Legislator Case Law & Legislation
8071fb53-7a44-4bbe-be9c-7e3b6da1d4fe AI generated

8071fb53-7a44-4bbe-be9c-7e3b6da1d4fe · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 8071fb53-7a44-4bbe-be9c-7e3b6da1d4fe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos;

Legislator headnote

AI generated

8071fb53-7a44-4bbe-be9c-7e3b6da1d4fe · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Dalyje dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo nurodė, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti iÅ¡vykimo iÅ¡ kilmės valstybės motyvai nelaikytini pakankamu individualios grėsmės įrodymu.             Atsakovas 3 punktu nusprendė įsigaliojus sprendimui iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Gvinėjos RespublikÄ , o sprendimo 4 punktu nusprendė uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ dvejus metus nuo jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                              Administracinė byla Nr. I-6741-189/2014                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-01273-2014-3                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 38., 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Margaritos Stambrauskaitės,             dalyvaujant pareiškėjui G.

K.,             pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Povilui Eigminui,             atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Giedriui OžiÅ«nui,             vertėjai Nomedai Gritėnaitei,             uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

             Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2014-02-12 sprendimu Nr. (15/6-5)12PR-19 (b. l. 10–12) nusprendė nesuteikti pareiÅ¡kėjui Gvinėjos Respublikos piliečiui G. K. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp jo padėties ir Ženevos konvencijos priežasčių, t. y. dėl rasės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.             PareiÅ¡kėjas su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Departamento 2014-02-12 sprendimÄ Nr. (15/6-5)12PR-19.             Nurodė, kad prašė suteikti prieglobstį, nes Gvinėjoje Å¡iuo metu valdžios atstovų yra sulaikomi streikuose dalyvavę asmenys, vyksta jų persekiojimas, nukreiptas prieÅ¡ Guerze etninės grupės atstovus, kurios nariu taip pat yra ir pareiÅ¡kėjas.

Todėl jam jo kilmės valstijoje gresia persekiojimas nuo musulmonų.             Pagrįsdamas nesutikimo su priimtu sprendimu argumentus nurodė, kad pareiÅ¡kėjas baiminasi dėl persekiojimo pavojaus Gvinėjoje, nes Gvinėjoje neužtikrinama valstybės priemonių visuma, galinti apginti pareiÅ¡kėjÄ nuo visiÅ¡kai realaus pavojaus jo gyvybei, sveikatai, persekiojimo grėsmės. Tuo tarpu Gvinėjos valdžios institucijos nėra pajėgios kontroliuoti smurto prieÅ¡ atskiras socialines grupes, taip pat ir Guerze grupę, o tai, kad asmeniÅ¡kai pareiÅ¡kėjui iki Å¡iol nebuvo padaryta žymios žalos nereiÅ¡kia, kad jam negali bÅ«ti taikytinas pagrįstos baimės bÅ«ti persekiojamam kriterijus.

PareiÅ¡kėjo teigimu, konstatuoti esant pagrįstÄ prieglobsčio praÅ¡ytojo baimę bÅ«ti persekiojama pakanka, kad tam tikri neigiami veiksmai bÅ«tų pasireiÅ¡kia kitiems etninės grupės nariams. Todėl tokie veiksmai, kaip susirėmimai, demonstratyvus grupių prieÅ¡iÅ¡kumas krikščionims su iÅ¡ to sekusiais realiais veiksmais rodo, kad smurtiniai veiksmai visiÅ¡kai tikėtinai gali bÅ«ti panaudoti ir pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, jog neegzistuoja pagrįsta pareiÅ¡kėjo baimė bÅ«ti persekiojamam dėl priklausomybės Guerze etninei grupei.             Pažymėjo, kad tai, kad pareiÅ¡kėjas nepiktnaudžiauja prieglobsčio suteikimu patvirtina tai, kad jis pats nuosekliai, logiÅ¡kai ir noriai bendradarbiavo su jo praÅ¡ymÄ nagrinėjančiais pareigÅ«nais, o tai rodo, kad jis siekia realiai pasinaudoti prieglobsčio teise.

PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovas nepakankamai įsigilino į faktinę situacijÄ , netinkamai analizavo faktus, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, prašė panaikinti Departamento sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ suteikti pareiÅ¡kėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje.             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.             Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (b. l. 31–33) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Nurodė, kad nors pareiÅ¡kėjo pateikti duomenys atitinka iÅ¡orinio nuoseklumo kriterijus, t. y. informacijÄ apie kilmės valstybę, tačiau jo baimė grįžti į kilmės Å¡alį yra nepagrįsta. Pabrėžė, kad vien tik vieno fakto, kad pareiÅ¡kėjas priklauso etninei grupei ir atvyko iÅ¡ Gvinėjos neužtenka, kad praÅ¡ymas atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas) 86 str. reikalavimus. Be to, pati diskriminacija nėra pakankama, kad bÅ«tų galima Å¡iuo pagrindu pripažinti asmenį pabėgėliu.

Todėl įvertinus pareiÅ¡kėjo asmens byloje esančia informacijÄ buvo konstatuota, kad 2013 m. liepos mėn. įvykęs konfliktas tarp Guerze ir koniankių (musulmonų) etninių grupių nelaikytinas patikimu ir pakankamu individualios grėsmės įrodymu. Taip pat, kaip matyti iÅ¡ pažymos Gvinėjos teisminės institucijos tiria mirtino smurto protrÅ«kį įvykusį 2013 m. liepos mėn., todėl negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad valdžia negeba užtikrinti diskriminacinio pobÅ«džio persekiojimo.

Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjas sÄ moningai klaidina teismÄ bandydamas sudaryti įspÅ«dį, jog yra tam tikrų lemiamų aplinkybių. Departamentas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visas aplinkybe,s priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .              Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundÄ atmesti.             Skundas atmestinas.             Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl Departamento 2014-02-12 sprendimo Nr. (15/6-5)12PR-19, kuriuo pareiÅ¡kėjui nesuteiktas laikinasis teritorinis prieglobstis, pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

             Nustatyta, kad Departamentas 2014-02-12 priėmė sprendimÄ Nr. (15/6-5)-12PR-19 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Gvinėjos Respublikos piliečiui, nepilnamečiui G. K. ir jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Gvinėjos RespublikÄ â€œ, kuriuo nusprendė pareiÅ¡kėjui nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp jo padėties ir Ženevos konvencijos priežasčių, t. y. rasės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

Taip pat nebuvo nustatyta ir jokių netiesioginių įrodymų siekiant reikalaujamo priežastinio ryÅ¡io nustatymo. Departamentas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neatitinka pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas sprendimo 2 punkte nusprendė nesuteikti pareiÅ¡kėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra priežasčių pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikyti Ä®statymo 87 str. 1 d. Nustatė, kad nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog grįžimo į kilmės Å¡alį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas, arba, kad yra grėsmė, jog jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos.

Dalyje dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo nurodė, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti iÅ¡vykimo iÅ¡ kilmės valstybės motyvai nelaikytini pakankamu individualios grėsmės įrodymu.             Atsakovas 3 punktu nusprendė įsigaliojus sprendimui iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Gvinėjos RespublikÄ , o sprendimo 4 punktu nusprendė uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ dvejus metus nuo jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos.

Be to, nusprendė paskelbti Å engeno informacinėje sistemoje perspėjimÄ , siekdamas uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (EB) Nr.1987/2006 24 straipsnį dvejiems metams nuo pareiÅ¡kėjo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikas dienos.              Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir iÅ¡vykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natÅ«ralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarkÄ bei reglamentuojantis kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Pagal Ä®statymo 76 str. 1 d., Departamentas, iÅ¡nagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad nė viena Europos SÄ jungos valstybė narė nėra atsakinga už praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimÄ ir nėra priežasčių, nurodytų Å¡io Ä®statymo 77 str., priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio praÅ¡ytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo praÅ¡ymas bus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės ir priimtas galutinis sprendimas.

Ä®statymo 77 str. 2 d. nustatyta, kad Departamento sprendimu prieglobsčio praÅ¡ytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikinÄ teritorinį prieglobstį, jeigu, iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus jo praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį, paaiÅ¡kėja, kad jis atvyko iÅ¡ saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio praÅ¡ytojas įpareigojamas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos arba yra iÅ¡ jos iÅ¡siunčiamas.             Įstatymo 86 str. 1 d. nustatyta, kad pabėgėlio statusas prieglobsčio praÅ¡ytojui gali bÅ«ti suteiktas tik dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės bÅ«ti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų jam esant už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl iÅ¡vardintų priežasčių negali ar bijo į jÄ grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Å¡io Ä®statymo 88 str.

Ši teisės norma iš esmės yra identiška Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 papunkčio antroje sakinio dalyje išdėstytai taisyklei. Abiejų teisės normų interpretavimas leidžia teigti, jog pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prašytojas grįžęs į kilmės šalį gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai biologinei teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo.

Galimas persekiojimas dėl nurodytų priežasčių turi bÅ«ti pakankamai pagrįstas faktinių duomenų visuma, o ne hipotetinė prielaida. Be to, persekiojimas turi bÅ«ti individualaus pobÅ«džio.             Įstatymo 87 str. reglamentuoja papildomos apsaugos suteikimÄ užsieniečiui. Å iame straipsnyje numatyta, kad papildoma apsauga gali bÅ«ti suteikta prieglobsčio praÅ¡ytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos;

3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sÄ lygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.              Taigi aptartų teisės normų analizė leidžia teigti, kad viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusÄ ar papildomÄ apsaugÄ , yra „visiÅ¡kai pagrįstos baimės“ prieglobsčio praÅ¡ytojui egzistavimas, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra numatyti Ä®statymo 86 str. 1 d. (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų), ar 87 str. 1 d. (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas; jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ir kt.).

             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Ä®statymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiÅ¡kai pagrįstos baimės buvimo sÄ lyga, iÅ¡ vienos pusės, turi bÅ«ti objektyvaus pobÅ«džio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne bÅ«ti vien tik praÅ¡ančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sÄ voka „baimė“ yra dvasinė bÅ«sena ir prieglobsčio praÅ¡ytojo suvokiama individualiai, todėl minėta visiÅ¡kai pagrįstos baimės sÄ lyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgta, nustatant ar baimė iÅ¡ tikrųjų yra visiÅ¡kai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-901/2010; 2010-12-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-686/2010).             IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ suteikti jam prieglobstį ir papildomÄ apsaugÄ Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad iÅ¡ kilmės valstybės iÅ¡vyko dėl Guerze etninės grupės, kurios atstovu yra ir jis pats, persekiojimo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jam jo kilmės valstijoje gresia persekiojimas nuo musulmonų, o tai, kad asmeniÅ¡kai pareiÅ¡kėjui iki Å¡iol nebuvo padaryta žymios žalos dar nereiÅ¡kia, kad jam netaikytinas pagrįstos baimės bÅ«ti persekiojamam kriterijus. PareiÅ¡kėjo nuomone, konstatuoti esant pagrįstÄ prieglobsčio praÅ¡ytojo baimę bÅ«ti persekiojamam pakanka, kad tam tikri neigiami veiksmai bÅ«tų pasireiÅ¡kia kitiems etninės grupės nariams.IÅ¡analizavus prieglobsčio praÅ¡ytojo bylos medžiagÄ bei įvertinus paties pareiÅ¡kėjo duotus paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė realių įrodymų, jog savo kilmės valstijoje jis buvo persekiojamas dėl priklausymo Guerze etninei grupei.

Prieglobsčio praÅ¡ytojo bylos medžiaga tvirtina, kad Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius, atsižvelgdamas į prieglobsčio praÅ¡ytojo praÅ¡ymÄ 2014-01-25 parengė pažymÄ Nr. GUI-15/6-6-4 „Apie bendrÄ Å¾mogaus teisių padėtį Gvinėjoje” (surinkta informacija apie politinę, ekonominę, saugumo, žmogaus teisių padėtį Å¡alyje, toliau – ir Pažyma). Pagal Pažymoje pateiktÄ informacijÄ , surinktÄ iÅ¡ įvairių tarptautinių organizacijų ataskaitų, praneÅ¡imų ir kitokių Å¡altinių matyti, kad, kaip nurodė ir pareiÅ¡kėjas, neramumai tarp Guerze ir koniankių (musulmonų) etninių grupių kyla, taip pat yra užfiksuoti ir mirtino smurto prasiveržimai (2013 m. liepos mėn.), tačiau, kaip nurodyta Pažymoje, Vyriausybė bando taikyti skirtingas etnines grupes, pripažįstančias skirtingus tikėjimus bei stengiasi bei geba užtikrinti efektyviÄ apsaugÄ visiems Gvinėjos piliečiams, tame tarpe ir Guerze etninei grupei, o tuo tarpu praneÅ¡imai dėl diskriminavimo yra iÅ¡ visuomenės pusės. Taigi, nors pareiÅ¡kėjas apklausų metu ir gana nuosekliai pateikė esamÄ situacijÄ kilmės valstijoje, tačiau, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo suteikti prieglobstį argumentai laikytini daugiau bendro pobÅ«džio ir apibÅ«dinantys tik bendrÄ situacijÄ kilmės Å¡alyje, o tuo tarpu vien tik abstrakčių argumentų susijusių su galimu diskriminacinio pobÅ«džio persekiojimu nurodymas nepakanka individualiai grėsmei įrodyti.

Kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo asmeniui kilusiÄ realiÄ grėsmę dėl to, kad priklauso Guerze etninei grupei, pareiÅ¡kėjas nepateikė.             Kaip jau minėta, prieglobsčio praÅ¡ytojas gali tikėtis papildomos apsaugos suteikimo tik tais atvejais, kurie apibrėžti Ä®statymo 87 str. 1 dalies 1-3 punktuose. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnyje pažymėta, kad nė viena susitariančioji valstybė jokiu bÅ«du neiÅ¡siunčia ir negrÄ Å¾ina pabėgėlio į Å¡alį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiÅ«rų.

Ä®statymo 87 straipsnyje taip pat reglamentuojamas papildomos apsaugos suteikimas. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali bÅ«ti suteikta prieglobsčio praÅ¡ytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės, kad: jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas (1 punktas); yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos (2 punktas); yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sÄ lygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams (3 punktas).

Europos SÄ jungoje pabėgėlių statuso suteikimo klausimams spręsti priimtoje Tarybos direktyvoje 2004/83/EB „Dėl trečiųjų Å¡alių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobÅ«džio bÅ«tiniausių standartų“ (toliau – Direktyva) 2 str. e p. taip pat nurodyta, kad papildomÄ apsaugÄ gali gauti asmuo, kuris negali bÅ«ti laikomas pabėgėliu, bet apie jį pagrįstai galima manyti, kad jei jis bÅ«tų grÄ Å¾intas į savo kilmės Å¡alį, jam iÅ¡kiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtus smurto veiksmus, kuriame netaikomos 17 straipsnio 1 bei 2 dalys ir kuris negali ar dėl tokio pavojaus nepageidauja pasinaudoti tos Å¡alies apsauga.

Direktyvos 15 straipsnis nustato, kad smurto veiksmus sudaro mirties bausmė ar egzekucija; prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminantis elgesys arba baudimas kilmės šalyje; rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.              Pagal minėtas įstatymines nuostatas, baimė dėl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniško elgesio, grėsmės prieglobsčio prašytojo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, grėsmės jo gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei, turi būti visiškai pagrįsta.

Svarbu pažymėti, kad tokiu atveju turi bÅ«ti nustatyti tokie faktiniai duomenys, kurie leistų teigti esant pagrindui imtis priemonių prieglobsčio praÅ¡ytojo apsaugai. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ aptartų aplinkybių nustatyta, kad tai, kad pareiÅ¡kėjui kiltų grėsmė dėl Ä®statymo 87 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių jam galėtų bÅ«ti suteikta papildoma apsauga, nenustatyta. Be to, nei pareiÅ¡kėjas, nei jo atstovas teismo posėdžio metu neįrodė, kad pareiÅ¡kėjui grįžus į kilmės valstybę iÅ¡skirtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ gali bÅ«ti panaudoti neteisėti prievartos, smurto veiksmai.

Todėl sutiktina su atsakovo argumentais, jog papildomos apsaugos suteikimas pareiÅ¡kėjui nėra reikalingas.             Taigi pareiÅ¡kėjui nepateikus įrodymų dėl jo asmens atžvilgiu, kokiu nors realiu bÅ«du, pasireiÅ¡kusios agresijos, ar persekiojimo bei jo atžvilgiu konkrečių žmogaus teisių ar laisvių pažeidimų, negali bÅ«ti pagrindo argumentams, jog pareiÅ¡kėjÄ grÄ Å¾inus į kilmės Å¡alį jam galėtų grėsti nuolatiniai Å¡iurkÅ¡tÅ«s žmogaus teisių pažeidimai, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas ir kas galėtų prieÅ¡tarauti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui.

Todėl jokia pareiÅ¡kėjo baimė grįžti į kilmės valstybę negali bÅ«ti laikytina pagrįsta. Tuo pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas jokių realiai egzistuojančių, jo asmens padėtį individualizuojančių įrodymų nurodytoms prieglobsčio suteikimo priežastims pagrįsti nepateikė, darytina iÅ¡vadÄ , kad Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pateiktas praÅ¡ymas dėl prieglobsčio suteikimo neatitinka Ä®statymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, atsakovas tinkamai iÅ¡tyrė prieglobsčio praÅ¡ymo tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ ir padarė teisingas iÅ¡vadas, todėl skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir teismas nenustatė pagrindų, dėl ko Å¡is sprendimas turi bÅ«ti naikinamas.              Pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat nėra pagrindo atsakovÄ Ä¯pareigoti priimti naujÄ sprendimÄ â€“ suteikti Gvinėjos Respublikos piliečiui G.

K. prieglobstį Lietuvos Respublikoje.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė:              PareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                 Bronius Januška                                                                                            Rytis Krasauskas                                                                                            Margarita Stambrauskaitė