2022-03-16 Nr. AB-6382-3-62-3-02968-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1636-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02968-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. A. A. A., S. K. S. S. A. A. A. A., Z.A. A. A., M. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. A. A. A., S. K. S. S. A. A. A. A., Z. A. A. A., M. A. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21M36589 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 6K-1591 (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjų teigimu, grįžus į kilmės valstybę, jiems kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tuo atveju, jeigu pareiškėjų kilmės valstybėje būtų įrodyta S. K. S. S. kaltė, tuomet jai grėstų 3-4 metų laisvės atėmimo bausmė. Pareiškėjų kilmės valstybėje, asmenys, kurie yra neištikimi, praranda daug teisių, tačiau Sprendime tokia informacija nenurodyta. Pareiškėjai Lietuvoje laikėsi apgyvendinimo tvarkos, bendradarbiavimo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padarę tvarkų ar taisyklių pažeidimų, todėl nėra objektyvių prielaidų išvadai, jog savanoriškai neišvyktų iš šalies.

3. Pareiškėjai nesutiko su Komisijos Sprendimo išvadomis, kad jie nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Pareiškėjai nurodė, kad jiems turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas. Pažymėjo, kad asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė.

4. (Duomenys neskelbtini) kraujo kerštas yra palaikomas visuomenės, o teisėsaugos institucijos šių ginčų nesprendžia, todėl pareiškėjai kilmės valstybėje negali sulaukti tinkamos pagalbos. Komisija Sprendime nurodė, kad pareiškėja su nepilnamečiais vaikais nepriskirtini padidintos rizikos grupei, nes pareiškėja nėra vieniša moteris, o vaikai nėra nelydimi nepilnamečiai, tačiau pareiškėjai su tokiu vertinimu nesutiko.

5. Pareiškėjų teigimu, nevertinta ir nesurinkta naujausia informacija apie beatodairiško smurto padėtį jų gyvenamojoje vietoje. Taip pat Komisija neįvardijo, kas pagrindžia būtinumą pareiškėjus išsiųsti į jų kilmės valstybę.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai prieglobsčio prašymą grindė šeimos narių grasinimais, nes pareiškėja buvo neištikima savo vyrui ir suteršė šeimos garbę, tačiau toks pareiškėjams tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Taigi, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjai neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies nurodytų pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų ir jiems pagrįstai nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

8. Migracijos departamentas tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjų istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jiems suteikimo, nes jų įvardijamas persekiotojas – pusbrolis, šeimos nariai – nėra valstybinis subjektas. Be to, pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Migracijos departamentas nurodė, kad duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjams apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjai nepateikė. Pareiškėjų pasakojimas apie artimųjų grasinimą nužudyti buvo abstraktus ir neišsamus. Pareiškėja teigė, kad grasinama tik jai, o pareiškėjas nurodė, kad grasinimų susilaukė ir jis, tačiau, atsakovo vertinimu, remiantis kilmės valstybės informacija, už svetimavimą yra baudžiama tiek moteris, tiek vyras, su kuriuo ji buvo neištikima, o ne sutuoktinis. Taip pat Migracijos departamentas pažymėjo, kad patys pareiškėjai nurodė, jog po minėtų įvykių bendruomenė pasirašė bendrą dokumentą (tiek iš pareiškėjos, tiek iš pareiškėjo giminių pusės), todėl moralinis nusižengimas nebėra riziką keliantis veiksnys. Taigi, atsakovas apibendrino, kad pareiškėjų istorija apie tariamus grasinimus savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jiems suteikimo.

9. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nurodė, jog jis atsiėmė pareiškimą iš teismo ir yra pasiryžęs kartu su žmona auginti vaikus. Atsižvelgiant į tai, prieita prie išvados, kad pareiškėjų skunde nurodomi teiginiai, jog iš pareiškėjos tariamai bus atimti vaikai ar ji bus įkalinta, yra deklaratyvūs ir paneigti pačių pareiškėjų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pateikta informacija. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo surinkta aktuali kilmės valstybės informacija, kuri buvo įvertinta pareiškėjų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo kontekste. Taip pat atsakovas įvertino, kad nebuvo poreikio rinkti kilmės valstybės informacijos apie tai, ką patiria moterys, kai pagaunamos svetimaujant.

10. Atsakydamas į pareiškėjų argumentus dėl Sprendimo dalies išsiųsti pareiškėjus į kilmės valstybę, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Atsakovo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamento vertinimu, tikėtina, kad, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdami grąžinimo, jie gali pasislėpti. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad iki Sprendimo priėmimo dienos pareiškėjai nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti H. A. A. A., S. K. S. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo H. A. A. A., S. K. S. S. atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas sprendime vadovavosi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija), 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) bei Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) gairėmis.

13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

13.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 16 d. sulaikė 22 asmenis, neteisėtai kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, tarp sulaikytųjų buvo ir pareiškėjai. (Duomenys neskelbtini) H. A. A. A. 2021 m. liepos 21 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnams žodžiu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jam ir jo šeimai: žmonai S. K. S. S., A. A. A. A. A., Z. A. A. A., M. A. A. A.. Prašymą grindė tuo, kad jo žmona išdavė jį su kaimynu, todėl dabar jo ir žmonos giminės grasina juos nužudyti.

13.2. Pareiškėja S. K. S. S. 2021 m. spalio 7 d. apklausos metu nurodė, kad sužinojusi, jog vyro nebus namie, pasinaudojo galimybe susitikti su kaimynu. Namo grįžęs vyras pamatė savo žmoną su kaimynu. Tuomet moteris pabėgo iš namų ir 14 dienų slėpėsi pas savo dėdę. Per tą laiką vyras ieškojo savo žmonos, bandė neištikimybės problemą išspręsti kreipiantis į teismą. Pareiškėjos dėdė po 14 dienų pasikalbėjo su vyru ir bandė jį įkalbėti problemą išspręsti šeimos viduje, nesikreipiant į teismą. Pareiškėjos vyras atsiėmė skundą, problemą išsprendė šeimos rate, tačiau vyro brolis ir pusbrolis nepriėmė šios situacijos sprendimo būdo, grasino prieglobsčio prašytojai, kad jei ją pamatys, nužudys. Prieglobsčio prašytojos teigimu, (duomenys neskelbtini) neištikimybės problemos sprendžiamos arba nužudant, arba teisiškai, t. y. kreipiantis į teismą. Jei teisme įrodytų jos kaltę, jai grėstų 3-4 metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, asmenys, kurie yra neištikimi, praranda šalyje daug teisių. Išdavystės atveju vaikai atimami ne tik kalėjimo laikotarpiu, bet gali atsitikti ir taip, kad jai vaikų negrąžins. Neištikimybė suprantama kaip didelė gėda visai giminei. Prieglobsčio prašytojos atveju, gėda yra užtraukta jos broliams, todėl jie galėtų ją nužudyti. Būtent dėl grasinimų nužudyti prieglobsčio prašytojai nusprendė palikti (duomenys neskelbtini) ir važiuoti į Europą.

13.3. Pareiškėjas H. A. A. A. 2021 m. spalio 8 d. apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini). Papasakojo, kad 2021 m. sausį išvažiavo aplankyti sergančio tėvo, o grįžęs namo žmoną užtiko su svetimu vyru. Žmona su šiuo vyru pabėgo ir negrįžo 14 dienų. Per tą laiką pareiškėjas nuėjo į teismą, parašė pareiškimą žmonai ir jos meilužiui. Po 14 dienų paskambino žmonos dėdė ir pasakė, kad žmona yra pas jį, pasiūlė konfliktą išspręsti taikiai. Pareiškėjas žmonai atleido, pasirašė rašytinį bendruomenės tarybos dokumentą, kad nepersekios savo žmonos ir jai nekeršys, atsiėmė iš teismo pareiškimą, tačiau pareiškėjo brolis, tėvas ir žmonos brolis tokiam sprendimui nepritarė. Asmenys iš H. A. A. A. pusės teigė, kad žmona suteršė jų šeimos gerą vardą ir garbę, neištikimybė jų bendruomenėje nėra atleidžiama. Kadangi pareiškėjas su žmona augina tris vaikus, išsiskirti nenorėjo. Dėl šios priežasties jie persikėlė gyventi į kitą vietą – (duomenys neskelbtini), pas žmonos dėdę, tačiau po savaitės nusprendė išsinuomoti butą, kad niekas nežinotų, kur jie yra. Gyvendami nuomojamame bute gavo telefoninių grasinimų iš šeimos narių, jie grasino nužudyti pareiškėją ir jo žmoną.

13.4. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjams H. A. A. A., S. K. S. S. atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams H. A. A. A., S. K. S. S. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, A. A. A. A. A., Z. A. A. A., M. A. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką.

13.5. Pareiškėjai su skundu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį.

13.6. Komisija Sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pasakojimus, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjų baimė grindžiama išimtinai jų pačių subjektyviu situacijos suvokimu. Teismo įsitikinimu, pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jų pačių subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės, atitinkančios Konvencijos sąlygas, grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, tokių įrodymų nebuvo pateikta ir teismui. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlių statusas Lietuvos Respublikoje.

16. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjai neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Teismas taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgus į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, Migracijos departamentas svarstė, ar prieglobsčio prašytojų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl remiantis EPPB pateikiama informacija, atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, jog šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

17. Teismas nurodė, kad EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams. Pareiškėjai priklauso kurdų etninei grupei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą. Pareiškėjai apklausų metu nurodė, kad patys asmeniškai nesusidūrė su problemomis dėl priklausymo kurdų etninei grupei. Teismas sutiko, kad pareiškėjai priklauso pažeidžiamai grupei asmenų, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad jų bendruomenė pasirašė bendrą dokumentą, kuriuo pareiškėjas įsipareigojo nepersekioti savo žmonos. Taigi, teismas laikė, kad moralinis nusižengimas nebėra riziką keliantis veiksnys. Be to, kaip nurodė teismas, pareiškėja turi vyrišką palaikymo tinklą, kadangi ją palaikė jos dėdė, vyro dėdė ir pats vyras. Atsižvelgiant į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, teismas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

18. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas nusprendė, kad atsakovas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjų pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijoje nurodomomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Pareiškėjai nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jų kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

19. Tačiau teismas nesutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjų atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jų padarytam pažeidimui. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jiems taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjams H. A. A. A. ir S. K. S. S. atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga. Taigi, teismas nustatė, kad pareiškėjams H. A. A. A. ir S. K. S. S. uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pakeitė ir Sprendimo dalį dėl duomenų į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo, nustatydamas, kad į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

20. Pasisakydamas dėl pareiškėjų skundo argumentų, kad Komisija jų skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 222 punktu, pareiškėjų prašymu nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, ir nusprendė, jog Komisijai pareiškėjų prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nebuvo privalomas.

21. Kitą pareiškėjų skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 22. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti visa apimtimi.

23. Pareiškėjai visų pirma pažymi, kad teismas netinkamai vertino tiek jų pasakojimą, tiek jų pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

24. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Teigia, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjų pasakojimą laikė nepatikimu įrodymu. Pareiškėjai turėjo problemų, susijusių su neištikimybe, todėl jiems kyla grėsmė tapti garbės nusikaltimo aukomis. (Duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjų vertinimu, atsakovas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą.

25. Pasak pareiškėjų, dėl (duomenys neskelbtini) jų saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad jų šeima priklauso padidintos rizikos grupei dėl šeimoje esančios moters ir trijų nepilnamečių vaikų.

26. Pareiškėjai apibendrina, kad jiems prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymus ir juose nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Be to, panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai sprendimai išsiųsti pareiškėjus bei uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsakovas teigia, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.

32. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

34. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

35. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

36. Nagrinėjamu atveju H. A. A. A. ir S. K. S. S. prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad pareiškėja išdavė savo vyrą su kaimynu, todėl, grįžus į kilmės šalį, jiems gresia nužudymas (plačiau žr. šios nutarties 13.2-13.3 p.).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjų kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjai nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jų baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog prieglobsčio prašytojai teigė, kad turi dokumentą, kurį pasirašė H. A. A. A. ir bendruomenės nariai. Minėtame dokumente nurodyta, kad H. A. A. A. nepersekios savo žmonos S. K. S. S. ir nebandys jai keršyti. Dokumentą pasirašė daug bendruomenės narių, įskaitant ir prieglobsčio prašytojų vaikų dėdę, kuris yra (duomenys neskelbtini) parlamento narys, žmonos dėdė, kuris bandė sutuoktinius sutaikyti, ir bendruomenės tarybos pirmininkas (seniūnas). Taigi, Migracijos departamentas apibendrino, kad toks bendruomenės pripažinimas leidžia daryti prielaidą, jog šeimos „garbė“, kurią „suteršė“ pareiškėja, yra atitaisoma, nes bendruomenės nariai pritaria, kad moteris neturėtų būti persekiojama ir jai neturėtų būti keršijama. Įvertinusi Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją ir tai, kad pareiškėjų pasakojimas dėl kilmės valstybėje jiems tariamai gresiančio pavojaus buvo prieštaringas, pasakojimui trūko konkretumo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojami dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jiems galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

38. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste įvertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamiems pagrįstumą. Migracijos departamentas Sprendime, vadovaujantis 2021 m. EPPB ataskaita, nustatė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjų kilmės šalyje (gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią EPPB skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

39. Pareiškėjai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Migracijos departamentas turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjai jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini). Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1354-629/2022; taip pat 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, Nr. eA-1299-815/2022, Nr. eA-1336-575/2022;. kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.

40. Pareiškėjai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad moteris ir nepilnamečiai vaikai priskiriami padidintos rizikos grupei. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pareiškėja nepriklauso nei vienai moterų grupei, galinčiai susidurti su padidinta persekiojimo rizika. Dėl pareiškėjų argumentų, kad jų nepilnamečiai vaikai yra priskirtini padidintos rizikos grupei, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien faktas, jog pareiškėjai turi nepilnamečių vaikų, nesuponuoja išvados, jog jie priklauso padidintos rizikos asmenų grupei. Be to, atsižvelgiant į prieglobsčių prašytojų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nėra pagrindo vertinti, kad kilmės valstybėje pareiškėjai gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme.

41. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojami kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjai turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojami tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

42. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas arba jie galėtų tokiu būdu būti baudžiami. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Pareiškėjų atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

44. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų H. A. A. A., S. K. S. S.. A. A. A. A., Z. A. A. A., M. A. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė