805d2ea8-b368-4e7e-bd63-8af07dc22dbf · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A–14/2010                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                   1.2.14.6.;1.2.23.2.;1.2.23.4.;2.4.6.3.3.  (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Rūtos Mickevičienės, sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui ir Žygimantui Rutkauskui,nuteistiesiems E. K. ir M.

Å .,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. K. ir M. Å . apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį ir nuteistas:pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams,pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams,pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį laisvės atėmimu aÅ¡tuoneriems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aÅ¡tuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laikÄ Ä¯skaitant laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikÄ â€“ laikotarpį nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d., kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliekant nepakeistÄ .M.

Š. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį ir nuteistas;pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams,pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams,pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir M.

Å . paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aÅ¡tuoneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laikÄ Ä¯skaitant laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikÄ â€“ laikotarpį nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d., kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliekant nepakeistÄ . Tuo pačiu nuosprendžiu E. K. ir M.

Å . iÅ¡teisinti pagal BK 148 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau Å¡ioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : E. K. ir M. Å . nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio pabaigos iki 2009 m.  sausio 5 d. (nenustatytomis dienomis), telefonu ir susitikimų įvairiose Panevėžio vietose metu grasindami nepilnamečiui M.

P. panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtÄ bei panaudodami kitokiÄ psichinę prievartÄ â€“ pasinaudodami nepilnamečio asmens pažeidžiamumu įtikindami jį jaustis skolingu už jam perduotas platinti narkotines medžiagas, neturėdami teisėto pagrindo užmaskuotai, t.y. reikalaudami atsiskaityti už parduotas narkotines medžiagas, vertė M. P. jų naudai perduoti savo turtÄ â€“ pinigus, kurių suma kito nuo 100 iki 460 litų, ir 2009 m. sausio 5 d. apie 18.35 val. prie prekybos centro „Norfa“, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , jie paėmė dalį reikalaujamų pinigų – 300 litų.Be to, E. K. ir M.

Å . nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iÅ¡ nenustatyto asmens, turėdami tikslÄ platinti, neteisėtai įgijo 9,042 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kuriÄ 2009 m. sausio 5 d. nuo nenustatytos valandos iki 18.30 val. gabeno automobiliu „Audi“ A4, v. n. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ nenustatytos vietos iki prekybos centro „Norfa“, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kur apie 18.35 val. pasikėsino Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ platinti nepilnamečiui asmeniui M.

P., tačiau Å¡io nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, t.y. perdavė narkotinę medžiagÄ M. P., kuris veikė kaip nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų dalyvis ir kurio veiksmai buvo kontroliuojami teisėsaugos pareigÅ«nų.Nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, ir Å¡ioje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nuteistojo nuomone, jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Apeliantas nurodo, kad, remiantis baudžiamosios teisės doktrina bei teismų praktika, apibrėžiant turto, kaip pagrobimo dalyko, sampratÄ , turtas – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai (pvz., namų apyvokos daiktai, transporto ir gamybos priemonės, asmeniniai daiktai taip pat pinigai ir vertybiniai popieriai). Daiktais, nesančiais turto pagrobimo dalyku, t.y. neatitinkančiais ekonominės vertės požymio, pripažįstami daiktai, uždrausti civilinėje apyvartoje ir turintys nelegaliÄ vertę, kaip pavyzdžiui, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nenaudojamos medicinoje.

Apelianto manymu, remiantis Å¡ia turto samprata, kuri taikytina ir turto prievartavimo sudėčiai, jo veika – neteisėtas nukentėjusiojo asmens – M. P. vertimas nuteistojo naudai atlikti turtinio pobÅ«džio veiksmus – parduoti narkotikus ir grÄ Å¾inti pinigus už juos, nėra nusikalstama, nes Å¡io nusikaltimo dalykas – turtas (narkotikai) yra uždraustas civilinėje apyvartoje ir turi nelegaliÄ vertę. Dėl to toks turtas turi bÅ«ti pripažintas neatitinkančiu minėto nusikaltimo sudėtyje numatyto turto sampratos.Apeliantas nurodo, kad jam inkriminuojama, jog BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė panaudodamas psichinę prievartÄ , t.y. grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ bei kitokiÄ psichinę prievartÄ .

Pagal teismų praktikÄ bei baudžiamosios teisės teorijÄ , grasinimo turinys (kaip ir jo tikrumas) nustatomas remiantis kaltininko tyčios turiniu. Grasinimo turinys atitinka prasmę, kuriÄ suteikė grasinantysis, kokių pasekmių baimę jis tikėjosi sukelti, o ne remiantis subjektyviu nukentėjusiojo manymu. Nuteistasis teigia nerealizavęs jokių grasinimų nukentėjusiojo atžvilgiu bei nereikalavęs jo turto, todėl mano esÄ s nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas dėl turto prievartavimo.Be to, nuteistasis nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ BK 261 straipsnyje, rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, gauta panaudojant nusikalstamos veikos imitacijos modelį, kurio metu, jis neva perdavė narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes nepilnamečiam asmeniui.

Nukentėjusiuoju buvo pripažintas vienas asmuo – M. P.. Remiantis šio straipsnio dispozicija, aiškinant jos prasmę lingvistiniu (gramatiniu) požiūriu, minėtas nusikaltimas gali būti padaromas tik keliems nepilnamečiams išplatinus narkotines ar psichotropines medžiagas. Narkotinės medžiagos platinimas vienam nepilnamečiui asmeniui neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 261 straipsnį.Apeliantas nesutinka ir su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad jo turėtos narkotinės medžiagos buvo skirtos asmeniniam naudojimui, todėl teismas nepagrįstai ir neteisingai bei galimai šališkai įvertino baudžiamosios bylos duomenis, pripažindamas juos kaltės įrodymais.Nuteistasis M.

Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba nuosprendį pakeisti iÅ¡teisinant jį pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 261 straipsnį, bei suÅ¡velninant jam paskirtÄ bausmę.Apelianto nuomone, Panevėžio apygardos teismo nuosprendis jo atžvilgiu yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jame padarytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Teismo iÅ¡vados padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytas faktinių duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo taisykles.

Be to, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.M. Å . teigia nepadaręs nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas. Apeliantas nurodo, kad jo kaltė dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų yra grindžiama tik akivaizdžiai su policijos pareigÅ«nais bendradarbiavusių asmenų, pastoviai vartojusių narkotines medžiagas, t.y. M. P., K. D., M. K. ir A. B. parodymais, tačiau Å¡ie duomenys nėra patikimi. Jokie objektyvÅ«s duomenys M. Å . sÄ sajų su narkotinėmis medžiagomis, neteisėtu disponavimu jomis nepatvirtina.

Pas apeliantÄ nerasta narkotinių medžiagų, jo pėdsakų neaptikta ant surastų narkotinių medžiagų pakuotės, nenustatyti M. Å . kontaktai su parodymus apie jo menamÄ nusikalstamÄ veikÄ davusiais asmenimis. Be to iki sulaikymo tyrėjai neturėjo jokios operatyvinės informacijos apie M. Å . nusikalstamÄ veikÄ â€“ neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. P., K. D., M. K. ir A. B. darė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ â€“ tyčinį sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ â€“ platino narkotines medžiagas.

Dėl šios priežasties jie negalėjo būti apklausiami liudytojais, nes tokiu atveju būtų verčiami duoti parodymus ir prieš save. Apeliantas pažymi, kad pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymus, atliktų procesinių veiksmų – apklausų – metu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais, nes įrodymais baudžiamajame procese laikomi tik įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtai gauti duomenys (BK 20 str. 1 d., 4 d.). Be to, apklausų metu minėti asmenys nenurodė tiesiogiai M.

Å ., kaip nusikalstamas veikas su jais ir prieÅ¡ juos padariusio asmens ir neatpažino jo iÅ¡ pateiktų kartotekų. Apeliantas pažymi, kad buvo įtrauktas į tÄ pačiÄ kategorijÄ asmenų, kaip ir nuteistasis E. K., kurį minėti liudytojai iÅ¡ jiems pateiktų kartotekų atpažino, todėl jei M. Å . bÅ«tų intensyviai bendravęs su M. P., K. D., M. K. ir A. B., tai bent vienas tikrai bÅ«tų jį atpažinęs. Nuteistasis M. Å . nurodo, jog minėti asmenys iÅ¡ fotonuotraukų jį atpažino tada, kai Å¡is jau buvo suimtas ir galimai siekiant pateisinti apelianto suėmimÄ .

M. Š. manymu, įtakoti nuo tyrėjų visiškai priklausomus asmenis, t.y. narkomanus, kurie pagal bylos aplinkybes patys turėjo būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tyrėjams nebuvo sudėtinga.Apeliantas nurodo, kad M. P., K. D., M. K. ir A. B. davė nuoseklius parodymus apie tai, kad ne nuteistieji, o jie patys buvo prekybos narkotinėmis medžiagomis iniciatoriais, patys ieškojo asmenų, iš kurių galėtų gauti pardavimui narkotinių medžiagų (jomis prekiaudami siekė užsidirbti). Teisme M.

P., K. D., M. K. ir A. B. pripažino, kad niekas neįtakojo jų apsisprendimo nutraukti pradėtÄ prekybÄ narkotinėmis medžiagomis ar jÄ tęsti, t.y. jie galėjo bet kada nutraukti prekybÄ , o kai kurie taip ir buvo pasielgę, tačiau po kurio laiko vėl inicijavo prekybÄ narkotinėmis medžiagomis. Kadangi minėti asmenys patys suvartojo nemaÅ¾Ä kiekį pardavimui gautos medžiagos, susidarius įsiskolinimui nusprendė kreiptis į policijÄ , kad nereikėtų įsiskolinimo grÄ Å¾inti.Be to, apeliantas nurodo, kad jo kaltė dėl nusikalstamų veikų iÅ¡ dalies grindžiama ir nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų (toliau – NVIV) pagalba gautais duomenimis.

Vykdant operatyvinius veiksmus tyrėjai NVIV dalyviu pasirinko M. P.. Nors byloje yra Panevėžio apskrities Priklausomybių ligų centro raÅ¡tas, kad atlikus narkotikų testÄ M. P., jo organizme narkotinių medžiagų nerasta, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡is asmuo vienintelis nebuvo pasiųstas medicininei apžiÅ«rai apsvaigimui nustatyti ir jo bÅ«sena kreipimosi į tyrėjus metu ir dalyvavimo NVIV metu tirta nebuvo. M. Å . nuomone, M. P. operatyvinius veiksmus galimai atliko bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotikų, o tai kelia abejonių Å¡io operatyvinio veiksmo metu gautų duomenų leistinumu ir patikimumu.

Apelianto manymu, tyrėjai privalėjo patikrinti asmens, kuris parodė vartojantis narkotines medžiagas, bÅ«senÄ prieÅ¡ įtraukdami šį asmenį į operatyvinių veiksmų atlikimÄ . Be to, NVIV pagalba gauti duomenys, be anksčiau paminėtų liudytojų parodymų, M. Å . dalyvavimo nusikalstamose veikose nepatvirtina.Nuteistasis M. Å . nurodo, kad teismas, motyvuodamas tuo, jog Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartÄ , todėl sandoriai su Å¡iomis medžiagomis yra neteisėti, padarė iÅ¡vadÄ , kad ir reikalavimas vykdyti prievolę pagal neteisėtÄ sandorį yra neteisėtas, todėl kaltinamųjų veika, t.y. grasinimas M.

P. panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtÄ reikalaujant atsiskaityti už parduotas narkotines medžiagas, visiÅ¡kai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalies sudėtį. Apelianto teigimu, iÅ¡ M. P. nebuvo reikalaujama jo teisėtai įgyto turto. PrieÅ¡ingai, buvo reikalaujama jo nusikalstamu bÅ«du gauto turto dalies, o nusikalstamai įgytų lėšų dalies reikalavimas negali bÅ«ti prilyginamas svetimo turto prievartavimui, nes neteisėtai gautas turtas negali bÅ«ti laikomas to asmens, pas kurį jis yra, turtu.Apelianto nuomone, teismas jo atžvilgiu nepagrįstai pritaikė ir BK 261 straipsnį.

Pagal Å¡io straipsnio dispozicijÄ ir aiÅ¡kinant jos prasmę lingvistiniu (gramatiniu) požiÅ«riu, minėtas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas iÅ¡platinus narkotines ar psichotropines medžiagas ne vienam, bet keliems nepilnamečiams. Teismo pripažinta įrodyta M. Å . veika, t.y. narkotinės medžiagos platinimas vienam nepilnamečiui asmeniui, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 261 straipsnį. Nuteistojo nuomone, Å¡ioje dalyje baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai.Be to, M.

Å . nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo apelianto tyčiÄ platinti narkotinę medžiagÄ bÅ«tent nepilnamečiui. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, M. Å . su M. P. artimi nebuvo, nebuvo matęs nukentėjusiojo dokumentų, nežinojo jo anketinių duomenų. Apie tai, kad jis yra informavęs apie savo amžių, M. P. parodė ne iÅ¡ karto, jo parodymai dėl Å¡ios aplinkybės nebuvo nuoseklÅ«s. Nei vienas kitas asmuo neparodė, kad apeliantas bÅ«tų klausęs apie M. P. amžių. IÅ¡ M. P. iÅ¡vaizdos nesimatė, kad jis yra nepilnametis, nes savo iÅ¡vaizda jis atrodė pakankamai subrendęs, kÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, jog M.

P. biologinis amžius yra apie 17 – 19 metų. Aplinkybė, kad nuteistiesiems neva buvo žinoma mokykla, kurioje mokosi M. P., neduoda pagrindo manyti, kad jis nepilnametis, nes bendrojo lavinimo mokyklÄ baigia ne nepilnamečiai, o 19 metų sulaukę asmenys.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus juose iÅ¡dėstytais motyvais, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.Nuteistųjų E. K. ir M. Å . apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ( BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p. ).Apeliantai E. K. ir M.

Å . praÅ¡o juos iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimo pagal LR BK 181 str.  1 d. - dėl M. P. turto prievartavimo. Kadangi praÅ¡ymÄ apeliantai grindžia iÅ¡ esmės vienodais argumentais, kolegija atsako į juos kartu. Abu nuteistieji neigė savo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 181 str. 1 d., nurodydami, kad narkotinės medžiagos yra uždraustos civilinėje apyvartoje, todėl už juos gauti pinigai negali bÅ«ti laikomi nukentėjusiajam priklausančiu turtu. Taip pat E. K. ir M. Å . neigia panaudoję grasinimus ar psichinę prievartÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡ioje dalyje rėmėsi M.

P. subjektyviu manymu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų veiksmus nukentėjusiojo M. P. atžvilgiu kvalifikavo kaip turto prievartavimÄ , nes pastarieji atvirai reikalavo perduoti turtÄ â€“ pinigus – grasindami panaudoti fizinį smurtÄ . Byloje nustatyta, kad E. K. ir M. Å . per M. P. ir kitus asmenis – K. D., M. K., A. B. – realizuodavo narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis. Narkotikai buvo realizuojami pagal tÄ pačiÄ schemÄ â€“ kiekvienas iÅ¡ paminėtų asmenų gaudavo po 10 g kanapių ir jų dalių, Å¡ias narkotines medžiagas jie privalėjo parduoti ir atiduoti kaltinamiesiems po 300 litų.

M. P., K. D., M. K. ir A. B. iÅ¡ esmės davė vienodus parodymus, kad su E. K. ir M. Å . jie susitikdavo tam tikrose jų nustatytose vietose, bendraudavo SMS žinutėmis, vadindami juos „Tadu“ ir „Mariumi“, taip pat jų parodymai sutampa dėl perduodamų narkotinių medžiagų kiekių ir mokėtinos E. K. ir M. Å . pinigų sumos. Ta aplinkybė, kad abu apeliantai padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatyta ir kitais byloje surinktais ir teismo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais,    kurie buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka. „Audi A4“ markės automobilyje, kurį sulaikymo metu vairavo M.

Å ., buvo rasti ir paimti trys mobilaus ryÅ¡io telefonai ir nustatyta, kad iÅ¡ telefono, kurio abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008-11-11 iki 2009-01-05 buvo intensyviai bendraujama su M. P., M. K., K. D., A. B., telefono adresų knygoje įvesti minėtiems asmenims priklausančių MRT numeriai.M. Å . apeliaciniame skunde tvirtina, kad M. P., K. D., M. K. ir A. B. apklausų metu nenurodė jo, kaip nusikalstamas veikas padariusio asmens ir neatpažino jo iÅ¡ fotonuotraukų. Atpažinimas buvo atliktas tik 2009 01 29 d. tik dėl to, kad pateisinti jo suėmimÄ .

Su šiais skundo teiginiais galima sutikti tik iš dalies – dėl parodymo atpažinti K. D.. Pirma, parodymų atpažinti iš fotonuotraukų metu surinktų duomenų teismas nevertino kaip išimtinai E. K. ir M. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų, nes jų kaltė padarius nusikalstamas veikas pilnai, objektyviai ir visapusiškai įrodyta kitais byloje ištirtais įrodymais, dėl kurių vertinimo kolegija pasisako šioje nutartyje. Antra, M. P. nebuvo pateiktos atpažinimui E. K. ir M. Š. nuotraukos iš kartotekų, juos M.

P. atpažino 2009-01-05 d. atlikto parodymo atpažinti iÅ¡ fotonuotraukų metu, tas pačias aplinkybes jis patvirtino 2009 01 07 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu, kurioje dalyvavo ir abu apeliantai. IÅ¡ fotonuotraukų M. Å . atpažino ir A. B.. Tik K. D. 2009 01 29 buvo pateikti atpažinti asmenys pagal fotolentelę, po 2009 01 07 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kurioje dalyvavo ir abu įtariamieji.   Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Panevėžio apskrities VPK ONTB pradėtas gavus nepilnamečių atstovų R.

D., R. P., A. K. bei pilnamečio A. B. pareiÅ¡kimus apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 181 str. 1 d. 2009-03-10 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ K. D., M. P., M. K. ir A. B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str., padarymo, nes nebuvo nustatyta pakankamai faktinių duomenų, kad jų įgytos iÅ¡ E. K. ir M. Å . medžiagos yra tikrai narkotinės ir kokie jų kiekiai. Ta aplinkybė, kad M. P. perdavė reikalaujamus 300 Lt. ir gavo 10 g kanapių ir jų dalių iÅ¡ E. K. ir M.

Å ., buvo nustatyta tik 2009 01 05 atlikus NVIV ir sulaikius įtariamus narkotikų platinimu asmenis. Tokiu bÅ«du, praneÅ¡ti M. P. apie įtarimÄ , padarius nusikalstamÄ veikÄ , nebuvo įstatyminio pagrindo, jis pripažintas nukentėjusiuoju dėl jam priklausančio turto prievartavimo. Byloje nėra duomenų, kad M. P., K. D., M. K. ir A. B. buvo verčiami duoti parodymus prieÅ¡ save ir tokie duomenys gauti pažeidžiant LR BPK 20 str. 1 d. ir 4 d. reikalavimus. Liudytojams buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jų teisės ir pareigos, numatytos LR BPK 81-83 straipsniuose. Turto prievartavimas baudžiamosios teisės teorijoje suprantamas kaip neteisėtas reikalavimas grasinant perduoti turtÄ , teisę į turtÄ arba padaryti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus.

Nukentėjusysis M. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad didesnę dalį kaltinamųjų jam perduotos „žolės“ surÅ«kydavo pats, todėl nebepakakdavo pinigų atsiskaityti už parduotas narkotines medžiagas. PrieÅ¡ Naujuosius 2009 metus E. K. ir M. Å . jį pradėjo rimtai spausti grÄ Å¾inti susidariusiÄ skolÄ , grasino. Kolegija sprendžia, kad grasinimai M. P. buvo realÅ«s, o ne tik nepilnamečio nukentėjusiojo subjektyvus manymas, nes jis žinojo, kad už skolų negrÄ Å¾inimÄ E. K. bei M.

Å . buvo panaudoję fizinį smurtÄ prieÅ¡ K. D.. Å iÄ aplinkybę teisme parodė ir liudytojas K. D., jo motina R. D.. BÅ«tina pažymėti, kad M. P. buvo nepilnametis, labiau pažeidžiamas nei pilnametis asmuo, jis pripažino, kad kaltinamųjų bijodavo, nes pastarieji buvo už jį vyresni amžiumi. Esant Å¡ioms aplinkybėms, M. P. turėjo pagrindo bijoti, kad neatidavus pinigų, prieÅ¡ jį galėjo bÅ«ti pavartotas fizinis smurtas. Vertimas grÄ Å¾inti skolÄ ir įtikinėjimai jaustis skolingu, pagrįstai pripažinti psichologinės prievartos naudojimu prieÅ¡ nepilnametį M.

P.. Å i iÅ¡vada daroma įvertinus M. P. parodymus, kuriais netikėti nėra objektyvaus pagrindo. M. P. parodė, kad ieÅ¡kojo iÅ¡eities iÅ¡ susidariusios padėties, nuo rugpjūčio mėnesio pabaigos jautė įtampÄ , galvojo skolÄ padengti iÅ¡ savo pelno dalies, o į teisėsaugos organus kreipėsi baimindamasis, kad neatidavus E. K. ir M. Å . pinigų, jis gali bÅ«ti sumuÅ¡tas. Byloje nėra duomenų, kad 2009 m. sausio 05 d. M. P. bÅ«tų vartojęs narkotines medžiagas ir nuo jų bÅ«tų apsvaigęs. Pats nukentėjusysis tokio fakto neįrodė, be to jis Priklausomybių ligų centre buvo patikrintas ir jo organizme narkotinių medžiagų nebuvo rasta.

Kaip nustatyta byloje, tikslu atskleisti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisėsaugos pareigÅ«nai M. P. pagalba imitavo nusikalstamos veikos veiksmus. PrieÅ¡ tai M. P. kreipėsi į policijÄ , kur gavo 300 litų, kuriuos turėjo perduoti E. K. ir M. Å ., bei garso įraÅ¡ymo aparatÅ«rÄ . PareigÅ«nai R. L. ir A. M., kurie byloje buvo apklausti liudytojais nepatvirtino, kad M. P. bÅ«tų apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nes leido jam dalyvauti imituojant nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sandoriai su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra neteisėti, todėl ir reikalavimas vykdyti prievolę pagal neteisėtÄ sandorį yra neteisėtas.

Dėl to, E. K. ir M. Å . reikalavimai patenkinti turtines pretenzijas, nėra atsiradusios LR CK 4 straipsnyje numatytais pagrindais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantai nesilaikydami įstatymu nustatytos tvarkos vykdė pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo tariamÄ teisę. Negalima sutikti ir su M. Å . skundo argumentais, kad buvo reikalaujama neteisėtu bÅ«du įgyto turto. E. K. ir M. Å . nebuvo svarbu ar M. P. realizuodavo jų įduotas narkotines medžiagas. Jie įduodavo platinimui narkotinę medžiagÄ ir nustatytu laiku reikalaudavo pinigų sumos, kuriÄ M.

P. privalėjo atiduoti. Byloje nustatyta, kad M. P. dalį gautos narkotinės medžiagos suvartodavo savo reikmėms, todėl atlyginti bent dalį skolos jis turėdavo iš kitų, teisėtai gautų lėšų. Apeliantai kelia abejones dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, t.y. nuo kada iki kada ši veika buvo padaryta. Tai ypač aktualu M. Š. atžvilgiu, kadangi 2009 m. lapkričio 14 d. baigėsi anksčiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas, todėl pagrįstai kyla klausimas ar reikėjo subendrinant bausmes taikyti LR BK 64 straipsnį.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas konstatavo, kad E. K. ir M. Å . laikotarpyje nuo 2008 metų rugpjūčio pabaigos iki 2009 m. sausio 5 dienos, nenustatytomis dienomis, telefonu ir susitikimų įvairiose Panevėžio vietose metu, grasindami nepilnamečiui M. P. panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtÄ bei panaudodami psichinę prievartÄ â€“ įtikindami jį jaustis skolingu už jam perduotas narkotines medžiagas, vertė M. P. jų naudai perduoti pinigus, kurių suma kito nuo 100 iki 460 litų.

Turto prievartavimas, numatytas LR BK 181 straipsnio 1 dalyje, yra formalios sudėties nusikaltimas. Jis laikomas baigtu nuo to momento, kai grasinant, Å¡antažuojant ar panaudojant kitokiÄ prievartÄ , pateikiamas reikalavimas perduoti turtÄ , teisę į turtÄ arba atlikti konkrečius turtinio pobÅ«džio veiksmus ar nuo jų susilaikyti. M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir Å¡iuos parodymus jis patvirtino teisiamajame posėdyje, kad iki 2008 m. rugpjūčio pabaigos už iÅ¡platintus narkotikus laiku atiduodavo pinigus E. K. ir E. Å ..

Rugpjūčio mėnesio pabaigoje jis nusprendė atsisakyti platinti narkotines medžiagas, tačiau susitikimų su apeliantais metu, pastarieji vis tiek jam įduodavo pakelį su narkotinėmis medžiagomis, kurias jis privalėjo iÅ¡platinti ir pinigus atiduoti E. K. ir M. Å .. Turto prievartavimas baudžiamojoje teisėje suprantamas kaip atviras ar užmaskuotas vertimas kito asmens perduoti turtÄ , grasinant panaudoti fizinį smurtÄ ar naudojant kitokiÄ psichologinę prievartÄ . Vertinant M. P. parodymus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius kaltininkų veiksmus vertino kaip psichologinį spaudimÄ M.

P. visÄ laikÄ jaustis skolingu. Be to, vieno iÅ¡ susitikimų metu E. K. ar M. Å . ranka sudavė M. P. per sprandÄ , t.y. realiai pagrasino naudoti fizinį smurtÄ ir liepė M. P. „greičiau suktis“. Remiantis iÅ¡dėstytu, yra pagrindo spręsti, kad reikalavimas M. P. perduoti savo turtÄ tęsėsi nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2009 m. sausio 05 dienos, kai nepakęsdamas tolesnio jam daromo psichologinio spaudimo, nukentėjusysis kreipėsi į teisėsaugos pareigÅ«nus, dalyvavo atliekant veiksmus, imituojančius nusikalstamÄ veikÄ , po E. K. ir M.

Å . buvo sulaikyti. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo E. K. ir M. Å . veikÄ pagal LR BK 181 str. 1 d. ir pagrįstai taikė BK bendrosios dalies normas, iÅ¡ dalies sudėdamas Å¡iuo bei ankstesniu nuosprendžiu M. Å . paskirtÄ sias bausmes. Apeliantai E. K. ir M. Å . skunduose tvirtina, kad jų veika pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 261 str. kvalifikuota nepagrįstai, kadangi jie nežinojo M. P. amžiaus. AiÅ¡kinant LR BK 261 straipsnio dispozicijoje apraÅ¡ytÄ nusikalstamÄ veikÄ lingvistine prasme, baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, kai narkotinės medžiagos platinamos ne vienam, o bent keliems nepilnamečiams.

Å ie skundų argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Nukentėjusysis nepilnametis M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad E. K. ir M. Å . žinojo jo amžių, kadangi jie patys domėjosi kurioje klasėje jis mokosi ir kada yra jo gimtadienis. M. P. jiems yra nurodęs, kad jam yra Å¡eÅ¡iolika metų. Nėra objektyvaus pagrindo netikėti Å¡iais M. P. parodymais, nes juos patvirtina ir kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai. Byloje nustatyta, kad M. P. su E. K. ir M. Å . bendravo ilgÄ laiko tarpÄ â€“ nuo 2008 m. vidurio, palaikydavo pastovius kontaktus ir vieni kitus gerai pažinojo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu apeliantai specialiai narkotikų platinimui rinkdavosi pilnametystės nesulaukusius asmenis, nes K. D. ir M. K. taip pat yra nepilnamečiai. Tikslu nustatyti biologinį M. P. amžių, byloje buvo atliktas tyrimas ir specialistas išvadoje konstatavo, kad tyrimo atlikimo dienai   ( 2009-03-13 ) M. P. biologinis amžius yra 17-19 metų ir tai neprieštarauja jo dokumentiniam amžiui – 16 metų ir 11 mėnesių. LR BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas platino narkotines ir psichotropines medžiagas nepilnamečiams.

Ä®statymų leidėjas nustatydamas atsakomybę už narkotinių medžiagų platinimÄ , iÅ¡skyrė nepilnamečius, kaip labiau pažeidžiamus asmenis, kas daro veikÄ pavojingesne, nei LR BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, už kurios padarymÄ atsako pilnamečiai asmenys bendra tvarka. Apeliantai savo skunduose nepakankamai nuosekliai aiÅ¡kino įstatymo turinį lingvistiniu bÅ«du. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtÄ BK straipsnį atsiranda nepriklausomai nuo to, ar narkotinės medžiagos buvo platinamos vienam ar keliems nepilnamečiams, nes straipsnio dispozicijoje yra apibrėžta tam tikra grupė asmenų.

Å iÄ teisės normÄ bÅ«tina aiÅ¡kintis ir loginiu bÅ«du, nes tuo atveju, jei įstatymų leidėjas bÅ«tų numatęs atsakomybę už narkotikų platinimÄ vienam nepilnamečiui, o kaltininkas juos platintų keliems, tai pagal įstatymo aiÅ¡kinimÄ , jis negalėtų bÅ«ti patraukiamas atsakomybėn. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo E. K. ir M. Å . veikÄ pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 261 straipsnį. Apeliantai praÅ¡o juos iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimo pagal LR BK 260 str. 1 d., kadangi narkotinių medžiagų platinti neturėjo tikslo, tas medžiagas buvo įgiję ir laikė asmeniniam naudojimui.

Å ioje dalyje teismas nuteistųjų veikÄ kvalifikavo teisingai pagal LR BK 260 str. 1 d., tačiau nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, todėl jis turi bÅ«ti keičiamas ( LR BPK 328 str. 3 p. ). Pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti, arba pardavė ar kitaip platino ( LR 2004 m. liepos 05 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galioja nuo 2004 m liepos 13 d.).

Kiekviena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų atitinka iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kÄ Â nusikaltimo sudėtį ir bet kurios iÅ¡ jų padarymas gali bÅ«ti pakankamas pagrindas kaltininkÄ bausti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų.

Tokia teismų praktika buvo suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje iÅ¡nagrinėtoje kasacinėje byloje Nr. 2K-P-218-2009. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. K. ir M. Å ., veikdami bendrininkų grupe, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iÅ¡ nenustatyto asmens, turėdami tikslÄ platinti, neteisėtai įgijo 9,042 gramo narkotinės medžiagos – kanapių ( ir jų dalių ), kuriÄ 2009-01-05 nuo nenustatytos valandos iki 18 val. 30 min. gabeno automobiliu „Audi A4“ iki vietos, kur jÄ pasikėsino perduoti nepilnamečiui asmeniui M.

P.. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo ( ar asmenys, kaip nagrinėjamoje byloje ), gauna narkotinių medžiagų. Tai gali bÅ«ti pirkimas, mainai, pasisavinimas, dovanos gavimas ir kt. IÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad kanapių ( ir jų dalių ) įgijimas kaltininkų pripažįstamas nustatytu, tačiau Å¡i veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Nenustatyta kuriuo laiku, kurioje vietoje ir kokiu bÅ«du E. K. ir M. Å . įgijo kanapių ir jų dalių, nežinoma ar Å¡ios narkotinės medžiagos visÄ laikÄ iki pasikėsinimo jas perduoti buvo kaltininkų žinioje. Veikos aplinkybės dėl narkotinių medžiagų įgijimo nuosprendyje apraÅ¡ytos tiek, kiek nustatytos bylos duomenimis. Narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių – įgijimo faktas tiesiog preziumuojamas jų gabenimo automobilyje faktu – jei gabeno, reiÅ¡kia turėjo ir įgyti.

Å i teismo iÅ¡vadų dalis yra paremta tik prielaidomis, ji nėra grindžiama neginčijamais įrodymais, todėl teiginiai, kad E. K. ir M. Å . įgijo narkotinę medžiagÄ yra Å¡alintini iÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 05 d. nuosprendžio. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl kaltinimo dalies - narkotinių medžiagų gabenimo automobiliu, tikslu jÄ platinti – iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais bÅ«dais gautus duomenis.

Nukentėjusysis M. P. iÅ¡samiai parodė, kad dėl 2009-01-05 dienos susitikimo su E. K. ir M. Å ., tikslu atiduoti reikalaujamÄ skolÄ , susitarė SMS žinutėmis, susitiko su jais prie „Norfos“ parduotuvės, stebimas policijos pareigÅ«nų. M. P. taip pat parodė, kad perdavė apeliantams reikalaujamų pinigų dalį – 300 Lt. ir iÅ¡ jų vėl gavo 10 g „žolės“. Teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡tirta kompaktinė plokÅ¡telė su vaizdo įraÅ¡u, kurioje užfiksuotas nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų dalyvio M.

P. susitikimas su E. K. bei M. Å ., kurių metu jiems buvo perduoti atitinkamo nominalo pažymėti pinigų banknotai, o M. P. gavo narkotinę medžiagÄ . Buvo įvertinta tai, kad pagal specialisto iÅ¡vadÄ , vaizdo kompaktinėje plokÅ¡telėje garso signalas užsifiksavo silpnai dėl aplinkos triukÅ¡mo, tačiau iÅ¡skirta pasakyta frazė – „šimtas Å¡em paskui“. Kolegija sutinka su teismo vertinimu, kad Å¡i frazė buvo pasakyta vieno iÅ¡ apeliantų, kadangi M. P. turėjo jiems perduoti 460 lt., perdavė 300 Lt., todėl dar turėjo perduoti 160 Lt.

Teismas motyvuotai paneigė E. K. versijÄ , kad M. P. jam buvo skolingas 300 LT. už telefonÄ , nes pas jį asmens kratos metu buvo rasta ir paimta 1016 Lt. Pas M. P. buvo iÅ¡imtas apeliantų perduotas maiÅ¡elis su žalsvos spalvos medžiaga, kuri, kaip nustatyta specialisto, yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys. Å ios nustatytos bylos aplinkybės kategoriÅ¡kai paneigia E. K. ir M. Å . tvirtinimus, kad jie neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų.            Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , E. K. ir M.

Å . paliekama nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 1 d. paskirta bausmė. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad teismas E. K. ir M. Å . pagal LR BK 260 str. 1 d. paskyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri atitinka Å¡io straipsnio dalies sankcijoje nustatytÄ bausmės vidurkį. Dėl to, net ir susiaurinus apeliantams inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies           3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a :

                          Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį dėl E. K. ir M. Å . nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtÄ , turint tikslÄ platinti 9,042 gramo narkotinės medžiagos – kanapių ( ir jų dalių ) įgijimÄ ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iÅ¡ nenustatyto asmens.            KitÄ Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                            Linas Žukauskas Teisėjai                                                                                 Albinas Bielskis                                                                          RÅ«ta Mickevičienė             Â