2023-10-04 Nr. AB-17503-3-61-3-06494-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-521-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06494-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. G. skundą atsakovui Rusijos Federacijos darbo ir socialinės apsaugos ministerijai dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. A. G. (toliau – ir pareiškėjas, A. A. G.) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Rusijos Federacijos darbo ir socialinės apsaugos ministeriją pareiškėjo naudai sumokėti 31 176 996 rublių arba 3 894 204 Eur, kurią sudaro mėnesinės neišmokos 30 386 604 rublių arba 377 005 Eur už laikotarpį nuo 2000 m. vasario 2 d. iki 2023 m. balandžio mėn.; 790 392 rublių arba 70 063 Eur vienkartinė pašalpa; 3 proc. baudos mokesčio – 93 530 rublių; priteisti moralinės žalos atlyginimą – 50 000 000 rublių arba 6 203 474 Eur, priteisti iš Rusijos Federacijos kas mėnesį mokėti draudimo kompensaciją už (duomenys neskelbtini) darbe patirtą traumą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 2 p.). Teismas nurodė, kad skundas turi būti paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų matyti, kad reikalavimai yra reiškiami ne Lietuvos Respublikos institucijoms, bet Rusijos Federacijos institucijai bei Rusijos Federacijai, todėl pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti kaip nepriskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą bei nepriėmė pareiškėjo atskirojo skundo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties panaikinimo pateikė elektroniniu paštu 2023 m. liepos 4 d. Byloje nėra ginčo, kad terminas apskųsti nutartį suėjo 2023 m. birželio 6 d. (skundžiama nutartis priimta 2023 m. gegužės 29 d., pareiškėjui išsiusta el. paštu 2023 m. gegužės 29 d., pareiškėjui įteikta 2023 m. gegužės 30 d.).

Vertindamas pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti argumentus, kad pareiškėjas terminą praleido, nes laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. birželio 16 d. buvo gydomas sanatorijoje, teismas atkreipė dėmesį, kad atskirasis skundas teismui dėl 2023 m. gegužės 29 d. nutarties elektroniniu paštu teismui buvo išsiųstas tik 2023 m. liepos 4 d., t. y. praėjus net 18 dienų po pareiškėjo baigto sanatorinio gydymo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pareiga domėtis bylos eiga, o toks termino (daugiau nei 18 dienų po gydymo) praleidimas, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas buvo aktyvus ir domėjosi bylos eiga. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, nenurodė.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas objektyviais duomenimis nepagrindė, kad elgėsi sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir operatyviai. Teismo vertinimu, nustatytos priešingos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra svarbios ir pateisinančios praleistą atskirojo skundo padavimo terminą. Teismas sprendė, kad konstatavus, jog terminas neatnaujinamas ir atskirasis skundas nepriimamas (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas A. A. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, atnaujinti terminą skundui paduoti bei priimti ir nagrinėti skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties kopiją gavo 2023 m. birželio 27 d., nes negalėjo iš kompiuterio išsitraukti elektroninės nutarties kopijos. Pareiškėjas paaiškino, kad grįžus iš sanatorinio gydymo jam buvo nutraukta prieiga prie interneto. Internetinis ryšys pareiškėjui buvo atnaujintas tik 2023 m. birželio 27 d.

Pareiškėjas nesutinka, kad buvo nesąžiningas. Jis taip pat nurodo, kad atsakovas gali būti pakeistas teismo iniciatyva arba pareiškėjo sutikimu. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad teismo sprendimas nemokančiam lietuvių kalbos proceso dalyviui turi būti išsiųstas lietuvių ir rusų kalbomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties dėl to, kad jis paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas atskirojo skundo padavimo teismui termino neatnaujino, nustatęs, kad pareiškėjas terminą praleido ne dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, bet dėl jo nesąžiningo, nerūpestingo, neatidaus ir neoperatyvaus elgesio (nesidomėjimu aktyviai ir operatyviai bylos eiga).

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pažymėtina, kad bylininkai, įgyvendindami teisę kreiptis į teismą, pateikdami ieškinius, apeliacinius skundus ir pan., turi tikėtis egzistuojančių formalių proceso taisyklių taikymo (žr. 2000 m. lapkričio 16 d. sprendimą byloje S. ir N. K. A. prieš Graikiją).

ABTĮ nustato tikslią ir aiškią terminų sistemą, leidžiančią asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju aktualios ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios atskirųjų skundų nagrinėjimo administraciniuose teismuose tvarką. ABTĮ 151 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio įstatymo IV skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą apeliacinis skundas (nagrinėjamu atveju – atskirasis skundas) nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (iš lot. k. be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis į teismą su atskiruoju skundu, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-560-520/2022 ir kt.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Nagrinėjant klausimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu (atskiruoju skundu) į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartis priimta 2023 m. gegužės 29 d., pareiškėjui išsiusta el. paštu 2023 m. gegužės 29 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiama nutartis laikoma įteikta 2023 m. gegužės 30 d.

ABTĮ 152 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. Taigi paskutinė diena atskirajam skundui dėl 2023 m. gegužės 29 d. nutarties paduoti buvo 2023 m. birželio 6 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą kartu su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti pateikė 2023 m. liepos 4 d., todėl žymiai praleido terminą skundui paduoti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiama nutartis įteikta 2023 m. gegužės 29 d., todėl pareiškėjas, po sanatorinio gydymo (kuris baigėsi 2023 m. birželio 16 d.) atskirąjį skundą pateikęs tik po 18 dienų, pažeidė pareigą būti aktyvus ir domėtis bylos eiga. Teismas nepripažino, kad terminas praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Pareiškėjas tvirtino, kad skundžiamą nutartį gavo tik 2023 m. birželio 27 d. dėl to, kad grįžus iš sanatorinio gydymo buvo atjungtas internetinis ryšys. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad privalėjo procesinius dokumentus išsiversti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip deklaratyvius. Visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, kad jam buvo nutrauktas interneto ryšys ir laikas objektyviai buvo reikalingas išversti procesinius dokumentus. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad net ir pateikus įrodymus, kad pareiškėjo interneto tiekėjas buvo sustabdęs sutartį dėl interneto tiekimo, tačiau, tai nepaneigia pareiškėjo galimybės ir pareigos domėtis bylos eiga ir su skundžiama nutartimi susipažinti kitais būdais (pvz. pateikiant prašymą paštu, gyvai nuvykstant į teismą, elektroninio pašto patikrinimas kitų interneto tiekėjų pagalba ir pan.). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, todėl terminas skundui paduoti pagrįstai neatnaujintas, atsižvelgiant į tai nėra pagrindo priimti atskirąjį skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismo sprendimas nemokančiam lietuvių kalbos proceso dalyviui turi būti išsiųstas lietuvių ir rusų kalbomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo aspektu pareiškėjo argumentai taip pat deklaratyvūs. Administracinių bylų procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba. Pareiškėjas galėtų išvengti nesklandumų dėl proceso kalbos, gindamas savo teises Rusijos Federacijoje.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodomų priežasčių, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Egidijus Šileikis