AS-602-4-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-4/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02012-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

(S.)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo RUAB „Statybų linija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo RUAB „Statybų linija“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas RUAB „Statybų linija“ (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. rugpjūčio 20 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. T3-272 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad Nr. (duomenys neskelbtini); kad Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“; 2) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad Nr. (duomenys neskelbtini); kad Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planą; 3) Vilniaus rajono savivaldybei per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nepatvirtinus žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, bet kuriais motyvais ir pagrindais atsisakius patvirtinti nurodytą detalųjį planą ar priėmus kitą analogiško pobūdžio sprendimą dėl detaliojo plano netvirtinimo, įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) per 20 darbo dienų nuo teismo nustatyto termino įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę patvirtinti detalųjį planą pasibaigimo dienos patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planą; 4) prijungti Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtų administracinių bylų Nr. 1-7821-19/2007 ir 1-584-38/2009 medžiagą prie šios bylos; 5) priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (bus patikslintos vėliau bylos eigoje).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, be kita ko, priėmė RUAB „Statybų linija“ (2012 m. rugpjūčio 20 d. teisme gauto) skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. T3-272 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ bei įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Tuo tarpu skundą dalyje, kuria pareiškėjas prašė Vilniaus rajono savivaldybei per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nepatvirtinus žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, bet kuriais motyvais ir pagrindais atsisakius patvirtinti nurodytą detalųjį planą ar priėmus kitą analogiško pobūdžio sprendimą dėl detaliojo plano netvirtinimo, įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo teismo nustatyto termino įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę patvirtinti detalųjį planą pasibaigimo dienos patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad Nr. (duomenys neskelbtini); kad Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, teismas priimti atsisakė. Teismas taip pat, be kita ko, iš atsakovų pašalino Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos bei prijungė administracines bylas Nr. I-7821-19/2007 ir I-584-38/2009.

Teismas išdėstė, jog pirminiame skunde pareiškėjas 1 skundo reikalavimu prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. T3-272 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“; 2 skundo reikalavimu prašė teismo patvirtini žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.

Nurodė, jog pareiškėjas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, 2012 m. rugpjūčio 20 d. (išsiųsta 2012 m. rugpjūčio 17 d.) pateikė skundą, kuriame suformavo 2 skundo reikalavimą, kuris iš esmės atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 straipsnių reikalavimus, todėl priimtinas. Pažymėjo, jog pareiškėjas 3 skundo reikalavimu teismo prašė Vilniaus rajono savivaldybei per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nepatvirtinus žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad.

Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, bet kuriais motyvais ir pagrindais atsisakius patvirtinti nurodytą detalųjį planą ar priėmus kitą analogiško pobūdžio sprendimą dėl detaliojo plano netvirtinimo, įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo teismo nustatyto termino įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę patvirtinti detalųjį planą pasibaigimo dienos patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad.

Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Išdėstė, jog pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Pažymėjo, jog paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Konstatavo, jog pareiškėjo suformuotas 3 reikalavimas reiškiamas į ateitį, o tokio pobūdžio reikalavimų ABTĮ nenumato kaip galimų nagrinėti administraciniame teisme. Pažymėjo, jog administracinio teismo kompetencija negali būti plečiama teismo nuožiūra, o ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad administracinis teismas sprendžia tik ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pabrėžė, jog pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su 3 reikalavimu, rodo pareiškėjo subjektyvią nuomonę, kad savivaldybė galimai nevykdys teismo sprendimo įpareigojančio patvirtinti detalųjį planą.

Tačiau tik savivaldybei neįvykdžius tokio įpareigojimo, pareiškėjas įgytų teisę reikšti reikalavimą ir ginti savo pažeistą teisę teisminiu būdu, o sąlyginis reikalavimas teisme negali būti nagrinėjamas, nes šiuo atveju, ginčas dar nėra kilęs.

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo 3 reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas pareiškėjui taip pat išaiškino, kad kilus ginčui, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei neįvykdžius įpareigojimo tvirtinti detalųjį planą, pareiškėjas įgis teisę kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos tvirtinti detalųjį planą. Nurodė ir tai, jog pagal ABTĮ 48 straipsnio nuostatas atsakovas yra institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami, todėl atsisakius priimti pareiškėjo reikalavimą, reiškiamą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, pastaroji šalintina iš atsakovų.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalimi, pateikė atskirąjį skundą (t. II, b. l. 1 – 5), kuriuo prašo ginčijamos nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį, kurioje pareiškėjas prašo Vilniaus rajono savivaldybei per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nepatvirtinus žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, bet kuriais motyvais ir pagrindais atsisakius patvirtinti nurodytą detalųjį planų ar priėmus kitą analogiško pobūdžio sprendimą detaliojo plano netvirtinti, įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo teismo nustatyto termino įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę patvirtinti žemės ūkio paskirties sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Pareiškėjas taipogi prašo pašalinti tą ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš atsakovų pašalinta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir išspręsti šį klausimą iš esmės – priimti šią RUAB „Statybų linija“ atskirojo skundo dalį, ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, palikti atsakovu byloje.

Atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su ginčijamos nutarties dalimi, nes kompetenciją Inspekcijai patvirtinti detalųjį planą numato Teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir TPĮ). Būtent – šio Įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymi, jog ši tvarka numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 825 patvirtintame „Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos apraše“, kuriame nurodyta, kad tokiu atveju teisę patvirtinti detalųjį planą turi Inspekcija.

Akcentuoja, jog aktualus ginčas yra nagrinėjamas teismuose nuo 2007 m. bei baigiamas pareiškėjui palankiais, tačiau atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės nevykdomais, procesiniais administracinio teismo sprendimais. Išdėsto, jog 2008 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A575-1415-08, dėl Savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. T3-324 panaikinimo, įpareigojo savivaldybę per 3 (tris) mėnesius iš naujo apsvarstyti detalųjį planą, teisę taikant taip, kaip nurodyta 2008 m. rugpjūčio 11 d.

LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1415-08. Tačiau, 2008 m. spalio 17 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T3-324, kuriuo, pakartotinai apsvarsčiusi Detalųjį planą, pakartotinai nusprendė jo netvirtinti, nurodant tuos pačius atsisakymo patvirtinti Detalųjį planą motyvus, kaip ir ankstesniame 2007 m. gegužės 11 d. Savivaldybės tarybos sprendime Nr. T3-324 ir kuriuos LVAT 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsiteisėjusia nutartimi buvo pripažinęs neteisėtais ir nepagrįstais. Pažymėjo, jog pareiškėjui ir UAB „Sklypas“ apskundus pastarąjį atsisakymą – LVAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-822-345/2010 pagal skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T3-324 panaikinimo, skundą iš dalies 2010 m. kovo 18 d. priimta nutartimi patenkino, panaikindamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 17 d. sprendimą ir įpareigodamas savivaldybę iš naujo apsvarstyti detalųjį planą.

Priduria, jog tuo pačiu LVAT 2010 m. kovo 18 d. nutartyje pažymėjo, kad „tuo metu, kai Savivaldybė priėmė ginčijamą sprendimą, 2007 m. kovo 1 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (100)-11.81-106, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, jau nebegaliojo ir Savivaldybės taryba juo jau nebegalėjo remtis. Be to, pagal TPĮ (įstatymo redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.) 20 straipsnio 9 punktą tvirtinti teikiamas detalusis planas turi būti pakartotinai patikrintas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos.

LVAT 2010 m. kovo 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir įpareigojo savivaldybę ne patvirtinti detalųjį planą, kaip to prašė pareiškėjai, o iš naujo jį apsvarstyti. Tačiau, nepaisant ir šios įsiteisėjusios teismo nutarties, 2010 m. gegužės 14 d. raštu Nr. A33-2767-(7.2) Vilniaus rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į 2010 m. kovo 18 d. aukščiau nurodytoje LVAT nutartyje konstatuotas aplinkybes dėl 2007 m. kovo 1 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto, padaryti atsisakė, nurodydama iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir skundžiamame sprendime.

Nurodo, jog šį sprendimą bendrovės apskundė teismui, ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-469-580/2011 panaikino minėtą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. gegužės 14 d. raštą ir dar kartą įpareigojo savivaldybę iš naujo svarstyti detalųjį planą. Pažymi ir tai, jog siekdamas LVAT 2010 m. kovo 18 d. nutartyje nustatytų savivaldybės įpareigojimų vykdymo, UAB „Statybų linija“ ir UAB „Sklypas“, vadovaudamiesi TPĮ (įstatymo redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.) 20 straipsnio 9 punktu, 2010 m. liepos 28 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančią instituciją – Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių – su prašymu pratęsti 2007 m. kovo 1 d.

Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (100)-1-1.81-106 galiojimo terminą iki 2010 m. gruodžio 31 d. arba iš naujo patikrinti detalųjį planą ir išduoti naują teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą. 2010 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštu Nr. 2D-9077 prašymą tenkinti buvo atsisakyta. Pareiškėjai kreipėsi į teismą šiuo pagrindu prašydami atnaujinti procesą, tačiau LVAT 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje P438-58/2011 atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-345/2010.

Teismas pažymėjo, kad Skyriaus 2010 m. rugpjūčio 3 d. rašte nurodytos aplinkybės yra tik institucijos pateiktas byloje nustatytų aplinkybių teisinis vertinimas, ir klausimai dėl LVAT 2010 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 vykdymo yra spręstini taikant ABTĮ 97 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymo tvarką bei šių sprendimų neįvykdymo teisines pasekmes. Priduria, jog su 2011 m. rugpjūčio 10 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Vilniaus teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – ir Skyrius) su prašymu iš naujo patikrinti detalųjį planą ir išduoti naują teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuris ir vėl, analogiškais motyvais 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. (23.2)-2D-11518 buvo netenkintas.

Nurodo ir tai, jog pareiškėjai ir vėl kreipėsi į teismą, kuris 2012 m. sausio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1123-561/2012 patenkino pareiškėjų skundą – panaikino Skyriaus 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir įpareigojo Skyrių, vadovaujantis iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusiu TPĮ ir kitais teritorijų planavimą reglamentavusiais teisės aktais, iš naujo patikrinti detalųjį planą ir išduoti naują teritorijų planavimo patikrinimo aktą. Pažymi, jog Skyrius iš naujo patikrino detalųjį planą ir 2012 m. gegužės 14 d. išdavė teritorijų planavimo dokumento tikrinimo aktą Nr. TP1-914, su teigiama patikrinimo išvada ir siūlymu tvirtinančiai institucijai projektą tvirtinti.

Gavę minėtą dokumentą UAB „Statybų linija“ ir UAB „Sklypas“ 2012 m. gegužės 28 d. dar kartą kreipėsi į Savivaldybę su prašymu įvykdyti LVAT 2010 m. kovo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 nustatytą įpareigojimą ir patvirtinti detalųjį planą, tačiau Savivaldybės taryba, iš naujo svarsčiusi bendrovių prašymą ir detalųjį planą, 2012 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą Nr. T3-272, kuriuo trečią kartą nusprendė netvirtinti detaliojo plano, dėl kurio pareiškėjas ir iškėlė šią administracinę bylą.

Teigia, jog ginčijamą nutartį priėmęs teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių, liudijančių, kad šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kai viešo administravimo subjekto veiksmais yra sistemingai pažeidinėjamos pareiškėjo teisės: 1) atsakovui kas kartą atsisakant tvirtinti detalųjį planą tapačiais pagrindais; 2) tokį atsakovo sprendimą pareiškėjui teismine tvarka nuginčijus – atsisakant tvirtinti detalųjį planą dėl to, kad kol buvo ginčijamas sprendimas teisminio nagrinėjimo metu pasibaigė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto galiojimo terminas, pareiškėjui pakartojus procedūrą ir gavus naują ribotą laikotarpį galiojantį teritorijų planavimo tikrinimo dokumentą – situacija kartojasi iš pradžių. Pažymi manąs, jog pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir formaliai aiškindamas ABTĮ 48 straipsnio nuostatas, t. y. neįvertino to, kad teismo ginčijamoje nutartyje nurodytu būdu pareiškėjo teisių apginti nebus jokių objektyvių galimybių.

Nurodo ir tai, jog vertinant vidutinę administracinio proceso abejuose instancijose trukmę – galima pagrįstai teigti, kad teismui šioje administracinėje byloje priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, tačiau Vilniaus rajono savivaldybei ketvirtą kartą jo nevykdant – pareiškėjas teismo nutartyje nurodyta tvarka savo teisių apginti negalės. Tikina, jog nors formaliai pareiškėjas, kaip tai jam nurodė teismas, ir galės kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti Inspekciją patvirtinti detalųjį planą, materialiai toks reikalavimas nebus pagrįstas, nes, kol baigsis šis administracinis procesas ir po to bus inicijuojamas atskiras administracinis procesas – tik teismo sprendimo įpareigojimo pagrindu pareiškėjo gautas, (detaliojo plano patvirtinimui reikalingas dokumentas (patikrinimo aktas) – bus nebetekęs galios (2012 m. gegužės 4 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-914 galioja vienerius metus nuo jo išdavimo), taigi, pareiškėjo teisės objektyviai negalės būti apgintos Vilniaus apygardos administracinio teismo nurodytu būdu. Be to, inicijuojant papildomą procesą bus gaištamas teismo bei kitų valstybės institucijų laikas, eikvojamos lėšos, tai neatitiks proporcingumo principo.

Pabrėžia ir tai, jog teismas atsisakytą priimti pareiškėjo skundo dalį nepagristai įvardijo sąlyginiu reikalavimu, nes TPĮ 26 straipsnio 5 dalis ir Tvarkos aprašas tik numato eiliškumą, kuriuo vadovaujantis detalus planas tvirtinamas vieno ar kito viešojo administravimo subjekto, abiejų byloje patrauktų atsakovais. Mano, jog analogiško turinio pareiškėjo reikalavimą tenkinantis teismo sprendimas (t. y. Vilniaus rajono savivaldybei nepatvirtinus detaliojo plano, jo tvirtinimą pavesti Inspekcijai) visiškai atitiktų ABTĮ 88 straipsnyje įtvirtintą, administracinio teismo priimamų sprendimų apibrėžtį, todėl nepagristai pirmosios instancijos teismo buvo įvardintas sąlyginiu ir negalimu ABTĮ 37 straipsnio prasme. Akcentuoja, jog teismo sprendimas tenkinant trečiąjį pareiškėjo skundo reikalavimą negalėtų būti laikomas sąlyginiu, nes jis neįtvirtintų galimybės pasirinktinai spręsti dėl sprendimo vykdymo privalomumo, ar nustatyti kuris iš atsakovų jį įvykdyti privalo. Priešingai – sprendimas būtų priimtas abiejų atsakovų atžvilgiu įtvirtinant tik vykdymo pareigos subsidiarumą tarp abiejų atsakovų, t. y. sprendimo neįvykdžius Vilniaus rajono savivaldybei, pareiga patvirtinti detalųjį planą (kaip kad numatyta įstatyme) taptų privalomai vykdytina kito atsakovo – Inspekcijos.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo šį atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepime remiasi TPĮ 27 straipsnio 7 punktu bei pažymi, jog Inspekcija turi daug įgaliojimų detaliojo planavimo procese, todėl mano, jog įpareigoti Inspekciją per teismą vykdyti priskirtą Inspekcijai funkciją nėra pagrindo. Akcentuoja, jog pareiškėjas gali į Inspekciją kreiptis tiesiogiai, o ne per teismą, todėl neaišku, kodėl pareiškėjas pasirinko teismą ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos objektas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti skundo dalį, kurioje pareiškėjas prašo Vilniaus rajono savivaldybei per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nepatvirtinus žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, bet kuriais motyvais ir pagrindais atsisakius patvirtinti nurodytą detalųjį planų ar priėmus kitą analogiško pobūdžio sprendimą detaliojo plano netvirtinti, įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo teismo nustatyto termino įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę patvirtinti žemės ūkio paskirties sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) detalųjį planą.

Minėtą pareiškėjo skundo reikalavimą priimti nagrinėti atsisakyta, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų. Iš ginčijamos nutarties turinio matyti, jog teismas minėtą pareiškėjo skundo reikalavimą nenagrinėtiniems teismų priskyrė, argumentuodamas tuo, jog šis pareiškėjo suformuluotas reikalavimas yra reiškiamas į ateitį bei savo pobūdžiu yra sąlyginis, kadangi atspindi subjektyvią pareiškėjo nuomonę, jog savivaldybė galimai neįvykdys teismo sprendimo.

Pareiškėjas atskiruoju skundu su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, motyvuodamas savo nesutikimą tuo, jog dėl atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės pakartotinio teismų sprendimų nevykdymo jam realiai atimta galimybė apginti savo pažeistas teises, t. y. pasitvirtinti ginčo sklypų detalųjį planą, faktiškai yra neįmanoma, todėl būtent minėtu skundo reikalavimu įpareigoti Inspekciją įpareigoti atsakovą, šiam nepatvirtinus ginčo sklypų detaliojo plano, jį patvirtinti, būtų užtikrintas pareiškėjo pažeistų teisių apgynimas. Be to, pareiškėjas nesutinka, kad jo reiškiamas reikalavimas, kurį atsisakyta priimti nagrinėti, savo pobūdžiu yra sąlyginis, nes juo, vadovaujantis pareiškėjo logika, iš esmės tik būtų įtvirtintas vykdymo pareigos subsidiarumas tarp viešojo administravimo subjektų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pirmosios instancijos teismo išsakytus argumentus vertina kritiškai.

Atkreiptinas dėmesys, jog kreipiantis teisminės gynybos, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismas yra prašomas priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009 yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.) (2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Be to, reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.).

Nurodytina, jog ABTĮ 88 straipsnis, įtvirtinantis teismo sprendimų rūšis, numato, jog išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pastebėtina ir tai, kad administraciniam procesui, kurio metu tikrinamas viešojo administravimo subjekto veiksmų ir sprendimų teisėtumas, ir tuo pačiu vykdoma viešojo administravimo subjektų kontrolė, nėra būdingas toks formalizmas (nors ir yra nustatyti reikalavimo skundo turiniui), kuris yra būdingas dispozityviam civiliniam procesui. Minėtas išvadas patvirtina, tiek ABTĮ 88 straipsnio 4 dalis, tiek ABTĮ 136 straipsnis, nustatantis teismui pareigą patikrinti visą bylą. Minėtas išvadas pagrindžia ir tai, kad administracinio proceso šalių padėtis yra skirtinga, t. y. iš vienos pusės administraciniame procese dalyvauja fiziniai ir juridiniai asmenys, o iš kitos viešojo administravimo subjektai bei minėtas proceso tikslas patikrinti viešojo administravimo subjekto sprendimų teisėtumą.

Taigi, iš ABTĮ 88 straipsnio 4 dalies akivaizdu, jog įstatymas nenumato baigtinio teismo sprendimų rūšių sąrašo, įgalindamas teismą išspręsti ginčą ir kitu įstatymų numatytu būdu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priimti pareiškėjo skundo reikalavimą nagrinėti ir tik vėliau spręsti dėl galimumo jį patenkinti. Atkreiptinas dėmesys, jog skundo priėmimo stadijoje tėra tikrinamas procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimas, tačiau nėra pasisakoma dėl pareiškėjo reiškiamų reikalavimų materialiniu aspektu, todėl manytina, jog teismas dėl reikalavimo, kurį konkrečiu atveju atsisakyta priimti nagrinėti, pagrįstumo turėjo pasisakyti nagrinėdamas jį iš esmės (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. AS602–82/2012). Todėl nustačius, jog pareiškėjo reikalavimo vykdyti neįmanoma, tai būtų pagrindas atsisakyti jį tenkinti, tačiau ne atsisakyti jį priimti skundo priėmimo stadijoje.

Be to, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas, kreipdamasis teisminės gynybos, ne kartą bandė pasitvirtinti ginčo detalųjį planą, tačiau tai jam, nors ir laimėdavus teisminius procesus, nepavykdavo dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto galiojimo termino pasibaigimo. Tokiu būdu, vertinant preliminariai, jam būdavo atimama objektyvi galimybė užsitikrinti teismui teikto skundo reikalavimo realų įvykdymą, tokiu būdu apginant savo tariamai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta skundo priėmimo stadijoje palikti pareiškėją be potencialios galimybės užsitikrinti skundo reikalavimo vykdymą alternatyviu būdu, jei pradinis jo reikalavimas būtų neįvykdytas, taip galimai neužtikrinant bendrojo teisės principo ubi ius – ibi remedium (lot. – suteikus teisę, turi būti suteikta ir jos gynimo priemonė) įgyvendinimo. Juo labiau, jog tokią galimybę pareiškėjui numato ir materialiosios teisės normos, būtent – Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš Lietuvos Respublikos 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 825 patvirtinto „Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašo“ matyti, jog savivaldybės tarybai ar savivaldybės administracijos direktoriui savivaldybės tarybos pavedimu nepatvirtinus detaliojo plano per nustatytą terminą, detalųjį planą teisę tvirtinti turi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skunde teiktas reikalavimas įpareigoti Inspekciją įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę patvirtinti ginčo sklypų detalųjį planą yra sąlyginis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis reikalavimas savo pobūdžiu yra fakultatyvinis, nes, kaip minėta anksčiau, juo pareiškėjas, Vilniaus rajono savivaldybei neįvykdžius jo pirminio reikalavimo, siekia užsitikrinti jo įvykdymą alternatyviu keliu. Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytąjį teisinį reglamentavimą, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, tokiu reikalavimu iš esmės tik būtų įtvirtintas pareigos vykdymo subsidiarumas, o galimybė pasirinktinai spręsti dėl sprendimo vykdymo privalomumo nustatyta nebūtų.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas minėtąjį pareiškėjo reikalavimą nepagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Tai sudaro pagrindą grąžinti pirmosios instancijos teismui minėtojo pareiškėjo skundo reikalavimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 straipsnio 4 punktas).

Apeliacinis procesas nutraukiamas dalyje dėl atskirojo skundo reikalavimų panaikinti nutarties dalį, kuria pašalinta iš atsakovų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos vadovaujantis ABTĮ 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. paaiškėjus procesinio pobūdžio aplinkybei, kuri daro apeliacinį procesą negalimu. Ši nutarties dalis negali būti apskundimo objektu (ABTĮ 149 straipsnis). Klausimas dėl šalies pakeitimo yra materialinės teisės nagrinėjimo dalykas, todėl priėmimo stadijoje be pareiškėjo nuomonės šis klausimas išsprendžiamas tik preliminariai, galutinai išsprendžiamas priimant teismo sprendimą. Atskirojo skundo nagrinėjimo dalyku gali būti tik procesinio pobūdžio klausimai, bet ne materialinės tesiės klausimai, kuriems, be kita ko, priskirtinas klausimas, ar subjektas privalo atsakyti pagal pareikštą reikalavimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo RUAB „Statybų linija“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį toje dalyje, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo RUAB „Statybų linija“ reikalavimą Vilniaus rajono savivaldybei per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nepatvirtinus žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, bet kuriais motyvais ir pagrindais atsisakius patvirtinti nurodytą detalųjį planą ar priėmus kitą analogiško pobūdžio sprendimą dėl detaliojo plano netvirtinimo, įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo teismo nustatyto termino įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę patvirtinti detalųjį planą pasibaigimo dienos patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad Nr. (duomenys neskelbtini); kad Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planą panaikinti ir skundo priėmimo klausimą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutraukti apeliacinį procesą dalyje dėl atskirojo skundo reikalavimų panaikinti nutarties dalį, kuria pašalinta iš atsakovų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius