805849d9-6750-4e19-a887-b2ee76d5166d · Panevėžio apygardos teismas

                                             Baudžiamoji byla Nr. 1 A-151-350/2016 Baudžiamojo proceso Nr. 1-01-1-50604-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5; 2.4.9 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2016 m. gegužės 31 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Donato Jatužio ir Bronės Vidzėnienės, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei ,dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,nuteistajam A.

B.,nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Mykolui Kazlauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnį bausmė sumažinta 1/3, iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

IÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ A. B. Panevėžio teritorinei ligonių kasų naudai 562,07 Eur už apmokėtas nukentėjusiajam E. K. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.IÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ A. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus naudai 234,85 Eur už nukentėjusiajam E. K. iÅ¡mokėtÄ ligos paÅ¡alpÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : Skundžiamu nuosprendžiu A. B. nuteistas už tai, kad jis, 2015 m. rugsėjo 1 d., apie 16 valandÄ , Ignalinos mieste, už parduotuvės „D.“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , asmeninio konflikto su E. K. metu, tyčia deÅ¡iniu kumščiu tris kartus sudavė nukentėjusiajam E. K.

į veidÄ , po to E. K. parkritus ant žemės vienÄ kartÄ deÅ¡ine koja spyrė jam į veidÄ , tuo nukentėjusiajam padarydamas poodinę kraujosruvÄ galvoje, minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ kairiame žande, apatinio žandikaulio lūžį 36 ir 45 dantų srityje – dėl apatinio žandikaulio lūžimo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. praÅ¡o apylinkės teismo nuosprendį panaikinti. Nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. eidamas su pažįstamu E. M.

Ignalinos mieste, prie parduotuvės „D.“ pamatė sėdinti neblaivų nepažįstamÄ vyriÅ¡kį, kuris paprašė cigaretės. Atsakė jam, kad parduotuvė Å¡alia, po ko vyriÅ¡kis atsistojo, svirduliuodamas jį puolė ir sudavė, o jis ( apeliantas) gynėsi. Ä®vykio vietoje buvo daug akmenų, bijojo, kad jam nesuduotų. Savo kaltę nukentėjęs vyriÅ¡kis taip pat pripažįsta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė - atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio suprantama, jog nuteistasis praÅ¡o jį iÅ¡teisinti motyvuodamas, kad nukentėjusiajam smÅ«gius sudavė nuo jo gindamasis, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas iÅ¡vadas ir pagrįstai A.

B. nuteisė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Å ioje vietoje pažymima, kad, sutinkamai su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo prerogatyva, t.y. teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir nėra niekaip saistomas kitų proceso dalyvių nuomone Å¡iuo klausimu. Todėl vien tai, jog skundžiamas sprendimas netenkina apelianto ar jo ginamųjų interesų, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų pagrįstumu ir teisėtumu ir įrodymus vertinti kitaip, nei tai padarė pirmos instancijos teismas, todėl skundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir teisingos.

Byloje neginčijamai nustatyta, ir to apeliantas neginčija, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp A. B. ir nukentėjusiojo E. K. kilus konfliktui, A. B. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam ir padarė jam nesunkų sveikatos sužalojimÄ . IÅ¡Â ekspertės J. M. Č. iÅ¡vados matyti kad E. K. nustatyta poodinė kraujosruva galvoje, minkÅ¡tųjų audinių patinimas kairiajame žande, apatinio žandikaulio lūžis 36 ir 45 dantų srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2015-09-01.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai, dėl apatinio žandikaulio lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 36-38).Minėta, kad nuteistasis neginčija, jog specialisto iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus nukentėjusiajam padarė jis, apklausiamas apylinkės teisme teigė sudavęs E. K. tris smÅ«gius į veidÄ , o nugriuvusiam dar ir spyrė koja į veido sritį, kÄ apklausų metu patvirtino ir nukentėjusysis, tačiau apeliaciniame skunde A.

B. teigia, kad smÅ«gius E. K. sudavė gindamasis. SkundÄ nagrinėjantis teismas tokius A. B. teiginius atmeta kaip nepagrįstus. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015). PrieÅ¡ingai nei argumentuojama apeliaciniame skunde, byloje nenustatyta bÅ«tinosios ginties sÄ lygų – pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio asmuo turi teisę gintis. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad konfliktas tarp apelianto ir nukentėjusiojo kilo dėl to, kad pastarasis paprašė A.

B. cigaretės, o apeliantui liepus jų nueiti nusipirkti pačiam, nukentėjęs priėjęs sudavė jam į veido sritį, po ko A. B. vartojo smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu – sudavė tris kartus kumščiu į veido sritį ir nugriuvusiam spyrė į veido sritį. IÅ¡ paties nuteistojo parodymų matyti, kad jis buvęs boksininkas, įvykio metu buvo su draugu, tuo tarpu E. K. apelianto teigimu buvo akivaizdžiai neblaivus, eidamas artyn sverdėjo, kÄ patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. M. parodymai.

Å ie duomenys patvirtina, kad E. K. veiksmai nebuvo keliantys realų pavojų A. B. sveikatai ar gyvybei, dėl ko Å¡is turėjo teisę gintis suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ â€“ gyvybiÅ¡kai pavojingÄ vietÄ , padarydamas nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, o nugriuvusiam spirti į veidÄ . Dėl to A. B. veika negali bÅ«ti vertinama kaip veikimas bÅ«tinosios ginties situacijoje.Pažymėtina, kad aplinkybę, jog nuteistojo veiksmus nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, apylinkės teismas pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kas turėjo įtakos skiriant jam Å¡velnesnę bausmės trukmę.  Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad A.

B. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teisingai kvalifikavęs nuteistojo A. B. veikÄ , teismas vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis paskyrė jam bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už Å¡io nusikaltimo padarymÄ gali bÅ«ti skiriama laisvės apribojimas, areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iki nusikalstamų veikų, už kurias A. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo nuteistasis buvo jau devynis kartus teistas bauda bei laisvės atėmimu, taip pat ir už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus.

Tyčinį nusikaltimÄ , už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. B. padarė neiÅ¡nykus teistumui. PrieÅ¡ tai jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu jis buvo teistas laisvės atėmimu už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ . Jis taip pat ne kartÄ baustas administracine tvarka už įvairius administracinės teisės pažeidimus. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad jokiomis Å¡velnesnėmis nei realus laisvės atėmimas bausmėmis ar priemonėmis A. B. atžvilgiu pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o ypač sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo neįmanoma, todėl apylinkės teismo apeliantui parinkta BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė savo rÅ«Å¡imi yra visiÅ¡kai pagrįsta ir teisinga.Skundžiamu nuosprendžiu A.

B. laisvės atėmimo bausmė paskirta žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, kuri, be to, vadovaujantis BK 641 straipsnio 2 dalies nuostata, t.y. atsižvelgiant į tai, kad apeliantas savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, sumažinta 1/3 ir realiai jam paskirta Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, atsižvelgiant į apelianto asmenybę, ankstesnius teistumus ir polinkį nusikalsti, negali bÅ«ti laikoma per griežta.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A.

B. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskyrė teisingÄ tiek rÅ«Å¡imi, tiek ir dydžiu bausmę, todėl tenkinti apelianto skundÄ ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, ar skirti Å¡velnesnę bausmę, nėra pagrindo. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Tačiau nagrinėdamas bylÄ apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti BPK pažeidimai ar tinkamai iÅ¡spręsti kiti nuosprendžio klausimai, nepriklausomai nuo to, ar apie tokius pažeidimus nurodoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į BPK 302 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuosprendžio keitimas dėl nustatytų pažeidimų nelaikomas apeliacinio skundo ribų virÅ¡ijimu.Bylos duomenimis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – Fondo valdyba) už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. spalio 16 d. iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam E. K. 234,85 eurus ligos paÅ¡alpÄ ir dėl nukentėjusiajam E. K. iÅ¡mokėtų sumų pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje baudžiamojoje byloje (b. l. 52-58).

Taigi, Å¡iuo atveju Fondo valdyba E. K. ligos paÅ¡alpÄ iÅ¡mokėjo dėl įvykusio draudiminio įvykio, t.y. tarpusavio sutarties pagrindu, o Fondo valdybai A. B. nusikalstamais veiksmais žala tiesiogiai nebuvo padaryta.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog regresiniai ieÅ¡kiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2014). BPK 109 straipsnis nustato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį.

Fondo valdybos regresiniai reikalavimai draudiminį įvykį sukėlusiam asmeniui nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, Fondo valdybos pareikštas regresinis ieškinys turi būti paliekamas nenagrinėtas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas naikinant jo dalį dėl 234,85 Eur turtinės žalos civilinio ieškinio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui priteisimo iš A. B. (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti.Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 234,85 Eur turtinės žalos civilinio ieÅ¡kinio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui priteisimo iÅ¡ A. B. ir civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .KitÄ Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                            Algirdas Gaputis                                                                                                 Donatas Jatužis                                                                                                 Bronė Vidzėnienė