2019-07-31 Nr. AB-14897-3-61-3-03544-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1439-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03544-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 1PS1-887-(2.1) „Dėl K. B. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis vizavo NŽT Vilniaus rajono skyriaus vyresniosios specialistės A. K. rengtą 2016 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 48VĮ-639-(14.48.2) (toliau – ir 2016 m. kovo 31 d. įsakymas) ir jį keitusius 2016 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1113-(14.48.2) (toliau – ir 2016 m. birželio 17 d. įsakymas) ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1213-(14.48.2) (toliau – ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymas). Šiais įsakymais pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytą eiliškumą buvo patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovėje, sąrašas. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktu, S. V. buvo įtraukta į asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

3. Pareiškėjas nurodė, kad kartu su 2016 m. kovo 15 d. NŽT Telšių skyriaus išvada (toliau – ir Išvada) buvo pateiktas S. V. prašymas, kuriame ji aiškiai nurodė: „<...> už man nuosavybės teise priklausančią buvusio savininko J. S., J. iki nacionalizacijos Telšių apskrities Telšių mieste valdytą 1,1245 ha žemę, kurios vertė 2 042,09 eurų, parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės ploto suteikimo Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovėje“. Pareiškėjo įsitikinimu, Išvadoje esantis įrašas „pageidauju gauti žemės, miško sklypą“ negali būti laikomas asmens išreikšta valia ir pasirinktu konkrečiu nuosavybės teisių atkūrimo būdu. Teisės aktai nustato pareigą atsižvelgti būtent į asmens prašyme nurodytą valstybės išperkamo turto atlyginimo būdą, tai ir buvo padaryta, įtraukiant S. V. į Sąrašą, nurodant, jog ji turi teisę neatlygintinai gauti tik žemės plotą, kadangi pageidavimas gauti neatlygintinai nuosavybėn miško sklypą neišreikštas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad S. V. nuosavybės teisės buvo atkurtos į J. S. valdytą žemę. Buvęs savininkas nuosavybės teise neturėjo nei miško, nei vandens telkinių.

4. Pareiškėjo teigimu, S. V. buvo žinomi visi veiksmai, atliekami nagrinėjant jos prašymą dėl žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, tačiau ji rengiant žemėtvarkos projektą iki viešo svarstymo 2016 m. rugsėjo 20 d. ir jo metu pretenzijų ar pastabų dėl nesuprojektuoto miško sklypo nepateikė.

5. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyrius patvirtino 2017 m. balandžio 7 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-135-(8.20.), kuriuo buvo pritarta žemėtvarkos projekto teikimui tvirtinti, nebuvo nustatyta jokių trūkumų, negauta jokių pastabų, tačiau tiriant tarnybinį nusižengimą NŽT konstatavo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas teigė, kad jis savo funkcijas vykdė tinkamai, rūpestingai ir vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, be to, tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta praleidus nustatytą dviejų mėnesių terminą.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad S. V. buvo išreiškusi valią nuosavybės teises atkurti į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. siekė, kad jai būtų perduodamas lygiavertis žemės, miško plotas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 straipsniu, atsakovas teigė, kad žemės ploto sąvoka apima ne tik žemės ūkio paskirties žemę.

8. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintą išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn formą, pilietis, pageidaujantis gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, vandens telkinį, lygiavertį turėtajam žemės, miško, vandens telkinio plotui, turi teisę nurodyti, kokios paskirties žemę pageidauja gauti nurodytoje kadastro vietovėje. Išvadoje nurodyta, kad „Su išvada susipažinau 2016-03-10, su ja sutinku ir pageidauju gauti žemės, miško sklypą, Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijoje, Didžiosios Riešės kadastro vietovėje.“

9. NŽT nurodė, kad įgyvendinant Išvadą, S. V. Sąraše turėjo būti įtraukta ne kaip asmuo, kuriam gali būti projektuojamas tik žemės ūkio paskirties žemės plotas, o jos pasirinkimu – žemės ar miško plotas, kaip nurodyta Išvadoje, t. y. pareiškėjo vizuoti 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymai, kuriais buvo patvirtintas ir pakeistas Sąrašas, kiek tai susiję su S. V., priimti pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas.

10. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, kadangi, turėdamas teisinį išsilavinimą, žinodamas teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas, vizavo 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymų projektus, neįsitikinęs jų teisėtumu ir nesiėmė priemonių, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus. Dėl pareiškėjo veiksmų nebuvo užtikrintas tinkamas NŽT funkcijų įgyvendinimas, tai pakenkė NŽT įvaizdžiui ir diskreditavo NŽT ir valstybės tarnautojo vardą.

11. Atsakovas nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 1PS17-115-(2.30) (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) buvo tinkamai nustatyti ir identifikuoti visi valstybės tarnautojo tarnybinei atsakomybei kilti būtini elementai, o Įsakymas priimtas išsamiai išnagrinėjus ir tinkamai įvertinus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltę, pasekmes, tinkamai pritaikius teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinių nusižengimų tyrimą ir nuobaudų skyrimą, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas.

12. NŽT paaiškino, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo padarymo diena – 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymų pasirašymo diena, o jo paaiškėjimo diena – Tarnybinio patikrinimo išvados surašymo diena, t. y. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Tarnybinė nuobauda paskirta 2017 m. rugsėjo 21 d. Kadangi tarnybinis nusižengimas nustatytas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui atlikus patikrinimą, terminas nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos ir nėra praleistas.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo K. B. skundą tenkino – panaikino Įsakymą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo NŽT 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

14. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjas, kuris eina NŽT Vilniaus rajono skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, vizavo NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 48VĮ-639-(14.48.2), 2016 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1113-(14.48.2) ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1213-(14.48.2) projektus. Šiais įsakymais buvo patvirtintas Sąrašas, į kurį buvo įtraukta S. V.. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017 m. liepos 4 d. pažymoje Nr. 4D-2017/1-191 „Dėl S. V. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ (toliau – ir Seimo kontrolieriaus pažyma) pateikė išvadas dėl NŽT pareigūnų veiksmų, pažeidžiant teisę į tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą. Seimo kontrolieriaus pažymoje, be kita ko, rekomenduota NŽT inicijuoti ir užtikrinti tarnybinio patikrinimo atlikimą dėl pareigūnų (specialistų), atsakingų už Sąrašo parengimą ir patvirtinimą, kiek tai susiję su S. V. teise gauti lygiavertį žemės sklypą, veiksmų.

15. Teismas nustatė, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. NŽT direktoriaus 2017 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1PS1-623-(2.1) sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) NŽT direktoriui pateikė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje pasiūlė pripažinti, kad K. B., vizuodamas 2016 m. kovo 31 d. įsakymo, 2016 m. birželio 17 d. įsakymo ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymo projektus, kiek tai susiję su S. V. teise gauti lygiavertį turėtajam miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pažeidė Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas, netinkamai vykdė vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1, 7.7 ir 7.17 punktų nuostatas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, bei pasiūlė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

16. Teismas, atsižvelgęs į Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus tarnybinei nuobaudai paskirti, nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus 2017 m. liepos 4 d. Seimo kontrolieriaus pažymą, todėl tarnybinė nuobauda turėjo būti paskirta per du mėnesius nuo šios pažymos surašymo, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. Teismas darė išvadą, kad Įsakymas, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas praleidus nustatytą dviejų mėnesių terminą, ir panaikino Įsakymą.

III. 17. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą ir pareiškėjo K. B. skundą atmesti.

18. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus. Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Taisyklės) 3 punktą tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Kadangi Seimo kontrolieriaus pažyma NŽT buvo gauta 2017 m. liepos 10 d., tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas per 5 darbo dienas nuo jos gavimo, t. y. 2017 m. liepos 17 d. Tarnybinis patikrinimas turėjo būti pabaigtas per 20 darbo dienų nuo jo pradėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai valstybės tarnautojai, dėl kurių buvo atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, buvo laikinai nedarbingi, atostogavo, ar buvo išvykę į komandiruotę. Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados turinio, tarnybinis patikrinimas buvo vykdomas dėl trijų valstybės tarnautojų.

19. NŽT remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016 ir teigia, kad tarnybinio patikrinimo objektyvumą lemia tik visų trijų valstybės tarnautojų tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimas. Todėl NŽT pratęsė tarnybinių nusižengimų tyrimo laiką visų trijų valstybės tarnautojų atostogų laiku (Tarnybinio patikrinimo išvados įžanginės dalies aštunta pastraipa). Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados įžanginės dalies šeštos pastraipos, pareiškėjas atostogavo 2017 m. liepos 3 d. – 2017 m. liepos 21 d. ir 2017 m. rugpjūčio 14 d. – 2017 m. rugpjūčio 18 d., A. K. atostogavo 2017 m. liepos 24 d. – 2017 m. rugpjūčio 6 d. Kadangi visų trijų valstybės tarnautojų tarnybinių nusižengimų tyrimas buvo atliekamas bendrai, jų atostogų laikas nesumuojamas, o atsižvelgiama į ilgiausią atostogų laikotarpį (šiuo atveju – 23 dienas trukęs pareiškėjo atostogų laikotarpis) ir šis laikotarpis neįskaitomas į terminą tarnybinei nuobaudai skirti, t. y. dviejų mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai skirti turėjo pasibaigti 2017 m. rugsėjo 27 d., todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta laiku.

20. Atsakovas nurodo, kad nuo nusižengimo padarymo iki tarnybinės nuobaudos skyrimo nebuvo praėję treji metai, ir teigia, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nepaisant to, kad nuo Seimo kontrolieriaus išvados yra praėję daugiau nei du mėnesiai, konstatuojama, jog trejų metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo pasibaigęs, todėl pripažįstama, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta laiku (nurodoma 2016 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016).

21. Pareiškėjas K. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Pareiškėjas mano, kad teismas pagrįstai tenkino jo skundą, nes tarnybinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti skirta vėliausiai 2017 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėjo teigimu, atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai bando teismą įtikinti, kad šešių mėnesių arba trejų metų tarnybinės atsakomybės taikymo terminas yra absoliutus ir kiti terminai atlikti procedūras nėra reikšmingi ir kad tarnybinės atsakomybės taikymo terminas tapatus procedūriniam nuobaudos skyrimo terminui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas nepagrįstai bando įtikinti teismą, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas gali trukti visą tarnybinės atsakomybės taikymo laikotarpį.

23. Pareiškėjas teigia, kad Komisijos nariai tarnybinio patikrinimo metu taip pat atostogavo ir dėl to atsakovas nesugebėjo laiku atlikti įstatyme numatytų procedūrų, mano, kad teismas turėtų išreikalauti iš atsakovo tokius duomenis. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu neatostogavo nepertraukiamai, patikrinimo metu dirbo ir teikė duomenis: 2018 m. liepos 31 d. ir rugpjūčio 1 d. elektroniniu laišku pateikė Komisijai paaiškinimus dėl pradėto tarnybinio patikrinimo. Todėl nėra jokių objektyvių priežasčių, leidžiančių atsakovui nesilaikyti įstatyme įtvirtintų procedūrų. Pareiškėjas dėmėjosi atliekamu tarnybiniu patikrinimu, elektroniniu laišku prašė pateikti informaciją, kuo vadovaujantis buvo tęsiamas Komisijos darbas, prašė pareigybės aprašymo, tačiau atsakovas šių duomenų tyčia pareiškėjui neteikė.

24. Pareiškėjas mano, kad atsakovas nepagrįstai savo aplaidumą bando pateisinti sumuodamas visų asmenų, dėl kurių atliko bendrą tarnybinį patikrinimą, atostogų laiką. Tarnybinis patikrinimas pabaigtas individualiai kiekvienam asmeniui pritaikant tarnybinę nuobaudą, todėl atsakovas galėjo atlikti ir pabaigti tarnybinius tyrimus atskirai dėl kiekvieno valstybės tarnautojo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2017 m. rugpjūčio 29 d., o skundžiamas Įsakymas priimtas 2017 m. rugsėjo 21 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Bylos ginčo dalykas – atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1PS1-887-(2.1), kuriuo pareiškėjui K. B. (NŽT Vilniaus rajono skyriaus vyriausiajam specialistui) paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumas ir teisėtumas.

26. Pirmosios instancijos teismas panaikino Įsakymą, nustatęs, kad atsakovas, 2017 m. rugsėjo 21 d. skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, praleido Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (šioje byloje taikoma 2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) nustatytą imperatyvų dviejų mėnesių terminą nuobaudai skirti, skaičiuojamą nuo Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo (2017 m. liepos 4 d.), ir padaręs išvadą, jog šio imperatyvaus termino praleidimas vertintinas kaip esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas, dėl kurio Įsakymas turi būti panaikintas.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai reglamentuoti VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

28. Taigi VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti du – šešių mėnesių ir trejų metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra numatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Tačiau šiems terminams taikyti yra numatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra numatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016).

29. Nagrinėjamu atveju akcentuotini Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime pateikti išaiškinimai dėl VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, kai valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gauna kriminalinės žvalgybos informaciją, t. y. kad tokia informacija galėjo (gali) būti panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus ne ilgiau nei per teisės aktuose nustatytą patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminą, t. y. ne ilgiau kaip per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kai valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gauna Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos informaciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3140-556/2019).

30. Nagrinėjamoje byloje įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas, spręsdamas klausimą dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo, turėjo vadovautis VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta per trejus metus nuo atsakovo nustatyto nusižengimo padarymo dienos, nes pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas, gavus Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo išvadą.

31. Šioje byloje nustatyta, kad Seimo kontrolierius atliko ne pareiškėjo konkrečių veiksmų (neveikimo) vertinimą ir nekonstatavo, jog būtent pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda.

32. Seimo kontrolieriaus pažymoje, surašytoje 2017 m. liepos 4 d., buvo nurodyta atsakovui inicijuoti ir užtikrinti tarnybinio patikrinimo atlikimą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistų, atsakingų už S. V. 2016 m. rugsėjo 19 d. ir 2016 m. spalio 31 d. kreipimųsi nagrinėjimą, veiksmų. Seimo kontrolieriaus pažymoje pateikta informacija buvo pagrindas atsakovui sudaryti Komisiją pareiškėjo ir kitų valstybės tarnautojų tarnybiniams nusižengimams ištirti. Atsakovas, 2017 m. liepos 10 d. gavęs informaciją apie galimus valstybės tarnautojų tarnybinius nusižengimus ir vadovaudamasis Taisyklių 3 punktu, per 5 darbo dienas (2017 m. liepos 17 d.) pradėjo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, Tarnybinio nusižengimo išvada surašyta 2017 m. rugpjūčio 29 d., o tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2017 m. rugsėjo 21 d. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas atostogavo nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 21 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d., kiti asmenys, dėl kurių veiksmų (neveikimo) buvo atliekamas tas pats tyrimas, irgi atostogavo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nėra teisiškai reikšmingi pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodomi argumentai apie tai, jog jis neatostogavo nepertraukiamai. Taip pat teisiškai nėra reikšmingi argumentai dėk Komisijos narių atostogų, todėl nėra jokio būtinumo iš atsakovo išreikalauti duomenis apie Komisijos narių atostogas.

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė esminį procedūros pažeidimą (dviejų mėnesių termino skirti tarnybinei nuobaudai pažeidimą), tačiau nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis paremtų argumentų, dėl kurių atsižvelgiant į šioje byloje pateiktą Seimo kontrolieriaus pažymą, kurioje nebuvo nustatytas konkretus pareiškėjo ir kitų valstybės tarnautojų padarytas tarnybinis nusižengimas, atliktą tarnybinį patikrinimą, turėtų būti konstatuotas esminis procedūros pažeidimas, dėl kurio Įsakymas yra naikintinas.

34. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo akcentuotas dviejų mėnesių terminas, skaičiuotinas nuo kompetentingos institucijos patikrinimo išvados surašymo dienos, nėra naikinamasis terminas, vien šio termino pažeidimas nėra pagrindas panaikinti valstybės tarnautojui paskirtą tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019). Taip pat akcentuotina, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019). Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas nurodyto procedūros pažeidimo nepagrindė jokiais argumentais, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad dėl tokio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas Įsakymas.

35. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo panaikino Įsakymą vien tuo pagrindu, jog praleistas dviejų mėnesių terminas skirti tarnybinei nuobaudai, kuris buvo skaičiuojamas nuo Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo dienos, ir nenagrinėjo faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su tuo, ar pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai atsakovas paskyrė tarnybinę nuobaudą už Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytą pažeidimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažintinas pagrįstu ir teisėtu.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad dėl tirtinų aplinkybių šiuo atveju byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne priimti naują sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė