2020-05-27 Nr. AB-10863-3-62-3-00938-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1085-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00938-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, atsakovo atstovas), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2017 m. spalio 17 d. laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN atliko netinkamomis sąlygomis – bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose trūko gyvenamojo ploto, 15, 16 būriuose buvo įrengti 4 pisuarai, 6 klozetai, 12 praustuvių, kuriais naudojosi 160 nuteistųjų. Pareiškėjo teigimu, 16 būrio pastato stogas buvo iš šiferio, kuriame buvo sveikatai pavojingos medžiagos – asbesto. Be to, gyvenamosiose patalpose buvo pilna blakių, tarakonų. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Pravieniškių PN nurodė, kad minimali gyvenamųjų patalpų ploto norma nebuvo pažeista. Pravieniškių PN 2 būryje įrengtos 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 1 dušo sietelis, 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 būryje – 8 praustuvės, 2 kranai kojoms plauti, 5 unitazai, 3 pisuarai, 15–16 būriuose – 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 6 unitazai, 4 pisuarai, 18 būryje – 4 praustuvės, 4 dušo galvutės, 7 klozetai. Sanitarinis mazgas įrengtas patalpose, atskirose nuo gyvenamųjų patalpų. Įstaigos 2 sektoriaus bendroje nuteistųjų dušinėje įrengta 15 dušo purkštukų. Nebuvo gauta skundų dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, laukimo eilėse prie sanitarinių mazgų.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pataisos namuose atliekama dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje.

6. Pravieniškių PN nurodė, kad įstaigos 2 sektoriaus pastate, kuriame yra 2, 6, 16 ir 18 būriai, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Minėtas pastatas renovuotas, stogo danga pakeista į bituminę. Pastatų, kuriuose yra 21 būrys ir kamerų tipo patalpos, stogo dangoje nėra asbesto.

7. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų dėl sveikatos nusiskundimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos ir (ar) parazitų buvimas.

8. Pasak Pravieniškių PN, pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN, buvo pažeisti, ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, savo veiksmais (neveikimu) padarė jam žalos. Pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo V. G. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta duomenų apie pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių, todėl vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą skaičiavo konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš pataisos įstaigos atsiliepime nurodyto šios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2016 m. birželio 7 d. 16 būrio 3 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas – 32,83 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, pareiškėjui teko 3,28 kv. m; nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2017 m. sausio 20 d. 16 būrio 4 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas – 50,74 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, pareiškėjui teko 3,17 kv. m; nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. 18 būrio 1 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas – 80,29 kv. m, įrengtos 27 miegamosios vietos, pareiškėjui teko 2,97 kv. m; nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. 21 būrio 1 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas – 51,58 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, pareiškėjui teko 3,22 kv. m; nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. spalio 3 d. 2 būrio 3 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas – 66,68 kv. m, įrengta 21 miegamoji vieta, pareiškėjui teko 3,17 kv. m; nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 17 d. 16 būrio 4 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas – 50,74 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, pareiškėjui teko 3,17 kv. m; nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. kovo 8 d., nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. liepos 31 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. spalio 2 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 7, kurios gyvenamasis plotas – 14,31 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, pareiškėjui teko 4,77 kv. m; nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 3, kurios gyvenamasis plotas – 14,78 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, pareiškėjui teko 3,69 kv. m; nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 25 d., nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurios gyvenamasis plotas – 13,57 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, pareiškėjui teko 4,52 kv. m; nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 28 d., nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. birželio 14 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 24, kurios gyvenamasis plotas – 13,12 kv. m, įrengtos 2 miegamosios vietos, pareiškėjui teko 6,56 kv. m.

11. Įvertinęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint Pravieniškių PN, teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,1 kv. m ploto normos nebuvo užtikrintas 82 paras (pareiškėjui teko nuo 2,97 kv. m gyvenamojo ploto), o minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma kamerų tipo patalpose (3,6 kv. m) ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su sanitarinių mazgų ir prausimosi patalpų aprūpinimu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors Pravieniškių PN atsiliepime nurodė, kad 15–16 būrio sanitariniame mazge įrengtos 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 6 unitazai, 4 pisuarai ir kad ginčo laikotarpiu 16 būryje bausmę atliko nuo 70 iki 94 nuteistųjų, atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 15 būryje buvusį nuteistųjų skaičių. Atsižvelgęs į tai, kad pagal teismų praktiką laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio nuteistųjų skaičiui, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo aplinkybes dėl neaprūpinimo kietuoju inventoriumi pripažino pagrįstomis.

13. Pareiškėjo nusiskundimus dėl asbesto buvimo pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais, kadangi byloje nėra duomenų, jog įstaigoje buvo vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, o informacijos apie tai, kada buvo remontuoti įstaigos pastatų stogai, nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendė neturintis teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių, kurios galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatai.

14. Atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl buitinių parazitų buvimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi į bylą pateiktomis Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartimis, paslaugų atlikimo aktais, Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalų kopijomis, kurios, teismo vertinimu, patvirtina jog Pravieniškių PN vykdomas buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitoringas, kontrolė, teikiamos parazitų naikinimo paslaugos.

15. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjas nepateikė jo teiginius dėl atsiradusių psichologinių sukrėtimų, dvasinių išgyvenimų, papildomų nepatogumų, diskomforto, emocinės depresijos pagrindžiančių įrodymų. Pravieniškių PN 2018 m. gegužės 31 d. medicininiame pažymėjime Nr. 81(2)-308 nurodyta, jog pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos nusiskundimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio byloje nėra.

16. Atsižvelgęs į nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį ir mastą (82 paras neužtikrinta teisės aktais reglamentuoto gyvenamojo ploto norma, taip pat praustuvių ir tualetų skaičius), pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme, tačiau pareiškėjas galėjo dėl to patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, todėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 300 Eur suma.

III. 17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. G. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, ir atmesti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

18. Pravieniškių PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų duomenų. Vertindamas pareiškėjui tekusį gyvenamosios patalpos plotą, pirmosios instancijos teismas esą turėjo atsižvelgti į įstaigos ypatumus ir asmeniui suteiktą judėjimo laisvę gyvenamosiose patalpose ir lokalinio sektoriaus teritorijoje, kuri kompensavo santykinai mažą pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą. Asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, jis neatspindi faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi – miegamasis ne visada būna užpildytas dėl nuteistųjų rotacijos.

19. Atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas teisių gynimo būdas, ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Nagrinėjamu atveju pažeistos pareiškėjo teisės pripažinimas būtų pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos, dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis nepatyrė sveikatos sutrikimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui V. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jam neužtikrintomis kalinimo sąlygomis ir patirta neturtine žala, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Pravieniškių PN 82 paras neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuoto gyvenamojo ploto normos, praustuvių ir tualetų skaičiaus, konstatavo, jog Pravieniškių PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui jo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta, priteisiant iš atsakovo 300 Eur kompensaciją.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose (bendrabučio tipo patalpose) ir jam tekusį gyvenamąjį plotą, nes nuteistieji nuo 6.30 val. iki 22.30 val. gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, kad pareiškėjui neturėjo būti priteistas atlyginimas pinigais, nes teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra priteistas dėl to, jog 82 paras pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas (3,1 kv. m), pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas praustuvių ir tualetų skaičius.

25. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)), tuo atveju jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Todėl atmestini atsakovo argumentai, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti į pareiškėjo kalinimo įstaigos režimo pobūdį ir suteikiamą pakankamą judėjimo laisvę viso pataisos namų lokalinio sektoriaus teritorijoje, dėl ko teisės pažeidimas esą laikytinas minimaliu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1795-556/2019).

26. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

27. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

28. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

29. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos neužtikrinant minimalios gyvenamosios patalpos erdvės, atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje administracinėje byloje nustatyto pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

31. Atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas, nustatydamas, kad pareiškėjui dėl jo pažeistų teisių turi būti priteista 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo.

33. Teisėjų kolegija nustatė, kad kitoje administracinėje byloje įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (bylos Nr. I-1520-644/2017) tarp tų pačių bylos šalių buvo išnagrinėtas ginčas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. dėl neužtikrinto minimalaus ploto kamerų tipo patalpose atlyginimo, t. y. nustatyta, kad pareiškėjui kamerų tipo patalpose buvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m plotas (byloje buvo prašoma atlyginti neturtinę žalą patirtą, nuo 2010 m. liepos 5 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.).

34. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nenurodė jokių argumentų, dėl kurių dar kartą nagrinėjo tas pačias kalinimo sąlygas (minimalaus ploto neužtikrinimą kamerų tipo patalpose) nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. (šioje byloje buvo prašoma atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2017 m. spalio 17 d.).

35. Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bei atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (bylos Nr. I-1520-644/2017) išnagrinėtas ginčas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. dėl neužtikrinto minimalaus ploto kamerų tipo patalpose atlyginimo, ši administracinės bylos dalis nutraukiama (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.), o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti.

Nutraukti administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už minimalios vienam asmeniui turinčios tekti ploto normos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos kamerų tipo patalpose pažeidimą nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė