8062e1e5-e34e-4bfc-b843-e2da74149a82 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"Administracinė byla Nr. I-1999-95/2012(Proceso Nr. 3-61-3-00211-2012-2)                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.3.7; 10.8.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                      SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2012 m. balandžio 27 d.                                                                       Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai BaÅ¡kir, dalyvaujant atsakovo atstovui Dariui Binkiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Volfas Engelman“ skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,    n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja UAB „Volfas Engelman“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1-7), kurį patikslino (b. l. 33-39), kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti 2011-12-23 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) sprendimÄ Nr. S-283 (7-243/2011) (toliau – ir Komisijos sprendimas, Sprendimas), 2011-09-29 Muitinės departamento Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir MD, Departamentas) sprendimÄ Nr. 1A-4.13-343 (toliau – ir MD sprendimas) ir 2011-06-23 Kauno teritorinės  muitinės  (toliau – ir KTM, muitinė) Patikrinimo ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita).Skunde nurodė, kad Komisijos Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad byloje surinkti duomenys ir dokumentai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjos mokestinės nepriemokos susidarymo faktas ir jos dydis yra nustatyti remiantis tinkamais faktiniais bei teisiniais pagrindais.

Pažymėjo, kad skunde nurodyti pareiÅ¡kėjos argumentai bei su skundu pateikti įrodymai Komisijos nebuvo visiÅ¡kai įvertinti, nors jie sudarė pagrindÄ panaikinti Departamento sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti muitinės AtaskaitÄ . Kadangi Komisija nustatė, kad neva nėra pagrindo kitaip vertinti Departamento iÅ¡vados, jog muitinė pagrįstai nusprendė deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-21) deklaruota sandorio verte laikyti sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytÄ vertę (660 eurų), todėl akcentavo, kad darant Å¡ias iÅ¡vadas, neatsižvelgta nei į Bendrijos muitinės kodekso 29, 32, 33 str., nei į 1993 m. liepos 2 d.

Komisijos reglamento Nr. 2454/93, iÅ¡dėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ , įgyvendinimo nuostatų 144 str. 1 d. nuostatas. Atitinkamai nepagrįstai nevertinti ir pareiÅ¡kėjos argumentai, kad bendrovė, įformindama minėtÄ deklaracijÄ (įskaitant įvardindama prekių vertę) pagal jai prekės pardavėjo Å veicarijos firmos „MMS AG MEMBRANE SYSTEMS“ pateiktÄ 2009-05-12 sÄ skaitÄ proformÄ be Nr. (481 EUR), veikė teisėtai, sÄ Å¾iningai bei pagal Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, ir prekių muitinė vertė nurodyta 2009-05-21 deklaracijoje Nr.(duomenys neskelbtini), yra tinkama ir laikytina galutine prekių muitine verte.

IÅ¡ Ataskaitoje bei pareiÅ¡kėjo pateiktų duomenų aiÅ¡kiai atsispindi, kad pirmiausiai sÄ skaitose faktÅ«rose (2009.05.07 ART Nr.(duomenys neskelbtini), 2009.05.13 ART Nr.(duomenys neskelbtini), 2009.06.01 ART Nr. (duomenys neskelbtini), 2009.06.01 ART Nr. (duomenys neskelbtini), 2009.06.17 ART Nr. (duomenys neskelbtini), 2010.08.30 ART Nr. (duomenys neskelbtini), 2009.02.04 ART Nr. (duomenys neskelbtini), 2009.03.19 ART Nr. (duomenys neskelbtini), 2009.04.21 ART Nr. (duomenys neskelbtini), 2009.05.12 ART Nr. (duomenys neskelbtini), 2009.06.12 ART Nr. (duomenys neskelbtini)) apskritai numatytos ne kelių rÅ«Å¡ių prekių gabenimo, pakrovimo, iÅ¡krovimo ir (arba) perkrovimo iÅ¡laidos, o konkrečiu prekių (duonos giros ekstrakto) faktinės transportavimo iÅ¡laidos, tenkančios bendrovei.

Ir todėl patikrinimo ataskaitos pagrindu nepagrįstai prekių gabenimo iÅ¡laidos paskirstytos proporcingai pagal kiekvienos rÅ«Å¡ies prekių masę, vertinant ne tik duonos giros ekstrakto pergabenimui iÅ¡ Gomelio ir Mir į KaunÄ vežėjo UAB „Baltic Transline“ iÅ¡raÅ¡ytas atskiras PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, bet ir kitų prekių (tuščios taros) pergabenimui iÅ¡ Kauno į Gomeli ir Mir vežėjo UAB „Baltic Transline“ iÅ¡raÅ¡ytas atskiras PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras (kurios iÅ¡vardintos patikrinimo ataskaitos 1 lentelės 4 grafoje), remiantis instrukcijų 13 p. Komisija į Å¡iuos nurodytus pareiÅ¡kėjo argumentus ne tik neatsižvelgė darydama iÅ¡vadÄ dėl neva pagrįsto transportavimo iÅ¡laidų paskirstymo proporcingai pagal kiekvienos rÅ«Å¡ies prekių masę ginčo atveju, bet ir Sprendime nepateikė jokių argumentų dėl kokių priežasčių atitinkami pareiÅ¡kėjos pasisakymai nepagrįsti ir ginčo atveju apskritai galėtų bÅ«ti taikomas instrukcijų 13 p. Taip pat bendrovė skunde pastebėjo, kad net jei bÅ«tu motyvuotai konstatuota, kad sÄ skaitoje faktÅ«roje (invoice) ar kitame dokumente kartu buvo nurodytos kelių rÅ«Å¡ių prekių gabenimo, pakrovimo, iÅ¡krovimo ir (arba) perkrovimo iÅ¡laidos, remiantis jos pateiktais įrodymais bei paaiÅ¡kinimais, bet kuriuo atveju darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos prekių gabenimo iÅ¡ Gomelio ir Mir į KaunÄ iÅ¡laidų paskirstymas, atsispindintis sÄ skaitose, yra pagrįstas.

PareiÅ¡kėjos nurodyta, kad kaina už krovinių transportavimÄ Ä¯/iÅ¡ Kauno į/iÅ¡ Gomelio ir Mir Å¡alių suderinta bendrovės ir UAB „Baltic Transline“ 2008-12-12 sudarytos krovinių pervežimo sutarties Nr. L-1-1-8 (priede Nr. 2 ir, esant poreikiui, dalinta konkrečioms atkarpoms, atsižvelgiant į krovinių transportavimo rinkoje vyraujančias kainas, tačiau neatsižvelgiant i kroviniu rūšį, svorį ar atstumÄ , ir tai pagrindžia tiek pervežimo sutarties priedo Nr. 2 nuostatos, tiek UAB „Baltic Transline“ 2011-07-01. paaiÅ¡kinimas dėt kainodaros, kurie ginčo sprendimui buvo pateikti.

PareiÅ¡kėja taip pat pasisakė, kad iÅ¡ pervežimo sutarties 3.2. p. ir kitų nuostatų akivaizdu, kad jai, kaip užsakovui pagal pervežimo sutartį, teko pareiga atsiskaityti su UAB „Baltic Transline“ už kiekvienÄ Ä¯vykdytÄ pervežimÄ pagal jo pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ su sandėlio-gavėjo įgalioto atstovo atžymėtu CMR – važtaraščiu. Kadangi iÅ¡ Kauno į Gomelį, iÅ¡ Gomelio į KaunÄ bei iÅ¡ Kauno į Mir, iÅ¡ Mir į KaunÄ , įvykdyti atskiri prekių pervežimai su atskirais CMR – važtaraščiais, kiekvieno atskiro prekių pervežimo atveju kilo poreikis skaidyti sutartÄ bendrÄ pervežimo (Kaunas-Gomelis-Kaunas;

Kaunas-Mir-Kaunas) kainÄ Ä¯ dvi dalis. Kaina dalinta konkrečioms atkarpoms Å¡alių susitarimu iÅ¡skirtinai remiantis krovinių transportavimo rinkoje vyraujančiomis kainomis, o ne krovinių rÅ«Å¡imi, svoriu ar atstumu. Skunde be to pažymėta, kad UAB „Baltic Transline“ iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose nurodytos transporto iÅ¡laidos (kurios be kita ko atspindi transporto iÅ¡laidų paskirstymÄ ), prieÅ¡ingai nei 2011-06-23 Ataskaitoje nurodytas transportavimo iÅ¡laidų paskirstymas proporcingai pagal gabentų prekių masę, visiÅ¡kai atitinka prekių vežimo metu vyravusias krovinių gabenimo rinkos kainas.

Tai patvirtinantys pareiÅ¡kėjos, prieÅ¡ 2009 m. sudarant susitarimÄ su UAB „Baltic Transline“ dėl krovinių gabenimo marÅ¡rutais Kaunas-Gomelis-Kaunas; Kaunas-Mir-Kaunas kainos, gauti vežėjų UAB „Beweship“, UAB „Intranslita“ pasiÅ«lymai dėl krovinių gabenimo pateikti Komisijai kartu su skundu. Pastebėjo ir tai, kad ir Å¡iuo metu, neatsižvelgiant į krovinių rūšį, svorį, vežant krovinius atkarpoms Kaunas-Baltarusijos Respublika vežėjų nustatomos žymiai didesnės kainos nei Baltarusijos Respublika-Kaunas (tai patvirtinantis pasiÅ«lymas taip pat Komisijai buvo pateiktas).

Tačiau Komisijos Å¡ie pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai bei įrodymai visiÅ¡kai nepagrįstai nevertinti kaip pagrindžiantys tinkamÄ transportavimo iÅ¡laidų paskirstymÄ . Sprendime taip pat netinkamai pasisakyta, kad pareiÅ¡kėjos nurodytas teiginys dėl rinkoje susiklosčiusių transportavimo kainų atskirais marÅ¡rutais (ir pateiktas UAB „Baltic Transline“ 2011-07-01 paaiÅ¡kinimas dėl kainodaros bei kitų įmonių komerciniai pasiÅ«lymai) niekaip nepagrindžia skirtingo svorio prekių transportavimo kainų dydžio pagrįstumo ir kad vien pervežimo sutartis ar minėtas UAB „Baltic Transline“ paaiÅ¡kinimas (su Å¡iuose dokumentuose nurodytu prekių pervežimo kainų dydžiu atsižvelgiant į marÅ¡rutÄ ir neįvertinant pervežamų prekių svorio), negali bÅ«ti laikomi objektyviais ir įvertinamais dokumentais dėl mokėtinos kainos dydžio nustatymo.

Pabrėžė, kad instrukcijų 13 p. nuostatos niekaip neįpareigoja pareiÅ¡kėjos, grindžiant gabenimo iÅ¡laidų paskirstymÄ , teikti tam tikrus dokumentus. PrieÅ¡ingai, įrodymai galintys pagrįsti tam tikrų iÅ¡laidų paskirstymÄ instrukcijų 13 p. nėra detalizuoti. Komisija privalėjo atsižvelgti į visumÄ pareiÅ¡kėjos pateiktų įrodymų bei paaiÅ¡kinimų ir vertinti kiekvienÄ bei juos visus spręsdama ginÄÄ . Tačiau tai nebuvo tinkamai padaryta. Atitinkamai Komisijos visiÅ¡kai nepagrįstai spręsta, kad pareiÅ¡kėjai nepagrindus transportavimo iÅ¡laidų paskirstymo, muitinė pagrįstai jas paskirstė proporcingai pagal kiekvienos rÅ«Å¡ies prekių masę ir nuo perskaičiuotos ginčo prekių sandorio vertės apskaičiavo mokėtinus mokesčius.

Net jei privalomieji mokėjimai pagristai bÅ«tų sietini ne tik su pinigine prievole valstybei, o ir su kitokio pobÅ«džio rinkliavomis ar iÅ¡laidomis, 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ , 32 str. 1 d.

e) p. ii) p. taikytinas tais atvejais, kai subjektui tenka net bet kokio pobÅ«džio privalomieji mokėjimai, bet bÅ«tent susiję su importuojamu prekių vežimu susiję krovimo ir tvarkymo privalomieji mokėjimai. PareiÅ¡kėja su Baltarusijos įmone „Gomelksij likioro – vodočnyj zavod“ pagal pateiktas sÄ skaitas atsiskaitė už plastikiniu konteinerių valymÄ garu, o ne su importuotos prekės (giros raugo) vežimu susijusi krovimÄ ir tvarkymÄ . Atitinkamai Komisijos nepagrįstai nevertinti pareiÅ¡kėjos argumentai, kad vien tik tai, kad siekiant atlikti konteinerių valymÄ garu, paslaugų teikėjui galimai teko pakrauti/iÅ¡krauti valomus konteinerius iÅ¡ pareiÅ¡kėjos transporto priemonės, o atlikus valymÄ garu – konteinerius plombuoti, neleidžia konstatuoti, kad konteinerių valymo garu iÅ¡laidos priskirtinos iÅ¡laidos, susijusiomis su prekių, kurios įformintos muitinės deklaracijomis 2009-06-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-06-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-06-22 Nr. (duomenys neskelbtini), krovimu ir tvarkymu (prekes vežant) bei pridėtinos prie tokių prekių vertės; bei netinkamai padaryta iÅ¡vada, kad pagal 2009-05-25 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjai atlikti ir jos Baltarusijos įmonei apmokėti darbai yra susiję su importuojamų prekių vežimu susiję krovimo ir tvarkymo darbai, todėl muitinė pagrįstai muitinės deklaracijose 2009-06-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-06-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-06-22 Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotas sandorio vertes patikslino pridėdama iÅ¡laidas už talpų valymÄ garu ir apskaičiavo mokėtinus mokesčius (muitÄ ir importo PVM).Ä® teismo posėdį pareiÅ¡kėjos atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 72).Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos UAB „Volfas Engelman“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (b. l. 62-65) nurodė, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ Å veicarijos firmos „MMS AG MEMBRANE SYSTEMS“ importavo aktyvuotos anglies filtrus, skirtus skysčių filtravimui, ir jiems įformino 2009-05-21 muitinės deklaracijÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Muitinio įforminimo metu deklaruota sandorio vertė 481 EUR (statistinė vertė 1661 Lt) pagal pardavėjo iÅ¡raÅ¡ytÄ 2009-05-12 sÄ skaitÄ proformÄ be numerio. Patikrinimo metu muitinė nustatė, kad po muitinio įforminimo Å veicarijos firma „MMS AG MEMBRANE SYSTEMS“ už importuotas prekes pareiÅ¡kėjai pateikė 660 EUR sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-11), kuriÄ ji apmokėjo. Taigi, faktiÅ¡kai importuota prekė parduota ir už jÄ pareiÅ¡kėjo sumokėjo 660 eurų. Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d. nustato, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, t. y. kaina, faktiÅ¡kai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos teritorijÄ prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais.

Nagrinėjamo ginčo atveju už importuotas prekes faktiÅ¡kai sumokėta pinigų suma yra 660 eurų, todėl atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d. nuostatas, Å¡i prekių vertė yra laikytina sandorio verte. Departamento nuomone, nėra pagrindo kitaip vertinti faktines aplinkybes ir Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d. nuostatas, nei įvertinta skundžiamuose sprendimuose. Tvirtino, kad pareiÅ¡kėja deklaruoja transportavimo iÅ¡laidas iÅ¡skaidydama jas į dvi dalis ir iÅ¡laidos už prekių transportavimÄ iÅ¡ Baltarusijos į LietuvÄ yra kur kas mažesnės (nuo 1 455 iki 1 650 Lt) nei iÅ¡laidos už prekių transportavimÄ iÅ¡ Lietuvos į BaltarusijÄ (2 300- 2 400 Lt).

Laiko, kad taip deklaruojamos iÅ¡laidos už prekių transportavimÄ yra neproporcingai paskirstytos atsižvelgiant į gabentų prekių svorį, t. y. už mažesnio svorio (19-20 kartų) prekių gabenimÄ (iÅ¡ Lietuvos į BaltarusijÄ ) deklaruojamos didesnės transportavimo iÅ¡laidos, nei už didesnio svorio prekių gabenimÄ i (iÅ¡ Baltarusijos į LietuvÄ ). Pagal Bendrijos muitinės kodekso 32 str. 2 d., papildomos pinigų sumos prie faktiÅ¡kai sumokėtos arba mokėtinos kainos pridedamos tik remiantis objektyviais ir kiekybiÅ¡kai įvertinamais dokumentais.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1199 patvirtintos Prekių sandorio vertės patikslinimo jų gabenimo, draudimo, krovimo bei tvarkymo iÅ¡laidomis instrukcijos 13 p. nustatyta, kad jeigu sÄ skaitoje-faktÅ«roje ar kitame dokumente kartu nurodytos kelių rÅ«Å¡ių prekių gabenimo, pakrovimo, iÅ¡krovimo ir (arba) perkrovimo iÅ¡laidos, jos paskirstomos proporcingai pagal kiekvienos rÅ«Å¡ies prekių masę (iÅ¡skyrus atvejus, kai muitinei pateikiamas kitas objektyviais ir kiekybiÅ¡kai įvertinamais duomenimis pagrįstas Å¡ių iÅ¡laidų paskirstymas).

Taigi, pareiÅ¡kėjai tenka pareiga pagrįsti deklaruojamų prekių transportavimo iÅ¡laidų dydžio paskirstymÄ , o nepagrindus transportavimo iÅ¡laidų paskirstymo, muitinė jas paskirsto proporcingai pagal kiekvienos rÅ«Å¡ies prekių masę. Muitinės departamento nuomone, įmonės skunde iÅ¡dėstyti argumentai ir pateikti dokumentai dėl transportavimo iÅ¡laidų paskirstymo atsižvelgiant į rinkos sÄ lygas, nepagrindžia skirtingo svorio prekių transportavimo kainų dydžio pagrįstumo, todėl laiko, kad pareiÅ¡kėja nepateikė objektyvių ir kiekybiÅ¡kai įvertinamų dokumentų, kurie pagrįstų minėtÄ neproporcingÄ transportavimo iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Daro iÅ¡vadÄ , kad muitinė pagrįstai prekių transportavimo iÅ¡laidas paskirstė proporcingai pagal kiekvienos rÅ«Å¡ies prekių masę ir patikslino importuojamų prekių deklaruotas sandorio vertes. PareiÅ¡kėja su importuojamų prekių (giros koncentrato) pardavėja Baltarusijos įmone „Gomelskij likioro – vodočnyj zavod“ sudarė 2009-05-25 sutartį N r. (duomenys neskelbtini). Å ios sutarties 1.1 p. yra numatyta, kad Baltarusijos įmonė „Gomelskij likioro – vodočnyj zavod“ atliks talpų, skirtų pervežti ir laikyti giros raugÄ , iÅ¡garinimÄ .

Taip pat Å¡ia sutartimi (sutarties 2.1.2 ir 2.1.6 p.) Baltarusijos įmonė įsipareigojo atlikti talpų pakrovimo/iÅ¡krovimo į/iÅ¡ pareiÅ¡kėjos transporto priemonės ir Å¡ių talpų užplombavimÄ po jų pripildymo koncentratu. Sutarties 1.1 p. yra nustatyta, kad pareiÅ¡kėja įsipareigoja apmokėti ir priimti darbo rezultatus. Taigi, sutartyje numatyti darbai yra susiję su importuojamomis prekėmis (giros raugu), t. y. atliekami importuojamų prekių krovimo (tuščių talpų iÅ¡krovimas iÅ¡ automobilio, ir pilnų talpų pakrovimas į automobilį) ir tvarkymo (talpų iÅ¡garinimas, jų pripildymas giros raugu ir pripiltų talpų užplombavimas).

Å ių paslaugų vertė į parduodamos prekės (giros raugo) kainÄ Ä¯skaičiuota nebuvo ir už Å¡ias paslaugas pareiÅ¡kėja prekių pardavėjai privalėjo apmokėti atskirai. Å ios iÅ¡laidos taip pat nebuvo įtrauktos į importuojamų prekių deklaruotÄ sandorio vertę, nors pagal Bendrijos muitinės kodekso 32 str. 1 d. (e) p. (ii) p., Å¡ios iÅ¡laidas turi bÅ«ti pridėtos prie importuojamų prekių sandorio vertės. Mano, kadangi pagrindo kitaip vertinti minėtas aplinkybes ir įrodymus, nei juos įvertino Komisija, nėra pagrindo, todėl skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.Teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino atliepime iÅ¡dėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos UAB „Volfas Engelman“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (b. l. 66-68) nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais, nes mokestinį ginÄÄ nagrinėjusios institucijos įvertino tiek nustatytus įrodymus dėl faktiÅ¡kai apmokėtos kainos už importuotas prekes (pažymėtina, kad ginčo dėl Å¡alių už faktiÅ¡kai apmokėtas importuotas prekes ir nekyla), tiek Bendrijos teisės aktų taikymÄ Å¡iuo konkrečiu atveju.

Laiko, kad Komisija pagrįstai pažymėjo, kad apskaičiuojant muitinę vertę, sandorio vertė yra tik pagrindas muitinei vertei apskaičiuoti, prireikus sandorio vertė dar turi bÅ«ti tikslinama draudimo, transportavimo, tarpininkavimo ir kitomis iÅ¡laidomis. Komisija, remdamasi LVAT 2009-03-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-290-2009 pažymėjo, kad viena iÅ¡ esminių sandorio vertės metodo taikymo sÄ lygų yra tai, kad bÅ«tina nustatyti faktiÅ¡kÄ už importuotas prekes sumokėtÄ ar mokėtinÄ kainÄ , t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 3 d. a p., faktiÅ¡kai sumokėta ar mokėtina suma – tai visi pirkėjo įvykdyti ar priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba, vykdant pardavėjo įsipareigojimus, trečiajam asmeniui, esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sÄ lyga. Ginčo atveju, įvertinus faktines aplinkybes, faktiÅ¡kai importuotojo sumokėtÄ kainÄ už importuotas prekes (aktyvuotos anglies filtrus), teisinį reglamentavimÄ bei teisminę praktikÄ , muitinės nuomone, muitinė bei mokestinį ginÄÄ nagrinėjusios institucijos visiÅ¡kai pagrįstai Å¡iam ginčui aktualių importuotų prekių muitinę vertę laikė faktiÅ¡kai importuotojo sumokėtÄ 660 EUR (2 279) sumÄ .

Pabrėžė, kad iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad deklaracijose pareiÅ¡kėja prie deklaruotos importuojamų prekių sandorio vertės pridėdavo transportavimo iÅ¡laidas, nurodytas sÄ skaitose už prekių transportavimÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į KaunÄ . Muitinė, įvertinusi bendrÄ pervežimo kainÄ (Kaunas-Baltarusijos Respublika-Kaunas) nusprendė, kad transportavimo iÅ¡laidų paskirstymas už marÅ¡rutus Kaunas-Baltarusijos Respublika ir Baltarusijos Respublika-Kaunas yra neproporcingas pervežtam prekių svoriui, ir vadovaudamasi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1 B-1199 patvirtintos Prekių sandorio vertės patikslinimo jų gabenimo, draudimo, krovimo bei tvarkymo iÅ¡laidomis instrukcijos 13 p. nuostatomis, prekių gabenimo iÅ¡laidas perskaičiavo, jas paskirstydama proporcingai pagal pervežtų prekių svorį.

Ataskaitoje nurodyta (detalÅ«s duomenys pateikti ataskaitos lentelėje Nr. 1), kad vežėjas UAB „Baltic Transline“ už prekių transportavimÄ marÅ¡rutu Kaunas-Gomelis-Kaunas pateikdavo po 2 sÄ skaitas: vienÄ 2 800 Lt – vykimo kryptimi Kaunas-Gomelis, kai buvo vežamos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pakrautos tuščios talpos giros ekstraktui supilti (jų svoris sudarė 960-1200 kg); antrÄ 1 650 Lt – vykimo kryptimi Gomelis-Kaunas, kai buvo vežamos tos pačios talpos, pripildytos giros ekstrakto (krovinio bruto svoris sudarė 20 530-22 898 kg).

Taip pat nurodyta, kad vežėjas UAB „Baltic Transline“ už prekių transportavimÄ marÅ¡rutu Kaunas-Mir-Kaunas pateikdavo po 2 sÄ skaitas: vienÄ 2 300-2 400 Lt – vykimo kryptimi Kaunas-Mir, kai buvo vežamos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pakrautos tuščios talpos giros ekstraktui supilti (jų svoris sudarė 1 125-1 200 kg); antrÄ 1455-1 555 Lt – vykimo kryptimi Mir-Kaunas, kai buvo vežamos tos pačios talpos, pripildytos giros ekstrakto (krovinio bruto svoris sudarė 21 125-23 375 kg). (PareiÅ¡kėja skunde prieÅ¡taravimų dėl paminėtų aplinkybių nenurodė).

Taigi, deklaruojamos iÅ¡laidos už prekių transportavimÄ iÅ¡ Baltarusijos į LietuvÄ yra kur kas mažesnės (nuo 1 455 iki 1 650 Lt) nei iÅ¡laidos už prekių transportavimÄ iÅ¡ Lietuvos į BaltarusijÄ . Taip pat deklaruojamos iÅ¡laidos už prekių transportavimÄ neproporcingai paskirstytos atsižvelgiant į gabentų prekių svorį, t. y. už mažesnio svorio (19-20 kartų) prekių gabenimÄ deklaruojamos didesnės transportavimo iÅ¡laidos, nei už didesnio svorio prekių gabenimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjai nepagrindus transportavimo iÅ¡laidų paskirstymo, muitinė jas paskirstė proporcingai pagal kiekvienos rÅ«Å¡ies prekių masę.

Nesutiko ir su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad Komisija visiÅ¡kai nevertino ar vertino netinkamai jos pateiktų įrodymų (paaiÅ¡kinimų, komercinių pasiÅ«lymų ir kt.) bei visiÅ¡kai nepagrįstai buvo nevertinti kaip pagrindžiantys tinkamÄ transportavimo iÅ¡laidų paskirstymÄ pareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai. Atkreipė dėmesį, kad Komisija įvertinusi pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos nurodytas teiginys dėl rinkoje susiklosčiusių transportavimo kainų atskirais marÅ¡rutais (ir pateiktas UAB „Baltic Transline“ 2011-07-01 paaiÅ¡kinimas dėl kainodaros bei kitų įmonių komerciniai pasiÅ«lymai) niekaip nepagrindžia skirtingo svorio prekių transportavimo kainų dydžio pagrįstumo, o vien 2008-12-12 krovinių pervežimo sutartis ar minėtas UAB „Baltic Transline“ paaiÅ¡kinimas, negali bÅ«ti laikomi objektyviais ir įvertinamais dokumentais dėl mokėtinos kainos dydžio nustatymo.

Mano, kadangi pareiÅ¡kėja nepateikė objektyviai ir kiekybiÅ¡kai įvertinamais duomenimis pagrįstÄ Å¡iam ginčui aktualų transportavimo iÅ¡laidų paskirstymÄ , todėl daro iÅ¡vadÄ , kad muitinė jas paskirstė proporcingai pagal kiekvienos rÅ«Å¡ies prekių masę pagrįstai. Be kita ko, nurodė, kad Departamente nustatyta, kad pareiÅ¡kėja su importuojamų prekių (giros koncentrato) pardavėja Baltarusijos įmone „Gomelskij likioro – vodočnyj zavod“ sudarė 2009-05-25 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Å ios sutarties 1.1 p. nustatyta, kad Baltarusijos įmonė „Gomelskij likioro – vodočnyj zavod“ atliks talpų, skirtų pervežti ir laikyti giros raugÄ , iÅ¡garinimÄ . Taip pat Å¡ia sutartimi (sutarties 2.1.2 ir 2.1.6 p.) Baltarusijos įmonė įsipareigojo atlikti talpų pakrovimo/iÅ¡krovimo į/iÅ¡ pareiÅ¡kėjos transporto priemonės ir Å¡ių talpų užplombavimÄ po jų pripildymo koncentratu. Sutarties 1.1 p. nustatyta, kad pareiÅ¡kėja įsipareigoja apmokėti ir priimti darbo rezultatus.

Taigi, sutartyje numatyti darbai yra susiję su importuojamomis prekėmis, t. y. atliekami importuojamų prekių krovinio (tuščių talpų iÅ¡krovimas iÅ¡ automobilio ir pilnų talpų pakrovimas į automobilį) ir tvarkymo (talpų iÅ¡garinimas ir pripiltų talpų užplombavimas). Å ių paslaugų vertė į parduodamos prekės kainÄ Ä¯skaičiuota nebuvo ir už Å¡ias paslaugas pareiÅ¡kėja prekių pardavėjai privalėjo apmokėti atskirai. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, muitinės sprendimas bendrovės turėtas iÅ¡laidas įtraukti į deklaruotÄ sandorio vertę yra teisingas ir pagrįstas, o Komisija įvertinusi nurodytų darbų pobÅ«dį (talpų, skirtų pervežti ir laikyti giros raugÄ , iÅ¡garinimo, pakrovimo/iÅ¡krovimo, užplombavimo darbus) visiÅ¡kai pagrįstai sutiko su MD iÅ¡vada, kad ginčo darbai yra susiję su įmonės importuojamų prekių vežimu susijusiais krovimo ir tvarkymo darbais.Ä® teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 74).Skundas netenkintinas.Byloje ginčas kilo dėl Komisijos, MD ir KTM sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 9-17, 41-45, 47-54).Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė atliko pareiÅ¡kėjos Å«kinės komercinės veiklos, susijusios su nuo 2008-09-01 iki 2010-12-31 vykdytomis iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ ir vidaus vartojimÄ vienu metu muitinės procedÅ«romis, patikrinimÄ ir 2011-06-23 surašė Patikrinimo ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jai įregistravo 1 465 Lt importo muito, 5 820Lt PVM ir 1 695 Lt PVM delspinigių dydžio mokestinę nepriemokÄ bei paskirta minimalaus dydžio (741 Lt) bauda nuo muito ir PVM nepriemokos sumos (Komisijos byla, b. l.79-82).Bendrovė, nesutikdama su Ataskaita, su skundu kreipėsi į DepartamentÄ , kuris iÅ¡nagrinėjęs įmonės skundÄ skundžiamu patvirtino AtaskaitÄ (Komisijos byla, b. l. 29-31).PareiÅ¡kėja dėl Å¡io sprendimo su skundu kreipėsi į KomisijÄ , kuri Sprendimu patvirtino MD sprendimÄ (Komisijos byla, b. l. 189-197).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, KTM nusprendė muitinės deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-21) deklaruota sandorio verte laikyti sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytÄ vertę už importuotÄ prekę; pagal importuotų prekių masę proporcingai paskirstyti importuotoms prekėms tenkančias transportavimo iÅ¡laidas ir Å¡iomis iÅ¡laidomis patikslinti muitinės deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-07), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-14V Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-01), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-01), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-22), Nr. (duomenys neskelbtini) (2010-08-30), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-02-04), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-03-20), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-04-22), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-13) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-12) deklaruotas sandorio vertes, o muitinės deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-01), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-01) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-22) patikslinti sandorio vertes pridedant iÅ¡laidas už talpų valymÄ garu (Komisijos byla, b. l. 69-76).PareiÅ¡kėja iÅ¡ Å veicarijos įmonės „MMS AG MENBRANE SYSTEMS“ importavo aktyvuotos anglies filtrus.

Už importuotas prekes Å veicarijos firmai sumokėjo 660 EUR pagal Å¡ios firmos iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-11). Tačiau muitinio įforminimo metu deklaravo, kad sandorio vertė 481 EUR pagal pardavėjo iÅ¡raÅ¡ytÄ 2009-05-12 iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ be numerio. Todėl muitinė prekių muitinę vertę patikslino bÅ«tent pagal bendrovės pardavėjui sumokėtÄ 660 EUR sumÄ , t. y. pagal galutinę prekių vertę (Komisijos byla, b. l. 34, 35, 170). Teismas pažymi, kad ginčo atveju pareiÅ¡kėja neginčija, kad faktiÅ¡kai sumokėjo daugiau nei deklaravo, tačiau nesutinka su pačia muito verte (b. l. 33-39).

Taip pat byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja muitinės deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-07), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-14), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-01), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-01), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-22), Nr. (duomenys neskelbtini) (2010-08-30), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-02-04), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-03-20), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-04-22), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-13) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-06-12) prie deklaruotos importuojamų prekių sandorio vertės pridėdavo transportavimo iÅ¡laidas, nurodytas sÄ skaitose už prekių transportavimÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į KaunÄ .

Muitinė nustatė, kad transportavimo iÅ¡laidų paskirstymas už marÅ¡rutus Kaunas-Baltarusijos Respublika ir Baltarusijos Respublika-Kaunas yra neproporcingas pervežtam prekių svoriui, todėl prekių gabenimo iÅ¡laidas perskaičiavo, jas paskirstydama proporcingai pagal pervežtų prekių svorį (Komisijos byla, b. l. 72). Vežėjas UAB „Baltic Transline“ už prekių transportavimÄ marÅ¡rutu Kaunas-Gomelis-Kaunas pareiÅ¡kėjai pateikė dvi 2 sÄ skaitas: vienÄ 2 800 Lt – vykimo kryptimi Kaunas-Gomelis, kai buvo vežamos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pakrautos tuščios talpos giros ekstraktui supilti (jų svoris sudarė 960-1200 kg); antrÄ 1 650 Lt – vykimo kryptimi Gomelis-Kaunas, kai buvo vežamos tos pačios talpos, pripildytos giros ekstrakto (krovinio bruto svoris sudarė 20 530-22 898 kg).

UAB „Baltic Transline“ už prekių transportavimÄ marÅ¡rutu Kaunas-Mir-Kaunas analogiÅ¡kai pateikė dvi 2 sÄ skaitas: vienÄ 2 300-2 400 Lt – vykimo kryptimi Kaunas-Mir, buvo vežamos iÅ¡ pakrautos tuščios talpos giros ekstraktui supilti (jų svoris sudarė 1 125-1 200 kg); antrÄ 1 455-1 555 Lt – vykimo kryptimi Mir-Kaunas, kai buvo vežamos tos pačios talpos, pripildytos giros ekstrakto (krovinio bruto svoris sudarė 21 125-23 375 kg) (Komisijos byla, b. l. 87-169). PareiÅ¡kėjos su UAB „Baltic Transline“ 2008-12-12 sudarytos pervežimo sutarties 2 priedas tvirtina, kad bendrovė buvo įsipareigojusi už krovinių pervežimÄ marÅ¡rutu Kaunas-Gomelis-Kaunas vežėjui sumokti 4 450 Lt, o už marÅ¡rutÄ Kaunas-Mir-Kaunas – 3 800 Lt.

Priede taip pat nustatyta, kad už pervežimÄ marÅ¡rutu Kaunas-Gomelis vežėjui bus sumokama 3 000 Lt, o už pervežimÄ marÅ¡rutu Gomelis-Kaunas – 2 480 Lt (Komisijos byla, b. l. 54-59). Tačiau, teismas pabrėžia, kad sutartyje ir jos priede nenustatyta, kaip prekių transportavimo iÅ¡laidos yra paskirstomos (įvertinamos/nustatomos) atsižvelgiant į gabentų prekių svorį.IÅ¡ bylos duomenų matyti ir tai, kad Baltarusijos įmonei „Gomelskij likioro – vodočnyj zavod“, pagal Å¡ios įmonės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas (2009-05-28 ir 2009-05-28), pareiÅ¡kėja 2009-06-04 ir 2009-06-11 sumokėjo iÅ¡ viso 619, 20 JAV dolerių sumÄ už plastikinių konteinerių valymÄ garu, į kuriuos pilamas giros ekstraktas transportavimui.

Tačiau muitinio įforminimo metu sÄ skaitų įmonė nepateikė ir Å¡ių iÅ¡laidų nepridėjo prie minėtose muitinės deklaracijose deklaruotų prekių sandorio vertės. KTM nurodytas iÅ¡laidas (iÅ¡ viso 619, 20 JAV dolerius) pridėjo prie deklaracijose deklaruotų prekių sandorio vertės ir atitinkamai perskaičiavo mokėtinus mokesčius (muitÄ ir importo PVM) (Komisijos byla, b. l. 45-57). Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1992-10-12 Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksÄ (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) ir kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d., importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiÅ¡kai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduoda eksportui į Bendrijos muitų teritorijÄ , prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 str.

Jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 str., ji turi bÅ«ti nustatoma paeiliui taikant 30 str. 2 d. a, b, s ir d. punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį Å¡iÄ vertę įmanoma nustatyti (Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 1 d.). Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d. reglamentuojama, jeigu importuojamų prekių muitines vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 arba 30 str., ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 32 str. 1 d. (e) punkto (ii) papunkčiu nustatant muitinę vertė pagal 29 straipsnį, prie faktiÅ¡kai sumokėtos arba mokėtinos kainos pridedami su importuojamu prekių vežimu susiję krovimo ir tvarkymo privalomieji mokėjimai, o pagal Å¡io kodekso 32 str. 2 d., papildomos pinigų sumos prie faktiÅ¡kai sumokėtos arba mokėtinos kainos pridedamos tik remiantis objektyviais ir kiekybiÅ¡kai įvertinamais dokumentais.Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1199 patvirtintos Prekių sandorio vertės patikslinimo jų gabenimo, draudimo, krovimo bei tvarkymo iÅ¡laidomis instrukcijos 13 p. nustatyta, kad jeigu sÄ skaitoje faktÅ«roje ar kitame dokumente kartu nurodytos kelių rÅ«Å¡ių prekių gabenimo, pakrovimo, iÅ¡krovimo ir (arba) perkrovimo iÅ¡laidos, jos paskirstomos proporcingai pagal kiekvienos rÅ«Å¡ies prekių masę (iÅ¡skyrus atvejus, kai muitinei pateikiamas kitas objektyviais ir kiekybiÅ¡kai įvertinamais duomenimis pagrįstas Å¡ių iÅ¡laidų paskirstymas).Remiantis ABTÄ® 13 str. 1 d., vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.Teismas pažymi, kad LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad prekių muitinė vertė yra vienas iÅ¡ esminių elementų, nuo kurio priklauso taikomas muitas.

Taigi, viena iÅ¡ esminių sandorio vertės metodo taikymo sÄ lygų yra tai, jog bÅ«tina nustatyti faktiÅ¡kÄ už importuotas prekes sumokėtÄ ar mokėtinÄ kainÄ , t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (LVAT nutartis 2009-03-02 administracinėje byloje Nr. A-438-290-2009).Nurodytų teisės normų sisteminė analizė teismui suponuoja, kad apskaičiuojant muitinę vertę, sandorio vertė yra tik pagrindas muitinei vertei apskaičiuoti, prireikus sandorio vertė dar turi/gali bÅ«ti tikslinama draudimo, transportavimo, tarpininkavimo ir kitomis iÅ¡laidomis.

Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 3 d. (a) p., faktiÅ¡kai sumokėta arba mokėtina suma yra visi pirkėjo įvykdyti ar priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba, vykdant pardavėjo įsipareigojimus, trečiajam asmeniui, esančius importuotų pardavimo pirkėjui sÄ lyga. Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso Å¡alis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiÅ¡kiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTÄ® 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ).

ABTÄ® 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso Å¡alies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTÄ® 86 str. 2 d., priimdamas sprendimÄ , administracinis teismas įvertina iÅ¡tirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikÅ¡mės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginÄÄ yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kurie yra bÅ«tini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.Taigi, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, teismas sprendžia, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino tretysis suinteresuotas asmuo, atsakovas ir Komisija, nėra jokio teisinio pagrindo.

Kaip minėta, ginčo atveju pareiškėja neginčija, kad faktiškai sumokėjo daugiau nei deklaravo, bet nesutinka su pačia muitine verte. Ginčo atveju, teismas atkreipia dėmesį, kad būtent pagal Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, muitinė vertė ir yra faktiškai sumokėta suma. Kadangi sutartyje ir jos priede nebuvo nustatyta kaip prekių transportavimo išlaidos yra paskirstomos (įvertinamos/nustatomos) atsižvelgiant į gabentų prekių svorį, todėl, teismo nuomone, atsakovas turėjo teisę pats jas išskaidyti proporcingai.

Nors į BaltarusijÄ buvo vežama tuščia tara, tačiau pareiÅ¡kėja nurodė didesnę sumÄ nei prekes vežant atgal, nors vykdavo jau pakrautas krovinys. Taigi, pagrįstai buvo prieita prie iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo deklaruojamos iÅ¡laidos už prekių transportavimÄ yra neproporcingai paskirstytos atsižvelgiant į gabentų prekių svorį, t. y. už mažesnio svorio (19-20 kartų) prekių gabenimÄ deklaruojamos didesnės transportavimo iÅ¡laidos, nei už didesnio svorio prekių gabenimÄ .

Be kita ko, teismas vertina, kad taip pat pagrįstai prie krovinio buvo priskirtas ir talpų valymas garais, nes tai yra atliekama pakraunant/iÅ¡kraunant tarÄ . Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, teismas daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad skundžiamais sprendimais bendrovei apskaičiuoti mokėtini mokesčiai, delspinigiai ir bauda apskaičiuoti teisėtai. Jokių esminių procedÅ«rinių pažeidimų nagrinėjant ginÄÄ teismas nenustatė. PareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių prejudicinę reikÅ¡mę raÅ¡ytinių įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas faktines aplinkybes.Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Komisija, MD ir KTM teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, pagal ABTÄ® 89 str. nuostatas, naikinti Å¡ių sprendimų, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,                                                                 n u s p r e n d ė:    pareiÅ¡kėjos UAB „Volfas Engelman“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                    Liuda Arlauskienė                                                                                                                  Â