2020-10-28 Nr. AB-20210-3-61-3-02407-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-644-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02407-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. V. skunde, kurį patikslino, prašė: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. S-1667 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta sudaryti sąlygas pareiškėjui pamatyti priverstinai pradangintą pareiškėjo pusseserę; 2) įpareigoti Tarnybą skubiai sudaryti sąlygas pareiškėjui pamatyti priverstinai pradangintą pareiškėjo pusseserę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašo panaikinti Tarnybos 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. S-1667 „Dėl sąlygų sudarymo pasimatyti su giminaite (pussesere)“. Byloje keliamas ginčas yra susijęs su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) reglamentuojamais šeimos teisiniais santykiais, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad nors ginčijamą sprendimą priėmė viešojo administravimo subjektas, tačiau šiame ginče keliamas klausimas pagal savo esmę negali būti susiaurintas tik iki tam tikrų formalių administracinių procedūrų teisėtumo patikrinimo. Be to, ginčijamame sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka (Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui) nedaro įtakos šioje byloje keliamo ginčo, kuriame dominuoja šeimos teisiniai santykiai, rūšiniam teismingumui.

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis dėl sąlygų pasimatyti su giminaite sudarymo turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad jis apie savo pusseserę neturi jokios informacijos, juos siejo labai artimi emociniai ryšiai. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnybos motyvai, kad informacija apie nepilnametę pareiškėjo pusseserę sudaro valstybės paslaptį ir Tarnybai nėra žinoma, kad negali būti teikiama informacija apie ją ir kad Tarnyba neturi objektyvių galimybių įgyvendinti CK 3.176 straipsnio nuostatų dėl ginčo dėl vaiko bendravimo (pasimatymo) su giminaičiu, su kuriuo vaiką sieja emociniai ryšiai, yra visiškai nesuvokiami, nepagrįsti ir neteisėti. Tarnyba privalo tikrinti, ar saugomas asmuo lanko mokyklą, ar jam sudarytos vaiko interesus atitinkančios gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas nurodo, kad dėl jo pusseserės priverstinio pradanginimo jis patyrė ir toliau patiria didelę neturtinę žalą.

Pareiškėjo teigimu, iš jo prašymo, pateikto Tarnybai, turinio akivaizdu, kad jame ne tik reiškiamas prašymas užtikrinti pareiškėjo ir jo pusseserės teisę bendrauti, pasimatyti, bet ir pateikiama konkreti informacija apie nepilnametės pareiškėjo pusseserės teisių, įtvirtintų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje ir CK 3.172 straipsnyje, pažeidimą. Todėl šio klausimo sprendimas neabejotinai patenka į Tarnybos kompetenciją.

Pareiškėjas nurodo, kad jis neturi net teorinės galimybės apginti savo pažeistų teisių skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu būdu, t. y., kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą, nes pareiškėjui nėra žinoma jo pusseserės ir jos mamos gyvenamoji vieta, duomenys, kurie gali būti pakeisti taikant apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, taigi pareiškėjas negali įgyvendinti imperatyvių CPK 111 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

Pareiškėjas pažymi, kad jis skundžia būtent Tarnybos sprendimą, kuris priimtas šiam viešojo administravimo subjektui vykdant įstatymu jam deleguotas pareigas vaiko teisių apsaugos srityje, todėl jo skundas turi būti nagrinėjamas ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme. Pareiškėjo prašymas panaikinti Tarnybos sprendimą kyla ne iš civilinių (šeimos), bet iš viešojo administravimo teisinių santykių, todėl jis privalo būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti pareiškėjo skundą grindė tuo, kad keliamas ginčas yra susijęs su CK reglamentuojamais šeimos teisiniais santykiais, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl ginčas nagrinėtinas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014).

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde, kurį patikslino, prašė panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. S-1667, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2020 m. gegužės 15 d. prašymą. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis 2020 m. gegužės 15 d. pateikė Tarnybai prašymą skubiai sudaryti sąlygas jam pamatyti Lietuvos valstybės pradanginą jo pusseserę. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad neturi galimybių kreiptis į jo pusseserės mamą, nes nežino, kur ji ir pareiškėjo pusseserė yra.

Skundžiamame Sprendime Tarnyba nurodė, kad, jos turimais duomenimis, pareiškėjo pusseserei ir jos motinai Lietuvos policijos generalinio komisaro sprendimu yra taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio; detali informacija apie saugomų asmenų apsaugos organizavimą yra valstybės paslaptį sudaranti informacija; Tarnybai nėra žinoma ir negali būti teikiama informacija apie pareiškėjo pusseserę, todėl Tarnyba negali įgyvendinti CK 3.176 straipsnio nuostatų dėl galbūt esančio ginčo dėl vaiko bendravimo (pasimatymo) su giminaičiu, su kuriuo jį galbūt sieja emociniai ryšiai.

Vadovaujantis CK 3.176 straipsnio 1 dalimi, jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaiku.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114 patvirtintų Tarnybos nuostatų (2018 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 293 redakcija; toliau – ir Nuostatai) 9 punkte nustatyta, kad Tarnybos veiklos tikslas – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje. Siekdama Nuostatų 9 punkte nustatyto veiklos tikslo, Tarnyba pati ar per savo struktūrinius padalinius gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijoje visą parą (10.2 p.); bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais (10.22 p.); nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, susijusius su vaiko teisių apsauga, gynimu, imasi reikiamų priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai (10.28 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, sprendžia, kad priimdama Sprendimą Tarnyba veikė kaip viešojo administravimo institucija, įgyvendindama jai teisės aktais deleguotas funkcijas ir atsakydama į pareiškėjo pateiktą prašymą. Kaip minėta, skundžiamame Sprendime, be kita ko, remiamasi aplinkybe, kad pareiškėjo pusseserei yra taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio ir detali informacija apie saugomų asmenų apsaugos organizavimą yra valstybės paslaptį sudaranti informacija. Būtent šia aplinkybe Tarnyba grindė jos negalėjimą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Taigi, nagrinėjant ginčą iš esmės, be kita ko, turi būti vertinama, ar Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, atsisakymo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus motyvai yra pagrįsti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Sprendimo ir pareiškėjo skundo turinį, šioje skundo priėmimo stadijoje negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad šioje byloje keliamame ginče vyrauja šeimos teisiniai santykiai, ir kad ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė