806f0f2f-053f-4ece-9c39-babb99ea9bef · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-990-1063/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03621-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas priteisti 3000 Eur žalos atlyginimo. Nurodo, kad Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. kiekviename aukÅ¡te buvo pakabinta po vienÄ taksofonÄ . PareiÅ¡kėjas gyvena ketvirtame aukÅ¡te, kuriame gyvena apie Å¡imtÄ Å¾monių, taigi vienas taksofonas yra Å¡imtam žmonių. Dėl to, kad tokiam kiekiui žmonių tenka tik vienas taksofonas, kildavo daug ginčų, norint paskambinti tekdavo ilgai stovėti eilėje.

PareiÅ¡kėjas daug kartų negalėjo paskambinti savo sutuoktinei. Taksofonų trÅ«kumas riboja bendravimÄ su artimaisiais. Tokiu bÅ«du atimama teisė į socialinius ryÅ¡ius. Be to, taksofonas pakabintas prie durų, pro kurias visi eina į valgyklÄ , todėl toje vietoje nuolatos triukÅ¡minga, sunku susikalbėti su artimiasiais. IÅ¡ kitos taksofono pusės yra pareigÅ«nų kabinetas, prie kurio nuolatos stovi nuteistieji, norintys užeiti pas pareigÅ«nus. Jie stovėdami prie durų klausosi kÄ pareiÅ¡kėjas kalba.

Tokiu bÅ«du pažeidžiama pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , pilnaverčius socialinius ryÅ¡ius. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Nurodo, kad teisė naudotis telefonu reglamentuojama teisės aktais, kuriuose nustatytos tvarkos nuolatos laikomasi. Taksofonai atitinka jų įrengimo standartus. Vilniaus PN su atsiliepimu pateikė pareiÅ¡kėjo telefoninių pokalbių elektroninės sistemos apskaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuris patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuolatos naudojasi jam suteikta teise paskambinti.

Pažymėjo, kad jokių skundų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo dėl netinkamai įrengtų taksofonų nebuvo gauta, o skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas grindžia tik prielaidomis, nenurodydamas jokių konkrečių Vilniaus PN neteisėtų veiksmų. Teismas k o n s t a t u o j a :

1. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki skundo teismui padavimo, jam kalint Vilniaus PN, nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis taksofonu, tuo ribojant teisę į pilnaverčius socialinius ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais ir kitais asmenimis.

2. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimÄ reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

3. Nuteistųjų teisė paskambinti reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumÄ nustato Å¡io Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas turi teisę leisti papildomai vienÄ kartÄ paskambinti telefonu, jeigu to praÅ¡o nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita.

Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis (102 straipsnio 2 dalis). Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos tesisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės, ginčui aktuali redakcija) 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.

Nuteistųjų, kuriems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse (4 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

4. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė skambinti ir kalbėti telefonu. IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (b. l. 11–21) matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. lapkričio 18 d. naudojosi taksofonu beveik kiekvienÄ dienÄ (taksofonu per visÄ laikotarpį nesinaudojo tik kelias dienas), o kai kuriomis dienomis skambino po keletÄ kartų. Taigi, pareiÅ¡kėjas nors ir nurodo, kad vieno taksofono Å¡imtam žmonių yra per mažai, todėl tenka ilgai laukti eilėje, tačiau raÅ¡ytiniai įrodymai tvirtina, kad teisė pasinaudoti taksofonu pareiÅ¡kėjui nebuvo apribota.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nesudarius sÄ lygų komunikuoti su artimiasiais telefoniniu bÅ«du, buvo pažeista jo teisė į socialinius ryÅ¡ius. Taigi, pataisos įstaigai užtikrinus, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, o byloje pateikta raÅ¡ytinė medžiaga tik patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui teisė skambinti nebuvo apribota, todėl Å¡iuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis).

Papildomai pažymėtina, kad į bylÄ nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas dėl negalėjimo pasinaudoti taksofonu, nes nelikdavo laiko, bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ . PareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktas Vilniaus PN atsakymas (b. l.

36) yra dėl nekokybiškų skambinimo kortelio, o ne dėl taksofonų trūkumo.

5. Teisės aktai nereglamentuoja, kokioje vietoje turėtų bÅ«ti įrengtas taksofonas, taip pat nereglamentuoja, kad taksofonas turėtų bÅ«ti įrengtas atskiroje uždaroje ar kt. patalpoje, todėl Å¡iuo aspektu dėstomi prieÅ¡taravimai (dėl netinkamos vietos taksofonui) yra nepagrįsti. IÅ¡ į bylÄ pateiktų taksofono nuotraukų (b. l. 22–25) matyti, kad jis turi apsauginį rėmelį, kuris, tam tikra prasme, apsaugo ir nuo iÅ¡orinio triukÅ¡mo. Be to, kaip matyti iÅ¡ nuotraukų, Vilniaus PN administracija ant taksofono yra pakabinusi užraÅ¡Ä dėl kalbančiųjų gerbimo (netriukÅ¡mavimo).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiÅ¡kėjas nerealizavo savo teisės paskambinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjo nurodomas teisės į privatumÄ neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad bÅ«tų realiai sukliudęs pareiÅ¡kėjui telefonu palaikyti socialinius, Å¡eiminius ryÅ¡ius. Be to, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti kiti nuteistieji ar pareigÅ«nai yra tik hipotetiniai.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad dėl skambinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui atsirado reikÅ¡mingų ar nepataisomų neturtinių padarinių.

6. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl pareiÅ¡kėjo nurodomo pažeidimo (taksofonų trÅ«kumas, nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis taksofonu) nepagrįstas ir atmestinas. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.

Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iÅ¡ esminių sÄ lygų – Vilniaus PN neteisėtių veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjui neįrodžius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas Tomas Blinstrubis