2020-12-02 Nr. AB-22794-3-65-3-00348-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2155-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00348-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės mėnesio laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus gyvenamojoje sekcijoje, kurioje buvo daugybė parazitų – blakių, tarakonų. Pažymėjo, kad 2018 m. birželio 28 d. su skundu dėl parazitų įkandimų kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), kurio specialistai nustatė, kad patalpose yra blakių, tarakonų ir kitų nariuotakojų, todėl kalinimo įstaigai buvo duotas nurodymas pašalinti nustatytus pažeidimus. Akcentavo, kad Pravieniškių PN-AK administracijos nurodymu parazitai buvo naikinami, tačiau tai nieko nepadėjo, todėl 2018 m. liepos 30 d. pakartotinai buvo kreiptasi į NVSC.

3. Pareiškėjas teigė, kad dėl parazitų sukandžiojimo ne kartą kreipėsi į gydytojus, psichiatrą, taip pat dažnai teko keisti drabužius bei patalynę. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų, t. y. dėl nariuotakojų keliamų nepatogumų, patyrė didžiulę emocinę, psichologinę depresiją, dvasinių išgyvenimų, sveikatos, miego ir visaverčio gyvenimo sutrikimų. Prašė skundą patenkinti ir priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė su UAB „Dezinfa“ sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, t. y. darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Dezinfa“, kuri atliko dezinsekciją ar deratizaciją. Paaiškino, kad informacija apie suteiktą paslaugą buvo registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. su UAB „Utenos deratizacija“ sudarė sutartį Nr. 76-203, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį, taip pat informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje, o patalpose pastebėjus kenkėjų, papildomai atliekamas jų naikinimas.

6. Pažymėjo, kad NVSC specialistai ginčo laikotarpiu 3-iojo sektoriaus 1 būrio 1 gyvenamąją patalpą tikrino, tačiau gyvų blakių, erkučių, tarakonų gyvenamojoje patalpoje ir būryje neaptiko. Pataisos namų 3-iojo sektoriaus 10 būrio 7 gyvenamosios patalpos, 2 būrio 1 gyvenamosios patalpos, 3 būrio 1 gyvenamosios patalpos, 6 būrio 8 gyvenamosios patalpos NVSC specialistai netikrino. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją ar NVSC su skundais dėl kalinimo sąlygų nesikreipė. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų emocinių sunkumų, dvasinių išgyvenimų, dirglumo, sumažėjusio pasitikėjimo savimi, kuriuos sukėlė blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė, buvo konsultuotas, bet dėl kitų dalykų. Paaiškino, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu duomenų, jog nuteistasis skųstųsi blakių sukandžiojimu, nėra. Į gydytoją psichiatrą dėl nemigos ir padidėjusio jautrumo kreipėsi keturis kartus.

7. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir pripažino, kad pareiškėjo K. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimas) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn., atlyginimą.

10. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas 2014 m. lapkričio 14 d. su UAB „Dezinfa“ sudarė sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Taip pat, kad Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė su UAB „Utenos deratizacija“ sutartį Nr. 76-203, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Byloje pateiktos dezinfekcijos darbų atlikimo aktų, žurnalo kopijos, patvirtinančios atliktus dezinfekcijos ir deratizacijos darbus.

12. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo atstovo pateiktus įrodymus teismas galėtų spręsti, jog Pravieniškių PN-AK administracija ėmėsi visų būtinų priemonių, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, nariuotakojų nebūtų, tačiau bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. birželio 18 d. su skundu kreipėsi į NVSC Kauno departamentą, kuris, atlikęs valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2018 m. liepos 18 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)-PA-4720 konstatavo Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimą (pastebėta nariuotakojų) bei nurodė įstaigos administracijai iki 2018 m. liepos 25 d. pašalinti nustatytą pažeidimą. Apie patikrinimo akte nustatytus pažeidimus pareiškėjas buvo informuotas NVSC Kauno departamento 2018 m. liepos 18 d. raštu Nr. (2-22 4.80)2-30894. Pareiškėjas 2018 m. liepos 30 d. į NVSC Kauno departamentą kreipėsi pakartotinai nurodydamas, kad po atlikto kalinimo įstaigoje nariuotakojų naikinimo blakės ir tarakonai tapo dar aktyvesni. NVSC Kauno departamentas 2018 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)-PA-5323 nustatė, kad Pravieniškių PN-AK kenkėjų kontrolė vykdoma pagal 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytą sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose kenkėjų naikinimas turi būti atliekamas 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Taip pat nustatyta, kad kenkėjų naikinimui naudojamas biocidinis produktas, vedami atliktų darbų registracijos protokolai, įrodantys laiku atliekamus darbus, Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus 1, 2, 3, 4, 5, 6 būriuose kenkėjų naikinimas buvo vykdomas 2018 m. liepos 18 d., tačiau absoliučioje daugumoje gyvenamųjų patalpų aptikta gyvų nariuotakojų, todėl nustatytas Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimas (pastebėta gyvų nariuotakojų) bei nurodyta įstaigos administracijai iki 2018 m. spalio 2 d. pašalinti nustatytą pažeidimą. Apie nustatytus pažeidimus pareiškėjas buvo informuotas NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (2-22 4.80)2-36255.

13. Teismas taip pat nurodė, kad NVSC 2018 m. liepos 24 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80)-PA-4866 patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus 3, 4, 5, 6 būrių gyvenamosiose patalpose rasta nariuotakojų bei nurodyta įstaigos administracijai iki 2018 m. rugsėjo 24 d. pašalinti nustatytą pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad nors byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo ir laikosi sutarties sąlygų, tačiau NVSC Kauno departamento atlikti patikrinimai, kurių metu pastebėta nariuotakojų, įrodo, jog priemonės parazitams naikinti nebuvo efektyvios. Šiuo atveju nariuotakojų buvimą gyvenamosiose patalpose teismas pripažino pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas nepakankamu vykdymu, turėjusiu įtakos minėtų sąlygų bloginimui.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl blakių sukandžiojimo į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė. Teismas sprendė, kad byloje pateikti duomenys apie pareiškėjui diagnozuotą adaptacijos sutrikimą bei galimą alergiją nesudaro pagrindo vertinti, jog minėti sveikatos sutrikimai ir jų pasekmės susiję su patalpose esančiais nariuotakojais. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai ginčui aktualiu laikotarpiu iš esmės nesiskyrė nuo asmenų, kurie niekada nėra padarę jokių nusikaltimų ir gyvena laisvėje, sveikatos būklės ir atsirandančių sveikatos sutrikimų, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismas nenustatė, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

15. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nesant duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

III. 16. Pareiškėjas K. P. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad visas aplinkybes išdėstė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Teigia, kad skundo argumentai dėl kalinimo sąlygų neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto liko nepaneigti. Be to, patalpose veisiasi kraujasiurbiai, nariuotakojai (blakės, blusos ir tarakonai). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

18. Pažymi, kad neturėjo galimybės pateikti įrodymų dėl gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo, o atsakovo atstovas pateikė informaciją, tačiau iš jos negalima nustatyti ar jo teisės buvo pažeistos, kadangi nenurodytas patalpose gyvenusių asmenų skaičius. Taip pat nurodyta informacija apie praustuvų skaičių, tačiau nenurodyta, kiek asmenų jais naudojosi. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju turėtų būti vertinama, kad jo teiginiai dėl kalinimo sąlygų nebuvo paneigti.

19. Teigia, kad dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų patyrė kančias, nepatogumus, jautėsi pažemintas, tai turės įtakos jo sveikatos būklei, būtent regėjimo sutrikimas, dirglumas, psichologinės problemos, alerginiai susirgimai.

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino jo teisės pažeidimą dėl parazitų gyvenamosiose patalpose buvimo, tačiau nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Akcentuoja, kad vien tik faktas, jog parazitų naikinimas vykdomas beveik kas mėnesį ir dažniau rodo, kad priemonės neefektyvios, naikinimo darbai atliekami netinkamai, nekokybiškai, o Pravieniškių PN-AK administracija nuo šios problemos sprendimo visiškai nusišalinusi. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo atveju atsakovui neturės jokios prevencinės reikšmės.

21. Pareiškėjas pažymi, kad NVSC Kauno departamentas akte nurodė atsakovo atstovui pašalinti nustatytą pažeidimą, tačiau neaišku, ar dėl to buvo priimtas koks nors sprendimas.

22. Pareiškėjo nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisingumo įgyvendinimas. Todėl prašė jį panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti priteisiant neturtinės žalos atlygimą.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovo vertinimu, apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.

25. Teigia, kad šiuo atveju vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, pareiškėjo samprotavimai nepagrįsti jokiais objektyviais ar subjektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

26. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidimo mąstą, trukmę, teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

27. Nurodo, kad pareiškėjo pateikti nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti vertinami, kadangi jie nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

28. Akcentavo, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, ar elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ar nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų reikalavimų, nenurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso ar materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn., atlyginimo.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui higienos reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų (gyvenamosiose patalpose buvo parazitų), todėl pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos, sprendė, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neišnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų dėl kalinimo sąlygų neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto, praustuvų skaičiaus, todėl šie jo argumentai liko nepaneigti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

32. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neišnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų dėl kalinimo sąlygų neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto, praustuvų skaičiaus, tačiau pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde šių pažeidimų nebuvo nurodęs ir jokių reikalavimų dėl to nekėlė.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalį nauji reikalavimai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negali būti keliami. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su vienam asmeniui tenkančiu plotu gyvenamojoje patalpoje bei praustuvų skaičiumi, nevertinami.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

35. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, teismo padarytomis išvadomis, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis pareiškėjo nurodytą pažeidimą, atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodyto pažeidimo buvimo faktą, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto savo samprotavimus dėl kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK ir prašo panaikinti sprendimą, tačiau įvertinus apeliacinio skundo turinį akivaizdu, kad pareiškėjas nesutinka su jam taikytu neturtinės žalos atlyginimo būdu, kadangi, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju nepagrįstai jam nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nei vienas kriterijus atskirai. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

39. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

40. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

41. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, kad Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos pinigais pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį nėra pagrindo spręsti, kad dėl tokio pažeidimo pareiškėjas patyrė didelius kankinimus ar jam kilo kokių nors kitų reikšmingų pasekmių, pablogėjo sveikata. Taigi šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant panašaus pobūdžio bylas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius