2021-09-15 Nr. AB-18912-3-62-3-01366-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1244-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01366-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. V. skundą atsakovui Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas B. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Kėdainių rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, atsakovas): 1) laisvą valstybinę žemę, kuria Savivaldybės 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr. AS-5273 buvo sumanyta padidinti (duomenys neskelbtini) sklypą, įbrėžti į (duomenys neskelbtini) sklypo planą, parengtą 1992 m., ir į kvartalo detalųjį planą, parengtą 1990 m., brėžinius atsiųsti pareiškėjui; 2) paaiškinti, kas padaryta didinant sklypą (duomenys neskelbtini) po Savivaldybės 2014 m. spalio 16 d. rašto Nr. AS-5273 parašymo, panaikinti (paskelbti negaliojančiu, atšaukti) atliktą projektavimo darbą dėl sklypo (duomenys neskelbtini) didinimo pagal Savivaldybės 2014 m. spalio 16 d. raštą Nr. AS-5273, kadangi pareiškėjui 1992 m. įsigyto privačion nuosavybėn (duomenys neskelbtini) sklypo įsigijimo dokumentai iki šiol neišduoti (aiškinant, kas padaryta didinant sklypą (duomenys neskelbtini), būtina nurodyti, kokios vietos, nurodytos (duomenys neskelbtini) sklypo plane, parengtame 1992 m., ir detaliajame kvartalo plane, parengtame 1990 m., pagal kurį parengtas sklypo planas, paimtos, nacionalizuotos, pakeistos, apribotos, susiaurintos); 3) atidaryti, pašalinant tvoras, parengiant naudojimui, magistralines komunikacijas (susisiekimo ir inžinerinių tinklų) susisiekimui su (duomenys neskelbtini) sklypu iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taip, kaip parodyta (duomenys neskelbtini) sklypo plane, parengtame 1992 m., ir detaliajame kvartalo plane, parengtame 1990 m., pagal kurį išdalyti sklypai kvartale, parengti sklypų planai, leista įsigyti sklypus privačion nuosavybėn, pareiškėjui neišduodant sklypo įsigijimo dokumentų iki šiol.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gegužės 29 d. raštu kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas atlikti pirmiau nurodytus veiksmus, tačiau atsakovas jo prašymo neišnagrinėjo, reikalavimų neįvykdė, todėl yra priverstas kreiptis į teismą dėl įpareigojimo atlikti prašyme nurodytus veiksmus.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog gyvenamojo namo statybai 1991 metais jam buvo paskirtas 0,15 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Už šį žemės sklypą sumokėjo nustatytą kainą ir 1992 metais jį nupirko, tačiau iki šiol nėra gavęs žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Tvirtino, jog 2014 m. spalio 16 d. gavo Kėdainių rajono savivaldybės raštą Nr. AS-5273, kuriuo buvo informuotas, kad ketinama padidinti (duomenys neskelbtini) sklypą laisva įsiterpusia valstybine žeme, kuri ribojasi su jo naudojamu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog pagal 1992 m. kvartalo detalųjį planą, laisvos valstybinės žemės toje vietoje nėra. Detaliajame plane buvo numatytos tik magistralinėms komunikacijoms skirtos vietos (susisiekimo, inžinerinių tinklų ir pan.).

4. Pareiškėjo tvirtinimu, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padidintas numatyto susisiekimo kelio sąskaita. Užtvėrus susisiekimui skirtas vietas, pareiškėjui ribojama galimybė patekti į jo naudojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) gatvės jis neturi suprojektuoto įvažiavimo, o iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra praėjimo. Dėl pažeistų teisių 2019 m. gegužės 29 d. raštu kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorių, tačiau jo prašomi veiksmai nebuvo atlikti.

5. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Administracija nurodė, jog 2019 m. gegužės 29 d. pareiškėjas kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją su prašymu, kuriame prašė atlikti jame nurodytus veiksmus. Savivaldybės administracija 2019 m. birželio 11 d. raštu Nr. S2-1045 atsakė į pareiškėjo prašymą, paaiškindama, jog dėl gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padidinimo įsiterpusia valstybine žeme jis buvo informuotas kaip besiribojančio kitos paskirties valstybinio žemės sklypo naudotojas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr. AS-5273 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriame buvo nurodyta apie rengiamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto dėl įsiterpusios valstybinės žemės prijungimo eigą, galimybes sekti projekto būsenos pasikeitimus, teikti pasiūlymus ŽPDRIS Kėdainių rajono savivaldybės interneto svetainėje, tačiau projekto rengimo bei jo pateikimo susipažinti su visuomene laikotarpiu jis nepateikė jokių pasiūlymų. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad minėtas projektas yra patvirtintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tuo pačiu raštu pareiškėjas informuotas, kad jam suteikto 1 500 kv. m dydžio žemės sklypo individualaus namo statybai į žemės sklypą yra numatytas ir įrengtas apie 12 metrų pločio įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pareiškėjui buvo išaiškinta rengti naudojamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo tvirtinimu, jog kaimyninis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), didinamas „kelio į (duomenys neskelbtini) sklypą sąskaita“.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog, organizuojant ir rengiant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, buvo laikomasi visų teisės aktais įtvirtintų procedūrų ir tvarkos. Pareiškėjui apie tai buvo žinoma, jo teisės nepažeistos.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo B. V. skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto (Kėdainių rajono savivaldybės administracijos) įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, dėl informacijos suteikimo.

11. Teismas nustatė, jog

11.1. pareiškėjas 2019 m. gegužės 29 d. raštu kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas: 1) laisvą valstybinę žemę, kuria Savivaldybės 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr. AS-5273 buvo sumanyta padidinti (duomenys neskelbtini) sklypą, įbrėžti į (duomenys neskelbtini) sklypo planą, parengtą 1992 m., ir į kvartalo detalųjį planą, parengtą 1990 m., ir brėžinius atsiųsti pareiškėjui; 2) paaiškinti, kas padaryta didinant sklypą (duomenys neskelbtini) po Savivaldybės 2014 m. spalio 16 d. rašto Nr. AS-5273 parašymo, panaikinti (paskelbti negaliojančiu, atšaukti) atliktą projektavimo darbą dėl sklypo (duomenys neskelbtini) didinimo pagal Savivaldybės 2014 m. spalio 16 d. raštą Nr. AS-5273, kadangi pareiškėjui 1992 m. įsigyto privačion nuosavybėn (duomenys neskelbtini)sklypo įsigijimo dokumentai iki šios neišduoti; 3) atidaryti (pašalinant tvoras, parengti naudojimui) magistralines komunikacijas (susisiekimo ir inžinerinių tinklų) susisiekimui su (duomenys neskelbtini) sklypu iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taip, kaip parodyta (duomenys neskelbtini) sklypo plane, parengtame 1992 m., ir detaliajame kvartalo plane, parengtame 1990 m., pagal kurį išdalyti sklypai kvartale, parengti sklypų planai, leista įsigyti sklypus privačion nuosavybėn, pareiškėjui neišduodant sklypų įsigijimo dokumentų iki šiol.

11.2. Administracija 2019 m. birželio 11 d. raštu Nr. S2-1045 atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, išdėstydama atsisakymo priežastis ir motyvus. Pareiškėjas rašto teisėtumo neginčijo, nors teismas šią galimybę išaiškino. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti. Taigi vien šiuo pagrindu, nepanaikinus Administracijos 2019 m. birželio 11 d. rašto Nr. S2-1045, pareiškėjo skundas dėl Administracijos įpareigojimo atlikti prašomus veiksmus negalėjo būti laikomas pagrįstu.

11.3. Kėdainių miesto mero 1991 m. balandžio 2 d. potvarkiu Nr. 95pm pareiškėjui gyvenamojo namo statybai buvo skirtas 1 500 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Kėdainių miesto mero 1992 m. liepos 29 d. potvarkio Nr. 348pv pagrindu už jį sumokėjo 7 031 rublį, tačiau duomenų apie tai, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris buvo įformintas, byloje nėra.

11.4. 2014 m. gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkės G. J. (šioje byloje trečiojo suinteresuoto asmens) iniciatyva (jos prašymu) Administracijoje buvo pradėta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto dėl jo padidinimo įsiterpusia valstybine žeme rengimo procedūra. Pareiškėjas apie rengiamą gretimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas) buvo informuotas Savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr. AS-5273 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 30-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 56 punktu, kaip besiribojančio valstybinio žemės sklypo naudotojas. Minėtu raštu pareiškėjui buvo išaiškinta galimybė sekti žemės sklypo Projekto būsenų pasikeitimus ir teikti pasiūlymus naudojantis elektroninėmis priemonėmis ŽPDRIS Kėdainių rajono savivaldybės interneto svetainėje, nurodant jos adresą.

11.5. Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gruodžio 18 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.14.)-4461 dėl Projekto buvo pateikta teigiama išvada, nurodant, jog projekto procedūros ir jo sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. AD-1-11 Projektas buvo patvirtintas, jo pagrindu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

12. Teismas nurodė, kad konkrečiu atveju iš prašymo turinio akivaizdu, jog pareiškėjas siekė, jog būtų pakeisti minėto gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai dėl valstybinės žemės prijungimo, kad būtų atkurta ginčo teritorija pagal buvusią situaciją 1990–1992 metais.

13. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas per Projekto rengimo bei jo pateikimo susipažinti su visuomene laikotarpį būtų teikęs pasiūlymus ar teisės aktų nustatyta tvarka būtų ginčijęs Projekto rengimo procedūros metu priimtus pirmiau nurodytus administracinius aktus, kurių apskundimui yra pasibaigę įstatymo nustatyti terminai, todėl teismas preziumavo, jog jie yra teisėti. Pareiškėjas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu Savivaldybės administracija turėtų panaikinti (pripažinti negaliojančiais) Projekto rengimo procedūros metu priimtus dokumentus dėl atliktų projektavimo darbų, todėl, teismo vertinimu, 2 punktu pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas, atmestinas.

14. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir minėto registro žurnale laikotarpiu nuo 1979 m. iki 1998 m. dokumentas pareiškėjo nurodytu pavadinimu „Kėdainių miesto (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo detalusis išplanavimo projektas“ nėra įregistruotas. Kitų kvartalo detaliųjų planų ginčo teritorijoje taip pat nėra užregistruota. Tai patvirtina Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. pažymos Nr. AS-7253, Nr. AS-7254 „Dėl teritorijų planavimo dokumento registre įregistravimo“ ir prie jų pateikti dokumentai – Teritorijų planavimo dokumentų registro žemėlapio ištrauka, minėto registro žurnalo ištrauka nuo 1979 m. iki 1998 m., atsakovo atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu.

15. Teismas pažymėjo, jog iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog 1990 metais, vadovaujantis Kėdainių rajono vykdomojo komiteto 1988 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 172, buvo parengtas Kėdainių miesto (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo detalusis išplanavimo projektas, tačiau jis nepatvirtintas. 1998 m. pareiškėjo skundą dėl Kėdainių miesto (duomenys neskelbtini) kvartalo detaliajame plane numatytų pėsčiųjų takų neteisėto privatizavimo tyrusi Kėdainių rajono mero 1998 m. liepos 23 d. potvarkiu Nr. 355 sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) rekomendavo taką tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių panaikinti kaip praradusį savo funkcinę paskirtį, siūlydama jį privatizuoti tiems gyventojams, kurių sklypai ribojasi su šiuo taku. Šias aplinkybes patvirtina Komisijos 1998 m. rugsėjo 25 d. aktas Nr. 1878/3, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 1999 m. gegužės 10 d. pažymoje Nr. 99/04-82 išdėstytos aplinkybės.

16. Teismas nurodė, kad iš pirmiau nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog atsakovas, nesant ginčo teritorijos patvirtinto detaliojo plano, teritorijų planavimo požiūriu esant iš esmės pasikeitusiai situacijai, palyginti su 1990–1992 m. ginčo teritorijos situacija, objektyviai negalėjo įvykdyti pareiškėjo 1–3 reikalavimuose nurodytų veiksmų (įbrėžti į (duomenys neskelbtini) sklypo planą ir kvartalo detalųjį planą „laisvą valstybinę žemę“, kuria Savivaldybės 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr. AS-5273 buvo sumanyta padidinti (duomenys neskelbtini) sklypą ir atsiųsti jam brėžinius, atidaryti, pašalinant tvoras, parengiant naudojimui, magistralines komunikacijas (susisiekimo ir inžinerinių tinklų) susisiekimui su (duomenys neskelbtini) sklypu iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taip, kaip parodyta (duomenys neskelbtini) sklypo plane, parengtame 1992 m., ir detaliajame kvartalo plane).

17. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu Administracija turėtų būti įpareigota atlikti prašomus veiksmus, todėl nebuvo pagrindo jo reikalavimų tenkinimui. Aplinkybė, jog atsakant pareiškėjui detaliai nebuvo aptartos atsisakymo atlikti minėtus veiksmus priežastys, nesudarė pagrindo Viešojo administravimo įstatymo pažeidimų konstatavimui, nes šie procedūriniai trūkumai neesminiai, buvo pašalinti bylą nagrinėjant teisme. Iš bylos duomenų matyti, jog negalėjimo atlikti šiuos veiksmus priežastys pareiškėjui buvo žinomos iš Savivaldybės administracijos 2014–2015 metais raštuose pateiktų duomenų.

18. Pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu Savivaldybės administraciją prašė pateikti detalią informaciją apie ginčo teritorijos situaciją po Savivaldybės 2014 m. spalio 16 d. rašto Nr. AS-5273 jam išsiuntimo. Šiuo reikalavimu iš esmės siekė, kad būtų suteikta jam informacija dėl ginčo teritorijos valstybinės žemės privatizavimo.

19. Teismo vertinimu, pareiškėjui, atsakant į jo 2019 m. gegužės 29 d. prašymą, buvo pateikta aiški, konkreti, pakankama informacija apie ginčo teritorijos situaciją po Savivaldybės 2014 m. spalio 16 d. rašto Nr. AS-5273 jam išsiuntimo, juo išaiškintos gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padidinimo įsiterpusia valstybine žeme aplinkybės, žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir tvirtinimo eiga, viešinimo procedūros, sprendimų apskundimo tvarka, pareiškėjo subjektinių teisių realizavimo perspektyva (išaiškinta galimybė jam pačiam rengti jo naudojamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą), todėl nėra pagrindo įpareigojimui atlikti prašomus veiksmus. Juolab byloje nustačius, jog pareiškėjui su skunde reiškiamais iš esmės analogiško pobūdžio reikalavimais buvo pateikta išsami informacija Savivaldybės administracijos 2014–2015 metais, atsakant į prašymus motyvuotais atsakymais: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 26 d. raštu Nr. AS-4276 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, 2015 m. sausio 22 d. raštu Nr. AS-353 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, 2015 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. S2-374 „Dėl pareiškimo“). Minėtuose raštuose nurodyta ir teismo posėdžio metu teismas nustatė, jog pareiškėjui suteikto 1 500 kv. m dydžio žemės sklypo individualaus namo statybai (duomenys neskelbtini), yra numatytas ir įrengtas privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl nėra pagrindo jo subjektinių teisių pažeidimo konstatavimui ir įpareigojimui atlikti prašomus veiksmus.

20. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą su 2019 m. gegužės 29 d. prašymu, nereiškė reikalavimo nurodyti, kokios ginčo teritorijos vietos buvo paimtos, nacionalizuotos, pakeistos, apribotos, susiaurintos, todėl teismas neturėjo pagrindo viešojo administravimo subjektą įpareigoti atlikti veiksmus, dėl kurių nebuvo kreiptasi į instituciją. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio nuostatas, pareiškėjas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, tačiau įstatymas nesuteikia teisės ginti viešo intereso. Viešą interesą gina subjektai, numatyti ABTĮ 55 straipsnyje, prie kurių pareiškėjas nepriskirtinas.

21. Teismas, remdamasis byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma, darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju Administracija 2019 m. birželio 11 d. raštu Nr. S2-1045 pateikė motyvuotą atsakymą, atsižvelgdama į pareiškėjo 2019 m. gegužės 29 d. prašymo turinį, į 2014–2015 metais raštuose nurodytą išsamią informaciją. Nagrinėjant ginčą nenustatyta teisės aktų, reglamentuojančių informacijos pateikimą, esminių viešojo administravimo subjekto prašymų nagrinėjimo tvarkos pažeidimų, todėl įpareigoti atsakovą atlikti skunde prašomus veiksmus teismas neturėjo teisinio pagrindo.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, neteisėtas, neteisingas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 nuostatas, jis yra įsigijęs žemės sklypą privatinėn nuosavybėn, tačiau tai patvirtinantys dokumentai nėra išduoti iki šiol.

24. Pareiškėjas tvirtina, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įvažiavimas buvo suprojektuotas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o įėjimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau vėliau savivaldybė leido užtverti tvoras vietose, kur buvo galima įeiti ir įvažiuoti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

25. Pareiškėjas nurodo, kad Savivaldybės 2019 m. birželio 11 d. rašte Nr. S2-1045 nėra tikrų, aiškių, neslaptų priežasčių ir motyvų, o kadangi šį raštą pirmosios instancijos teismui nurodė, tai teismas, vykdant teisingumą minėto rašto teisingumą panaikins.

26. Pareiškėjas pažymi, kad jokių dokumentų susijusių su Projekto patvirtinimu nėra gavęs ir nežino, kas juos teismui pateikė. Be to, pareiškėjas akcentuoja, kad informacijos pateikimą ir gavimą jis supranta tik kai tai popierinis variantas, tačiau tokios informacijos negaudavo, o elektroninėmis priemonėmis gauti informaciją neturi savo priemonių. Pareiškėjas pateikė į bylą prašymą rašytą Seimo kontrolieriui, kuris vėliau buvo persiųstas Administracijai ir ji atsakė pareiškėjui 2015 m. sausio 22 d. raštu Nr. AS-353, kuriame vėl paaiškinama, kad galima žemės sklypą nusipirkti, tačiau nieko nerašoma apie Projekto patvirtinimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo teiginio (ar nuomonės), kad tokie projektai rengiami informuojant tik elektroninėmis priemonėmis.

27. Pareiškėjas nurodo, kad jis nurodė teisinį pagrindą, kuriuo Administracija turėtų panaikinti (pripažinti negaliojančiais) Projekto rengimo procedūros metu priimtus dokumentus dėl atliktų projektavimo darbų, tai – Administracija neatiduoda pareiškėjui dar 1992 m. įsigyto žemės sklypo įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjo nuomone, Kėdainių miesto (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo detalusis išplanavimo projektas nenustatyta tvarka buvo patvirtintas.

28. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas rodė išankstinį nusistatymą, gynė, teisino, dangstė savivaldybę. Teismas nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, tinkamai, galutinai, aiškiai, neišreikalavo dokumentų, atsiuntė iškomplektuotą atsiliepimą, paliko neapibrėžtą situaciją.

29. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, mano, jog teismas teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ištyrė įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus ir priėmė teisingą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų ir naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Savo nesutikimą su apeliaciniu skundu atsakovas grindžia pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir argumentais, taip pat argumentais, nurodytais atsiliepime. Atsakovas, išdėstęs faktines aplinkybes dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suteikimu ir nuosavybės įsigijimu, pažymi, kad pareiškėjas iki šiol nėra pasinaudojęs jam išaiškintomis teisėmis įsigyti žemės sklypą nuosavybėn.

31. Atsakovo nuomone, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad susisiekimo į sklypą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas neturi. Byloje yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovo 2019 m. birželio 11 d. raštu Nr. S2-1045 pareiškėjui nurodytą informaciją apie tai, kad į jam suteikto 1 500 kv. m dydžio žemės sklypo individualaus namo statybai, yra numatytas ir įrengtas privažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Kaimyninis žemės sklypas (duomenys neskelbtini)nėra didinamas „kelio iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) sklypą sąskaita“. Į pareiškėjo žemės sklypą lieka apie 12 metrų pločio įvažiavimas.

32. Atsakovas byloje pateikė papildomus įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo padidinimas neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, yra teisėtas ir pagrįstas, neprieštarauja teisės aktams. Visos procedūros atliktos tinkamai ir teisėtai. Pareiškėjas neneigia, jog buvo informuotas 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr. AS-5273 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriame buvo nurodyta apie rengiamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsakovo rašte buvo nurodyta galimybė sekti projekto būsenų pasikeitimus ir teikti pasiūlymus naudojantis elektroninėmis paslaugomis ŽPDRIS priemonėmis.

33. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir nustatė faktinę aplinkybę, jog iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog 1990 metais, vadovaujantis Kėdainių rajono vykdomojo komiteto 1988 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 172, buvo parengtas Kėdainių miesto (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo detalusis išplanavimo projektas, tačiau jis nepatvirtintas. 1998 m. pareiškėjo skundą dėl Kėdainių miesto (duomenys neskelbtini) kvartalo detaliajame plane numatytą pėsčiųjų taku neteisėto privatizavimo tyrusi Komisija rekomendavo taką tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių panaikinti kaip praradusi savo funkcinę paskirti, siūlydama jį privatizuoti tiems gyventojams, kurių sklypai ribojasi su šiuo taku. Šias aplinkybes patvirtina Komisijos 1998 m. rugsėjo 25 d. aktas Nr. 1878/3, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 1999 m. gegužės 10 d. pažymoje Nr. 99/04-82 išdėstytos aplinkybės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir dėl informacijos suteikimo.

35. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

36. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, surinktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu bei ginčui spręsti aktualių teisės normų taikymu. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas rodė išankstinį nusistatymą, gynė, teisino, dangstė atsakovą, nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, neišreikalavo dokumentų, atsiuntė iškomplektuotą atsiliepimą, paliko neapibrėžtą situaciją.

37. Atsakydama į apelianto argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų visumos (žr., pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012, 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011 ir kt.).

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir ginčui aktualių teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pakankamai išsamiai ir objektyviai jas ištyrė ir padarė byloje surinktais įrodymais pagrįstas išvadas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis, iš naujo jų nekartoja.

39. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai tinkamai nurodė, kad nors Administracija 2019 m. birželio 11 d. raštu Nr. S2-1045 atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus (b. l. 6), išdėstydama atsisakymo priežastis ir motyvus, tačiau pareiškėjas rašto teisėtumo neginčija, nors teismas šią galimybę išaiškino (b. l. 16–17). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2232/2011, 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1497/2012, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, nepanaikinus Administracijos 2019 m. birželio 11 d. rašto Nr. S2-1045, pareiškėjo skundas dėl Administracijos įpareigojimo atlikti prašomus veiksmus negali būti laikomas pagrįstu.

40. Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarytoms dėl pareiškėjo siekio pakeisti gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius dėl valstybinės žemės prijungimo, kad būtų atkurta ginčo teritorija pagal buvusią situaciją 1990–1992 metais. Kadangi byloje nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjas per Projekto rengimo bei jo pateikimo susipažinti su visuomene laikotarpį būtų teikęs pasiūlymus ar teisės aktų nustatyta tvarka būtų ginčijęs Projekto rengimo procedūros metu priimtus administracinius aktus, kurių apskundimui yra pasibaigę įstatymo nustatyti terminai, todėl jie yra teisėti. Taip pat sutiktina, kad pareiškėjas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu Administracija turėtų panaikinti (pripažinti negaliojančiais) Projekto rengimo procedūros metu priimtus dokumentus dėl atliktų projektavimo darbų. Ir nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tokį pagrindą nurodė, t. y. Administracija neatiduoda pareiškėjui dar 1992 m. įsigyto žemės sklypo įsigijimą patvirtinančių dokumentų, minėtas pareiškėjo nurodytas pagrindas negali būti pripažintas pagrįstu ir dėl jo naikinami Projekto rengimo procedūros metu priimti dokumentai. Be to, dėl minėtos pareiškėjo nurodytos žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties jau yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. A-2115-556/2020, kurioje nurodė, kad Administracija niekaip negalėjo užtikrinti pareiškėjo reikalavimo įgyvendinimo – surasti arba atkurti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir ją pateikti pareiškėjui arba Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kadangi toks dokumentas apskritai neegzistuoja. Pastarosios faktinės aplinkybės iš principo neneigia ir pats apeliantas (pareiškėjas).

41. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir minėto registro žurnale laikotarpiu nuo 1979 m. iki 1998 m. dokumentas pareiškėjo nurodytu pavadinimu „Kėdainių miesto (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo detalusis išplanavimo projektas“ nėra įregistruotas. Kitų kvartalo detaliųjų planų ginčo teritorijoje taip pat nėra užregistruota. Tai patvirtina Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. pažymos Nr. AS-7253, Nr. AS-7254 „Dėl teritorijų planavimo dokumento registre įregistravimo“ ir prie jų pateikti dokumentai – Teritorijų planavimo dokumentų registro žemėlapio ištrauka, minėto registro žurnalo ištrauka nuo 1979 m. iki 1998 m. (b. l. 63–74). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad 1990 metais, vadovaujantis Kėdainių rajono vykdomojo komiteto 1988 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 172, buvo parengtas Kėdainių miesto (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo detalusis išplanavimo projektas, tačiau jis nepatvirtintas.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi Administracijos pateiktą 2019 m. birželio 11 d. rašto Nr. S2-1045, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2019 m. gegužės 29 d. prašymą, turinį ir jame pateiktą informaciją, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjui buvo pateikta aiški, konkreti, pakankama informacija apie ginčo teritorijos situaciją po Savivaldybės 2014 m. spalio 16 d. rašto Nr. AS-5273 išsiuntimo, juo išaiškintos gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padidinimo įsiterpusia valstybine žeme aplinkybės, žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir tvirtinimo eiga, viešinimo procedūros, sprendimų apskundimo tvarka, pareiškėjui nurodyti anksčiau teikti atsakymai dėl tų pačių klausimų, todėl nėra pagrindo įpareigojimui atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

43. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas (rodė išankstinį nusistatymą, gynė, teisino, dangstė savivaldybę, nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, tinkamai, galutinai, aiškiai, paliko neapibrėžtą situaciją) pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina asmens teisę į veiksmingą teisminę pažeistų teisių gynybą. Asmens teisė į bylos nagrinėjimą nešališko teismo įtvirtinta ir ABTĮ (ABTĮ 45 str. 4 d., 44-45 str.). Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Šis principas perkeltas į ABTĮ 7 straipsnį, kuris įtvirtina pagrindines teisėjų ir teismų nepriklausomumo administracinėse bylose nuostatas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, ABTĮ 44-45 straipsnių normose įtvirtintas teisėjo nusišalinimo ir jo nušalinimo institutas. ABTĮ bylos proceso dalyviams suteikia teisę pareikšti teisėjui motyvuotą nušalinimą, jei turi pagrindą manyti, kad yra aplinkybių dėl kurių jis negali nagrinėti bylą (ABTĮ 45 str.).

44. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti vertinama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Vokietiją). Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin and Others prieš Prancūziją). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli and Santangelo prieš Italiją). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr., pvz., EŽTT 1996 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę).

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu (rodė išankstinį nusistatymą, gynė, teisino, dangstė savivaldybę, nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, tinkamai, galutinai, aiškiai, paliko neapibrėžtą situaciją), nepagrįsti jokiais argumentais, kurie atitiktų minėto objektyviojo testo kriterijus. Pareiškėjo argumentai yra siejami su teismo priimtu pareiškėjui nepalankiu procesiniu sprendimu bei nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Aplinkybė, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip to norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas, nes teisminiame ginče, jei nesudaroma taikos sutartis, visada yra bylą laimėjusi ir pralaimėjusi šalis. Taigi byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą.

46. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes nustatė teisingai, byloje surinktų įrodymų visumą įvertino visapusiškai ir objektyviai ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas. Teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, procesinių teisės pažeidimų nepadarė, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinis pareiškėjo skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė