Legislator Case Law & Legislation
807ab8c1-252c-4cb5-82a9-ee403380b693 AI generated

807ab8c1-252c-4cb5-82a9-ee403380b693 · Kauno apygardos teismas

Case Number 807ab8c1-252c-4cb5-82a9-ee403380b693
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-430-317/2015Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01016-2014-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 8 d Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Ovidijui Vasiliauskui, nuteistosios V. Z. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V.

Legislator headnote

AI generated

807ab8c1-252c-4cb5-82a9-ee403380b693 · Kauno apygardos teismas: Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi bÅ«ti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimÄ . Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-430-317/2015Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01016-2014-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 8 d Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Ovidijui Vasiliauskui, nuteistosios V. Z. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 219 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 150 MGL (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties minimalių gyvenimo lygių), t. y. 5649 Eur (penkių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt devynių eurų) bauda. Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieÅ¡kinys patenkintas ir priteista iÅ¡ V.

Z. 3069,97 Eur (trys tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devyni eurai ir 97 centai) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. Z. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2013m. vasario 12 d. iki 2013 m. vasario 22 d., bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės r., direktore, turėdama pareigÄ pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje „Mokesčių mokėtojo pareigos“, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punkto nustatyta tvarka apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas privalėdama sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, 2013 m. sausio 14 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui pateikė 2012 m. IV ketvirčio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitÄ (F4), kurioje deklaravo 14967,38 Lt, kas atitinka 4334,85 Eur, mokesčių – socialinio draudimo įmokų, ir Å¡ių mokesčių laiku nesumokėjus bei iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2013 m. vasario 12 d. raÅ¡tu Nr. (7.3)PRIM-65, kuris S. Z., V. Z. sutuoktiniui ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, asmeniÅ¡kai įteiktas 2013 m. vasario 12 d., priminus apie pareigÄ sumokėti 14967,38 Lt, kas atitinka 4334,85 Eur, deklaruotų įmokų, Å¡ių mokesčių nesumokėjo, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 219 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde nuteistoji V.

Z. praÅ¡o pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendį ir paskirti jai Å¡velnesnę – 50 MGL (1882,53 Eur) baudÄ . Nuteistoji mano, kad pirmosios instancijos teismas jai paskyrė neproporcingai didelę, neadekvačiÄ ir per griežtÄ baudÄ , neatsižvelgęs į teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir kitus gyvenimiÅ¡kus kriterijus. Apeliantės teigimu, skiriant bausmę nebuvo pakankamai vertinama tai, kad ji neteista, neatsižvelgta, kad darbe ir visuomeniniame gyvenime apibÅ«dinama teigiamai – sÄ Å¾ininga, atsakinga, kruopÅ¡ti, drausminga ir pareiginga.

Anot V. Z., apylinkės teismas neanalizavo ir sunkios jos turtinės padėties, t. y., kad 2014 metais jos atlyginimų vidurkis buvo 123,91 Eur (427,85 Lt), jos vyro S. Z. – 13,13 Eur (45,33 Lt). Be to, nepaisant apeliantės pastangų iÅ¡gelbėti įmonę (2013 metų pradžioje iÅ¡ savo asmeninių lėšų į įmonės kasÄ Ä¯neÅ¡ant 100000 Lt), dėl sunkios turtinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėties, 2015 m. ji buvo priversta atleisti du ilgamečius įmonės darbuotojus A.

B. ir S. Z., dėl ko dar labiau pablogėjo ir jos Å¡eimos materialinė padėtis. Kita vertus, nuteistosios teigimu, paskirtos baudos dydis yra beveik dvigubai didesnis, negu civiliniam ieÅ¡kovui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui jos veiksmais padaryta turtinė žala. Taigi, 150 MGL dydžio bauda neatitinka jos paskirčiai ir tikslams, prieÅ¡tarauja teisingumo principui bei protingumo ir proporcingumo kriterijams. Nuteistosios nuomone, nusikaltimo tikslai ir nusikaltimo objektas nebuvo tokie pavojingi visuomenei, dėl kurių paskirta tokia griežta bausmė.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi nuteistosios gynėjÄ , praÅ¡iusį skundÄ tenkinti, prokurorÄ , praÅ¡iusį skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistosios V.

Z. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistosios kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kadangi nuteistoji praÅ¡o tik paskirti jai Å¡velnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi bÅ«ti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimÄ . Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ ir, skirdamas V.

Z. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tiek ir nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Ä®vertinęs Å¡ias bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas, V. Z. pagrįstai ir tinkamai paskyrė realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad V. Z. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagal BK 11 straipsnio nuostatas priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistoji, bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, ne kartÄ buvo kviečiama atvykti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrių pokalbiui dėl kokios priežasties didėja įsiskolinimas Fondo biudžetui ir kokios yra galimybės jÄ likviduoti. Paskutinis kvietimas iÅ¡siųstas 2013 m. vasario 7 d. registruotu raÅ¡tu Nr. (7.3)S-3591, tačiau bendrovės vadovė V.

Z. neatvykdavo ir paaiÅ¡kinimų nepristatydavo (T. 1, b. l. 2-3, 7). Registruotu laiÅ¡ku 2013 m. gegužės 29 d. Nr. (7.3)S-10840 Marijampolės skyrius prašė pateikti reikalingus dokumentus bendrovės piniginių srautų analizei atlikti bei duomenų apie bendrovės turtÄ , kreditorius ir debitorius (T. 1, b. l. 13). Vadovas praÅ¡omų duomenų nepateikė, nors registruoti laiÅ¡kai negrįžo (T. 1, b. l. 2-3, 20). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2013 m. vasario 12 d. raÅ¡tu Nr. (7.3)PRIM-65 „Dėl priminimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti apskaičiuotas įmokas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo primenama pareiga per 10 dienų nuo Å¡io raÅ¡to gavimo dienos sumokėti 15523,54 Lt skolÄ .

Ä®mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo skyriaus vedėjos I. T. K. įraÅ¡as ranka Å¡iame raÅ¡te liudija, kad priminimas įteiktas asmeniÅ¡kai S. Z., kuris žadėjo V. Z. pasiraÅ¡ytÄ priminimÄ grÄ Å¾inti, tačiau to nepadarė (T. 1, b. l. 8-9). Å ių aplinkybių teisingumÄ patvirtino liudytoja apklausta I. T. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (T. 1, b. l. 126-127). IÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014 m. liepos 10 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 5-2/116 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. vasario 12 d. priminimo sumokėti skolÄ Ä¯teikimo dienÄ ir laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2013 m. vasario 21 d. turėjo pinigų likutį įmonės kasoje (nuo 147600 Lt iki 260600 Lt) ir iÅ¡ įmonės kasoje turimų pinigų likučio turėjo galimybę sumokėti visÄ 2013 m. vasario 12 d. priminime nurodytÄ 15523,54 Lt skolÄ .

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. vasario 21 d. iÅ¡laiduodama iÅ¡ įmonės kasos 250000 Lt, kaip iÅ¡duotÄ paskolÄ S. Z., sumažino įmonės pinigines lėšas ir galimybę sumokėti visÄ Ä¯monės valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimÄ . 2013 m. vasario 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ įmonės kasoje turimų pinigų likučio (10600 Lt) turėjo galimybę sumokėti dalį 2013 m. vasario 12 d. priminime nurodytos 15523,54 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių skolos.

IÅ¡ nurodytų duomenų akivaizdu, kad nuteistoji, turėdama realiÄ galimybę įvykdyti įstatymo nustatytÄ pareigÄ , tyčia laiku nesumokėjo mokesčių net ir po to, kai valstybės įgaliota institucija apie pareigÄ sumokėti mokesčius priminė. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistoji ne tik ignoravo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raginimus sumokėti mokesčius, bet ir nebendradarbiavo nei su minėtos, nei su ikiteisminį tyrimÄ atliekančios institucijos pareigÅ«nais, atsisakė pateikti bet kokius paaiÅ¡kinimus dėl susidariusios skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (T. 1, b. l. 11, 20) bei pateiktų įtarimų (T. 2, b. l. 38, 41).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistoji savo kaltę neigė. Å ie duomenys rodo nuteistosios sÄ moningÄ vengimÄ vykdyti įstatymo reikalavimus.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, įvertino jÄ charakterizuojančius duomenis, turtinę padėtį ir paskyrė ne tik Å¡velniausiÄ BK 219 straipsnio 1 dalyje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , bet taip pat parinko jos dydį, ženkliai mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas baudos, skirtinos už apysunkio nusikaltimo padarymÄ , vidurkį.

Dar kartÄ atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir mažinti nuteistajai paskirtos baudos dydį nėra jokio pagrindo. Apeliantė padarė apysunkį nusikaltimÄ , nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl vien tik simbolinės, jos pageidavimus tenkinančios baudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties ir jos tikslų. Pažymėtina, kad teismo skiriama bausmė neabejotinai sukelia atitinkamas neigiamas pasekmes tiek pačiam nuteistajam, tiek jo Å¡eimos nariams. Vis tik tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ bausmę.

Neigiami padariniai yra natÅ«ralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumÄ , kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles (BK 54, 55, 61 straipsniai), nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties. V. Z. paskirtoji bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei nuteistosios asmenybės pavojingumÄ , ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.Atsižvelgdama į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nuosprendyje iÅ¡vadas dėl nuteistosios kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas, o V.

Z. apeliacinis skundas atmestinas.Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. balandžio 14 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-1576 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. Z., išlaidas iki 2015 m. balandžio 15 d. sudaro 26,06 Eur. Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

Kita vertus, Å¡ios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteisiamos iÅ¡ kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus iÅ¡teisinamÄ jį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naujÄ , apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį.

Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistosios klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos iÅ¡laidos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ V. Z. nepriteistinos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistosios V. Z. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                                       Algirdas Jaliniauskas Teisėjai                                                                                                                         Albinas Antanaitis                                                                                                                               Valdas Vitunskas