2021-11-17 Nr. AB-24244-3-63-3-00675-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2644-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00675-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 59.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės J. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei J. R. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas iš atsakovės J. R. (toliau – ir atsakovė) priteisti 607,15 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 punktu, nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Atsakovė 2014 m. birželio 12 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2014 m. Paraiška), kurioje buvo deklaruota 17,51 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 9,78 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas), 3 vnt. mėsinių galvijų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos (mėsiniai galvijai). Atsakovei buvo išmokėta didesnė negu priklauso paramos suma, todėl susidarė 607,15 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią atsakovė privalo grąžinti NMA.

2.2. NMA pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka administruoja valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas, todėl vadovaudamasi teisės aktuose nustatyta tvarka, turi nustatyti, ar pareiškėjai teisėtai / teisingai deklaruoja žemės sklypus. NMA 2014 m. rugsėjo 22 d.–spalio 1 d. atliko 2014 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje (toliau – ir Patikra), o informacija apie Patikros rezultatus atsakovei buvo pateikta raštu, išsiunčiant jai paštu Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 14-1005369327-D4-1 (toliau – ir Ataskaita) kopiją. Ataskaita taip pat buvo patalpinta NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt) (toliau – ir Portalas), kartu su 2014 m. spalio 1 d. fotonuotraukose užfiksuotais pažeidimų vaizdais. Patikros metu nustatyta, kad kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini), laukas Nr. 1, kuriame deklaruotos pievos (2 ha) yra iš dalies (0,65 ha) suartas, Patikros metu rasta ražiena, anksčiau buvę javai. Likusi lauko dalis (1,35 ha) neganyta ir nešienauta, taigi neatitinkanti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – ir GAAB) reikalavimų.

2.3. NMA 2014 m. spalio 15 d. gautas atsakovės prašymas „Dėl deklaracijos tikslinimo“ (reg. Nr. BR5.1-20784), kuriuo atsakovė prašė leisti „<...> atsisakyti išmokų už lauką KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1, naudmenos kodas 2PT-1, plotas 2,00 ha“, kadangi minėtame lauke Patikros metu rasti pažeidimai, lauko buvo leista atsisakyti, atimant lauko plotą per administracinę patikrą. Taisyklių 451 punkte nurodyta, kad NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Atsižvelgiant į Patikros metu nustatytus pažeidimus, atsakovės 2014 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai, todėl susidarė 607,15 Eur grąžintinų lėšų suma ir priimtas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. SP1-2379(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas), apie kurį atsakovė informuota paštu (2014 m. Paraiškoje pasirinktu informavimo būdu) NMA 2018 m. birželio 6 d. raštu Nr. BR6-5823 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir 2018 m. birželio 6 d. raštas). 2018 m. birželio 6 d. raštas ir 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas taip pat buvo patalpinti NMA Portale. 2020 m. vasario 20 d. atsakovei buvo išsiųstas raštas Nr. BR6-1195 „Dėl klaidos ištaisymo“, kartu siunčiant ir pataisytą 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą.

2.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-343-1062/2019 konstatavo, kad pagal Taisyklių nuostatas pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos. Taipogi konstatuota, kad Taisyklėse įtvirtinta nuostata, jog pareiškėjas, pildydamas paraišką, gali nurodyti papildomą vieną iš siūlomų (raštu, elektroniniu paštu, trumpąja žinute mobiliuoju telefonu) jo informavimo būdų apie paraiškos administravimo eigą.

2.5. Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 1137, (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 bei 7.1.3 punktuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Vadovaujantis 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos atsakovei pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Palūkanų suma apskaičiuota pagal formulę: Neapmokėta grąžintinų lėšų suma x (Palūkanų paskaičiavimo data – Data nuo +1) x Palūkanų metinis procentas / (dienų skaičius metuose) / 100.

2.6. NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 punktu, nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo atsakovės negrąžintos 607,15 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai metinių palūkanų norma, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

2.7. Atsakovė NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis atsakovei teisines pasekmes. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė būtų atleista nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra.

3. Atsakovė J. R. atsiliepime prašė NMA prašymą atmesti. Atsakovė nurodė, kad klaidą padarė NMA specialistai, taigi ji nėra atsakinga už techninę klaidą ir reikalavimas dėl lėšų grąžinimo jai reiškiamas nepagrįstai. Atsakovė pažymėjo, jog yra silpnos sveikatos, jos turtinė padėtis sunki.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo NMA prašymą tenkino, priteisė NMA iš atsakovės 607,15 Eur gražintiną paramos lėšų sumą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, šias palūkanas pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki visiško lėšų sugrąžinimo dienos.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Atsakovė 2014 m. birželio 12 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje deklaruota 17,51 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 9,78 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas), 3 vnt. mėsinių galvijų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos (mėsiniai galvijai).

5.2. NMA 2014 m. rugsėjo 22 d.–spalio 1 d. atliko 2014 m. Paraiškos duomenų Patikrą, kurios metu nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), laukas Nr. 1, kuriame deklaruotos pievos (2 ha) yra iš dalies (0,65 ha) suartas, Patikros metu rasta ražiena, anksčiau buvę javai. Likusi lauko dalis (1,35 ha) neganyta ir nešienauta, taigi neatitinkanti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Pagal Taisyklių 9 punktą pareiškėja privalėjo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima Valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus ir GAAB.

5.3. NMA 2014 m. spalio 15 d. pateiktas atsakovės prašymas „Dėl deklaracijos tikslinimo“ (reg. Nr. BR5.1-20784), kuriuo atsakovė prašė leisti „<...> atsisakyti išmokų už lauką KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1, naudmenos kodas 2PT-1, plotas 2,00 ha“. Patikros metu radus pažeidimų, atsakovei lauko buvo leista atsisakyti, todėl atimtas lauko plotas per administracinę patikrą. Vadovaujantis Taisyklių 451 punktu, atsižvelgiant į Patikros metu nustatytus pažeidimus, atsakovės 2014 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai ir vertinimo metu susidarė 607,15 Eur grąžintinų lėšų suma.

5.4. 2018 m. gegužės 29 d. priimtas sprendimas Nr. SP1-2379(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, apie kurį atsakovė buvo informuota paštu (2014 m. Paraiškoje pasirinktu informavimo būdu) NMA 2018 m. birželio 6 d. raštu Nr. BR6-5823 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. 2018 m. birželio 6 d. raštas ir 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas taip pat buvo patalpinti NMA Portale. 2020 m. vasario 20 d. atsakovei buvo išsiųstas raštas Nr. BR6-1195 „Dėl klaidos ištaisymo“, kartu siunčiant ir pataisytą 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą.

6. Teismas analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-343-1062/2019 ir priėjo prie išvados, jog atsakovė apie priimtus sprendimus tiek dėl grąžintinų lėšų, tiek dėl klaidos ištaisymo, informuota tinkamai.

7. Teismas taip pat nustatė, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019); NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17 p.). Teismas darė išvadą, kad atsakovė, nesutikdama su 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu ir 2020 m. vasario 20 d. sprendimu dėl klaidos ištaisymo, turėjo teisę juos ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nei byloje, nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra jokių duomenų, jog atsakovė kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo būtų prašoma panaikinti NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą ar 2020 m. vasario 20 d. sprendimą dėl klaidos ištaisymo. Teismas sprendė, jog minėti sprendimai yra galiojantys, neapskųsti ir atsakovei sukelia teisines pasekmes.

8. Teismas nurodė, kad paaiškėjus, jog atsakovė sprendimų neapskundė, nustatytu terminu juose nurodytų lėšų sumų negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.

9. Dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo negrąžintos 607,15 Eur dydžio sumos, jas skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, teismas aptarė Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14, 15.1 punktus, nurodė, kad NMA atsakovę 2018 m. birželio 6 d. raštu informavo apie priimtą sprendimą ir prievolę grąžinti paramos lėšas, ši informacija paskelbta ir NMA Portale, todėl sprendė, kad pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti atsakovei 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos.

III. 10. Atsakovė J. R. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti, o taip pat priteisti iš pareiškėjo NMA bylinėjimosi išlaidas – 5,70 Eur žyminį mokestį.

11. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. 2014 m. birželio 12 d. NMA pateikta 2014 m. Paraiška. Nespėjus gauti nei tiesioginių išmokų, nei paramos, NMA atliko Patikrą, kurios metu nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. l, kuriame deklaruotos pievos (2 ha) yra iš dalies (0,65 ha) suartas, rasta ražiena, anksčiau buvę javai. Likusi lauko dalis (1,35 ha) neganyta ir nešienauta, t. y. neatitinkanti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Supratus klaidą, NMA darbuotojų pasiūlymu 2014 m. spalio 15 d. pateiktas NMA prašymas „Dėl deklaracijos tikslinimo“ (reg. Nr. BR5.1-20784), kuriuo atsisakyta išmokų už KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. l, naudmenos kodas 2PT-1, plotas 2 ha. NMA pareiškime teismui teisingai nurodyta, jog šio lauko buvo leista atsisakyti, atimant lauko plotą per administracinę patikrą. Taip buvo užkirstas kelias nepagrįstai sumokėti išmokas už nepagrįstai deklaruotą 2 ha ploto lauką Nr. 1. Prašymo, kuriuo atsisakyta išmokų už šį lauką, blanką davė NMA darbuotojai. Ataskaita atsakovei išsiųsta tik 2015 m. sausio 12 d.

11.2. Pagal 2014 m. Paraišką 2014 m. spalio mėnesį nebuvo gauta jokių išmokų ir paramos. Išmokos pradėtos mokėti tik 2014 m. gruodžio mėnesį. 2018 m. birželio 6 d. raštu NMA informavo apie 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą ir prašė per 60 kalendorinių dienų nuo minėto rašto išsiuntimo dienos susidariusią 607,15 Eur skolos sumą pervesti į NMA sąskaitą. 2018 m. gegužės 29 d. sprendime buvo nurodyta, kad pagal 2014 m. Paraišką iki 2015 m. gegužės 11 d. buvo permokėta kompensacinių išmokų suma. 2018 m. gegužės 29 d. pataisytame sprendime Nr. SPl-2379 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ taip pat buvo nurodyta, jog iki 2015 m. gegužės 11 d. buvo išmokėta 2 357,56 Eur tiesioginių išmokų (pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus) suma, o pagal 2014 m. Paraiškos duomenis turėjo būti išmokėta 1 741,07 Eur, t. y. 616,49 Eur mažiau nei buvo apskaičiuota ir perduota mokėti. Tokiu būdu, tiek 2018 m. gegužės 29 d. sprendime, tiek pataisytame sprendime nurodyta, jog permoka susidarė po Patikros, po 2014 m. spalio 15 d. pateikto prašymo „Dėl deklaracijos tikslinimo“, po NMA leidimo atsisakyti išmokų už KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauką Nr. l, naudmenos kodas 2PT-1, plotas 2 ha, atimant šio lauko plotą per administracinę patikrą. Išmokų permoka, jeigu tokia iš tikrųjų buvo, susidarė tik dėl NMA darbuotojų aplaidumo ir neatidumo, t. y. dėl NMA darbuotojų kaltės. NMA pareiškime teismui šios aplinkybės niekaip nepaaiškintos.

11.3. Iš bylos duomenų nėra aišku, ar atsakovei buvo permokėta. Visiškai neaiškus permokos atsiradimo mechanizmas, neaišku, kaip buvo gauta permokos suma. NMA nepateikė teismui jokių permokos apskaičiavimo dokumentų, ar tai vienu mokėjimu ir kada buvo permokėta, ar keliais mokėjimais ir kada konkrečiai buvo permokėta.

11.4. Teismas vadovavosi tuo, kad yra galiojantys sprendimai dėl susidariusios skolos sugrąžinimo. Tačiau NMA sprendimai yra dėl kitų permokos sumų, o ne dėl 607,15 Eur sumos, dėl kurios išieškojimo NMA kreipėsi į teismą ir teismas priteisė būtent šią permokos sumą. 2018 m. gegužės 29 d. sprendime buvo nurodyta, kad privalu grąžinti NMA 110,23 Eur dydžio grąžintinų lėšų sumą, nors minėto sprendimo lentelėje buvo nurodytos dvi kitos skolos sumos: 485,81 Eur ir 130,68 Eur, t. y. viso 616,49 Eur. Pataisytame sprendime dėl susidariusios skolos sugrąžinimo buvo reikalaujama grąžinti 616,49 Eur dydžio grąžintinų lėšų sumą. Tačiau NMA sprendimo (individualaus administracinio akto) dėl susidariusios 607,15 Eur sumos, dėl kurios išieškojimo NMA kreipėsi į teismą, nėra. Teismas šias faktines aplinkybes nustatė neteisingai, taip pat nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad nustačius, jog atsakovės pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantys individualūs administraciniai aktai yra galiojantys ir nenuginčyti, nustatytu terminu skola nesumokėta, NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

11.5. Teismas pažeidė proceso teisės normas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas ) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus ) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 22, 22.1 punktuose nustatyta, kad administruojančioji institucija turi pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu būdu procesą per 12 mėnesių nuo grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto šių Taisyklių 11 punkte, pabaigos, jeigu grąžintinų lėšų suma viršija 100 eurų, tačiau neviršija 30 000 eurų. Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos, minėtos Taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančioje institucijoje. NMA raštas Nr. BR-5823 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ buvo registruotas 2018 m. birželio 6 d. Ši informacija patalpinta ir Portale. Tai yra, grąžintinų lėšų grąžinimo terminas pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 6 d. Nuo šios datos per 12 mėnesių administruojančioji institucija turėjo pareigą pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu būdu procesą, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. NMA su prašymu dėl susidariusios skolos priteisimo į administracinį teismą kreipėsi (pradėjo grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu būdu procesą) tik 2020 m. birželio 12 d., t. y. pasibaigus Taisyklių 22.1 punkte nustatytam terminui.

11.6. ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia byla, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Pagal ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Teismas priėmė NMA prašymą, kuris paduotas praleidus nustatytą prašymo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), o nagrinėdamas bylą, nenustatė visų svarbių aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrė (ABTĮ 80 str. 1 d.), dėl to teismas neteisingai išnagrinėjo bylą.

12. Pareiškėjas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime pakartoja bylos faktines aplinkybes ir papildomai nurodo šiuos argumentus:

12.1. Teismo sprendime konkrečiai apibrėžtas ginčo dalykas, pagrindai, kuriais remiantis NMA priėmė 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą. Teismas teisingai akcentavo, kad pagrindinis informavimo šaltinis apie NMA priimtus sprendimus yra Portalas, ir jis laikomas pagrindiniu informavimo šaltiniu nepriklausomai nuo pareiškėjų pasirinkto informavimo būdo. Teismas pagrįstai, atsižvelgiant į rašytinius įrodymus, sprendė, kad atsakovei 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo nepaskundus, nustatytu terminu jame nurodytų lėšų sumų negrąžinus, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas tinkamai išnagrinėjo ginčą, priėmė išsamų bei motyvuotą sprendimą, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

12.2. Teismo sprendime buvo išanalizuotos visos situacijai aktualios ir reikšmingos aplinkybės, atlikta teisės aktų analizė, todėl teigti, kad dėl kažkurio aspekto buvo nepasisakyta, ar kažkuris argumentas nebuvo įvertintas, yra nepagrįsta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-2693/2011 aiškiai nurodė, kad paramos gavėjo sutikimas ar nesutikimas su pažeidimu pats savaime nėra pagrindas netaikyti sankcijos ar nesiimti paramos grąžinimo priemonių.

12.3. Jokie teisės aktai nenumato, kad NMA gali / turi patikras vietoje atlikti ir įsitikinti paraiškose deklaruotų duomenų teisingumu tik tada, kai išmokos pareiškėjams jau yra išmokėtos. Apeliaciniame skunde nėra aiškiai įvardijama, kokie teisės aktai numato, kad patikros vietoje turi būti atliekamos tik išmokėjus paramos lėšas. NMA tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną. Apie patikros vietoje nustatytus duomenis atsakovė buvo informuota, jai pateikiant Ataskaitą, kuri yra objektyvus, oficialus, rašytinis dokumentas. Jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti, nes nustatyti pažeidimai ir Ataskaita užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, taip pat pridėtos nuotraukos. Administracinių teismų praktikoje yra pripažįstama, jog patikros vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-1391/2012 pažymėjo, kad NMA valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neturi jokio pagrindo fiksuoti tikrovės neatitinkančius faktus. Ataskaitoje buvo nurodyta apskundimo tvarka, NMA į bylą pateikė atsakovės nepaskųstą Ataskaitą.

12.4. Atsakovė, pateikdama 2014 m. Paraišką, savo parašu patvirtino, kad jai yra žinomos Taisyklių nuostatos ir ji prisiima įsipareigojimus – neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti NMA. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog atsakovė tokio įsipareigojimo neturi.

12.5. NMA prašyme nurodė, kad siekiama priteisti suma yra 607,15 Eur, būtent ši suma yra nurodyta NMA 2018 m. birželio 6 d. lydraštyje Nr. BR6-5823. Atsižvelgiant į tai, atmestinos niekuo nepagrįstos atsakovės interpretacijos dėl siekiamų susigrąžinti kitų permokų, nes tokių (kitų permokų), apskritai nebuvo.

12.6. Jokie skolos prisiteisimo terminai nėra pasibaigę. Atsakovė nepateikia neginčijamų faktų, kad 2020 m. vasario 20 d. atsakovei buvo išsiųstas raštas Nr. BR6-1195 „Dėl klaidos ištaisymo“, kartu siunčiant ir pataisytą 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą. Taigi, ištaisius klaidą (aritmetinę rašybos klaidą), NMA pateikė prašymą.

12.7. Atsakovė iš esmės ginčija ne teismo sprendimą, o 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą, nors yra praleidusi jo apskundimo terminus. 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes. Atsakovė siekia peržiūrėti 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą, taip visiškai nukrypstant nuo teisės aktų nuostatų ir suformuotos teismų praktikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo iš atsakovės J. R. priteisti 607,15 Eur susidariusią skolą ir 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, konstatavęs, jog atsakovės pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantys individualūs administraciniai aktai yra galiojantys ir nenuginčyti, o nustatytu terminu susidariusi skola nebuvo sumokėta. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog NMA teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti atsakovei 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos.

15. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, priimdamas pareiškėjo prašymą, kuris paduotas praleidus nustatytą terminą ir šis terminas neatnaujintas, o nagrinėdamas bylą teismas nenustatė visų svarbių aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrė, dėl to neteisingai išnagrinėjo bylą. Atsakovės įsitikinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla – nutraukta.

16. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teisėjų kolegija, atlikdama šią pareigą, t. y. tikrindama sprendimo besąlygiško negaliojimo pagrindus, nurodytus ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, nustatė, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo vienas teisėjas, o ne teisėjų kolegija.

18. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio (pagal pareigas). Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų teisėjų skaičiui ar jų skyrimo nagrinėti bylą tvarkai, buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, teismas ar teisėjas buvo šališkas ABTĮ 44 straipsnio prasme.

19. Pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalį administraciniuose teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, kai bylą leidžiama nagrinėti vienam teisėjui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, administracinės bylos dėl grąžintinų lėšų, susidariusių tais atvejais, kai fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti, skolos ir palūkanų priteisimo aptartu reguliavimu neįtrauktos į išimtinį sąrašą ir turi būti nagrinėjamos pagal bendrą taisyklę – trijų teisėjų kolegijos, ir pareiškėjo prašyme suformuluoto reikalavimo apimtis bylos pobūdžio ir kategorijos nepakeičia. Atskirai paminėtina, kad valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų grąžinimas, nesilaikius sutartų sąlygų, nėra finansinė sankcija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-968-2020) ir šio pobūdžio ginčai nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte išvardintų bylų grupę.

20. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienam teisėjui, teismo sudėtis neatitiko ABTĮ 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis procesinės teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tinkamą teismo procesą, be kita ko, garantuoja užtikrinimas, kad administracinė byla būtų išnagrinėta ir procesinis sprendimas priimtas teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintus reikalavimus teismo sudėčiai. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-442/2021; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2762-575/2021 ir kt.). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015; 2016 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016, 22 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 20 punktas ir kt.).

22. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu, nustačius besąlyginį jo negaliojimo pagrindą – byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.). Tokiu atveju skundžiamas sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

23. Pripažinus, kad administracinė byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nėra prasmės aptarinėti apeliacinio skundo argumentų bei pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų. Grąžinus pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas taip pat nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės J. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius