2022-03-02 Nr. AB-4954-3-61-3-04292-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1394-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04292-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. J. J. J. (H. J. J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. J. J. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas H. J. J. J. (H. J. J. J.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 21S34396 (toliau – ir 2021 m. spalio 25 d. sprendimas), Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Departamento komisija) 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 6K-1434 (toliau – ir 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) paliko, nes šeima agresyviai reagavo į tai, kad jis tapo (duomenys neskelbtini), vyresnis brolis, kartu su kitais bendruomenės nariais, jį pagrobė ir mušė. Pareiškėjas nurodė bijantis, kad jį nužudys, jam bus skiriama mirties bausmė už religijos pakeitimą. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Skundžiamas Departamento sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, yra lakoniškas, jame iš esmės nėra aprašomosios dalies, neišnagrinėtas faktinis ir teisinis pagrindas ir priimtoms išvadoms įtakos turėjusios aplinkybės. Atsakovo motyvai yra labai trumpi, juose nėra matyti analizuojamųjų, palyginamųjų veiksmų, t. y. iš skundžiamo sprendimo turinio neįmanoma nustatyti ir suprasti bei patikrinti atsakovo atlikto vertinimo ir jo sąsajų su padarytomis išvadomis pagrįstumo. Be to, atsakovas, nesurinko ir neįvertino pareiškėjo kilmės valstybės informacijos ir jos kontekste neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Be to, atsakovas nesupažindino pareiškėjo su pateikta ekspertine nuomone.

3. Pareiškėjo teigimu, jis dėjo maksimalias pastangas kuo daugiau papasakoti apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, jo pasakojimas buvo suprantamas ir nesunkiai suvokiamas, jame nebuvo esminių trūkumų, reikšmingų sprendžiant dėl jo pasakojimo patikimumo. Atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, kad pasakojimas mažai tikėtinas. Religiniais sumetimais vykdomas persekiojimas atitinka konvencines priežastis ir remiantis šiuo pagrindu gali būti suteikiamas prieglobstis. Skundžiamame sprendime neatsispindi jokia informacija apie kilmės valstybę, ypatingai ta, kuri leistų susidaryti nuomonę apie religiją pakeitusių asmenų, religinių mažumų atstovų patiriamus sunkumus. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluotas konfliktas, pogrindyje tebeveikia (duomenys neskelbtini) organizacija, dėl išpuolių žūva civiliai žmonės ir tai sudaro rimtą pagrindą laikyti, kad pareiškėjui turėjo būti suteikta papildoma apsauga kilmės valstybėje dėl beatodairiško smurto.

4. Pasak pareiškėjo, savo elgesiu jis niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis nustatant prieglobsčio motyvus, visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų daryti išvadą, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Be to, atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Departamentas nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra išsamus, motyvuotas, pagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Sprendimas buvo priimtas remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) (dabar Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) pateikta ekspertine nuomone (pateikiama kartu su ginčijamu sprendimu ir yra ginčijamo sprendimo priedas), kuri yra grindžiama nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualia kilmės valstybės informacija. Surinkti duomenys tinkamai pagrindė EPPB eksperto daromas išvadas, todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo supažindintas su minėta ekspertine nuomone, nepagrįsti.

7. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas dėl atsivertimo į (duomenys neskelbtini) priežasčių ir proceso buvo atmestas kaip neišsamus, nenuoseklus ir mažai tikėtinas, todėl nebuvo poreikio ir būtinybės rinkti kilmės valstybės informaciją, susijusią su religiją pakeitusių asmenų sunkumais. Pareiškėjo teiginiai apie jo pagrobimą ir fizinį smurtą buvo prieštaringi ir neišsamūs. Be to, pareiškėjas patvirtino, kad išėjęs iš ligoninės nesusidūrė su jokiomis problemomis ir toliau bendrauja su savo motina, vyresniuoju broliu ir seserimi. Tyrimo metu taip pat nenustatytos ir pareiškėjas neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą. Vadovaujantis EPPB 2021 metų gairėmis, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. Šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo, o (duomenys neskelbtini) yra teritorijų, kur apskritai joks ginkluotas konfliktas nevyksta ir kur pareiškėjas galėtų saugiai įsikurti. Šių aplinkybių pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė, taip pat nepateikė naujesnės informacijos, galinčios paneigti ginčijamame sprendime padarytas išvadas. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti, todėl pareiškėjui nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Be to, iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo H. J. J. J. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimo 3 punktą, išdėstydamas jį taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. J. J. J. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimo 4 punktą, išdėstydamas jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui H. J. J. J. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Departamento komisijos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2021 m. liepos 4 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, 2021 m. liepos 16 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje; EPPB ekspertas 2021 m. rugpjūčio 24 d. atliko pirminę pareiškėjo apklausą, 2021 rugsėjo 6 ir 8 d. atliko išsamią pareiškėjo apklausą ir 2021 m. rugsėjo 14 d. pateikė ekspertinę nuomonę; pareiškėjas apklausose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) paliko, nes jo šeima agresyviai reagavo į tai, kad jis tapo (duomenys neskelbtini), jo vyresnis brolis, kartu su kitais bendruomenės nariais jį pagrobė ir mušė, jis bijo, kad jį nužudys, jam bus skirta mirties bausmė už religijos pakeitimą; Departamentas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (tris) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; Departamento komisija 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimo.

10. Remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, 116 punktu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, esą jis pakeitė religiją, pasižymi vidiniu nenuoseklumu (pareiškėjas negebėjo įvardinti religijos keitimo priežasčių, jo pasakojimas apie tariamą (duomenys neskelbtini) buvo nenuoseklus ir nedetalus, žinios apie (duomenys neskelbtini) skurdžios); pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad jis buvo pagrobtas bei sumuštas dėl religijos pakeitimo taip pat pasižymėjo nenuoseklumu ir prieštaringumu (pareiškėjas negalėjo pateikti aiškių atsakymų apie jį užpuolusius ir į ligoninę nuvežusius žmones, taip pat apie žmones, informavusius jį apie incidentą). Be to, pareiškėjas patvirtino, jog išėjęs iš ligoninės nesusidūrė su jokiomis problemomis ir toliau bendrauja su savo motina, vyresniuoju broliu ir seserimi. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas pagrįstai atmestas kaip mažai tikėtinas, jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl to, kad jis tapo (duomenys neskelbtini), nelaikytina visiškai pagrįsta bei nepagrindžia tarptautinės apsaugos būtinybės, pareiškėjui pagrįstai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Tyrimo metu nenustačius realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, pagrįstai konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

11. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Departamento sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, pažymėjo, jog sprendimas yra išsamus, motyvuotas, pagrįstas tiek konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis, kurios buvo susietos su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Ginčijamas Departamento sprendimas priimtas remiantis EPPB pateikta ekspertine nuomone, kuri yra ginčijamo sprendimo sudėtinė dalis, ji yra pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualia kilmės valstybės informacija. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas bei jo atstovas būtų kreipęsis į Departamentą dėl supažindinimo su nurodyta išvada. Pirmosios instancijos teismas sprendė neturintis pagrindo abejoti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad ekspertinė nuomonė buvo pateikta kartu su Departamento sprendimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pačiame Departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendime yra aiškiai nurodyta, ką nustatė EPPB ekspertas, atlikęs pareiškėjo apklausą ir įvertinęs kilmės valstybės situaciją, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimas yra neišsamus bei neatitinka jam keliamų reikalavimų.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai apie atsivertimo procesą, vidinį procesą ir pasiruošimą tapti (duomenys neskelbtini), yra neišsamūs, neaiškūs ir nekonkretūs. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl nusprendė atsiversti tą pačią dieną, kodėl nusprendė nenurodyti savo tikėjimo, kai atvyko į Lietuvą. Pareiškėjo teiginiams trūko aiškumo, nuoseklumo, apklausose pareiškėjas nurodė, kad jis pakeitė tikėjimą 2021 m. vasario 7 d., o teikdamas paaiškinimus teismui nurodė, kad jis atsivertė 2021 m. vasario 2 d. ir kad jį pagavo ir sumušė 2021 m. vasario 7 d.; pareiškėjas nurodė, kad prarado sąmonę, kurią atgavo tik ligoninėje, tačiau pateiktoje nuotraukoje jis su sumušimu galvoje ir kruvinu veidu yra atmerktomis akimis, todėl pasakojimas, kad jis prarado sąmonę, mažai tikėtinas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad kilmės valstybės informacija yra renkama atsižvelgiant į prieglobsčio prašymo motyvus. Nagrinėjamu atveju, surinkta pakankama kilmės valstybės informacija, kuri atitinka pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus.

13. Vertindamas draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, pirmosios instancijos teismas laikė, kad penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis nėra proporcingas, darė išvadą, kad būtų proporcinga skirti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį – į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį sutrumpinti iki dvejų metų.

III. 14. Pareiškėjas H. J. J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

15. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, teigia negalintis pasilikti kilmės šalyje, nes jam gresia persekiojimas dėl atsivertimo į (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) konstitucija įvardija (duomenys neskelbtini), kaip oficialią valstybės religiją bei pamatinį įstatymų leidybos šaltinį. Įstatymai draudžia išpažinti (duomenys neskelbtini) tikėjimą ir bet kas praktikuojantis jį gali būti nuteistas 10 metų kalėti. Įstatymai draudžia (duomenys neskelbtini) atsivertimą į kitas religijas. Pareiškėjas remiasi Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros 2019 metų ataskaita, kurioje nurodyta, kad religiją pakeitusio asmens tapatybės kortelėje vis dar bus nurodyta, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), vieši (duomenys neskelbtini) atsivertimai į (duomenys neskelbtini) yra labai retai paskelbiami, atsivertusieji yra skatinami savo naująjį tikėjimą išpažinti slaptai, viešas atsivertimas greičiausiai sukeltų asmens išstūmimą ir (arba) smurtą iš jo bendruomenės, genties, šeimos narių ar islamistinių ginkluotų grupuočių. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į EPPB 2019 metų pranešime apie (duomenys neskelbtini) valstybę nurodytą informaciją, kad žmonės, atsivertę (duomenys neskelbtini), gali patirti riziką būti nužudyti, pagrindinis problemų šaltinis dažniausiai yra bendruomenė ir šeima, tikėjimą pakeitusio asmens artimieji gali jo išsižadėti, jis gali sulaukti grasinimų ar būti nužudytas. Be to, (duomenys neskelbtini) yra paplitę garbės nusikaltimai, kuriuos įvykdo šeimos nariai vyrai, siekdami apginti savo šeimos garbę. Garbės nusikaltimus toleruoja visuomenė, nes manoma, kad šie nusikaltimai yra tinkamas atsakas į garbės pažeidimus. Policija ir valstybės institucijos nesiima priemonių šiems nusikaltimams užkardyti ir išaiškinti. Ši informacija patvirtina, kad pareiškėjui dėl atsivertimo į (duomenys neskelbtini) iš savo šeimos gresia patirti garbės nusikaltimą, kuris gali pasireikšti fizinėmis bausmėmis ar net mirtimi.

16. Pareiškėjo teigimu, EPPB 2021 metų ataskaita, kurioje nurodyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, joje yra apibendrinta informacija iki 2020 metų spalio, todėl yra pasenusi. Atsakovas ne tik turėjo surinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją, tačiau to nepadarė.

17. Pareiškėjas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Tačiau pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Be to, skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais yra neryškus, už ekonominių priemonių gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad pareiškėjui nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 21S34396, kuriuo pareiškėjui H. J. J. J. nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 6K-1434, kuriuo minėtas Departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimas paliktas nepakeistas, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

22. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Departamentas atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, pareiškėjo pasakojimas apie atsivertimą į (duomenys neskelbtini) ir dėl to patirtą smurtą yra nenuoseklus, prieštaringas, todėl mažai tikėtinas, o nenustačius realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

24. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo paaiškinimus, byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo.

25. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

26. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

28. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad šeima agresyviai reagavo į pareiškėjo tapimą (duomenys neskelbtini) ir kad dėl to grįžus į kilmės valstybę jo laukia mirties bausmė.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos (taip pat Departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtam, kankinamam ar priverstam tapti politinės grupuotės kovotoju.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie jo atsivertimą į (duomenys neskelbtini) ir dėl to patirtą smurtą pagrįstai įvertintas, kaip mažai tikėtinas, pareiškėjas apklausose negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių nusprendė atsiversti į (duomenys neskelbtini) – iš pradžių teigė, kad apie (duomenys neskelbtini) jam papasakojo vyresnysis brolis, kuris taip pat pakeitė religiją, tačiau vėliau nurodė, kad brolis netiki jokia religija; pareiškėjas taip pat teigė, kad apie (duomenys neskelbtini) jam papasakojo pažįstamas – klientas, kuriam jis tvarkė internetą ir kuris yra (duomenys neskelbtini), jis paaiškino, kokius žodžius reikia sakyti, norint tapti (duomenys neskelbtini); galiausiai pareiškėjas paaiškino, kad gimė ir užaugo (duomenys neskelbtini) bendruomenėje, ėjo į mokyklą su (duomenys neskelbtini), visi jo draugai buvo (duomenys neskelbtini), tačiau būdamas vaikas, dėl savo kilmės jis negalėjo pasikeisti religijos; tuo pačiu pareiškėjas nurodė daug ko apie (duomenys neskelbtini) nežinantis, bet teigė sužinosiąs ateityje, nurodė, kad bendrąja prasme (duomenys neskelbtini) yra paprasti žmonės, o jų religija kalba apie atleidimą.

Pareiškėjas nedetalizavo atsivertimo aplinkybių, nurodė, kad dar nespėjo (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad kol kas tik galvoja apie religijos keitimą, teigė dainavęs apie savo religijos pakeitimą. Pareiškėjas taip pat teikė prieštaringus paaiškinimus dėl paviešinimo apie tariamą tapimą (duomenys neskelbtini) bei jo pagrobimo ir sumušimo aplinkybių – nurodė skirtingas šių aplinkybių datas, savaitės dienas, iš pradžių teigė, kad buvo pagrobtas savo šeimos, vėliau nurodė, kad jį pagrobė bendruomenės (genties) žmonės, kurių jis nepažįsta, dar kartą paklaustas apie pagrobimą visgi nurodė atpažinęs jį mušusius žmones, nes tai buvo jo brolis ir pusbroliai, vėliau teigė, kad brolio tarp jų nebuvo; be to, iš pradžių pareiškėjas nurodė, jog po užpuolimo atsibudo ligoninėje, vėliau nurodė, kad atsipeikėjo (duomenys neskelbtini), iš kurio nepažįstamų asmenų buvo nugabentas į ligoninę; pareiškėjas taip pat nurodė, kad jį ne tik mušė, bet ir pagrobimo metu į jį šaudė (nors nenurodė, kad būtų sužeistas kulkų), pateikė delne laikomų itin didelių kulkų fotonuotraukas, tačiau nepaaiškino, kaip jas galėjo surinkti, atsižvelgiant į pareiškėjo teiginius, kad jis buvo pagrobtas ir nežinoma kryptimi išvežtas automobiliu.

Be to, tiek apklausose, tiek skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad prieglobsčio jis prašo dėl to, kad šeima agresyviai reagavo į tai, kad jis tapo (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog dėl to tėvas jį mušė, visi ant jo supyko, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad šeima (išskyrus brolį) į jo religijos pakeitimą reagavo ramiai, niekam apie tai nepranešė.

33. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad pareiškėjo paaiškinimai yra neišsamūs, nedetalūs ir prieštaringi, todėl nepatvirtina tiek jo teiginių apie atsivertimą į (duomenys neskelbtini), tiek teiginių apie pagrobimą ir sumušimą, konstatavo ir EPPB ekspertas, atlikęs pareiškėjo apklausas. EPPB 2021 m. rugsėjo 14 d. ekspertinė nuomonė yra Departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimo dalis (priedas Nr. 1), be to, esminiai šios ekspertinės nuomonės aspektai papildomai aptarti ir pačiame Departamento sprendime. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo pasakojimui, kuriuo jis grindžia prieglobsčio prašymą, trūksta konkretumo, kad būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėjas, grįžus į kilmės valstybę jo sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus. Pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

34. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, priešingai, nei teigia pareiškėjas, byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju buvo išsamiai įvertinta aktuali EPPB skelbiama informacija apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Departamento sprendime (jo priede – EPPB 2021 m. rugsėjo 14 d. ekspertinėje ataskaitoje). Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo H. J. J. J. (H. J. J. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė