806a4a11-0b2d-4e5c-96cd-47b720ccac93 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-120-464/2015                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01845-2014-0                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 29 d. Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lanora“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-5546-232/2014 pagal ieÅ¡kovės B.

Z. F. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lanora“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Infraja“, E. V., T. B., M. Å ., dėl valdymo organų sprendimų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.              Teisėja n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė B. Z. F. per EPP pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl valdymo organų sprendimų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, nurodydama, kad, pripažinus šį reikalavimÄ , turėtų bÅ«ti taikoma restitucija – atsakovo UAB „Lanora“ grÄ Å¾inimas į status quo, t. y. grÄ Å¾inant jam neteisėtai parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

IeÅ¡kinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) sustabdyti trečiojo asmens M. Å ., kaip UAB „Lanora“ valdymo organo, įgaliojimus bei paskirti laikinÄ UAB „Lanora“ administratorių iki tol, kol bus iÅ¡nagrinėta ieÅ¡kinio pagrindu pradėta civilinė byla;

2) iki bus iÅ¡nagrinėta byla areÅ¡tuoti atsakovui ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantį turtÄ : (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sprendimai parduoti tretiesiems asmenims atsakovo UAB „Lanora“ nekilnojamÄ jį turtÄ prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negaliojantys, todėl nesukeliantys ir negalintys sukelti jokių teisinių padarinių. Nepritaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas ir tretieji asmenys gali perleisti bendrovės turtÄ ir dėl to bÅ«tų apsunkintos galimybės taikyti restitucijÄ . Laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ suponuoja ir didelė ieÅ¡kinio suma. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014-09-23 nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies ir areÅ¡tavo ginčijamais sandoriais perleistÄ turtÄ :

1) trečiajam asmeniui UAB „Infraja“ priklausantį (duomenys neskelbtini);

2) trečiajam asmeniui T. B. priklausantį (duomenys neskelbtini);

3) trečiajam asmeniui E. V. priklausantį (duomenys neskelbtini), uždrausdamas nurodytÄ turtÄ perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio materialinius reikalavimus, teismas sprendė, kad galimai patenkinus ieÅ¡kinį, ginčijamais sandoriais perleistas turtas pereitų UAB „Lanora“ nuosavybėn, todėl svarbu jį iÅ¡saugoti trečiųjų asmenų nuosavybėje. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tretieji asmenys galėtų perleisti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ kitiems tretiesiems asmenims, o tai apsunkintų arba padarytų neįmanomÄ teismo sprendimo įvykdymÄ .

Teismo vertinimu, laikinoji apsaugos priemonė – trečiojo asmens M. Š., kaip UAB „Lanora“ valdymo organo, įgaliojimų sustabdymas – yra perteklinė. Atsižvelgiant į ieškinio ribas taikoma laikinoji apsaugos priemonė – ginčijamais sandoriais perleisto turto areštas – pilnai užtikrina ieškovės ieškinio reikalavimus. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas UAB „Lanora“ atskirajame skunde prašo:

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-09-23 nutartį;

2) nutartį, panaikinančiÄ laikinÄ sias apsaugos priemones, leisti vykdyti skubiai;

3) atleisti atsakovÄ UAB „Lanora“ nuo žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjimo, o atsisakius tai padaryti, CPK 84 straipsnio pagrindu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki galutinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje. SkundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neatliko preliminaraus ieÅ¡kinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrįstumo vertinimo. IeÅ¡kovė nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad ginčijami sandoriai prieÅ¡tarautų UAB „Lanora" veiklai ar bÅ«tų nuostolingi, be to, nenurodė nei vienos įstatymo normos, kuriai prieÅ¡tarauja ginčo sandoriai.

Nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo kainos patvirtina, kad ginčo sandoriai bendrovei yra naudingi. Atsakovo direktorius turėjo teisę sudaryti ginčo sandorius, vadovaudamasis įstatais, kuriuose numatyta, kad bendrovės vadovo kompetencija nesiskiria nuo nurodytosios Akcinių bendrovių įstatyme. IeÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar neįvykdymo grėsmė nepagrįsta. IeÅ¡kinyje nėra pareikÅ¡tas praÅ¡ymas taikyti restitucijÄ , todėl nesuprantama, kaip sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

Kita vertus, teiginys, jog tretieji asmenys gali perleisti nekilnojamÄ jį turtÄ kitiems asmenims, deklaratyvus, neparemtas tai patvirtinančiais dokumentais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai siejamas su didele ieÅ¡kinio suma, nes ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia turtinių reikalavimų, o ieÅ¡kinio tenkinimas pasekmes sukels tik atsakovui ir tretiesiems asmenims. Be to, tiesiogiai varžyti trečiųjų asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima, todėl nėra ir pagrindo teigti, kad dėl tų asmenų gali bÅ«ti priimtas teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas pažeidė procesinės teisės normas, įtvirtinančias atsakovo ir trečiųjų asmenų, kurių turtas areÅ¡tuotas, teisę pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nei atsakovui, nei tretiesiems asmenims nebuvo praneÅ¡ta apie Å¡io klausimo nagrinėjimÄ . Atsakovui iki Å¡iol nėra įteikta teismo patvirtinta kopija. Su nutarties turiniu jis susipažino tik jo atstovui advokatui M. V. prisijungus prie EPP sistemos. Siekiant apginti nepagrįstai suvaržytas trečiųjų asmenų teises, pirmosios instancijos teismas turėtų pasinaudoti CPK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta teise panaikinti skundžiamÄ nutartį pačiam, leisdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai (CPK 152 str. 2 d.).

Å iuo metu atsakovo finansinė padėtis yra itin pablogėjusi dėl prieÅ¡ UAB „Lanora" inicijuotų civilinių bylų bei taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. BÅ«tent dėl ieÅ¡kovės veiksmų (nepagrįstų ieÅ¡kinių) atsakovas patiria didelius nuostolius: negali baigti pradėtų projektų, realizuoti nekilnojamo turto ir atsiskaityti su kreditoriais, prieÅ¡ UAB „Lanora" buvo inicijuoti teisminiai procesai ir areÅ¡tuotos banko sÄ skaitos, turtas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas Å¡iuo metu neturi galimybių sumokėti žyminio mokesčio.

Tai sudaro prielaidas atleisti atsakovÄ nuo žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 83 str.) arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki galutinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje (CPK 84 str.), nes tik tokiu atveju UAB „Lanora" bÅ«tų suteikta procesinė galimybė siekti savo pažeistų teisių gynybos. IeÅ¡kovė B. Z. F. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014-09-23 nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo tokius atsikirtimus: Teismas, spręsdamas preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , tinkamai ir nuodugniai įvertino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus ir į bylÄ pateiktus įrodymus. Tai patvirtina aplinkybė, jog praÅ¡ytos laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne pilna apimtimi. Atsakovo argumentai dėl ginčijamų sandorių naudingumo nepagrįsti objektyviais įrodymais, o aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama kita civilinė byla dėl skolos priteisimo, kuriÄ inicijavo pagrindinis įmonės kreditorius, suteikęs paskolÄ turto įsigijimui, patvirtina, jog atsakovas negavo pajamų už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ arba tai, jog gautos pajamos buvo nuslėptos nuo kreditorių, akcininkų, paneigiant akcininkų teisę gauti pelnÄ bei sukeliant didelius nuostolius pačiai bendrovei.

Atskirojo skundo teiginys, kad atsakovas neturi galimybės sumokėti 100 Lt (29 Eur) žyminio mokesčio dėl ieÅ¡kovės veiksmų, nepagrįstas. Prie skundo pridedamų dokumentų turinys patvirtina, kad atsakovui apribojimai taikyti civilinėje byloje, su kuria ieÅ¡kovė nesusijusi. 2014-09-12 AB SEB bankas iÅ¡raÅ¡e užfiksuoti duomenys rodo, kad atsakovas turėjo pakankamai piniginių lėšų sumokėti 100 Lt (29 Eur) žyminį mokestį, valdymo organui veikiant nesÄ Å¾iningai ir 2014-09-11 iÅ¡gryninant maksimaliai įmanomÄ Ä¯monės sÄ skaitoje buvusių piniginių lėšų sumÄ .

Trečiasis asmuo T. B. savo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ tenkinti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: Atskirojo skundo argumentas, jog ieÅ¡kinio tenkinimo galimybė neegzistuoja, pagrįstas. Trečiasis asmuo T. B. turtÄ Ä¯gijo teisėtai ir sÄ Å¾iningai, remdamasis įstatyminiu reglamentavimu, vieÅ¡uosiuose registruose esančiais duomenimis. PrieÅ¡ sudarydamas pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, susipažino su UAB „Lanora“ įstatais, iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ juridinių asmenų registro ir įsitikino, kad Å¡iuose dokumentuose nebuvo numatytas nei kiekybinis atstovavimas juridiniam asmeniui, nei bendrovės nekilnojamo turto pardavimo tvarka.

Tai reiÅ¡kia, kad įmonės veiklos dokumentuose nebuvo numatyta, jog prieÅ¡ perleidžiant įmonės turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ yra reikalingas visuotinis akcininkų pritarimas. Sandorio teisėtumÄ patvirtino notaras. IeÅ¡kinyje nurodyti teiginiai dėl įmonėje suformuoto precedento yra hipotetiniai ir negali bÅ«ti naudojami prieÅ¡ sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis. Atsižvelgiant į tai, laikinosios apsaugos priemonės jam nuosavybės teise priklausančiam turtui taikytos nepagrįstai, todėl nedelsiant turi bÅ«ti panaikintos.

IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, įrodančių, kad trečiasis asmuo T. B. realiai bÅ«tų ėmęsis veiksmų, siekdamas perleisti butÄ , kurį įsigijo su tikslu jame gyventi. Atsižvelgiant į tai, sutinka su atsakovo argumentu, kad ieÅ¡kovė nepagrindė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo fakto. Nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens T. B. turtui laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti taikomos, nes dėl jų atsakovas neigiamų padarinių nepatiria. Tai akivaizdžiai rodo, kad laikinosios apsaugos priemonės Å¡iuo atveju taikytos nepagrįstai.

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ neteikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės trečiųjų asmenų UAB „Infraja“, T. B., E. V. nekilnojamajam turtui, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , atskirajame skunde bei atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.), pripažįsta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina iÅ¡ esmės nepakeista. Atskirojo skundo argumentai teisinių prielaidų panaikinti visus ginčo objektams pritaikytus laikinus apribojimus nesudaro.  Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ .

CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir jeigu nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.

Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas jo atžvilgiu negalimas, kadangi ieÅ¡kinys nėra tikėtinai pagrįstas, t. y. ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijami nekilnojamojo turto pirkimo–sandoriai prieÅ¡tarautų UAB „Lanora" veiklai ar bÅ«tų nuostolingi, be to, nenurodė nei vienos įstatymo normos, kuriai prieÅ¡tarauja ginčo sandoriai.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apelianto skundo argumentais. Preliminarus ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Toks preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieÅ¡kinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimÄ dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio bei prie jo priedų turinys patvirtina, kad ieÅ¡kovė yra viena iÅ¡ dviejų UAB „Lanora“ akcininkų (kitas akcininkas yra M.

Å ., taip pat paskirtas įmonės direktoriumi). IeÅ¡kovės teigimu, UAB „Lanora“ vadovas, neinformavęs visų akcininkų ir neturėdamas jų pritarimo, sudarė įmonei priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius, kurie prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Apeliantas neginčija, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti ieÅ¡kovei apie juos nežinant, tačiau nesutinka, jog įmonės vadovas turėjo pareigÄ gauti ieÅ¡kovės, kaip akcininkės, pritarimÄ , tvirtindamas, jog teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai sudaryti sandorius bendrovės vardu jam, kaip įmonės vadovui, suteikia bendrovės įstatai ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos.

Vadinasi, toks ieškovės reikalavimas, koks yra pareikštas šioje byloje, materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, todėl apelianto argumentas, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, atmestinas. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismui pakanka įsitikinti tuo, jog ieškovė pateikė pakankamai duomenų ieškinio faktiniam pagrindui pagrįsti, kuriems pasitvirtinus, ieškinys galėtų būti patenkintas. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas tik tuomet, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagristas materialinis teisinis reikalavimas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju preliminarus ieÅ¡kinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrįstumo vertinimas nebuvo atliktas. Skundžiamos teismo nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl tikslingumo taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, atliko preliminarų ieÅ¡kovės argumentų ir jais grindžiamų ieÅ¡kinio reikalavimų vertinimÄ , kaip to reikalauja CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Vien tai, kad teismo pozicija dėl tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo nėra iÅ¡reikÅ¡ta expressis verbis, savaime nereiÅ¡kia, kad teismo nebuvo įvertinti visi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam klausimui iÅ¡spręsti faktiniai bei teisiniai aspektai. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, atsakingai įvertinęs ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų, kurie reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , svarbÄ , pritaikė tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su pareikÅ¡tais reikalavimais.

Nors apeliantas nurodo, jog ieÅ¡kovė neprašė taikyti restitucijos, todėl skundžiamos nutarties motyvas dėl bÅ«tinumo iÅ¡saugoti ginčo sandoriais perleistÄ turtÄ trečiųjų asmenų nuosavybėje, nesuprantamas, apeliacinės instancijos teismas su tokiu interpretavimu negali sutikti. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimuose tiesiogiai nesuformulavo reikalavimo taikyti restitucijÄ , tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovė reikalauja pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais ir siekia jais perleisto nekilnojamojo turto grÄ Å¾inimo įmonės, kurios akcininkė yra, nuosavybėn. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje kaip sandorių negaliojimo pasekmes nurodo galimÄ restitucijÄ ir, motyvuodama laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , nurodo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių tretieji asmenys gali perleisti ginčo turtÄ , kas savo ruožtu apsunkintų galimybę taikyti restitucijÄ .

Ä®statyme restitucija yra numatyta kaip negaliojančių sandorių pasekmė (CK 1.80 str. 2 d.), tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei palankaus sprendimo priėmimo atveju jo įvykdymas bÅ«tų siejamas su ginčijamais sandoriais perleisto nekilnojamojo turto grÄ Å¾inimo klausimo iÅ¡sprendimu, nebent teismas nuspręstų taikyti restitucijÄ kitu bÅ«du ar jos apskritai netaikyti (CK 6.145 str. 2 d., 6.146 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentu, jog nėra faktinių duomenų apie trečiųjų asmenų, kurių turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ketinimus perleisti ginčo turtÄ ir taip apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ teismo sprendimo įvykdymÄ .

Tačiau bÅ«tinybę taikyti apribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) pagrindžia aplinkybė, jog ginčo turtas gali bÅ«ti restitucijos dalykas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad grėsmė įvykdyti teismo sprendimÄ yra ir pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ginčijamais sandoriais perleistam turtui. Tačiau Å¡iame kontekste aktualu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas iÅ¡saugoti ginčo turtÄ trečiųjų asmenų nuosavybėje, suklydo parinkdamas laikinosios apsaugos priemonės rūšį, vietoj CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto apribojimo – įraÅ¡o vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo - nustatydamas ginčo turto areÅ¡tÄ (CPK 145 str. 1 d. 3 str.).

Å is netikslumas, kaip nekeičiantis skundžiamos nutarties esmės, taigi nesudarantis pagrindo jÄ naikinti ar keisti (CPK 328 str. 329 str. 1 d.), iÅ¡taisytinas, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį.  Dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties byloje Apeliantas vienu iÅ¡ skundo argumentų nurodo ir tokiÄ aplinkybę, kad teismas areÅ¡tavo ne atsakovui, o tretiesiems asmenims priklausantį turtÄ . Atsakovais byloje nurodomi asmenys, kuriems ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiami materialieji teisiniai reikalavimai, t. y. asmenys, kurie yra materialiajame teisiniame santykyje su ieÅ¡kovu ir turi pareigÄ jam atsakyti.

Tuo tarpu trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, į bylÄ traukiami tik procesine teisine prasme bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos ateityje. Nagrinėjamu atveju byloje trečiaisiais asmenimis nurodyti asmenys, kurie yra ginčijamų pirkimo–pardavimo sandorių Å¡alimis, perėmusiomis iÅ¡ UAB „Lanora“ nekilnojamÄ jį turtÄ , kurį, ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, turėtų grÄ Å¾inti taikant restitucijÄ .

Tačiau jų procesinė padėtis, Å¡alinant ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir suformuluojant reikalavimÄ sandorius pripažinti negaliojančiais, nebuvo iÅ¡taisyta, lyginant su pradiniu ieÅ¡kiniu. Todėl pirmosios instancijos teismas, vykdydamas iÅ¡aiÅ¡kinimo ir bendradarbiavimo su byloje dalyvaujančiais asmenimis pareigÄ (CPK 8 str.), turėtų pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei pakeisti trečiaisiais asmenimis įtrauktų asmenų procesinę padėtį į bendraatsakovų (CPK 3 str. 6 d., 45 str.). Tačiau pirmiau konstatavus, kad per laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ galimas draudimo perleisti nuosavybės teises į ginčo objektÄ Ä¯raÅ¡ymas vieÅ¡ame registre (CPK 146 str. 1 d. 2 p.), minėtas skundo argumentas dėl byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties ir jų turto areÅ¡to, juolab kad nei vienas jų nutarties ir neskundė, tampa teisiÅ¡kai neaktualus.

Dėl teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ atsakovui (asmenims, kurių atžvilgiu praÅ¡oma taikyti suvaržymus) praneÅ¡ama, kai teismas mano, kad tai bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad teismui nusprendus, jog nėra bÅ«tinybės praneÅ¡ti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ , teismas neprivalo apie tokį savo sprendimÄ informuoti byloje dalyvaujančius asmenis, kurių atžvilgiu praÅ¡oma taikyti suvaržymus.

Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepraneÅ¡us apie tai atsakovams ar tretiesiems asmenims, nepažeidė civilinio proceso įstatymo normų. Atsakovui ar kitiems asmenims, patiriantiems teismo taikytus apribojimus, suteikiama teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam vėliau, t. y. kreipiantis į teismÄ su skundu dėl nutarties, priimtos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo bei kartu su juo pateikiant papildomus įrodymus.

TokiÄ savo teisę apeliantas realizavo. Atskirojo skundo argumentas dėl skundžiamos nutarties kopijos neįteikimo kitokio vertinimo taip pat nesuponuoja. IÅ¡ teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų (Vilniaus apygardos teismo elektroninė civilinė byla Nr. e2-1164-232/2015) matyti, kad nutartis apeliantui iÅ¡siųsta paÅ¡tu 2014-09-24, be to, nutarties, priimtos elektroninėje byloje, turinys prieinamas tiek UAB „Lanora“ atstovaujantiems teisininkams, tiek bendrovės vadovui. Dėl žyminio mokesčio CPK 80 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2015-01-01) nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt (29 Eur) žyminis mokestis.

Atskirajame skunde buvo praÅ¡oma atleisti apeliantÄ CPK 83 straipsnio pagrindu arba atidėti jo mokėjimÄ pagal CPK 84 straipsnį. IÅ¡ teismų informacinėje sistemoje LITEKO (Vilniaus apygardos teismo elektroninė civilinė byla Nr. e2-1164-232/2015) matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2014-10-13 rezoliucija atskirÄ jį skundÄ priėmė, tačiau žyminio mokesčio klausimo nesvarstė ir apelianto praÅ¡ymo, susijusio su žyminio mokesčiu, neiÅ¡nagrinėjo. Kadangi atskirasis skundas atsiųstas apeliaciniam nagrinėjimui, šį klausimÄ iÅ¡sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

Apeliantas savo praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo mokėjimÄ iki galutinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje motyvuoja sunkia bendrovės finansine padėtimi, kuriÄ lėmė apelianto atžvilgiu inicijuoti teismo procesiniai procesai ir jų eigoje taikytos procesinės priemonės. Å iam argumentui pagrįsti teikia banko sÄ skaitos AB SEB banke 2014-09-12 bei Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, kad apelianto nekilnojamasis turtas bei piniginių lėšų likutis – 155,53 Lt (45,04 Eur), esantis AB SEB banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra areÅ¡tuoti, bet dienÄ iki to, t. y. 2014-09-11, iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡gryninta 1 500,00 Lt (434,43 Eur) iÅ¡ joje buvusių 1 663,03 Lt (481,65 Eur).

Duomenų apie kitÄ apelianto galimai turimÄ turtÄ (pavyzdžiui, pinigines lėšas įmonės kasoje, kilnojamuosius daiktus, debitorinius įsiskolinimus), nepateikta. Informacijos apie visÄ turimÄ turtÄ UAB „Lanora“ vadovas neteikė ir jį apraÅ¡yti įgaliotam pareigÅ«nui (antstoliui), už kÄ teismas 2014-11-12 skyrė baudÄ (Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2-45790-129/2014, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Ä®monė vykdo veiklÄ , t. y. nėra restruktÅ«rizuojama ar bankrutavusi.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas neįrodė tokio savo turtinės padėties sunkumo, kuri jam neleistų sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio už nepagrįstÄ atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Byloje susiklosčius tokiai situacijai, kai apelianto atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimtas ir apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėtas, apeliantui nesumokėjus įstatyme numatyto žyminio mokesčio ir, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, nesant pagrindo taikyti CPK nuostatas, sudarančias prielaidas atleisti apeliantÄ nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , už atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėtinas 100 Lt (29 Eur) dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 2 d. (redakcija galiojusi iki 2015-01-01) priteistinas iÅ¡ apelianto Å¡ia nutartimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ , patikslinant rezoliucinę dalį taip:„IeÅ¡kovės B. Z. F. (duomenys neskelbtini) reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – padaryti įraÅ¡Ä valstybės įmonės Registrų centras tvarkomame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į šį nekilnojamÄ jį turtÄ :

1) UAB „Infraja“ (įmonės kodas 303285066, Krokuvos g. 1-8, Vilniaus m.) priklausančius (duomenys neskelbtini);

2) T. B. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini);

3) E. V. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini).“ Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Lanora“ 29 (dvideÅ¡imt devynis) eurus žyminio mokesčio valstybės naudai.  Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti Turto areÅ¡tų aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai, įregistravusiai turto areÅ¡tÄ , taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centras. Teisėja              Dalia Kačinskienė