¡ kaimynų sužinojo jau po to, kai pasirašė sutartį dėl namo ir sklypo pardavimo. Vėliau pasitarė su advokatu, parašė praÅ¡ymÄ notarui kaip testamentinis įpėdinis po A. R. mirties dėl kito turto paveldėjimo. Kito turto neieÅ¡kojo, nežino, ar tokio yra. Neturėjo jokių kėslų apgaule užvaldyti A,R. turtÄ , nieko neapgavo. Su A. R. bendravo beveik keturis mėnesius, bet nė karto nesutiko jo kokių nors giminaičių, kad jam padėtų(t3,b.l.75).         Nukentėjusysis A.

R. parodė, kad A. R. yra jo pusbrolis, jis mirė 2008-06-09. Jis po savo mamos mirties gyveno (duomenys neskelbtini) kaime vienas. Kol jo mama buvo gyva, visus reikalus ji ir tvarkė. Kalbėjo giminėje, kad A. R. nebuvo visai sveikas, turėjo nuomarį. Su pusbroliu dažnai nebendraudavo, kartais lankydavosi, paskutinį kartÄ buvo per jo mamos laidotuves. 2008 m vasarÄ pusbrolis mirė, laidotuvėse nebuvo, nes buvo iÅ¡vykęs į komandiruotę ir grįžo gal viena savaitė po mirties. Tada iÅ¡ A. dukterėčios A. sužinojo, kad yra perraÅ¡ytas A.

R. turtas: kitam parduotas namas, sklypas. Turtas buvo perraÅ¡ytas kitÄ dienÄ po A. mirties, dėl to tai sukėlę įtarimų. Kreipėsi į Elektrėnų notarÄ ir sužinojo, kad A. R. buvo parašęs įgaliojimÄ V. S. tvarkyti turto paveldėjimo dokumentus. Anksčiau nieko nežinojo apie įgaliojimÄ . Pats asmeniÅ¡kai nesidomėjo, ar A. po motinos mirties tvarkėsi paveldėjimo dokumentus. V. S. turėjo bÅ«ti žinoma, kad sandorio sudarymo dienÄ A. R. jau buvo miręs, jam yra žinoma, kad V.

S. apie tai galėjo pasakyti kaimynas R. J.. Su R. J. pats nekalbėjo, o su juo kalbėjusi sesuo R. Č.. R. J. seseriai pasakė, kad V. S. kitÄ dienÄ po mirties buvo atvažiavęs į kaimÄ , jam sakė, kad nuvežtų A. R. gėlių, nes jis yra paÅ¡arvotas. Keista ir tai, kad Elektrėnų m. yra du notarai, o sandoriui sudaryti buvo kreiptasi į KaiÅ¡iadorių notarÄ . Po to iÅ¡ kitų dar sužinojo, kad namÄ ir sklypÄ pirko toks V. R., kurį iÅ¡ matymo pažinojo, kaip gana asocialų asmenį, jis negalėjo turėti pirkimui pinigų.

Be to, jo manymu, pats A. R. buvo beveik beraÅ¡tis, jo neėmė tarnauti armijoje dėl sveikatos bÅ«klės, mėgėjas dažnai gerti alkoholinius gėrimus, galėjo bÅ«ti įkalbėtas ar apgautas paraÅ¡yti V. S. įgaliojimÄ ir testamentÄ dėl turto tvarkymo. Pats ieÅ¡kinio byloje nereiÅ¡kia (t.3,b.l. 17).         Nukentėjusioji O. J. parodė, kad yra mirusiojo A. R. motinos vyriausioji sesuo. Žinanti, kad A. R. nebuvo visiÅ¡kai sveikas nuo vaikystės, kad jį dėl sveikatos į armijÄ neėmė.

Gyveno apie 2 kilometrai nuo A. R. namų. Dažnai nelankydavo jo, pats A. R. irgi neateidavo aplankyti. Po sesers, A. R. mamos, mirties jis namuose liko gyventi vienas, kiek girdėjusi, dažnai gerdavo alkoholį, dažnai matydavusi jį girtÄ . A. R. niekas neprižiÅ«rėjo, nelankė, jis pats save galėjęs prižiÅ«rėti, pasidaryti valgyti. Žinanti, kad jos sesuo buvo palikusi A. R. namÄ ir sklypÄ testamentu, o jis tÄ turtÄ atidavė svetimam žmogui V. S.. Mano, kad V. S. jį apgavo. Tas namas ir sklypas, kuriame gyveno A.

R., anksčiau buvo tėvuko, po jo mirties ten ir liko gyventi sesuo su A. Pergyvena, kad po A. R. mirties tas turtas atitekęs kitiems asmenims. Pati yra ligota, sena, gydėsi ligoninėje dėl to negali domėtis tais reikalais. Mano, kad jai padaryta neturtinė žala ( t.3,b.l.19).                    Liudytojas A. B. parodė, kad dirba KaiÅ¡iadorių 3-o notarų biuro notaru. Jis nurodė, kad atsimena aplinkybes, kai buvo iÅ¡duotas įgaliojimas tvarkyti R. turtÄ ir buvo suraÅ¡ytas testamentas.

Datos tiksliai neatsimena, bet tai yra nurodyta dokumente. Kiek atsimena, buvo atvykęs pats R.. Ar buvo kas nors su juo atvykęs, nežino, kabinete su juo R. buvo vienas. Kas tarėsi su juo dėl atvykimo, neatsimena, nes atliekama daug notarinių veiksmų per mėnesį, be to praėjo nemažai laiko. Jei ir buvo suraÅ¡ytas įgaliojimas tvarkyti turtÄ ir testamentas, reiÅ¡kia, buvo to asmens valia, ir tai yra žmogaus reikalas. Žmogus turėjo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , dėl to ir notaras negali to įtakoti.

Buvo klausiama, kodėl asmuo nori duoti įgaliojimÄ pokalbio metu. Kiek atsimena, R. aiÅ¡kiai sakė, ko pageidauja, tai jam, notarui nesukėlė jokių abejonių. Pokalbio metu buvo jo klausiama, kodėl jis nori duoti įgaliojimÄ tam žmogui. Jisai aiÅ¡kiai nurodė, kad pasitiki tuo žmogumi, artimų giminaičių neturi, pasitikėdamas tuo žmogumi nori palikti jam savo turtÄ . Å is atvejis dėl įgaliojimo suraÅ¡ymo ir testamento patvirtinimo nebuvo koks nors iÅ¡skirtinis. Jei nebÅ«tų atvykęs R. ir iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ aiÅ¡kiai, ar kiltų abejonės, dokumentai nebÅ«tų iÅ¡duoti ir patvirtinti.

Tokių atvejų, kai vienÄ dienÄ sudaromas įgaliojimas tvarkyti turtÄ ir testamentas, pasitaiko neretai. Tokia praktika yra. Visi notaro veiksmai registruojami žurnale. Tokių veiksmų per metus gali bÅ«ti 20-30. Atsimena, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl pirkimo-pardavimo sandorio patvirtinimo 2008 m. birželio 11 d. Kiek atsimena, į jį kreipėsi dėl žemės sklypo ir pastatų pirkimo pardavimo sandorio patvirtinimo V. S.. Turtas buvo Elektrėnų savivaldybėje. IÅ¡ Elektrėnų savivaldybės pas jį žmonės dėl sandorių patvirtinimo kreipiasi gana dažnai, nes tai artimiausias notarų biuras, kai Elektrėnuose notarai nespėja aptarnauti, ar yra eilės. Dėl atvykimo tokiam sandoriui sudaryti paprastai susitariama iÅ¡ anksto telefonu, tai nėra kaip nors registruojama.

Bet asmuo, norintis sudaryti pirkimo pardavimo sandorį, turi iÅ¡ anksto į notarinę kontorÄ atvykti fiziÅ¡kai, nes reikia užsakyti iÅ¡ nekilnojamojo turto registro pažymÄ ir patvirtinti užsakymÄ . Tai yra mokama paslauga. Å iuo atveju A. S. turėjo pardavėjo turto savininko įgaliojimÄ , dėl to pats turėjo atvykti pažymÄ užsakyti. Kiek atsimena, Å¡iuo atveju pažyma sandoriui sudaryti nebuvo užsakyta skubos tvarka, buvo užsakyta per 10 dienų. Užsakymus vykdo personalo darbuotoja. Pagal dokumentus R. turto pardavimo sandoris buvo sudarytas 2008-06-11.

Å i data turėjo bÅ«ti iÅ¡ anksto suderinta, nes yra žmonių atėjimo grafikas, planuojami dienos darbai. Tokios datos derinamos iÅ¡ anksto, nes reikia paruoÅ¡ti ir sutarties tekstÄ . Tuo metu notaro sekretore dirbo referentė N. K.. Å iuo atveju, atvykus V. S. su įgaliojimu parduoti turtÄ , kiek atsimena, buvo patikrinta, ar galiojantis ir nepanaikintas įgaliojimas, ar asmuo iÅ¡davęs įgaliojimÄ yra gyvas. Pats V. S. nurodė, kad viskas tvarkoje, įgaliojimas galiojantis, turtas yra, turto savininkas taip pat yra.

Be to, notarinėje kontoroje dar patikrinta buvo elektroniniu bÅ«du, peržiÅ«rėjus gyventojų registrÄ , tai padaryta birželio 11 d. 9 val. 36 min. Jokių įrašų, kad A. R. bÅ«tų miręs ar kitų įrašų, nebuvo. Kiek atsimena, kartu su V. S. buvo atvykęs ir pirkėjas. Å alys pareiÅ¡kė, kad yra atsiskaityta pagal sandorį. Pagal egzistuojančiÄ praktikÄ notarui to pakanka, jokie pinigai Å¡iuo atveju notaro akivaizdoje nebuvo mokėti. Nebuvę jokių kliūčių pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti.

Dėl to sandoris buvo patvirtintas, tuo metu jam nekilę jokių abejonių. TÄ pačiÄ dienÄ apie sandorio sudarymÄ buvo praneÅ¡ta Registrų centrui. Tai atliko darbuotoja- N. K., nes turi bÅ«ti praneÅ¡ta per parÄ laiko. Tik po dienos ar dviejų po to sandorio patvirtinimo, gal birželio 12 d., į notarinę kontorÄ atvyko asmenys- dvi moterys, pavardžių neatsimena, kaip suprato- giminės ir kreipėsi į jį, pateikdamos A. R. mirties liudijimÄ . Tada dar kartÄ patikrino gyventojų registrÄ ir rado, kad yra įraÅ¡as apie to žmogaus mirtį.

Tada moterys pačios sakė, kad pardavimas jau buvo padarytas po savininko mirties ir jos pačios kreipsis į teismÄ Â dėl sandorio panaikinimo. Pats kaip notaras to padaryti negalėjo (t.3,b.l.20).         Liudytoja N. K. parodė, kad iki 2008 m. rugpjūčio mėn. dirbo KaiÅ¡iadorių 3-me notarų biure sekretore. Ä® jos pareigas įėjo dokumentų priėmimas, pažymų užsakymas, dokumentų ruoÅ¡imas, archyvo tvarkymas. TeisiamÄ jį yra mačiusi kaip klientÄ notaro B. kontoroje.

Jis pardavinėjo namus ir žemę pagal įgaliojimÄ . Atsimena, kad sandorio sudarymo metu jis buvo atvykęs su pirkėju, pateikė dokumentus, pažymÄ iÅ¡ Registrų centro buvo užsakęs anksčiau. Ä®galiotojo pavardės neatsimenanti. Pati patikrinusi gyventojų registro duomenis apie asmenį, patikrino, ar turtas neareÅ¡tuotas. Jokių duomenų nebuvo. Viskas buvo gerai. AtsineÅ¡ti dokumentai buvo tvarkingi. V. S. klausė, ar viskas tvarkoje. Å is sakė, kad neseniai lankėsi pas savininkÄ , kalbėjosi.

Ji pati paruošė pardavimo sutartį ir po pietų notaras patvirtino, nes reikėjo laiko paruoÅ¡ti sutarčiai. Jei sutartis buvo sudaryta birželio 11 d., tai pažymÄ iÅ¡ Registrų centro reikėjo užsakyti iÅ¡ anksto bent prieÅ¡ dienÄ . Pažymos iÅ¡davimo skubumas priklauso nuo paslaugos kainos. Å iuo atveju už pažymÄ yra sumokėti 35 Lt, tai reiÅ¡kia, kad pažyma buvo iÅ¡duota per 7 darbo dienas. Paprastai tokiam sandoriui sudaryti klientas laikÄ pas notarÄ rezervuoja iÅ¡ anksto.(t.3,b.l.102).             Liudytojas V.

R. parodė, kad V. S. pažįsta seniai, nuo vaikystės. 2008 m. kreipėsi į V. S., kad jam surastų namÄ ar bÅ«stÄ kur nors gyventi. Kreipėsi į jį, nes V. S. buvo skolingas jam už anksčiau parduotÄ Â Â tėvo butÄ , o jis neturėjo kur gyventi. Vis primindavo V. S. tÄ skolÄ . Tada V. S. surado tÄ namÄ (duomenys neskelbtini) kaime, žino, kad namo savininko pavardė-R., tačiau to asmens nepažinojo. Su V. S. 2008 m. vasaros pradžioje nuvyko pas notarÄ Ä¯ KaiÅ¡iadoris ir namÄ bei sklypÄ užrašė jo- V.

R. vardu. Pinigų V. S. nemokėjo, nes jis buvo skolingas už tėvo butÄ . Tame name planavo apsigyventi. Pas notarÄ Ä¯ KaiÅ¡iadoris nuvežė V. S., jis ir tarėsi su notaru apie atvažiavimo laikÄ . Atrodo, kad apie važiavimo laikÄ pas notarÄ Å¾inojo iÅ¡ anksto. Pas notarÄ pasirašė sutartį, suprato, kad namas ir sklypas užraÅ¡yti jo vardu. Kad namo savininkas R. miręs, nežinojo. Sužinojo vėliau iÅ¡ V. S.. Po kelių dienų nuvažiavo į tÄ namÄ (duomenys neskelbtini) kaime gyventi.

Tačiau nuvykus ten, pradėjo ateidinėti kaimynai, kažkokie kiti žmonės ėmė klausinėti, kodėl jis čia gyvena, kas toks esÄ s, kad jam tai nepriklauso. Visaip varė lauk, grasino, ant namo priraÅ¡inėjo neÅ¡vankių žodžiu. Tos moterys reikalavo dokumentų, atvykus policijai dokumentus parodęs. Dėl tokio žmonių elgesio jis iÅ¡sigando, nebenorėjo ilgiau čia bÅ«ti ir gyventi, nes suprato, kad ramybės nebus. Pabuvo gal nepilnÄ mėnesį ir paprašė V. S. surasti kitÄ vietÄ gyventi, o tÄ namÄ parduoti.

Å is pažadėjo surasti pirkėjÄ . Po kiek tai laiko V. S. suvedė su namo pirkėju, padėjo suorganizuoti susitikimÄ . Kiek atsimena, pirkėjo pavardė Å .. Kadangi buvo prašęs, V. S. susitarė su Trakų notaru dėl to namo pardavimo Å ., nuvežė pas notarÄ . Žino, kad pirkėjas Å . už namÄ mokėjo 50 000 Lt. Pinigus paėmė V. S.. Pinigų iÅ¡ V. S. neatsiėmė, nes jis žadėjo nupirkti kitÄ bÅ«stÄ gyventi, duodavo pinigų maistui (t.2,b.l.131).         Liudytoja I.

B. parodė, kad ji V. S. nepažįsta, pažinojo dabar mirusį A. R., nes gyvena (duomenys neskelbtini) kaime už kokių 400 m. A. R. tuo metu tuose namuose gyveno su žmona bei savo mama. Yra padėjęs jai dirbti įvairius darbus. Po mamos mirties 2008 m. pradžioje A. R. pas jÄ užeidavo dažnokai, pasikalbėti. Jis visiÅ¡kai neturėjo pinigų, klausė jo, kaip jis dabar gyvens. Jis buvo pradėjęs girtauti, kiek žino, turėjo epilepsijos priepuolių. Žinanti, kad A. R. turėjo žemės, sodybÄ su žeme.

Jis jai sakęs, kad parduos žemę. Vėliau A. R. pasakojo, kad susipažino su V. iÅ¡ Elektrėnų, kuris pažadėjo padėti parduoti žemę. Sakė, kad važiuos į KaiÅ¡iadoris V. pasiraÅ¡yti įgaliojimÄ Å¾emės dokumentams tvarkyti. Vėliau pasakė, kad žemę pardavė ir atnešė pas jÄ pasidėti gautus pinigus 12 500 Lt, nes pas save negalėjo laikyti. Tai buvo gal 2008 m. vasario mėn. Atidavė skolÄ 300 Lt. Pinigus laikė pas jÄ , bet ateidavo dažnai pasiimti po 100-200 Lt ir taip leisdavo, ėmė gerti.

Apie gegužės mėn. pabaigÄ A. R. jautėsi prastai. Ji jam pasakė, kad jis daug pinigų iÅ¡leido. Vėliau, gal birželio pradžioje, gal 6 d. penktadienį, jis taip pat buvo atėjęs sirgdamas. Po to nebeatėjo. Vėliau kaimynai jį rado namuose užsikabinusi iÅ¡ vidaus negyvÄ (t.2,b.l.137).          Liudytojas R. J. parodė, kad V. S. pažįsta iÅ¡ matymo. Jis pats gyvena Å¡alia A. R. namo. Po mamos mirties A. R. kaime gyveno vienas. Gal nuo 2008 m. pradžios pradėjo pas jį lankytis V.

S.. Tada jo pavardės nežinojo. Kiek atsimena, A. R. su V. S. supažindinusi kaimynė N., kuri dirbdavo Elektrėnų turguje. Vėliau A. R. pasigyrė jam, kad pardavė žemę, o V. S. jo praÅ¡ymu jam visko atveža. Pastebėjo, kad A. prasigyveno, turėjo mobilų telefonÄ , pirko arklį ir kt. V. S. dažnokai pavasarį 2008 m. lankydavo A., kartais jis pats matydavo, kaip atvažiuoja raudonos spalvos maÅ¡ina. Po to, gal vasaros pradžioje, atsimena, kad buvo Å¡eÅ¡tadienis, A. R. nebematė, nors dažnai matydavo.

Manė, kad gal kažkur A. iÅ¡vyko, nes prieÅ¡ kelias dienas jis pasigyrė, kad su V. turi važiuoti pas notarÄ tvarkyti kažkokių dokumentų. Po kokių dviejų dienų kaimynai iÅ¡kvietė policijÄ , nes A. R. namuose nematė, jis buvo rastas negyvas savo namuose. A. buvo paÅ¡arvotas Elektrėnų bažnyčioje. Grįžus iÅ¡ bažnyčios vakare matė, kad prie A. R. namo atvažiavo V. S.. Matyt, ieÅ¡kojo A.. Tada pasakė jam, kad A. vakar mirė, paÅ¡arvotas bažnyčioje. Tada V. S. nusikeikė ir iÅ¡važiavo.

Po A. R. laidotuvių, po kelių dienų, tame name apsigyveno kitas asmuo- kaip dabar žino, V. R., bet ten buvo neilgai (t.2,b.l.135).          Liudytoja B. J. parodė, kad V. S. pažįsta iš matymo, nes jis atvažiuodavo pas dabar mirusį A. R.. Ji gyvena greta A. R. namo (duomenys neskelbtini) kaime. 2008 m. sausio mėn., mirus A. R. motinai, jis name gyveno vienas. V. S. dažnai atvažiuodavo pas A. R., atveždavo maisto, alus. Kaip jie susipažino, nežino. Yra girdėjusi, kaip jis skambindavo mobiliuoju telefonu ir prašydavo ko nors atvežti.

A. R. nebuvo didelis girtuoklis, bet iÅ¡gerdavo. Su kaimynu A. R. bendraudavo, bet nebuvo draugai. Jis jai gyrėsi, kad pardavė žemę. Nesakė, kam. Po kelių mėn. A. R. mirė, buvo rastas namuose negyvas. Tai gal buvo 2008 m. birželio mėn. Buvo paÅ¡arvotas Elektrėnų bažnyčioje. Kiek atsimena, po A. R. mirties į kaimÄ buvo atvykęs V. S., gal ieÅ¡kojo jo. Jos vyras R..J. pasakė V. S., kad A. R. gali aplankyti bažnyčioje, paÅ¡arvotÄ . V. S. turėjo suprasti, kad jis miręs (t.2,b.l.134).                      Liudytojas V.

Å . parodė, kad 2008 m. rudenį pirko sodybÄ iÅ¡ V. R.. Iki tol sodyboje lankėsi apžiÅ«rėti kokius tris kartus. Žinojo, kad sodyba yra registruota V. R. vardu. Pirko per tarpininkÄ V. S., su kuriuo tarėsi dėl kainos. Po to vyko pas notarÄ Ä¯ Trakus forminti sandorio su A. R., nuvežė V. S.. Pinigus grynais 50 000 Lt padavė V. S..        Liudytoja A. K. parodė, kad A. R. buvo jos mamos vyras, patėvis. Ji gyveno kartu apie 12 metų, o po savo mamos mirties nebegyvena. Aplankydavo A. R. kartÄ per du mėnesius.

A. buvo normalus, skaitydavo, susitvarkydavo namus. A. R. gyveno su savo motina. Po savo mamos mirties jis buvo nekalbus, girtaudavo, bet minėjo, kad tvarkosi dokumentus dėl likusio turto paveldėjimo, kad yra žmogus, kuris padeda sutvarkyti dokumentus. Jis pats bei kaimynai yra pasakoję, kad turi pažįstamÄ , kuris atveža maisto bei alkoholio. Paskutinį kartÄ A. R. aplankė 2008 m. pavasarį. Sužinojo apie A. R. mirtį iÅ¡ kaimynų, palaidojusi patėvį. Po A. R. mirties buvo nuvykusi pas notarÄ Â dėl paveldėjimo.

Notaras pasakė, kad paveldėjimui yra padarytas testamentas, bet nesakė, kam.(t.3,b.l.74).        Liudytojas A. M. parodė, kad yra įsigijęs du sklypus iÅ¡ A. R.. PasiÅ«lė pirkti jo pažįstamas V. S.. Su pačiu A. R. buvo susitikęs, apžiÅ«rint sklypus ir kalbėjęs, ir Å¡is sakęs, kad nori parduoti žemę. Kiek žino, V. S. buvo įgaliotas tÄ padaryti. Su juo aptarė sklypų kainas. Sandoris buvo sudarytas KaiÅ¡iadoryse. Su notaru datÄ derino V. S., jam buvo perduoti pinigai už žemės sklypus 11 000 Lt ir 10 000 Lt.

Pinigai buvo sumokėti prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį. Pinigus jis turėjo perduoti žemės savininkui.         IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio įgaliojimo, suraÅ¡yto 2008-02-20 (notarinio registro Nr.3-555), patvirtinto KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-e notaro biure, matyti, kad A. R. įgaliojo V. S. vesti paveldėjimo bylÄ notarų biure, 2008-01-05, mirus motinai M. R. bei parduoti, paveldėtus po M. R. mirties statinius bei žemės sklypus (b.l.113, t.1)          IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio oficialaus testamento, suraÅ¡yto 2008-02-20 (notarinio registro Nr. 3-556), patvirtinto KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-e notaro biure matyti, kad A.

R. savo mirties atveju padarė patvarkymÄ : žemės sklypÄ 1,3 ha, žemės sklypÄ 0,28 ha, žemės sklypÄ 0,20 ha ir gyvenamÄ jį namÄ su statiniais (duomenys neskelbtini) kaime Elektrėnų savivaldybėje paliko V. S. (b.l. 114, t.1.).          IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro raÅ¡ysenos tyrimo specialisto iÅ¡vados Nr. 11-562(10), suraÅ¡ytos 2010-04-21 matyti, kad iÅ¡tyrus dokumentus nustatyta, jog: 2008-02-20 įgaliojime (notarinio reg. Nr. 3-555), 2008-02-20 oficialiajame testamente (notarinio reg.

Nr. 3-556), KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-o notaro biuro notarinio registro 1-o tomo 112 lape, eilutėse ties 2008-02-20 registruotais notariniais veiksmais Nr.555 ir 556- A. R. vardÄ ir pavardę įrašė vienas ir tas pats asmuo (b.l. 151-154, t.1).           IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ (notarinio registro Nr. 1562), iÅ¡duoto 2008-04-24 Elektrėnų savivaldybės 2-o notaro biuro kopijos matyti, kad M. R., mirusios 2008-01-05 turtÄ paveldi jos sÅ«nus A.

R., kuriam pagal įgaliojimÄ , patvirtintÄ 2008-02-20 atstovauja V. S. (b.l. 159-163, t.2).           IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr.3-2031) sudarytos 2008-06-11 KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-e notaro biure kopijos matyti, kad A. R. atstovaujamas V. S. pardavė, o V. R. pirko: 0,20 ha žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su pastatais (duomenys neskelbtini) kaime Elektrėnų savivaldybėje (b.l. 155-156,t.2).           IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios pažymos Nr. 44-2295462 apie nekilnojamojo daikto įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre: dėl 0,20 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime Elektrėnų savivaldybėje priklausančių A.

R. įregistravimo, išduotos pardavimo sandoriui sudaryti, matyti, kad pažyma paruošta ir išduota 2008-06-04 (b. l. 158, t.2)          Iš byloje esančio A. R. mirties liudijimo, išduoto 2008-06-10 Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biuro ( įrašo Nr. 219) kopijos matyti, kad A. R. mirė 2008-06-09 ( b.l. 9, t.1).           Iš byloje esančių gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM pažymų Nr. 2070, Nr.2191 matyti, kad duomenys apie A.

R. mirtį LR registro centrinę duomenų bazę buvo įvesti 2008-06-10 11 val. 30 min., patvirtinti tÄ pačiÄ dienÄ 15 val. 23 min.. Minėtus duomenis notarai jau galėję matyti nuo 2008-06-11 ryto.              KaiÅ¡iadorių savivaldybės 3-o notaro biuro notaras A. B. A. R. asmens duomenis peržiÅ«rėjo 2008-06-11 9 val. 36 min. (b.l. 40-41, t.1).         IÅ¡ byloje esančio gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM iÅ¡orinių vartotojų narÅ¡yklės iÅ¡raÅ¡o kopijos matyti, kad vartojas A.

B. 2008-06-11 9 val. 36 min. tikrino ir gavo duomenis apie asmenį- A. R.. IÅ¡raÅ¡e duomenų apie A. R. mirtį nėra (b.l.168, t.2).            IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios pirkimo pardavimo sutarties (notarinio registro Nr.JK-5194) sudarytos 2008-09-11 Trakų rajono 1-me notaro biure kopijos matyti, kad V. R. pardavė, o V. Å . pirko: 0,20 ha žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su pastatais (duomenys neskelbtini) kaime Elektrėnų savivaldybėje viso už 50 000 Lt. (b.l. 26-27, t.1).           Akistatos protokolu tarp liudytojo R.

J. ir įtariamojo V. S. nustatyta, kad liudytojas R. J. kategoriÅ¡kai patvirtino, kad V. S. buvo atvykęs į kaimÄ pas A. R., ir liudytojas V. S. pasakė, kad A. R. miręs ir paÅ¡arvotas bažnyčioje (1t.b.l.82-83).             Apylinkės teismas, vertindamas liudytojų R. J. ir B. J. parodymus, padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad jų parodymai neinformatyvÅ«s, ir Å¡ių liudytojų parodymus atmetė, o rėmėsi registro įraÅ¡u, kad sandorio sudarymo metu nebuvo dar įraÅ¡o apie A.

R. mirtį, ir kaltinamasis nežinojo apie A. R. mirtį, ir tai lėmė nepagrįsto nuosprendžio priėmimÄ .          Esminė faktinė Å¡ioje byloje aplinkybė yra tai, ar kaltinamasis V. S. žinojo ar nežinojo apie A. R. mirtį iki sandorio sudarymo dienos. A. R. mirties juridinis faktas lemia tai, kad A. R. mirties dienÄ Â pasibaigia A. R. duotas įgaliojimas V. S. tvarkyti jo turtÄ . A. R. mirties dienÄ pradeda veikti paveldėjimo teisės normos į A. R. turtÄ .          Kolegijos nuomone, kaltinimai V.

S. įvykdžius BK 182 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ pasitvirtino. Bylos duomenys rodo, kad V. S. 2008-06-11 KaiÅ¡iadorių rajono 3-jame notarų biure, žinodamas, kad V. R., kuris jam yra davęs įgaliojimÄ , yra miręs ir, pasinaudodamas pasibaigusiu įgaliojimu, sudarė sandorį, kuriuo perleido A. R. priklausantį turtÄ Å¾emės sklypÄ su priklausiniais V. R.. Tai, kad kaltinamasis apgaule perleido šį turtÄ , parodo Å¡ios aplinkybės, jog kaltinamasis žinojo, kad perleidimo dienÄ , netgi dienÄ prieÅ¡ perleidimÄ , A.

R. yra miręs. Tai, kad sandorio sudarymo metu V. R. buvo miręs, ir tai V. S. žinojo, patvirtina liudytojų parodymai: nukentėjusysis A. R. paaiÅ¡kino, kad apie V. R. mirtį V. S. galėjo pasakyti kaimynas R. J.. Su R. J. pats nekalbėjo, o su juo kalbėjusi sesuo R. Č.. R. J. seseriai pasakė, kad V. S. kitÄ dienÄ po mirties buvo atvažiavęs į kaimÄ , jam sakė, kad nuvežtų A. R. gėlių, nes jis yra paÅ¡arvotas; liudytojas R. J. parodė, kad prie A. R. namo buvo atvažiavęs V. S., ieÅ¡kojo A., tada pasakė jam, kad A. vakar mirė, paÅ¡arvotas bažnyčioje, V.

S. nusikeikė ir iÅ¡važiavo; liudytoja B. J. nurodė, kad V. S. vyras sakė, kad A. mirė, nes matė, kai jis vaikÅ¡to apie langus, pasakė, kad gali jo neieÅ¡koti, kad A. mirė ir yra paÅ¡arvotas. Stovėjo kartu su vyru, kai jis tai pasakė. R. J. sakė, kad „vakar policija iÅ¡vežė negyvÄ ir, kad Å¡iandien grįžęs iÅ¡ paÅ¡arvojimo, kad miręs, kad paÅ¡arvotas bažnyčioje, kad gali nuvažiuot jo aplankyt". Taip du kartus pasakė. B. J. teigė, jog vyras sakė: „Nėra A., mirė, gali aplankyti bažnyčioje".

PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, parodymų informatyvumÄ patvirtina tai, kad liudytojai apibÅ«dino V. S. reakcijÄ Ä¯ iÅ¡girstÄ Å¾iniÄ . Abu liudytojai teigė, kad V. S. dėl to buvo labai nustebęs, jie suprato, kad jis nežinojo. V. S. nusikeikė visaip, nuėjo, grįžo, vėl nuėjo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Be to, liudytoja B. J. nurodė, kad V. S. buvo antradienį atvažiavęs, tÄ dienÄ , kai A. R. buvo paÅ¡arvotas.            Liudytojai B. J. ir R. J. buvo nuoseklÅ«s duodami parodymus dėl esminės faktinės bylos aplinkybės: liudytojai kategoriÅ¡kai patvirtino, kad kaltinamasis V.

S. buvo atvykęs į kaimÄ pas A. R., ir jam pranešė, kad A. R. yra miręs ir paÅ¡arvotas bažnyčioje. Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu akistatoje su įtariamuoju V. S. taip pat patvirtino, kad V. S. buvo atvykęs A. R. mirties dienÄ ir jam pasakė apie A. R. mirtį. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai R. J. ir B. J. turėtų interesÄ duoti neteisingus parodymus dėl esminės faktinės aplinkybės – kad V.S. buvo atvykęs pas A. R. jam mirus ir liudytojai pranešė V.

S. apie A. R. mirtį. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojai R. J. ir B. J. patvirtina esminę faktinę aplinkybę, kad atvykusiam V. S. pranešė apie A. R. mirtį, nurodė paÅ¡arvojimo vietÄ .Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. S., tiksliai žinodamas apie įgaliojimÄ iÅ¡davusio ir turto savininko A. R. mirtį, vyksta į notaro biurÄ sandoriui sudaryti, tikėdamasis kad A. R. giminaičiai nespės užregistruoti mirties fakto ir registre dar nebus duomenų apie A.

R. mirtį. V. S. nuslėpė nuo notaro A. R. mirtį, bei pasitvirtino V. S. spėjimas, kad dar A. R. mirtis registre neužregistruota. V. S., iÅ¡ anksto užsakęs pažymÄ nekilnojamojo turto pardavimui, ruošėsi Å¡iam sandoriui dar esant A. R. gyvam, tačiau Å¡iam netikėtai mirus, žinodamas apie jo mirtį, supratęs, kad jokių sandorių pagal iÅ¡duotÄ A. R. įgaliojimÄ jis negali atlikti, visgi sudaro neteisėtÄ turto pardavimo sandorį, kad po A. R. mirties, atsiradus paveldėjimo santykiams, bÅ«tų užkirstas kelias pasinaudoti paveldėjimo teise teisėtiems paveldėtojams.           Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės arba jÄ panaikino.

Be Å¡ių objektyvių požymių, bÅ«tina nustatyti ir atitinkamÄ kaltės turinį, t. y. kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobÅ«dį, Å¡iuos padarinius numatė ir jų norėjo. Pažymėtina ir tai, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sÄ lygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės (Kasacinė byla Nr. 2K-150/2010). Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar iÅ¡vengiama neteisėtai.

Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali bÅ«ti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus savo tikrÄ jÄ valiÄ . Sukčiavimo kaip nusikaltimo iÅ¡davoje turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtÄ arba dėl jo ketinimų, ir tokiu bÅ«du „privertimas“ jį perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu ( kasacinė byla 2K-851/2001). Turto savininkas ar valdytojas gali bÅ«ti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais bÅ«dais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ arba padaryti problematiÅ¡ku pažeistos teisės atstatymÄ .Apylinkės teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje akcentavo tai, kad V. S. nekilnojamojo turto pažymÄ registrų centre užsakė prieÅ¡ A.

R. mirtį, bei tai, kad registrų duomenų bazėje sandorio sudarymo dienÄ nebuvo užregistruota A. R. mirties faktas. Tuo darė iÅ¡vadÄ , kad nebuvo V. S. tyčios apgaule įgyti svetimÄ turtÄ . Tačiau Å¡ie duomenys nepaneigia liudytojų R. J. ir B. J. patvirtintos esminės faktinės aplinkybės – kad V. S. tapo žinoma apie A. R. mirtį iki sandorio sudarymo notarų biure. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. S., žinodamas apie A. R. mirtį, panaudojo negaliojantį A.

R. įgaliojimÄ tvarkyti turtÄ , Å¡iuos faktus nuslėpė nuo notaro, tuo sudarė apgaulės bÅ«du neteisėtÄ sandorį, kuriuo perleido A. R. turtÄ V. R..       Be to, tokios byloje nustatytos aplinkybės,: kad V. R. buvo asocialus asmuo, ir jis paprasčiausiai negalėjo turėti tokiÄ didelę sumÄ pinigų, už kuriÄ buvo perleista A. R. priklausiusi sodyba. A. R. teisme parodė, kad V. R. „asocialus asmuo, jis neturėjo gyvenamosios vietos, jis negalėjo turėti 50 000 Lt“ (t.3, b. l. 18).

O. J. teisme parodė, kad „A. R. gėrė, ji nėra mačiusi jo blaivaus“ (t. 3, b. l. 19). Sandorį tvirtinęs notaras A. B. teisme parodė, kad prie jo nebuvo mokami jokie pinigai, tokios sumos - 50 000 Lt jis nematė (t. 3, b. l. 20). Tai patvirtina V. S. tikslÄ užvaldyti turtÄ apgaulės bÅ«du. Taigi, Å¡ioje baudžiamojoje byloje KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas neatliko bylos duomenų lyginamosios analizės, o tiesiog konstatavo, kad visos abejonės yra aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Tačiau abejonės kaltinamojo naudai yra aiÅ¡kinamos tik tada, kai, iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti. Å iuo atveju iÅ¡ nuosprendžio turinio matyti, kad visos bylos duomenų kontekste teismas nepagrįstai pabrėžtinai svaresniais įrodomÄ ja prasme laikė iÅ¡teisintojo parodymus. Teisiamojo V. S. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, prieÅ¡taravo tiek ikiteisminio tyrimo metu jo paties duotiems parodymams, tiek ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ir tų prieÅ¡taravimų priežastys nebuvo nustatytos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. teigė, kad neprisimena, kada paskutinį kartÄ buvo pas A. R.. Akistatos metu su liudytoju R. J. pripažino, kad tÄ dienÄ buvo pas A. R., bet nesuprato, kad A. R. miręs. Apylinkės teisme V. S. pripažino, kad tÄ dienÄ buvo pas A. R. ir kalbėjosi su kaimynu, kuris jam pasakė, kad A. R. guli ant malkų, bet nesupratęs kÄ reiÅ¡kia, tai iÅ¡važiavo. Tokių V. S. aplinkybių pripažinimo apylinkės teismas visiÅ¡kai nevertino. BPK 20 str. 5 d. prasme yra svarbu, jog įrodymai bÅ«tų vertinami ne atskirai, o bÅ«tų vertinama jų visuma.

Teismas, padarydama iÅ¡vadas dėl V. S. nekaltumo, nepagrįstai atmetė liudytojų R. J. ir B. J. parodymus, įrodymus vertino atskirai vienas nuo kito, vienpusiÅ¡kai. Kolegija konstatuoja, jog Å¡ioje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai visgi patvirtina V. S. kaltę dėl BK 182 str. 2 d. nusikalstamos veikos padarymo. Daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas iÅ¡teisindamas V. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, neteisingai nuosprendyje įvertino ir aptarė įrodymų visumÄ , dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad jis neįvykdė BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos.

                                                    Bausmės skyrimas Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. S., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.V. S. įvykdė sunkų nusikaltimÄ , jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

             Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ : V. S. anksčiau teistas vienÄ kartÄ (t. 2, b. l. 13), teistumas iÅ¡nykęs, administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 18-19, VÅ¡Ä® Elektrėnų psichikos sveikatos priežiÅ«ros centro įskaitoje neįraÅ¡ytas (t. 2, b. l. 12), nedirba. Ä®vykdyta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių, todėl V. S. skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Teismas nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgia į tai, kad V.

S. teistumas iÅ¡nykęs, todėl jam skiriama bausmė, mažesnė už bausmės vidurkį.                                                     Civiliniai ieÅ¡kiniai              Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalÄ , turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltininkui civilinį ieÅ¡kinį.          Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios O.

J. atstovas advokatas J.Korsakas yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 55 401 Lt turtinės žalos, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai O. J. bei 3 800 Lt proceso iÅ¡laidų atlyginimo.             Turtinei žalai atlyginti taikomas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. IeÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo (dėl proceso iÅ¡laidų) yra tenkintinas visiÅ¡kai, nes nukentėjusioji dėl neteisėto nekilnojamojo turto pardavimo patyrė turtinę žalÄ .

Byloje yra rašytinis įrodymas, jog nukentėjusioji patyrė proceso išlaidų 3 800 L sumai, todėl ir ši suma priteistina jai iš kaltinamojo.              Tuo tarpu neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nenuginčijamai įrodyta, jog dėl neteisėtų V. S. veiksmų nukentėjusioji patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį stresÄ , ikiteisminis tyrimas truko du su puse metų, be to, nukentėjusioji O. J. yra garbaus amžiaus, dėl ko senyvai moteriai buvo sunku dalyvauti baudžiamajame procese. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujasi teismų praktika panaÅ¡iose bylose, pagal kuriÄ tokio pobÅ«džio nusikalstamais veiksmais nukentėjusiems atlyginama mažesnio dydžio, nei yra praÅ¡oma, neturtinė žala.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis nedirba, pastovių pajamų nėra, neturtinės žalos prašoma suma mažinama, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 5 000 Lt.             Šioje byloje susiklostė situacija, jog dėl neteisėto nekilnojamojo turto pardavimo nukentėjusioji O. J. patyrė turtinės žalos 55 401 Lt sumai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Trakų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3-213/2012 dėl 2008-02-20 įgaliojimo Nr. 3-555, 2008-02-20 oficialaus testamento Nr. 3-556,2008-05-22 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-1713, 2008-05-22 žemės sklypo pirkimo-pardavimo Nr. 3-1714, 2008-06-11 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-2031 ir 2008-09-11 žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JK-5194 panaikinimo ir restitucijos taikymo, ir kurioje ieškovės O.

J. atstovas prašė teismo sustabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ iki bus pabaigtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pagal LR BK 182 str. 1d. ir 300 str. 1d., kuris yra betarpiÅ¡kai susijęs su Å¡ioje civilinėje byloje pateiktais ieÅ¡kinio reikalavimais. Trakų rajono apylinkės teismo 2009-02-20 nutartimi civilinė byla Å¡iuo pagrindu sustabdyta. Tokiu bÅ«du O. J. civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje baudžiamojoje byloje dėl 55 401 Lt turtinės žalos atlyginimo pagal BPK 115 str. 2 d. perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi dėl to vyksta civilinis procesas, kuriame ir bus iÅ¡spręstas restitucijos klausimas.

Be to, Å¡ioje byloje yra susiklostę civiliniai paveldėjimo santykiai, kurie yra civilinio proceso nagrinėjimo dalykas.              BPK 151 str. numatyta, jog civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti gali bÅ«ti taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuris panaikinamas tada, kai Å¡i priemonė tampa nebereikalinga. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o bylÄ atidavus į teismÄ , teismas sprendžia, kokia apimtimi taikyti Å¡iÄ procesinę prievartos priemonę, į kokį turtÄ apriboti nuosavybė teisę.

Apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti, ar Å¡i procesinė prievartos priemonė taikoma teisėtai ir pagrįstai. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina iÅ¡vada, kad paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. S. priklausantį turtÄ nėra aiÅ¡kiai neadekvatus pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dydžiui, todėl minėta procesinė prievartos priemonė paskirta nepažeidžiant proporcingumo principo, kuris įtvirtintas BPK11 straipsnio 1 dalyje. Kadangi Å¡ioje byloje civilinio ieÅ¡kinio klausimas paliekamas spręsti civilinio proceso tvarka, tad panaikinus Å¡iÄ procesinę priemonę V.

S. gali siekti iÅ¡vengti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Tokiu bÅ«du laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. S. priklausančias lėšas paliekamas galioti iki visiÅ¡ko O. J. padarytos žalos atlyginimo. 2011 m. gegužės mėn. 11 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas- 79 201 Lt dydžio turto bei piniginių lėšų areÅ¡tas paliktinas galioti iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio klausimo iÅ¡sprendimo ir įvykdymo pabaigos.                          Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,n u s p r e n d ž i a :KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:             V.

S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir jį nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Priteisti iÅ¡ V. S. nukentėjusiajai O. J. (a.k(duomenys neskelbtini) - 5 000 Lt (penkis tÅ«kstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ V. S. nukentėjusiajai O. J. (a.k(duomenys neskelbtini) - 6 800 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) advokato atstovavimo iÅ¡laidų. O. J. pripažinti teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , civilinį ieÅ¡kinį dėl 55 401 Lt turtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.             2011 m. gegužės mėn. 11 d.

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ - 79 201 Lt dydžio turto bei piniginių lėšų areÅ¡tÄ V. S. palikti galioti iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio klausimo iÅ¡sprendimo ir įvykdymo pabaigos. Kolegijos pirmininkas                                                Valdas Vitunskas                          Teisėjai                                                                     Gytis Večerskas                                                                                  Danguolė Å iugždinytė