8066ffda-1db2-4557-8e05-9df64bba02b2 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-951/2023

Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00034-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.3.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.2.14.12.1.; 2.1.14.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Zigmo Kavaliausko, Nerijaus Masiulio,

sekretoriaujant Elonai Puščiuvienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Laukaičiui,

nuteistojo D. Ž. gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, patikslinto TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. Ž. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinus su TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Å iaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, paskirta bausme dalinio sudėjimo bÅ«du, prie TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, pakeisto Å iaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, D. Ž. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį, pakeistÄ Å iaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, iš D. Ž. konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas – 300 Eur.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. Ž. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, jog R. B., D. J. ir V. B. bendrininkų grupėje 2019 m. birželio 21 d. nuo 15.50 val. iki 16.15 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtÄ â€“ vibro plokÅ¡tę „Walker“, 1 450 Eur vertės, ir priekabÄ â€žRespo Haagised“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur vertės, viso įgijo 2 150 Eur vertės svetimo turto, kurį V. B. vairuojamu automobiliu „Audi A4“ nuvežė paslėpti į V. B. garaÅ¾Ä , esantį adresu (duomenys neskelbtini), po to, tos pačios dienos vakare, tikslus laikas nenustatytas, D. Ž. kartu su D. J., R. B. ir V. B. automobiliu „Audi A4“ nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir vibro plokÅ¡tę „Walker“ už 150 Eur pardavė R. J. ir V. L., o priekabÄ â€žRespo Haagised“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 150 Eur pardavė V. V. ir taip realizavo turtÄ , žinodamas, kad turtas įgytas nusikalstamu bÅ«du.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Ž. praÅ¡o peržiÅ«rėti jo atžvilgiu priimtÄ nuosprendį ir už jo padarytÄ veikÄ pritaikyti įstatymÄ , kad bÅ«tų užtikrintas teisingumo principas. Nurodo, kad jo klausė, gal žino, kas galėtų nupirkti daiktÄ , tai jis pasiÅ«lė ir perdavė. Pripažįsta savo veiksmus, bet mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes jo veiksmai nesukėlė nei sunkių pasekmių, nei pavojaus ir nepadarė didelės žalos, todėl mano, kad jis yra nuteistas neteisingai.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir D. Ž. suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nes skundas yra nepagrįstas.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas)

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo D. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, veikos kvalifikacijos, pripažįsta atlikęs veiksmus, kurie kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, t. y. pripažįsta realizavęs žinomai nusikalstamu bÅ«du gautus daiktus. Dėl to teisėjų kolegija iÅ¡samiau nepasisako dėl apelianto kaltės. Apeliaciniu skundu D. Ž. iÅ¡ esmės nesutinka tik su jam paskirta bausme, teigia, kad jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas – yra per griežta, neatitinka teisingumo principo. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, t. y. tik dėl nuteistajam D. Ž. paskirtos bausmės.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

7. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , nesutinka su nuteistojo D. Ž. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui už jo įvykdytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 1 dalyje, paskyrė per griežtÄ bausmę.

10. Nuteistasis D. Ž. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , o ne apysunkį nusikaltimÄ , kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad D. Ž. nusikaltimas įvykdytas 2019 m. birželio 21 d., t. y. pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančiÄ BK 189 straipsnio 1 dalies redakcijÄ , kuri galiojo nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d., Å¡is nusikaltimas buvo priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). NusikalstamÄ veikÄ D. Ž. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, t. y. bÅ«damas recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, ir tai, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 ir 13 punktai).

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, tačiau nepagrįstai nuteistojo D. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamÄ veikÄ apeliantas padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal teismų praktikÄ savanaudiÅ¡ka paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba iÅ¡vengti materialinių iÅ¡laidų. Kai kuriose BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiÅ¡kos paskatos ar turtinė nauda yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį bÅ«tina įrodyti kvalifikuojant veikÄ pagal atitinkamÄ straipsnį. Tokiu atveju teismas į aplinkybę, įtvirtintÄ kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę, neatsižvelgia (BK 60 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos vien tik savo esme yra savanaudiÅ¡kos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudÄ , todėl asmeniui skiriant bausmę už Å¡ias veikas savanaudiÅ¡kų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai inkriminuoti nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58/2010, Kauno apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-620-594/2017, 1A-386-594/2021, Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-284-616/2017, 1A-294-744/2017, 1A-59-744/2019).

12. Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuskaltimo padarymo metu) atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtÄ Å¾inodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. Nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo, naudojimo arba realizavimo objektas yra nuosavybė, savininkas ar teisėtas valdytojas dėl padaryto nusikaltimo praranda turtÄ , o kaltininkas, nepaisydamas pastarųjų teisės susigrÄ Å¾inti prarastÄ turtÄ , sÄ moningai įgyja šį turtÄ ir juo naudojasi, arba realizuoja, kartu apsunkindamas jiems galimybę iÅ¡reikalauti jį iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.

Taigi, Å¡iuo nusikaltimu padaroma žala turto savininkui ir teisėtam jo valdytojui, nes asmuo, padaręs nusikalstamas veikas (vagystę, kontrabandÄ , tyčinį nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir kt.), neteisėtai disponuoja turtu kaip savu ir dėl to perduoda jį tretiesiems asmenims, kurie savo ruožtu, pažeisdami kitų asmenų nuosavybės teises bei teisėtus interesus, įgyja jį ir kartu sudaro prielaidas nusavinti neteisėtu bÅ«du įgytÄ turtÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje ikiteisminiame tyrime surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis nustatyta, jog nuteistasis D.

Ž., žinodamas, kad turtas – vibro plokÅ¡tė „Walker“, priekaba „Respo Haagised“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), R. B., D. J. ir V. B. įgytas nusikalstamu bÅ«du, šį turtÄ pardavė – vibro plokÅ¡tę už 150 Eur pardavė R. J. ir V. L., o priekabÄ už 150 Eur pardavė V. V., taip jį realizuodamas. Byloje nustatyta ir tai, jog nuteistasis, realizavęs vibro plokÅ¡tę ir priekabÄ , gautus pinigus pasidalino su R. B., D. J. ir V. B., kaip teigė, sau pasilikdamas 70 Eur.

Taigi, apeliantas gavo turtinės naudos. Be to, pažymėtina, kad BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra svetima nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai (BK XXVIII skyrius), taigi, asmuo, darydamas tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , paprastai siekia gauti sau bet kokios turtinės naudos (daiktų, pinigų, turtinių teisių ir pan.). Tai reiÅ¡kia, kad savanaudiÅ¡kos paskatos yra vienas iÅ¡ nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo savanaudiÅ¡kas paskatas pripažinti dar ir nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant Å¡iÄ nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

13. Teisėjų kolegija sutinka, jog nuteistojo D. Ž. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistas. Apeliantas, bÅ«damas teistas už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ ir turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ pagal TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), 2019 m. birželio 21 d. vėl padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ dėl ko pripažintas kaltu skundžiamu TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu, patikslintu TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi.

14. D. Ž. nevedęs, turi du vaikus, tačiau, kaip pats pripažino, iÅ¡laikymo jiems neteikia. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, kurioje užsiregistravo tik 2022 m. liepos 21 d. (4 t., b. l. 45). IÅ¡ bylos matyti, kad nuteistasis administracine tvarka buvo baustas 2014 m. kovo 25 d. dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, už kÄ jam buvo paskirta 30 Lt (9 Eur) bauda, kurios vykdymas 2020 m. gegužės 13 d. buvo nutrauktas suėjus senaties terminui (4 t., b. l. 43).

Be to, apeliantas anksčiau buvo teistas – iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymÄ jis pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, D. Ž. buvo teistas penkis kartus, iÅ¡ jų net keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei. NaujÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kurios įvykdymÄ yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė neiÅ¡nykus teistumui bei praėjus vos aÅ¡tuoniems mėnesiams po to, kai 2018 m. spalio 22 d. buvo paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. rugsėjo 12 d.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, D. Ž. buvo nuteistas už 2019 m. sausio 30 d. įvykdytas naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenų (4 t., b. l. 1-10) matyti, jog nuteistajam anksčiau paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, laisvės atėmimu, taikytu bausmės vykdymo atidėjimu) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas.

Be to, bylos duomenys rodo, kad D. Ž. Å vedijos Karalystėje 2021 m. vasario 4 d. buvo sulaikytas dėl Stokholme įvykdytos vagystės iÅ¡ parduotuvės, sulaikytas prisistatė kito asmens vardu ir pateikė kito asmens dokumentÄ ; 2021 m. vasario 26 d. buvo konvojuotas į Lietuvos RespublikÄ atlikti bausmę pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų nuosprendį, kuris buvo pakeistas Å iaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu. Å ios paminėtos aplinkybės apie apelianto ankstesnius teistumus itin neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų, be to, nelinkęs keisti savo elgesio ir iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nedaro.

15. Ä®vertinusi aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui (nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis), bei tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausiÄ BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , nes Å¡velnesnėmis sankcijoje numatytomis bausmėmis – bauda, laisvės apribojimu, areÅ¡tu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebÅ«tų pasiekti.

16. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 189 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų).

Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes (nedirba, turi du vaikus, bet iÅ¡laikymo jiems neteikia, teistas), daroma iÅ¡vada, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ paskirta bausmė – laisvės atėmimas – savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta. Nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D.

Ž. skiriama bausmė trumpesnės trukmės nei BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, tačiau tokiÄ klaidingÄ iÅ¡vadÄ lėmė tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ vertino kaip apysunkį nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ Å¡iuo metu galiojantis įstatymas numato laisvės atėmimÄ iki 4 metų, kai nusikalstamos veikos padarymo metu Å¡i veika buvo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ir už Å¡io nusikaltimo įvykdymÄ buvo numatytas laisvės atėmimas tik iki 2 metų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir paÅ¡alinus vienÄ D. Ž. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, tai nesudaro pagrindo skirti jam Å¡velnesnę bausmę, įvertinus ir tai, jog pirmosios instancijos teismas D. Ž. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, taikydamas BK 641 straipsnio nuostatas, taip paskirdamas sumažintÄ tik 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 189 straipsnio 1 dalies (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Dėl to nėra pagrindo mažinti nuteistajam paskirtos bausmės.

17. Taip pat pirmosios instancijos teismas D. Ž. paskirtÄ sumažintÄ bausmę pagrįstai subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , numatytÄ BK 63 straipsnio 4 dalyje, ir prie griežtesnės 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2019 m. rugsėjo 12 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Å iaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, pridėjo Å¡iuo skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį paskirtos sumažintos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį.

Kaip matyti iÅ¡ nuteistajam paskirtos galutinės bausmės dydžio, kuri yra 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, D. Ž. už šį naujai padarytÄ nusikaltimÄ pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, iÅ¡ 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Å¡iuo skundžiamu nuosprendžiu, pridėjo tik 3 mėnesius. Å iuo atveju pažymėtina, kad teismas, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , pats sprendžia, kokiÄ bausmės dalį pridėti prie griežčiausios iÅ¡ paskirtų bausmių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6-976/2021), tačiau pridedama bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis, iÅ¡skyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas reikÅ¡mingas bausmių bendrinimui aplinkybes, jog pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė skiriama nuo trijų mėnesių, parinko nuteistajam palankiausiÄ dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ ir pridėjo tik minimalų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydį. Taip pat pirmosios instancijos teismas į nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės laikÄ pagrįstai įskaitė ir pagal ankstesnį nuosprendį apelianto realiai atliktos laisvės atėmimo bausmės laikÄ .

Taigi, pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumÄ paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad nuteistajam paskirta subendrinta bausmė savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, mažinti jos, kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

18. Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl galimybės nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ .

19. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau, net ir esant formaliai bÅ«tinoms BK 75 straipsnio taikymo sÄ lygoms, teismas gali, bet neprivalo minėtÄ straipsnį taikyti kaltininko atžvilgiu bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ .

Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius.

Å ie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti iÅ¡vadÄ , kad konkretaus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgÅ«džius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

20. D. Ž. nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymÄ ir jam paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, dėl to yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi iÅ¡nagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo iÅ¡vadÄ teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi bÅ«ti įvertinta, ar, atidėjus bausmės vykdymÄ , asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo D. Ž. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes nuteistasis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas Å¡eÅ¡is kartus, iÅ¡ jų net penki teistumai dėl nusikalstamų veikų nuosavybei įvykdymo, kaip matyti, jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikė sÄ lygų, todėl jam bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas realiai atlikti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Net ir paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos 2018 m. spalio 22 d., jis toliau darė naujas tyčines nusikalstamas veikas, už kurių padarymÄ D.

Ž. buvo nuteistas ne tik skundžiamu nuosprendžiu, bet ir 2019 m. rugsėjo 12 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu. Svarbu pažymėti ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti ir tai, jog apeliantas buvo nuteistas ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo (2023 m. rugpjūčio 24 d., 2023 m. spalio 3 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų baudžiamieji įsakymai).

Duomenys apie ankstesnius apelianto teistumus itin neigiamai charakterizuoja D. Ž. asmenybę bei rodo, kad nuteistasis iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė, nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Esant visumai paminėtų aplinkybių, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir, kad D. Ž. paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nėra pagrindo.

Dėl iÅ¡laidų už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismuose.

22. Å iaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nuteistajam D. Ž. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Kristina Adomavičienė. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. spalio 11 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , koordinavimÄ ir mediacijÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 11, 14.2.3, 30.1 punktais, praÅ¡oma iÅ¡ D. Ž. valstybės naudai priteisti 265,97 Eur už nuteistajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Å i byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundÄ . IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡iuo nuosprendžiu nusprendė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Gynėja nuteistajam D. Ž. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Tačiau, atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, duomenų apie sunkiÄ nuteistojo finansinę padėtį byloje nėra, jis yra darbingas, bet nedirba, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ D. Ž. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant 133 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 106 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį, patikslintÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, pakeisti:

panaikinti nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatytÄ D. Ž. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kad D. Ž. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Išieškoti iš D. Ž. valstybės naudai 133 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ilona Jakubėnienė

Zigmas Kavaliauskas

Nerijus Masiulis