2021-03-03 Nr. AB-4503-3-61-3-02870-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-675-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02870-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) 2017 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 17-IL-10-02972-e (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus; 2) įpareigoti Vilniaus AVPK iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą dėl leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime nepaaiškinta, kokiu pavidalu 2016 m. gruodžio 23 d. Vilniaus AVPK gavo iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro informacijos, jog nerekomenduojama pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nepateiktas Lietuvos kriminalinės policijos atsakymas į Vilniaus AVPK užklausimą, kuriuo buvo remtasi priimant Sprendimą, ir kas konkrečiai jame nurodyta. Pareiškėjas ir jo atstovas neturėjo galimybės susipažinti su Kriminalinės policijos biuro parengta informacija, todėl tokie duomenys negali būti laikomi tinkamais Sprendimo motyvais. Be to, priimant Sprendimą, nenurodyta, kodėl nebuvo vertinami duomenys, teigiamai charakterizuojantys pareiškėją. Pareiškėjo teigimu, tai, kad jam 1996 m. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, jam sukėlė lūkestį, jog ir 2016 m. toks leidimas bus išduotas, nes Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, nurodantys, kokie asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, gali būti netaikomi tais atvejais, kai asmuo iki 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ar nešiotis ginklus, su sąlyga, kad aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimo įsigaliojimo. Be to, Informatikos ir ryšių departamento 2016 m. birželio 1 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas yra neteistas. Vien baudžiamųjų persekiojimų išvardijimas negali būti vertinamas kaip duomenys, patvirtinantys, jog pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos ar gali kelti pavojų sau ir aplinkiniams. Pareiškėjas yra teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, visuomenėje ir buityje, yra iniciatyvus, aktyvus ir drausmingas.

3. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, Klaipėdos apygardos teismo 1996 m. lapkričio 21 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, taip pat iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro gautą informaciją, kad nerekomenduojama pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

5. Atsakovas pažymėjo, kad galiojant ankstesnei Įstatymo redakcijai pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklą, tačiau 2003 m. gruodžio 12 d. šis leidimas buvo panaikintas. Pagal šiuo metu galiojančią Įstatymo redakciją (sugriežtinus leidimų išdavimo tvarką nuo 2011 m. kovo 1 d.) pareiškėjui leidimas laikyti (nešioti) ginklą negali būti išduotas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Vilniaus AVPK dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo kreipėsi su 2016 m. gruodžio 8 d. prašymu, t. y. jau galiojant naujai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai, kuri įsigaliojo nuo 2011 m. kovo 1 d., o 2011 m. vasario 28 d. pareiškėjas neturėjo leidimo turėti (nešiotis) ginklą. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui negali būti taikoma Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis, kad apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismo 1996 m. lapkričio 21 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 191 straipsnį, 2272 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo (išskyrus lygiavamzdį medžioklinį), šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, laikymas, įsigijimas ar realizavimas), todėl pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Aplinkybė, jog pareiškėjo teistumas jau yra išnykęs, taip pat aplinkybės, susijusios su pareiškėjo asmeninėmis savybėmis, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

9. Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas formaliai vertino Įstatymo nuostatas, nevertino pareiškėjo teistumo aplinkybių. Pareiškėjas buvo nuleistas už tai, kad jo automobilyje buvo surastas ir paimtas 1 vnt. 9,0 mm kalibro šovinys, kurio įsigijimas ir laikymas 1992 m. buvo neteisėtas, nes tokio kalibro šoviniais pareiškėjas nedisponavo savo darbo veikloje. Vertinant dabartinį teisinį reglamentavimą ir 1996 m. vyravusias grėsmes Lietuvoje bei atsižvelgiant į pareiškėją teigiamai charakterizuojančius duomenis, galima teigti, jog pareiškėjui inkriminuota nusikalstama veika yra praradusi pavojingumą.

10.2. Pareiškėjas pagal 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/51/EB, (toliau – ir Direktyva) turi visas galimybes įsigyti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą kitose valstybėse narėse ir jį laikyti Lietuvoje, tačiau atsakovas atsisako išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

10.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el‑2373‑629/2017, kurioje buvo nagrinėjama analogiško pobūdžio byla, kurioje A. P. skundė Vilniaus AVPK 2017 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 17-IL-10-00087-e, ir teismas šį sprendimą panaikino. Šioje byloje teismas kitaip aiškino VAĮ 8 straipsnį, nors pareiškėjo apskųsti Vilniaus AVPK sprendimai yra praktiškai identiški. Iš Sprendimo turinio negalima spręsti, kokiais nustatytais faktais jis yra grindžiamas. Be to, pareiškėjui nebuvo leista susipažinti su Vilniaus AVPK Sprendime akcentuojama rekomendacinio pobūdžio medžiaga, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę į gynybą. Faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie nebus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

10.4. Pagal pirmosios instancijos teismo poziciją pareiškėjas visą likusį gyvenimą negalės gauti leidimo laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą, toks aiškinimas prieštarauja teisinės valstybės principams.

10.5. Pareiškėjo teisė į gynybą buvo itin apsunkinta, nes Vilniaus AVPK ne tik atsisakė suteikti jam duomenų apie Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktą informaciją, tačiau, priimdamas Sprendimą, užkirto kelią pareiškėjui naudotis ir kitomis jo teisėmis. Pareiškėjo atstovo prašymas nurodyti, kokiu laikotarpiu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, buvo atmestas. Pareiškėjui ir jo atstovui nebuvo leista susipažinti su pirmosios instancijos teisme gauta papildoma informacija iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro. Pirmosios instancijos teismas dėl šios medžiagos visiškai nepasisakė, todėl nėra aišku, ar minėta medžiaga buvo vertinama kaip įrodymas šioje byloje. Taip pat teismas nepasisakė dėl visų skunde nurodytų argumentų.

11. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais, papildomai nurodant, kad Direktyvoje įtvirtinta valstybių narių teisė savo teisės aktuose nustatyti griežtesnes nuostatas nei įtvirtintos Direktyvoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą tik iš dalies – įpareigojo išnagrinėti jo prašymą iš naujo, o tai nereiškia, kad Vilniaus AVPK privalėjo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kriminalinės policijos biuras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. liepos 25 d. sprendimo atsisakyti A. P. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 17-IL-10-02972-e (I t., b. l. 18–21) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti Vilniaus AVPK iš naujo svarstyti jo prašymą dėl leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismo 1996 m. lapkričio 21 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 191 straipsnį, 2272 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo (išskyrus lygiavamzdį medžioklinį), šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, laikymas, įsigijimas ar realizavimas), todėl jis nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme; aplinkybė, jog pareiškėjo teistumas jau yra išnykęs, taip pat aplinkybės, susijusios su pareiškėjo asmeninėmis savybėmis, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su prieš tai paminėtu pirmosios instancijos teismo sprendime suformuluotu aplinkybių vertinimu nesutinka, mano, kad teismas sprendimą priėmė neteisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, o dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė.

17. Teisėjų kolegija iš ginčijamo Vilniaus AVPK sprendimo turinio nustatė, kad jis buvo priimtas vadovaujantis dviem teisiniais pagrindais:

1) Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu („B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos“) ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu („nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo“);

2) Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu („B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus“).

18. Kiekvienas iš prieš tai nurodytų atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagrindų yra pakankamas ir savarankiškas atitinkamo sprendimo priėmimui.

19. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jame, išnagrinėjus byloje surinkus įrodymus, aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, buvo pasisakyta tik dėl pirmojo ginčijamo Vilniaus AVPK sprendimo priėmimo teisinio pagrindo taikymo sąlygų egzistavimo, tuo tarpu dėl antrojo teisinio pagrindo taikymo sąlygų egzistavimo jokių motyvų nepateikta.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103‑N7-2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (TAR oficialiai paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d.), pripažino, kad: 1) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6‑10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

22. Kaip jau buvo minėta Konstitucinis Teismas pripažino, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Be kita ko, būtent šiuo teisiniu pagrindu Vilniaus AVPK vadovavosi priimdamas ginčijamą sprendimą ir vien tik šio teisinio pagrindo taikymo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, palikdamas ginčijamą Vilniaus AVPK sprendimą nepakeistą, t. y. taikydamas Konstitucijai prieštaraujančias Įstatymo nuostatas. Taip pat, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas netikrino kito Vilniaus AVPK sprendimo teisinio pagrindo (Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p.) taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl jo jokių motyvų nenurodė. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų patikrintas Vilniaus AVPK 2017 m. liepos 25 d. sprendimo atsisakyti A. P. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 17-IL-10-02972-e teisėtumas ir pagrįstumas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo atžvilgiu (ABTĮ 144 str. 1 d., 4., 146 str. 2 d. 5 p.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui pasisakius prieš tai paminėtu klausimu, būtų pažeista bylos proceso šalių teisė skųsti jiems nepalankų teismo sprendimą ir patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka.

23. Teisėjų kolegija apibendrina, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys