2013-12-17 Nr. BB-2588-1-63-1-00347-2011-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–558/2013

Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00347-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.7.4(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Gintaro Godos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį (P. G. išžaginimas) laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį (P. G. seksualinis prievartavimas) – laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (2011 m. rugpjūčio 29 d. poveikis nukentėjusiajai P. G.) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 19 d. poveikis nukentėjusiajai P. G.) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (L.

S. išžaginimas) – laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (2011 m. lapkričio 23 d. poveikis nukentėjusiajai L. S.) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 20 d. poveikis nukentėjusiajai L. S.) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį (nepilnametės P. G. išžaginimas ir seksualinis prievartavimas), subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią subendrintą bausmę ir bausmę, paskirtą pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (L. S. išžaginimas), subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią subendrintą bausmę ir bausmes, paskirtas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. liepos 3 iki 5 d. ir suėmimo laikas nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2012 m. sausio 20 d. Iš T. B. nukentėjusiajai P. G. priteista 12 207,34 Lt turtinei ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiesiems A. G. ir R. G. – po 3000 Lt kiekvienam ir nukentėjusiajai L. S. – 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš T. B. priteista 2000 Lt E. S. advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 8 d. nutartis, kuria nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

T. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 3 d., apie 15.00 val., namo, esančio Kaišiadoryse, J. J. g. 17, priklausančio jo motinai A. B., antrojo aukšto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą – jėga nutempęs nepilnametę P. G., gimusią (duomenys neskebltini), už rankos į kambarį, parvertęs ant lovos, grasindamas panaudoti fizinį smurtą – nušauti ją, jeigu ji priešinsis, vieną kartą įvedė savo lytinį organą į jos makštį; taip lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, t. y. išžagino nepilnametę P. G.

T. B. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po atlikto prievartinio lytinio akto tyčia, panaudodamas fizinį smurtą – prievarta užgulęs nepilnametę P. G. visu savo kūnu, praskėtęs jos kojas rankomis, vieną kartą įvedė savo lytinį organą į jos makštį; taip lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, t. y. išžagino nepilnametę P. G.

T. B. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po atliktų dviejų prievartinių lytinių aktų tyčia, panaudodamas fizinį smurtą – prievarta užgulęs ant lovos gulinčią nepilnametę P. G., tenkino lytinę aistrą prieš jos valią oraliniu būdu, t. y. įkišo savo lyties organą jai į burną; taip seksualiai prievartavo nepilnametę P. G.

T. B. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po atliktų dviejų prievartinių lytinių aktų ir seksualinio prievartavimo tyčia, panaudodamas fizinį smurtą – prievarta paguldęs ant lovos atsikelti bandžiusią nepilnametę P. G., užgulė ją visu savo kūnu, praskėtęs jos kojas rankomis, vieną kartą įvedė savo lytinį organą į jos makštį; taip lytiškai santykiavo su nepilnamete P. G. prieš jos valią.

T. B. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po atliktų trijų prievartinių lytinių aktų ir seksualinio prievartavimo tyčia, panaudodamas fizinį smurtą – prievarta paguldęs ant lovos atsikelti bandžiusią nepilnametę P. G., užgulė ją visu savo kūnu, praskėtęs jos kojas, vieną kartą įvedė savo lytinį organą į jos makštį; taip lytiškai santykiavo su nepilnamete P. G. prieš jos valią.

T. B. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po atliktų keturių prievartinių lytinių aktų ir seksualinio prievartavimo tyčia, panaudodamas fizinį smurtą – stvėręs už rankos jėga nutempė nepilnametę P. G. į namo antrąjį aukštą ir tenkino lytinę aistrą prieš jos valią oraliniu būdu, t. y. įkišo savo lyties organą jai į burną.

T. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d., būdamas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame Kaune, A. Mickevičiaus g. 11, parašė nukentėjusiajai P. G. laišką, siekdamas ją paveikti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų melagingus parodymus.

T. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 19 d., būdamas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame Kaune, A. Mickevičiaus g. 11, parašė nukentėjusiajai P. G. laišką, siekdamas ją paveikti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų melagingus parodymus.

T. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 18 d., apie 14.30 val., Kaišiadoryse esančiame miško masyve, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą – ranka sugriebęs už kaklo ir smaugdamas nepilnametę L. S., gimusią (duomenys neskebltini), prispaudęs ją prie medžio, numovė kelnes, kilstelėjęs aukštyn praskėtė jos kojas, vieną kartą įvedė savo lytinį organą į jos makštį; taip lytiškai santykiavo su nepilnamete L. S. prieš jos valią.

T. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 23 d., būdamas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame Kaune, A. Mickevičiaus g. 11, parašė nukentėjusiajai L. S. laišką, siekdamas ją paveikti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų melagingus parodymus.

T. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 20 d., būdamas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame Kaune, A. Mickevičiaus g. 11, parašė nukentėjusiosios L. S. motinai E. S. laišką, taip siekdamas paveikti nukentėjusiąją L. S., kad ji ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų melagingus parodymus.

Kasaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui arba pakeisti teismų sprendimus, paskiriant jam švelnesnę bausmę bei sumažinant iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, t. y. pažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimus neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, rėmėsi prielaidomis, visus neaiškumus vertino tik kaltinamojo nenaudai, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, neįsigilino į nustatytas aplinkybes, dėl to padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir tai sukliudė priimti teisingus bei pagrįstus sprendimus – paskirti teisingą ir adekvačią bausmę, buvo netinkamai pritaikytos BK 59, 60 straipsnių nuostatos, paskirta per griežta bausmė.

Kasatorius tvirtina, kad teismai besąlygiškai ir išimtinai rėmėsi nukentėjusiųjų P. G. bei L. S. parodymais, nevertindami jų su kitais byloje surinktais įrodymais, netinkamai įvertindami jų prieštaravimus, trūkumus. Teismai neatsižvelgė į T. B. parodymus ir juos patvirtinančius bylos duomenis, kad jis nesuvokė darąs nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąsias P. G. ir L. S. dėl jų elgesio su juo, t. y. buvo įsitikinęs, kad jos lytiškai santykiauja su juo savanoriškai: nukentėjusiosios nekvietė pagalbos, P. G. ir T. B. draugavo kaip pora (liudytojų G. J., S. L. parodymai), įvykio dieną jie bendravo draugiškai (liudytojų A. D., D. N. parodymai), į T. B. namus nukentėjusioji atvyko savanoriškai, pati nusirengė rūbus, po lytinių santykių draugiškai bendravo (A. B. parodymai), jis palydėjo nukentėjusiąją iki namų, ši netgi jį informavo SMS, kad jos mama A. G. kreipėsi į policiją, taigi ir po lytinių santykių vyko artimas jų bendravimas; panašios aplinkybės ir L. S. atveju: nukentėjusioji savanoriškai susitiko su kasatoriumi (liudytojo A. J. parodymai), gal pusę dienos buvo kartu bare (liudytojos J. B. parodymai), pasiūlius lytiškai santykiauti, kasatorius suprato, kad ji sutiko, nukentėjusioji savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu keitė, t. y. pradžioje pripažino, kad santykiai buvo savanoriški, vėliau – kad santykiavo prievarta; be to, ant abiejų nukentėjusiųjų kūnų nerasta smurto žymių. Taigi, esant šioms aplinkybėms, kasatorius neturėjo galimybės suprasti, kad lytiniai santykiai su nukentėjusiosiomis vyko prieš jų valią. Teismui skiriant bausmę, o apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant apeliacinį skundą, šios faktinės aplinkybės nebuvo įvertintos.

Taip pat teismai neįvertino ir skiriant bausmę neatsižvelgė į tai, kad kasatorius nežinojo ir negalėjo žinoti nukentėjusiųjų amžiaus. L. S. jis pažinojo tik vieną dieną, o duomenų apie tai, kad ji informavo kasatorių apie savo amžių, byloje nėra; tik vėliau ji SMS žinute pranešė, kad jai 14 metų ir prašė 15 000 Lt, tačiau ši informacija nebuvo patikrinta. Taip pat kasatorius paaiškino, kad, jo įsitikinimu, P. G. buvo 18 metų, nes ji bendravo su visais jo pažįstamais, kuriems buvo 18-20 metų. Teismas visiškai netyrė aplinkybės, ar pagal fizinius P. G. duomenis kasatorius turėjo galimybę suvokti tikrąjį jos amžių. Kadangi teisiamojo posėdžio metu nei P. G., nei L. S. nebuvo apklaustos, teismas neturėjo galimybės pats įsitikinti ir vėliau remtis vidiniu įsitikinimu dėl šios aplinkybės.

Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. nemotyvuotai pripažino, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nepagrįstai atsižvelgė į tai skiriant jam bausmę. Alkoholio vartojimas pats savaime nėra pagrindas pripažinti šią aplinkybę atsakomybę sunkinančia. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą aplinkybę, rėmėsi išimtinai tik tuo, kad buvo nustatytas alkoholio vartojimo faktas (liudytojų parodymai, blaivumo testo duomenys), tačiau kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 0,58 prom. girtumas yra labai nedidelis, todėl, jo nuomone, teismo išvada, kad girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos prieš P. G. padarymui, yra nepagrįsta. Nusikalstamos veikos prieš L. S. atveju pirmosios instancijos teismas apskritai apsiribojo tik deklaracija, kad nusikalstamą veiką kasatorius padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tačiau L. S. nepatvirtino, kad kasatorius vartojo alkoholį, o kasatorius nurodė, kad buvo blaivus. Taigi T. B. daro išvadą, kad byloje nebuvo tirtos aplinkybės, ar alkoholio vartojimo faktas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl teismo išvados dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo nepagrįstos ir ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė turi būti šalinama.

Taip pat skunde teigiama, kad, skirdamas bausmę, teismas neteisingai nurodė, jog nėra T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir tai turėjo įtakos skiriant bausmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatorius iš karto prisipažino turėjęs lytinių santykių su nukentėjusiosiomis, dėl šių įvykių nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino blogai, sutiko atlyginti žalą.

Vadovaudamasis pirmiau skunde išdėstytomis aplinkybėmis, kasatorius daro išvadą, kad teismas paskyrė jam per griežtas ir neadekvačias bausmes, t. y. nepagrįstai, remdamasis BK 61 straipsniu, skyrė bausmę, didesnę nei bausmės vidurkis (P. G. atvejis), ir vidurkio dydžio (L. S. atvejis). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad BK 61 straipsnio nuostatos pritaikytos tinkamai. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, skiriant bausmę neįvertino visų aplinkybių, kaip nustatyta BK 54 straipsnyje, netinkamai pritaikė BK 59, 60 straipsnius, todėl kasatoriui buvo paskirta per griežta bausmė. Kasatoriaus nuomone, teismas, įvertinęs visas BK 54 straipsnyje ir šiame skunde nurodytas aplinkybes, privalėjo skirti bausmes, žemesnes nei nustatytas bausmės už inkriminuotas atitinkamas veikas vidurkis.

Toliau T. B. nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnį ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Svarbi aplinkybė, kasatoriaus nuomone, yra ta, kad teismai neįvertino blogos jo turtinės padėties. Taip pat teismas neįvertino, kad byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų apie tai, jog dėl įvykių nukentėjusiosioms kils neigiamų pasekmių ateityje, t. y. kad prieš jas padarytos veikos sukėlė liekamuosius reiškinius, neįvertino nukentėjusiųjų elgesio po nusikaltimo, kuris patvirtina, kad jos nėra suinteresuotos gydytis, nes byloje nėra duomenų apie jų gydymą, apsiribota tik jų įstatyminių atstovių – nukentėjusiųjų motinų nuogąstavimais. Be to, nors apeliacinės instancijos teismas ir rėmėsi savo nutartyje nurodyta teismų praktiką dėl nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, atvejais priteisiamų neturtinės žalos dydžių (atitinkamai dydžiai svyruoja nuo 4000 Lt iki 85 000 Lt ir nuo 5000 Lt iki 15 000 Lt, o vidurkiai yra 16 000 Lt ir 10 000 Lt), tačiau padarė nepagrįstą ir prieštaringą išvadą, kad priteistas žalos dydis – po 25 000 Lt nukentėjusiosioms nėra aiškiai per didelis, nes tokia suma yra gerokai didesnė nei priteisiamas vidurkis ir aiškiai neproporcinga kasatoriaus turtinei padėčiai bei sukeltiems padariniams. Be to, teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems A. ir R. G. po 3000 Lt, neįvertino to, kad R. G. nebuvo artimas su dukra, artimai su nukentėjusiąja bendravo tik jos motina, tačiau priteistos sumos yra analogiškos.

Taip pat, kasatorius pažymi, kad jį gynė valstybės paskirtas gyvėjas, kuris paviršutiniškai parengė apeliacinį skundą, jame neginčyti kaltės, įrodymų vertinimo, neturtinės žalos atlyginimo A. ir R. G. klausimai, todėl buvo suvaržytos kasatoriaus teisės rengiant kasacinį skundą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė prašo nuteistojo T. B. kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad dalis nuteistojo kasacinio skundo argumentų, susijusių su nukentėjusiųjų P. G. ir L. S. parodymų, jų elgesio nusikalstamų veikų metu, paties nuteistojo parodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu, kuriais pateikiama subjektyvi įvykių interpretacija, nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, neatitinka BPK 376 straipsnio 1 dalies reikalavimų (ginčijami ne teisės taikymo klausimai), todėl tokie argumentai palikti nenagrinėti. Be to, įrodymų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas, taip pat aplinkybės dėl to, kad nuteistasis nežinojo nukentėjusiųjų amžiaus, argumentai dėl nepagrįsto atsakomybę sunkinančios aplinkybės (apsvaigimo nuo alkoholio) pripažinimo, atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimo, neturtinės žalos nukentėjusiosios P. G. įstatyminiams atstovams A. G. ir R. G. priteisimo nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes šie klausimai nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Prokurorės nuomone, T. B. kaltumas dėl nukentėjusios P. G. išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir L. S. išžaginimo nustatytas remiantis leistinais, teismo posėdyje patikrintais įrodymais, kurių visumos pakako priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Darydamas išvadas dėl T. B. inkriminuotų veikų padarymo, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai įvertino nukentėjusiųjų P. G. ir L. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat nuteistojo T. B., liudytojų parodymus, teismo medicinos specialistų išvadas, daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, parodymų patikrinimo vietoje protokolus bei kitą baudžiamosios bylos medžiagą.

Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo per griežtos (per ilgos trukmės) laisvės atėmimo bausmės nuteistajam paskyrimo. Prokurorės nuomone, teismas nepažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, T. B. paskyrė tinkamai individualizuotą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). Skirdamas bausmę T. B., teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (veikdamas tiesiogine tyčia jis padarė tris sunkius ir keturis nesunkius nusikaltimus), asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, buvusios darbovietės apibūdinamas neigiamai), į tai, kad lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, bet nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikaltimų padarymui). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat konstatavo, kad T. B. už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė yra teisingos, paskirtos nepažeidžiant bausmės skyrimą reglamentuojančių normų.

Prokurorės nuomone, priešingai nei teigia kasatorius, teismas teisingai išsprendė priteistino neturtinės žalos dydžio nukentėjusiosioms klausimą. Pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiosioms P. G. ir L. S. – 25 000 Lt kiekvienai – atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas ir nustatytas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, sukeltas pasekmes, nukentėjusiųjų nepilnamečių patirtą pažeminimą, skausmą, emocinius išgyvenimus, patirto seksualinio smurto psichotrauminį pobūdį. Prokurorė pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio asmens praradimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Dėl aptartų neturtinės žalos pasekmių ir smurtinio tyčinio nusikaltimo pobūdžio žalą padariusio asmens turtinė padėtis (į kurią, nuteistojo nuomone, neatsižvelgta) nelaikytina esminiu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

Taip pat, anot prokurorės, atmestini ir kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad nuteistajam paskirtas valstybės gynėjas parengė netinkamą apeliacinį skundą (jame neginčijo kaltės, įrodymų vertinimo ir kitų klausimų), todėl buvo suvaržytos nuteistojo teisės rengiant kasacinį skundą. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinį skundą nuteistasis T. B. pasirašė asmeniškai, todėl su skundo turiniu jis buvo susipažinęs ir su jame išdėstytais motyvais sutiko. Byloje nėra raštu išreikštos (kaip reikalaujama pagal BPK 312 straipsnio 5 dalį) nuteistojo T. B. valios, kad apeliacinį skundą paduotų jo gynėjas, gynėjo pasirašyto skundo byloje taip pat nėra, todėl nuteistojo pretenzijos dėl netinkamai ir nekvalifikuotai parengto apeliacinio skundo nepagrįstos.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. B. ginčijo tik bausmės griežtumo ir priteistos neturtinės žalos nukentėjusiosioms P. G. bei L. S. dydžio klausimus. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl šių esminių apeliacinio skundo argumentų, nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas pagrįstu. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, yra deklaratyvūs, nes jie nepagrįsti jokiais argumentais.

Nuteistojo T. B. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo, įrodymų vertinimo, paskirtos bausmės bei neturtinės žalos priteisimo

Dauguma nuteistojo kasacinio skundo teiginių yra dėl nukentėjusiųjų parodymų patikimumo atskleidžiant tikrąsias nusikaltimų aplinkybes. Nuteistasis skunde dėsto savo versiją dėl bendravimo su nukentėjusiomis aplinkybių bei samprotavimus, kodėl nukentėjusiosios teikia parodymus prieš jį.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas pripažįstant veiką įrodyta taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusiųjų parodymai bylos proceso metu nebuvo nuoseklūs. Su šiuo teiginiu nėra pagrindo sutikti, nes ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teismui duoti nukentėjusiųjų parodymai dėl išžaginimo aplinkybių yra nuoseklūs ir atitinka kitų bylos proceso metu gautų įrodymų turinį. Nukentėjusioji P. G. viso ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjant bylą teisme proceso metu davė nuoseklius parodymus dėl jos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Nukentėjusioji L. S. bylos ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. birželio 20 d. liudytojo papildomos apklausos metu pakeitė parodymus dėl jos išžaginimo aplinkybių, tačiau vėliau apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad tai padarė, nes buvo įtakojama nuteistojo T.

B. Tai, kad nuteistasis darė neteisėtą poveikį nukentėjusiosioms, patvirtina po nusikaltimo padarymo jo rašytų laiškų nukentėjusiosioms turinys bei kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Teismai, vertindami nukentėjusiųjų parodymų patikimumą, atsižvelgė į šį faktą. Dėl poveikio nukentėjusiosioms P. G. ir L. S. T. B. yra nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiųjų parodymų patikimumas buvo tikrinamas ne tik lyginant jų parodymų turinį bylos proceso metu, buvo imtasi priemonių ir kitais būdais patikrinti, ar jos neišsigalvoja ir neapkalba nuteistojo T.

B. Bylos proceso metu nukentėjusiosioms buvo atliktos teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės, kurios pripažino, kad nukentėjusiosios adekvačiai supranta aplinką, nėra linkusios fantazuoti bei neturi padidinto polinkio įtaigai. Nukentėjusiųjų parodymai dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo yra patvirtinami teismo medicinos specialisto apžiūros duomenimis ir pateikta išvada dėl sužalojimų P. G. lyties organų srityje, kurie būdingi prievartiniam lytiniam aktui, eksperto parodymais apie nukentėjusiosios P. G. kritinę emocinę būseną, kai ji buvo apžiūrima iš karto po nusikaltimo padarymo.

Tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiosios L. S. išžaginimą, yra jos įstatyminės atstovės E. S. parodymai, kuri patvirtino, kad telefone girdėjo dukters verksmą ir prašymą nemušti, nes nusikaltimo darymo metu ši jai paskambino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nurodydamas išsamius motyvus, atmetė nuteistojo versiją apie tai, kad su nukentėjusiomis jis turėjo savanoriškus lytinius santykius. Teismai pagrįstai atmetė ir nuteistojo aiškinimus apie tai, kad jis nesuprato, jog nukentėjusiosios yra nepilnametės. Bylos proceso metu išnagrinėti duomenys patvirtina, kad nuteistasis seniai pažinojo P. G., kurį laiką su ja artimiau bendravo, nusikaltimo padarymo metu jai buvo 15 metų, todėl teismams pagrįstai nekilo jokių abejonių, jog nuteistasis suprato, kad išžaginimą ir seksualinį prievartavimą padarė nepilnamečiui asmeniui.

L. S. nusikaltimo padarymo metu buvo nesenai suėję 14 metų, nuteistasis su ja iki nusikaltimo padarymo tiesiogiai bendravo visą pusdienį, todėl vien ši aplinkybė pašalina abejones ir patvirtina, kad jis suprato, jog nukentėjusioji yra nepilnametė. Teismai pagrįstai pripažino nuteistojo T. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimus prieš P. G. ir L. S. padarė būdamas neblaivus. Tai, kad T. B. buvo neblaivus, patvirtina bylos proceso metu išnagrinėti įrodymai, šios aplinkybės neneigia ir pats nuteistasis.

Įstatymas nenumato reikalavimo nustatyti, kokio laipsnio apsvaigimo būsenos buvo nuteistasis, pakanka to, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų pobūdžiui. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, jog teismai turėjo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nes nuteistasis nepripažino esminių aplinkybių pagal išžaginimo ir seksualinio prievartavimo kaltinimus, po sulaikymo rašė grasinančius laiškus. Tai įrodo, kad jis nuoširdžiai nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Atmestini kasacinio skundo teiginiai dėl nuteistajam paskirtos per griežtos (per ilgos trukmės) laisvės atėmimo bausmės. Skirdamas bausmę teismas nepažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, T. B. paskyrė tinkamai individualizuotą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). Skirdamas bausmę T. B., teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (veikdamas tiesiogine tyčia, jis padarė tris sunkius ir keturis nesunkius nusikaltimus), asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, buvusios darbovietės apibūdinamas neigiamai), į tai, kad lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, bet nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikaltimų padarymui).

Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Pagal apeliacinio skundo argumentus teismas įvertino bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad T. B. už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė yra teisingos, paskirtos nepažeidžiant bausmės skyrimą reglamentuojančių normų. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad įstatymo taikymo aspektu nuteistajam paskirtos bausmės nepažeidžia įstatymo taikymo reikalavimų, nes už atskiras veikas paskirtos bausmės mažesnės nei sankcijos vidurkis, bausmės už sunkius nusikaltimus subendrintos ne visiško sudėjimo, o švelnesniu – dalinio sudėjimo būdu. Todėl T. B. paskirta bausmė nėra neproporcingai per griežta.

Atmestini ir kasacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio. Teismai tinkamai vadovavosi BPK 109 straipsniu, CK 6.250 straipsnio nuostatomis ir teisingai išsprendė priteistino neturtinės žalos dydžio nukentėjusiesiems klausimą. Pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiosioms P. G. ir L. S. – 25 000 Lt kiekvienai – atitinka CK 6.250 straipsnio kriterijus ir nustatytas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, sukeltas pasekmes, nukentėjusiųjų nepilnamečių patirtą pažeminimą, skausmą, emocinius išgyvenimus, patirto seksualinio smurto psichotrauminį pobūdį. Tokį neturtinės žalos dydį pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio asmens praradimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Dėl aptartų neturtinės žalos pasekmių ir smurtinio tyčinio nusikaltimo pobūdžio žalą padariusio asmens turtinė padėtis (į kurią, nuteistojo nuomone, neatsižvelgta) nelaikytina esminiu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiosios P. G. tėvams priteista kiekvienam po 3000 Lt neturtinės žalos suma nėra per didelė, nes tėvams teko patirti moralinius išgyvenimus dėl nepilnametės dukters išžaginimo.

Nuteistojo kasacinio skundo teiginiai dėl valstybės paskirto gynėjo paviršutiniškai parengto apeliacinio skundo nėra kasacinio proceso nagrinėjimo dalykas, nes šį klausimą nuteistasis turėjo galimybę išspręsti savarankiškai, pasinaudodamas suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo T. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Gintaras Goda

Alvydas Pikelis