8071fb53-7a44-4bbe-be9c-7e3b6da1d4fe · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedjis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas; yra grÄsmÄ, kad jo kaip žmogaus teisÄs ir pagrindinÄs laisvÄs bus pažeistos;
Legislator headnote
AI generated8071fb53-7a44-4bbe-be9c-7e3b6da1d4fe · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Dalyje dÄl pabÄgÄlio statuso nesuteikimo nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjo nurodyti iÅ¡vykimo iÅ¡ kilmÄs valstybÄs motyvai nelaikytini pakankamu individualios grÄsmÄs įrodymu.             Atsakovas 3 punktu nusprendÄ Ä¯sigaliojus sprendimui iÅ¡siųsti pareiÅ¡kÄjÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į GvinÄjos RespublikÄ , o sprendimo 4 punktu nusprendÄ uždrausti pareiÅ¡kÄjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ dvejus metus nuo jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos.
Full text
                                                                              AdministracinÄ byla Nr. I-6741-189/2014                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-01273-2014-3                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 38., 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjÅ«Äio 6 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Broniaus JanuÅ¡kos (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), RyÄio Krasausko ir Margaritos StambrauskaitÄs,             dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui G.
K.,             pareiÅ¡kÄjo atstovui advokatui Povilui Eigminui,             atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Giedriui OžiÅ«nui,             vertÄjai Nomedai GritÄnaitei,             uždarame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo G. K. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dÄl sprendimo panaikinimo.             TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä:
             Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau â ir Departamentas) 2014-02-12 sprendimu Nr. (15/6-5)12PR-19 (b. l. 10â12) nusprendÄ nesuteikti pareiÅ¡kÄjui GvinÄjos Respublikos pilieÄiui G. K. prieglobsÄio Lietuvos Respublikoje, nes tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžianÄių priežastinį ryšį tarp jo padÄties ir Ženevos konvencijos priežasÄių, t. y. dÄl rasÄs, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dÄl politinių įsitikinimų.             PareiÅ¡kÄjas su skundu (b. l. 1â5) kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Departamento 2014-02-12 sprendimÄ Nr. (15/6-5)12PR-19.             NurodÄ, kad praÅ¡Ä suteikti prieglobstį, nes GvinÄjoje Å¡iuo metu valdžios atstovų yra sulaikomi streikuose dalyvavÄ asmenys, vyksta jų persekiojimas, nukreiptas prieÅ¡ Guerze etninÄs grupÄs atstovus, kurios nariu taip pat yra ir pareiÅ¡kÄjas.
TodÄl jam jo kilmÄs valstijoje gresia persekiojimas nuo musulmonų.             Pagrįsdamas nesutikimo su priimtu sprendimu argumentus nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas baiminasi dÄl persekiojimo pavojaus GvinÄjoje, nes GvinÄjoje neužtikrinama valstybÄs priemonių visuma, galinti apginti pareiÅ¡kÄjÄ nuo visiÅ¡kai realaus pavojaus jo gyvybei, sveikatai, persekiojimo grÄsmÄs. Tuo tarpu GvinÄjos valdžios institucijos nÄra pajÄgios kontroliuoti smurto prieÅ¡ atskiras socialines grupes, taip pat ir Guerze grupÄ, o tai, kad asmeniÅ¡kai pareiÅ¡kÄjui iki Å¡iol nebuvo padaryta žymios žalos nereiÅ¡kia, kad jam negali bÅ«ti taikytinas pagrįstos baimÄs bÅ«ti persekiojamam kriterijus.
PareiÅ¡kÄjo teigimu, konstatuoti esant pagrįstÄ prieglobsÄio praÅ¡ytojo baimÄ bÅ«ti persekiojama pakanka, kad tam tikri neigiami veiksmai bÅ«tų pasireiÅ¡kia kitiems etninÄs grupÄs nariams. TodÄl tokie veiksmai, kaip susirÄmimai, demonstratyvus grupių prieÅ¡iÅ¡kumas krikÅ¡Äionims su iÅ¡ to sekusiais realiais veiksmais rodo, kad smurtiniai veiksmai visiÅ¡kai tikÄtinai gali bÅ«ti panaudoti ir pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovas nepagrįstai padarÄ iÅ¡vadÄ , jog nÄra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, jog neegzistuoja pagrįsta pareiÅ¡kÄjo baimÄ bÅ«ti persekiojamam dÄl priklausomybÄs Guerze etninei grupei.             PažymÄjo, kad tai, kad pareiÅ¡kÄjas nepiktnaudžiauja prieglobsÄio suteikimu patvirtina tai, kad jis pats nuosekliai, logiÅ¡kai ir noriai bendradarbiavo su jo praÅ¡ymÄ nagrinÄjanÄiais pareigÅ«nais, o tai rodo, kad jis siekia realiai pasinaudoti prieglobsÄio teise.
PareiÅ¡kÄjo teigimu, atsakovas nepakankamai įsigilino į faktinÄ situacijÄ , netinkamai analizavo faktus, todÄl priÄmÄ nepagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, praÅ¡Ä panaikinti Departamento sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ suteikti pareiÅ¡kÄjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje.             Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas ir jo atstovas palaikÄ skundo argumentus, praÅ¡Ä skundÄ patenkinti.             Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (b. l. 31â33) argumentais praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti.
NurodÄ, kad nors pareiÅ¡kÄjo pateikti duomenys atitinka iÅ¡orinio nuoseklumo kriterijus, t. y. informacijÄ apie kilmÄs valstybÄ, taÄiau jo baimÄ grįžti į kilmÄs Å¡alį yra nepagrįsta. PabrÄžÄ, kad vien tik vieno fakto, kad pareiÅ¡kÄjas priklauso etninei grupei ir atvyko iÅ¡ GvinÄjos neužtenka, kad praÅ¡ymas atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymo âDÄl užsienieÄių teisinÄs padÄtiesâ (toliau â ir Ä®statymas) 86 str. reikalavimus. Be to, pati diskriminacija nÄra pakankama, kad bÅ«tų galima Å¡iuo pagrindu pripažinti asmenį pabÄgÄliu.
TodÄl įvertinus pareiÅ¡kÄjo asmens byloje esanÄia informacijÄ buvo konstatuota, kad 2013 m. liepos mÄn. įvykÄs konfliktas tarp Guerze ir koniankių (musulmonų) etninių grupių nelaikytinas patikimu ir pakankamu individualios grÄsmÄs įrodymu. Taip pat, kaip matyti iÅ¡ pažymos GvinÄjos teisminÄs institucijos tiria mirtino smurto protrÅ«kį įvykusį 2013 m. liepos mÄn., todÄl negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad valdžia negeba užtikrinti diskriminacinio pobÅ«džio persekiojimo.
Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kÄjas sÄ moningai klaidina teismÄ bandydamas sudaryti įspÅ«dį, jog yra tam tikrų lemiamų aplinkybių. Departamentas nagrinÄjamu atveju, atsižvelgiant į visas aplinkybe,s priÄmÄ teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .              Teismo posÄdžio metu atstovas palaikÄ atsiliepimo argumentus, praÅ¡Ä skundÄ atmesti.             Skundas atmestinas.             GinÄas nagrinÄjamoje byloje kilÄs dÄl Departamento 2014-02-12 sprendimo Nr. (15/6-5)12PR-19, kuriuo pareiÅ¡kÄjui nesuteiktas laikinasis teritorinis prieglobstis, pabÄgÄlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, teisÄtumo ir pagrįstumo.
             Nustatyta, kad Departamentas 2014-02-12 priÄmÄ sprendimÄ Nr. (15/6-5)-12PR-19 âDÄl prieglobsÄio (pabÄgÄlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo GvinÄjos Respublikos pilieÄiui, nepilnameÄiui G. K. ir jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos į GvinÄjos RespublikÄ â, kuriuo nusprendÄ pareiÅ¡kÄjui nesuteikti laikino teritorinio prieglobsÄio Lietuvos Respublikoje, nes pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžianÄių priežastinį ryšį tarp jo padÄties ir Ženevos konvencijos priežasÄių, t. y. rasÄs, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.
Taip pat nebuvo nustatyta ir jokių netiesioginių įrodymų siekiant reikalaujamo priežastinio ryÅ¡io nustatymo. Departamentas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas neatitinka pabÄgÄlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas sprendimo 2 punkte nusprendÄ nesuteikti pareiÅ¡kÄjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi nÄra priežasÄių pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu taikyti Ä®statymo 87 str. 1 d. NustatÄ, kad nÄra duomenų, kurie leistų teigti, jog grįžimo į kilmÄs Å¡alį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas, arba, kad yra grÄsmÄ, jog jo kaip žmogaus teisÄs ir pagrindinÄs laisvÄs bus pažeistos.
Dalyje dÄl pabÄgÄlio statuso nesuteikimo nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjo nurodyti iÅ¡vykimo iÅ¡ kilmÄs valstybÄs motyvai nelaikytini pakankamu individualios grÄsmÄs įrodymu.             Atsakovas 3 punktu nusprendÄ Ä¯sigaliojus sprendimui iÅ¡siųsti pareiÅ¡kÄjÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į GvinÄjos RespublikÄ , o sprendimo 4 punktu nusprendÄ uždrausti pareiÅ¡kÄjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ dvejus metus nuo jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos.
Be to, nusprendÄ paskelbti Å engeno informacinÄje sistemoje perspÄjimÄ , siekdamas uždrausti pareiÅ¡kÄjui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (EB) Nr.1987/2006 24 straipsnį dvejiems metams nuo pareiÅ¡kÄjo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikas dienos.              UžsienieÄių teisinÄ padÄtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas DÄl užsienieÄių teisinÄs padÄties (toliau â ir Ä®statymas), nustatantis užsienieÄių atvykimo ir iÅ¡vykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsÄio suteikimo, integracijos ir natÅ«ralizacijos, sprendimų dÄl užsienieÄių teisinÄs padÄties apskundimo tvarkÄ bei reglamentuojantis kitus užsienieÄių teisinÄs padÄties Lietuvos Respublikoje klausimus.
Pagal Ä®statymo 76 str. 1 d., Departamentas, iÅ¡nagrinÄjÄs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatÄs, kad nÄ viena Europos SÄ jungos valstybÄ narÄ nÄra atsakinga už praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinÄjimÄ ir nÄra priežasÄių, nurodytų Å¡io Ä®statymo 77 str., priima sprendimus dÄl laikino teritorinio prieglobsÄio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsÄio praÅ¡ytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo praÅ¡ymas bus iÅ¡nagrinÄtas iÅ¡ esmÄs ir priimtas galutinis sprendimas.
Ä®statymo 77 str. 2 d. nustatyta, kad Departamento sprendimu prieglobsÄio praÅ¡ytojui nesuteikiamas pabÄgÄlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikinÄ teritorinį prieglobstį, jeigu, iÅ¡ esmÄs iÅ¡nagrinÄjus jo praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį, paaiÅ¡kÄja, kad jis atvyko iÅ¡ saugios kilmÄs valstybÄs arba pateikÄ akivaizdžiai nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį. Toks prieglobsÄio praÅ¡ytojas įpareigojamas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos arba yra iÅ¡ jos iÅ¡siunÄiamas.             Įstatymo 86 str. 1 d. nustatyta, kad pabÄgÄlio statusas prieglobsÄio praÅ¡ytojui gali bÅ«ti suteiktas tik dÄl visiÅ¡kai pagrįstos baimÄs bÅ«ti persekiojamam dÄl rasÄs, religijos, tautybÄs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dÄl politinių įsitikinimų jam esant už valstybÄs, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybÄs gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybÄs pilietybÄs, yra už valstybÄs, kurioje buvo jo nuolatinÄ gyvenamoji vieta, ribų ir dÄl iÅ¡vardintų priežasÄių negali ar bijo į jÄ grįžti, jeigu nÄra priežasÄių, nustatytų Å¡io Ä®statymo 88 str.
Å i teisÄs norma iÅ¡ esmÄs yra identiÅ¡ka Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 papunkÄio antroje sakinio dalyje iÅ¡dÄstytai taisyklei. Abiejų teisÄs normų interpretavimas leidžia teigti, jog pabÄgÄlio statuso suteikimas turi bÅ«ti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad praÅ¡ytojas grįžÄs į kilmÄs Å¡alį gali bÅ«ti persekiojamas dÄl priklausymo istoriÅ¡kai susidariusiai biologinei teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dÄl teisÄs laisvai reikÅ¡ti politinius įsitikinimus, iÅ¡pažinimo atitinkamo tikÄjimo.
Galimas persekiojimas dÄl nurodytų priežasÄių turi bÅ«ti pakankamai pagrįstas faktinių duomenų visuma, o ne hipotetinÄ prielaida. Be to, persekiojimas turi bÅ«ti individualaus pobÅ«džio.             Įstatymo 87 str. reglamentuoja papildomos apsaugos suteikimÄ užsienieÄiui. Å iame straipsnyje numatyta, kad papildoma apsauga gali bÅ«ti suteikta prieglobsÄio praÅ¡ytojui, kuris yra už savo kilmÄs valstybÄs ribų ir negali ten grįžti dÄl visiÅ¡kai pagrįstos baimÄs, kad:
1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;
2) yra grÄsmÄ, kad jo kaip žmogaus teisÄs ir pagrindinÄs laisvÄs bus pažeistos;
3) yra grÄsmÄ jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dÄl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sÄ lygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.              Taigi aptartų teisÄs normų analizÄ leidžia teigti, kad viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų suteikti asmeniui pabÄgÄlio statusÄ ar papildomÄ apsaugÄ , yra âvisiÅ¡kai pagrįstos baimÄsâ prieglobsÄio praÅ¡ytojui egzistavimas, kad jam jo kilmÄs valstybÄje atsitiks įvykiai, kurie yra numatyti Ä®statymo 86 str. 1 d. (bus persekiojamas dÄl rasÄs, religijos, tautybÄs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dÄl politinių įsitikinimų), ar 87 str. 1 d. (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas; jo kaip žmogaus teisÄs ir pagrindinÄs laisvÄs bus pažeistos ir kt.).
             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Ä®statymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisÄs normose nustatyta visiÅ¡kai pagrįstos baimÄs buvimo sÄ lyga, iÅ¡ vienos pusÄs, turi bÅ«ti objektyvaus pobÅ«džio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne bÅ«ti vien tik praÅ¡anÄiojo prieglobsÄio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sÄ voka âbaimÄâ yra dvasinÄ bÅ«sena ir prieglobsÄio praÅ¡ytojo suvokiama individualiai, todÄl minÄta visiÅ¡kai pagrįstos baimÄs sÄ lyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgta, nustatant ar baimÄ iÅ¡ tikrųjų yra visiÅ¡kai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-858-901/2010; 2010-12-08 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-756-686/2010).             IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kÄjas praÅ¡ymÄ suteikti jam prieglobstį ir papildomÄ apsaugÄ Lietuvos Respublikoje grindÄ tuo, kad iÅ¡ kilmÄs valstybÄs iÅ¡vyko dÄl Guerze etninÄs grupÄs, kurios atstovu yra ir jis pats, persekiojimo.
PareiÅ¡kÄjo teigimu, jam jo kilmÄs valstijoje gresia persekiojimas nuo musulmonų, o tai, kad asmeniÅ¡kai pareiÅ¡kÄjui iki Å¡iol nebuvo padaryta žymios žalos dar nereiÅ¡kia, kad jam netaikytinas pagrįstos baimÄs bÅ«ti persekiojamam kriterijus. PareiÅ¡kÄjo nuomone, konstatuoti esant pagrįstÄ prieglobsÄio praÅ¡ytojo baimÄ bÅ«ti persekiojamam pakanka, kad tam tikri neigiami veiksmai bÅ«tų pasireiÅ¡kia kitiems etninÄs grupÄs nariams.IÅ¡analizavus prieglobsÄio praÅ¡ytojo bylos medžiagÄ bei įvertinus paties pareiÅ¡kÄjo duotus paaiÅ¡kinimus teismo posÄdyje, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ realių įrodymų, jog savo kilmÄs valstijoje jis buvo persekiojamas dÄl priklausymo Guerze etninei grupei.
PrieglobsÄio praÅ¡ytojo bylos medžiaga tvirtina, kad Departamento PrieglobsÄio reikalų skyrius, atsižvelgdamas į prieglobsÄio praÅ¡ytojo praÅ¡ymÄ 2014-01-25 parengÄ pažymÄ Nr. GUI-15/6-6-4 âApie bendrÄ Å¾mogaus teisių padÄtį GvinÄjojeâ (surinkta informacija apie politinÄ, ekonominÄ, saugumo, žmogaus teisių padÄtį Å¡alyje, toliau â ir Pažyma). Pagal Pažymoje pateiktÄ informacijÄ , surinktÄ iÅ¡ įvairių tarptautinių organizacijų ataskaitų, praneÅ¡imų ir kitokių Å¡altinių matyti, kad, kaip nurodÄ ir pareiÅ¡kÄjas, neramumai tarp Guerze ir koniankių (musulmonų) etninių grupių kyla, taip pat yra užfiksuoti ir mirtino smurto prasiveržimai (2013 m. liepos mÄn.), taÄiau, kaip nurodyta Pažymoje, VyriausybÄ bando taikyti skirtingas etnines grupes, pripažįstanÄias skirtingus tikÄjimus bei stengiasi bei geba užtikrinti efektyviÄ apsaugÄ visiems GvinÄjos pilieÄiams, tame tarpe ir Guerze etninei grupei, o tuo tarpu praneÅ¡imai dÄl diskriminavimo yra iÅ¡ visuomenÄs pusÄs. Taigi, nors pareiÅ¡kÄjas apklausų metu ir gana nuosekliai pateikÄ esamÄ situacijÄ kilmÄs valstijoje, taÄiau, pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo suteikti prieglobstį argumentai laikytini daugiau bendro pobÅ«džio ir apibÅ«dinantys tik bendrÄ situacijÄ kilmÄs Å¡alyje, o tuo tarpu vien tik abstrakÄių argumentų susijusių su galimu diskriminacinio pobÅ«džio persekiojimu nurodymas nepakanka individualiai grÄsmei įrodyti.
Kitų įrodymų, pagrindžianÄių pareiÅ¡kÄjo asmeniui kilusiÄ realiÄ grÄsmÄ dÄl to, kad priklauso Guerze etninei grupei, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ.             Kaip jau minÄta, prieglobsÄio praÅ¡ytojas gali tikÄtis papildomos apsaugos suteikimo tik tais atvejais, kurie apibrÄžti Ä®statymo 87 str. 1 dalies 1-3 punktuose. Konvencijos dÄl pabÄgÄlių statuso 33 straipsnyje pažymÄta, kad nÄ viena susitarianÄioji valstybÄ jokiu bÅ«du neiÅ¡siunÄia ir negrÄ Å¾ina pabÄgÄlio į Å¡alį, kur jo gyvybei ar laisvei grÄstų pavojus dÄl rasÄs, religijos, pilietybÄs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dÄl politinių pažiÅ«rų.
Ä®statymo 87 straipsnyje taip pat reglamentuojamas papildomos apsaugos suteikimas. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali bÅ«ti suteikta prieglobsÄio praÅ¡ytojui, kuris yra už savo kilmÄs valstybÄs ribų ir negali ten grįžti dÄl visiÅ¡kai pagrįstos baimÄs, kad: jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas (1 punktas); yra grÄsmÄ, kad jo kaip žmogaus teisÄs ir pagrindinÄs laisvÄs bus pažeistos (2 punktas); yra grÄsmÄ jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dÄl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sÄ lygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams (3 punktas).
Europos SÄ jungoje pabÄgÄlių statuso suteikimo klausimams sprÄsti priimtoje Tarybos direktyvoje 2004/83/EB âDÄl treÄiųjų Å¡alių pilieÄių ir asmenų be pilietybÄs priskyrimo pabÄgÄliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinÄ apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobÅ«džio bÅ«tiniausių standartųâ (toliau â Direktyva) 2 str. e p. taip pat nurodyta, kad papildomÄ apsaugÄ gali gauti asmuo, kuris negali bÅ«ti laikomas pabÄgÄliu, bet apie jį pagrįstai galima manyti, kad jei jis bÅ«tų grÄ Å¾intas į savo kilmÄs Å¡alį, jam iÅ¡kiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrÄžtus smurto veiksmus, kuriame netaikomos 17 straipsnio 1 bei 2 dalys ir kuris negali ar dÄl tokio pavojaus nepageidauja pasinaudoti tos Å¡alies apsauga.
Direktyvos 15 straipsnis nustato, kad smurto veiksmus sudaro mirties bausmÄ ar egzekucija; praÅ¡ytojo kankinimas, nežmoniÅ¡kas ar žeminantis elgesys arba baudimas kilmÄs Å¡alyje; rimta ir asmeninÄ grÄsmÄ civilio gyvybei ar asmeniui dÄl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.              Pagal minÄtas įstatymines nuostatas, baimÄ dÄl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniÅ¡ko elgesio, grÄsmÄs prieglobsÄio praÅ¡ytojo kaip žmogaus teisÄms ir pagrindinÄms laisvÄms, grÄsmÄs jo gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei, turi bÅ«ti visiÅ¡kai pagrįsta.
Svarbu pažymÄti, kad tokiu atveju turi bÅ«ti nustatyti tokie faktiniai duomenys, kurie leistų teigti esant pagrindui imtis priemonių prieglobsÄio praÅ¡ytojo apsaugai. NagrinÄjamu atveju iÅ¡ aptartų aplinkybių nustatyta, kad tai, kad pareiÅ¡kÄjui kiltų grÄsmÄ dÄl Ä®statymo 87 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dÄl kurių jam galÄtų bÅ«ti suteikta papildoma apsauga, nenustatyta. Be to, nei pareiÅ¡kÄjas, nei jo atstovas teismo posÄdžio metu neįrodÄ, kad pareiÅ¡kÄjui grįžus į kilmÄs valstybÄ iÅ¡skirtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kÄjÄ gali bÅ«ti panaudoti neteisÄti prievartos, smurto veiksmai.
TodÄl sutiktina su atsakovo argumentais, jog papildomos apsaugos suteikimas pareiÅ¡kÄjui nÄra reikalingas.             Taigi pareiÅ¡kÄjui nepateikus įrodymų dÄl jo asmens atžvilgiu, kokiu nors realiu bÅ«du, pasireiÅ¡kusios agresijos, ar persekiojimo bei jo atžvilgiu konkreÄių žmogaus teisių ar laisvių pažeidimų, negali bÅ«ti pagrindo argumentams, jog pareiÅ¡kÄjÄ grÄ Å¾inus į kilmÄs Å¡alį jam galÄtų grÄsti nuolatiniai Å¡iurkÅ¡tÅ«s žmogaus teisių pažeidimai, kaip nurodo pareiÅ¡kÄjas ir kas galÄtų prieÅ¡tarauti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui.
TodÄl jokia pareiÅ¡kÄjo baimÄ grįžti į kilmÄs valstybÄ negali bÅ«ti laikytina pagrįsta. Tuo pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minÄta, pareiÅ¡kÄjas jokių realiai egzistuojanÄių, jo asmens padÄtį individualizuojanÄių įrodymų nurodytoms prieglobsÄio suteikimo priežastims pagrįsti nepateikÄ, darytina iÅ¡vadÄ , kad Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pateiktas praÅ¡ymas dÄl prieglobsÄio suteikimo neatitinka Ä®statymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, atsakovas tinkamai iÅ¡tyrÄ prieglobsÄio praÅ¡ymo tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ ir padarÄ teisingas iÅ¡vadas, todÄl skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas ir teismas nenustatÄ pagrindų, dÄl ko Å¡is sprendimas turi bÅ«ti naikinamas.              Pripažinus, kad ginÄijamas sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas, taip pat nÄra pagrindo atsakovÄ Ä¯pareigoti priimti naujÄ sprendimÄ â suteikti GvinÄjos Respublikos pilieÄiui G.
K. prieglobstį Lietuvos Respublikoje.             TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d Ä:              PareiÅ¡kÄjo G. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinÄs instancijos teismui.
TeisÄjai                                                                 Bronius JanuÅ¡ka                                                                                            Rytis Krasauskas                                                                                            Margarita StambrauskaitÄ