8079d73c-e1d0-421e-a98f-66bad2f548e7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1031-340/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00117-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.16; 121.14; 121.18; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui Compensa TU S.A.

Vienna Insurance Group, vykdančiam veiklÄ Lietuvos Respublikoje per Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialÄ , tretiems asmenims A. I., V. A. dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė              IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 932,82 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2011-05-16 įvykusio eismo įvykio metu A.

I., vairuodamas automobilį Renault Twingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir sužalojo per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusį V. A.. Dėl 2011-05-16 nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ , V. A. buvo laikinai nedarbingas nuo 2011-05-16 iki 2011-09-09 ir jam buvo iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2012-04-20 sprendimu Nr. 6-15-680 V.

A. 2011-05-16 įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ pakeliui į darbÄ pripažino draudiminiu įvykiu ir už nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-05-16 iki 2011-09-09 V. A. paskyrė 12 885,48 Lt ligos paÅ¡alpÄ (10 952,66 Lt – V. A. iÅ¡mokėta suma, 1 932,82 Lt - iÅ¡skaičiuotas gyventojų pajamų mokestis (toliau - GPM) iÅ¡ VSDF biudžeto lėšų. Atsakovas, atlyginęs ieÅ¡kovui 10 952,66 Lt žalos, neatlygino nuo ligos paÅ¡alpos apskaičiuoto ir sumokėto 1 932,82 Lt GPM, motyvuodamas tuo, kad jokie teisės aktai nenustato draudiko pareigos mokėti už nukentėjusįjį privalomojo sveikatos draudimo įmokų.             Atsakovas su atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti.

Pažymėjo, kad draudiko pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiranda sudarytos draudimo sutarties, bet ne civilinės atsakomybės pagrindu. Trečias asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė negali įgyti daugiau teisių negu turėjo pradinis kreditorius, tad įvykus subrogacijai, ieÅ¡kovas įstojo į nukentėjusiojo vietÄ ir jam atsiranda teisė reikalauti tų iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, kiek bÅ«tų turėjęs teisę reikalauti nukentėjęs asmuo iÅ¡ kaltininko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Nurodė, kad Socialinio draudimo įstaigai iÅ¡mokėjus žalÄ patyrusiam asmeniui socialinio draudimo iÅ¡mokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalÄ padariusio asmens draudiko prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas atlyginant žalÄ nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, o tik pasikeičia prievolės Å¡alis: socialinio draudimo įstaiga, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje prievolėje, kilusioje draudimo sutarties pagrindu. Nurodė, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo iÅ¡mokas) ir pareikÅ¡dama žalÄ padariusio asmens draudikui reikalavimÄ Å¡ias iÅ¡mokas grÄ Å¾inti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi bÅ«ti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas bei taikytini draudimo santykiams teisės aktai.

Pažymėjo, jog Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004-06-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 695 (2008-02-13 redakcija) (toliau – Taisyklės) 8 punktas nustato, kad draudikas, apskaičiuodamas nukentėjusiojo asmens negautų pajamų dydį vertina negautÄ nukentėjusiojo asmens darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamÄ gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo iÅ¡mokas, ligos paÅ¡alpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas.

Nurodė, kad draudikas, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokas, atlygindamas nukentėjusiojo negautas pajamas, neturi mokestinių prievolių (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 7 p.). Pažymėjo, kad asmeniui dirbant ir gaunant darbines pajamas, visada bÅ«tų iÅ¡skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, kurio jis realiai negautų, todėl tai nelaikytina nukentėjusio asmens turtiniu praradimu. Dėl nurodytų argumentų, ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais ir motyvais:Pirmos instancijos teismas, skundžiamu sprendimu nepasisakė dėl argumentų, kodėl VSDFV Vilniaus skyriaus nuo ligos paÅ¡alpos apskaičiuotas ir sumokėtas gyventojų pajamų mokestis turi bÅ«ti laikomas nukentėjusio asmens negautomis pajamomis ir įskaičiuojamas į atlygintinos žalos dydį;Pirmos instancijos teismo nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, kasacinio teismo praktika, teisės normos nepaneigia VSDFV teritorinio skyriaus, iÅ¡mokėjusio paÅ¡alpÄ , atgręžtinio reikalavimo teisės į visÄ paskirtÄ ligos paÅ¡alpÄ , t.y. tiek į nukentėjusiajam asmeniui iÅ¡mokėtÄ ligos paÅ¡alpos dalį, tiek į apskaičiuotÄ gyventojų pajamų mokestį; teismas netinkamai aiÅ¡kino, jog žala gali bÅ«ti laikoma tik ligos paÅ¡alpos dalis, kuri buvo iÅ¡mokėta ligos paÅ¡alpos gavėjui, bet ne nuo ligos paÅ¡alpos apskaičiuotas GPM;Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , visa ligos paÅ¡alpa yra laikoma jos gavėjo apmokestinamos pajamomis, tik pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį gyventojų pajamų mokestį turi apskaičiuoti ir sumokėti ne pats ligos paÅ¡alpos gavėjas, tačiau ligos paÅ¡alpÄ mokantis asmuo, todėl nukentėjusiajam V.

A. visa paskirta ligos paÅ¡alpa yra laikoma jo pajamomis, tik GPM vietoje paÅ¡alpos gavėjo apskaičiavo ir sumokėjo VSDFV Vilniaus skyrius; Nurodo Vilniaus apygardos teismo 2012-11-12 nutartį civilinėje byloje Nr.2A-3188-345/2013 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-13 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-13/2012, kaip reikÅ¡mingas nagrinėjamo ginčo atžvilgiu. Pastarojoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, jog fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju jo darbo užmokesčio forma realiai negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į jo darbo užmokestį, iÅ¡ kurio nėra iÅ¡skaičiuotas privalomas į biudžetÄ sumokėti pajamų mokestis.

Atsižvelgiant į tai, anot apelianto, asmens dėl nedarbingumo negautomis pajamomis yra laikomos pajamos kartu su GPM suma, todėl reikalavimas iÅ¡ atsakovo priteisti 1 932, 82 Lt neprieÅ¡tarauja Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarime pateiktam iÅ¡aiÅ¡kinimui;Pirmos instancijos teismo nurodytoje teismų praktikoje VSDFV teritoriniai skyriai prašė priteisti paskirtų iÅ¡mokų sumas neatėmus iÅ¡skaičiuoto GPM.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:Å io ginčo atveju susiklostė subrogacijos situacija, todėl ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti daugiau, nei turėjo teisę reikalauti nukentėjusysis ir ne daugiau nei ieÅ¡kovas atlygino žalos nukentėjusiajam;Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmos instancijos teismas pažeidė visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ . Pažymi, jog ieÅ¡kovas nelaikytinas nukentėjusiuoju dėl 2011-05-16 eismo įvykio ir jo reikalavimo dalyku gali bÅ«ti tik reikalavimas atlyginti nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ , kiek ieÅ¡kovas jÄ atlygino, tačiau ne tam tikrus ieÅ¡kovo patirtus nuostolius.

Tiks toks aiÅ¡kinimas atitinka subrogacijos esmę;IeÅ¡kovas žalÄ atlygino vienu iÅ¡ alternatyvių žalos kompensavimo bÅ«dų, tačiau ne tuo, kuriuo žalÄ atlygina atsakovas. Tuo tarpu iÅ¡mokėjęs ligos paÅ¡alpÄ ir subrogacijos pagrindu perėmęs nukentėjusiojo teises bei pareigas ieÅ¡kovas tapo draudimo teisinių santykių dalyviu, o sprendžiant ieÅ¡kovo reikalavimÄ turi bÅ«ti taikomi draudimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai;Apelianto nurodytos kasacinio teismo 2012-02-13 nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-13/2012 ir Å¡ios bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl socialinio draudimo įstaigos teisės reikalauti nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtų sumų atlyginimo iÅ¡ žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiko.

Ginčas byloje kilęs dėl draudiko pareigos mokėti GPM. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad įvykus subrogacijai, ieÅ¡kovas įstojo į nukentėjusiojo vietÄ ir jam atsirado teisė reikalauti turtinės žalos, kuri bÅ«tų atlyginama nukentėjusiam asmeniui dėl jo sveikatai padarytos žalos, kuri kompensuojama iÅ¡mokant ligos paÅ¡alpÄ . Draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalÄ padariusio asmens draudiko prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas atlyginant žalÄ nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės Å¡alis: socialinio draudimo įstaiga, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje.

Tai reiÅ¡kia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo iÅ¡mokas) ir pareikÅ¡dama žalÄ padariusio asmens draudikui reikalavimÄ Å¡ias iÅ¡mokas grÄ Å¾inti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi bÅ«ti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas. Å iuos teisinius santykius reglamentuojančio teisės akto Taisyklių 8 punktas nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo.

Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡raÅ¡us apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡duotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iÅ¡ nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamÄ gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo iÅ¡mokas, ligos paÅ¡alpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).

Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad nukentėjusiam asmeniui sužalojus sveikatÄ , jam padaryta žala yra jo negautos darbinės pajamos, kurios kompensuojamos iÅ¡mokant ligos paÅ¡alpÄ . Kadangi asmeniui dirbant ir gaunant darbines pajamas, visada bÅ«tų iÅ¡skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, kurio jis realiai negautų, tai nelaikytina nukentėjusiojo asmens turtiniu praradimu. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl sumokėto į valstybės biudžetÄ GPM atmetė, nes socialinio draudimo įstaiga įgyja reikalavimo teisę tik dėl tokio žalos dydžio, kuriuo atlyginama nukentėjusiajam asmeniui padaryta turtinė žala, tuo tarpu socialinio draudimo įstaigai tapus draudimo teisinio santykio dalyviu, taikytinos draudimo teisinių santykių normos, kurios nenumato draudikui mokestinių prievolių.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmos instancijos teismo pozicija nesutinka. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pritaikęs Taisyklių 8 punktÄ , kuris nustato, kad draudimo bendrovės apskaičiuojamos negautos nukentėjusiojo asmens pajamos nustatomos neįskaičiuojant GPM nuo asmens gautino darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, taip pat pagal teisės aktus mokamų socialinio draudimo iÅ¡mokų, ligos paÅ¡alpų, neatsižvelgė į tai, jog Å¡i norma taikytina tuo atveju, jeigu žalos dydį dėl negautų pajamų apskaičiuoja draudikas, t.y.

ši norma taikytina tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo nėra draustas valstybiniu socialiniu draudimu ir negautas pajamas įstatymų nustatyta tvarka jam kompensuoja socialinio draudimo įstaigos. Pagal Nelaimingų atsitikimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apsidraudusiems asmenis, todėl šiuo atveju nelaimingo atsitikimo darbe socialiniu draudimu apdraustam asmeniui negautas pajamas apskaičiuoja ir kompensuoja socialinio draudimo įstaiga.

Tuo tarpu Taisyklių 55 p., CK 6.290 straipsnis reglamentuoja, jog socialinio draudimo iÅ¡mokos, ligos paÅ¡alpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo paÅ¡alpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas.

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjęs asmuo –V. A. neturėjo savarankiÅ¡kos teisės reikalauti, kad atsakovas iÅ¡mokėtų jam ligos paÅ¡alpÄ už nedarbingumo laikotarpį. TokiÄ teisę, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, turi tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju tikslinga įvertinti teisės aktuose bei teismų praktikoje naudojamÄ asmens pajamų sÄ vokÄ . Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog gyventojų pajamų mokesčio objektas – gyventojo pajamos.

To paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra paÅ¡alpos, mokamos iÅ¡ valstybės, savivaldybių biudžetų, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, iÅ¡skyrus ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas. Taigi ligos paÅ¡alpa yra gyventojo pajamos, kurios yra apmokestinamos. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ nustatytÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡ios iÅ¡mokos pagal minėto įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Remdamasis minėtomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ligos paÅ¡alpa yra apmokestinama GPM, kurį apskaičiuoti ir sumokėti turi jas mokantis asmuo, todėl ieÅ¡kovas, paskyręs V. A. ligos paÅ¡alpÄ ir sumokėjęs 12 885, 48 Lt, iÅ¡ kurių 1 932, 82 Lt GPM į valstybės biudžetÄ , iÅ¡ viso patyrė 12 885, 48 Lt žalÄ , kuriÄ ir sumokėtos GPM 1 932, 82 Lt sumoje privalo atlyginti atsakovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas ir apelianto nurodytas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kuomet spręsdamas draudiko negautų dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusio asmens pajamų atlyginimo dydžio klausimÄ , kasacinis teismas nurodė, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju jo darbo užmokesčio forma realiai negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į jo darbo užmokestį (vidutinį darbo užmokestį), iÅ¡ kurio nėra iÅ¡skaičiuotas privalomas į biudžetÄ sumokėti pajamų mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-13/2012).Atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentai, jog draudikas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu neturi pareigos mokėti GPM bei tai, kad iÅ¡mokėjęs 1 893, 98 Lt draudimo iÅ¡mokÄ negautoms pajamoms atlyginti ir ieÅ¡kovui pagal jo pretenzijÄ iÅ¡mokėjęs 1 893, 98 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , kaip nukentėjusiojo negautų pajamų dalies atlyginimÄ , taigi iÅ¡ viso iÅ¡mokėjęs 12 846, 64 Lt, yra visiÅ¡kai atlyginęs nukentėjusiojo V.

A. negautas pajamas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl draudiko pareigos atlyginti socialinio draudimo įstaigos už nukentėjusį asmenį sumokėtÄ GPM į valstybės biudžetÄ .IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas netinkamai taikė draudimo iÅ¡mokos priteisimÄ reglamentuojančias teisės normas, laikydamas, kad reikalavimas dėl nuo ligos paÅ¡alpos mokėtino GPM priteisimo negali bÅ«ti nukreiptas į draudikÄ , todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 1 932, 82 Lt žalos priteisimo tenkinant.

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos nagrinėjamoje byloje nevirÅ¡ija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iÅ¡ atsakovo Compensa TU S.A.

Vienna Insurance Group, vykdančio veiklÄ Lietuvos Respublikoje per Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialÄ , 1 932, 82 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du litus, 82 centus) žalos atlyginimo. Teisėja                                                    Tatjana Žukauskienė