A-438-1834-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Civilinė byla Nr2 -

Administracinė byla Nr. A438-1834/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00246-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams A. K., Arūnui Koskui,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. įmonės atstovo advokato Arūno Koskaus skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo svarstyti prašymą iš naujo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjos A. K. įmonės atstovas advokatas Arūnas Koskus Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2010 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 6306-26-2280 bei įpareigoti Šiaulių AVMI svarstyti A. K. prekybos įmonės prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą iš naujo.

Pateiktame skunde pareiškėjos A. K. įmonės atstovas nurodė, kad Šiaulių AVMI išvadoje dėl A. K. prekybos įmonės mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška nurodoma: „nustatyta, kad A. K. ir sutuoktinio V. A. K. bei bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės vardu yra įregistruotas nekilnojamas turtas: gyvenamo namo dalis (85/100) adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 59840,00 Lt, pastatas - garažas vertė 5490,00 Lt, pastatas-sandėlis 2406,00 Lt, pastatas-garažas 2870,00 Lt, pastatas-sandėlis 2090,00 Lt, kiti statiniai 329,00 Lt, 0,2063 ha žemės sklypo dalis 147100,00 Lt, žemės sklypas (0,0667 ha), esantis SB „Stipirkiai“ 1100,00 Lt.

Mokesčių administratoriaus nurodoma A. K. ir V. K. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto vertė rinkos kaina yra 36749,00 Lt, o vidutinė rinkos vertė nustatyta masiniu vertinimo būdu yra 88835,00 Lt“. Pareiškėjos įmonės atstovas nurodė, kad Šiaulių AVMI nustatytos vidutinės rinkos vertės neatitinka realios turto vertės. Šiaulių AVMI konstatavo, jog A. K. priklauso 85/100 nekilnojamojo turto dalis. Nurodomas turtas yra valdomas bendrąja jungtine nuosavybe, o vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Todėl A. K. priklauso ne Šiaulių AVMI nurodyta 85/100 nekilnojamojo turto dalis, o 42,5/100 nekilnojamojo turto dalies. Pareiškėjos atstovo nuomone, kol vyksta mokestiniai ginčai, nepriemokos priteisimas iš A. K. ir V. K. solidariai negalimas. Dėl šių priežasčių, pareiškėjos atstovo teigimu, Šiaulių AVMI neteisingai nurodė A. K. vardu įregistruoto turto vertės kainą, pagal mokesčių administratoriaus nurodytą nekilnojamojo turto vertės rinkos kainą 36749,00 Lt, A. K. priklauso nekilnojamojo turto už 15618,33 Lt. Nurodytas nekilnojamasis turtas – pastato-gyvenamojo namo dalis yra vienintelis ir paskutinis A.

K. gyvenamasis būstas. Taip pat Šiaulių AVMI išvadoje nurodė, kad „Pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama išvengti mokesčių bei su jais susijusių sumų mokėjimo ir norėjo skyrybų būdu nekilnojamąjį turtą perleisti sutuoktiniui, todėl pareiškėjos prašyme įvardijama sunki ekonominė padėtis sąlygota ne objektyvių aplinkybių, o pačios Pareiškėjos aktyvių ir nesąžiningų veiksmų.“ Pareiškėjos skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje reglamentuojamas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis gali būti pripažintas tik teismo ir tai yra išimtinė teismo kompetencija.

Pareiškėjos atstovo nuomone, Šiaulių AVMI nurodyti faktai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neteisingi bei pažeidžia CPK įtvirtintus principus, kadangi joks teismo sprendimas dėl nurodytų aplinkybių nėra įsiteisėjęs. Kaip konstatuota pareiškėjos skunde, Šiaulių AVMI išvadoje nurodoma, jog A. K., kaip įmonės savininkės, ekonominė (socialinė) padėtis nėra sunki, nes pareiškėja ne tik gauna pajamų iš netekto darbingumo pensijos ir sutuoktinio darbo užmokesčio, bet ir turi registruoto nekilnojamojo turto, žemės sklypą, sodą, transporto priemones.

Anot pareiškėjos, Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio l dalies 3 punktas numato, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, kuris nurodo, kad nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis. A. K. atitinka įstatyme numatytas sąlygas dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų – A. K. prekybos įmonė nebevykdo jokios veiklos, negauna jokių pajamų. Visos A. K. pajamos sudaro gaunama netekto darbingumo pensija 549,00 Lt, iš kurios yra išskaičiuojama 109,88 Lt, todėl pareiškėjai liekanti suma sudaro 439,12 Lt. 2010 m. A. K. sulauks senatvės pensijos amžiaus, t. y. 60 metų, ji gali būti prilyginama bedarbiui, kadangi iš prekybinės įmonės nebegauna jokių pajamų, kita veikla dėl amžiaus ir sveikatos būklės užsiimti nebegali. Dėl psichikos sutrikimo pareiškėjai yra nustatytas 40 % darbingumo lygis. A. K. darbo užmokestis siekia vidutiniškai 724 Lt per mėnesį, transporto priemonės „VW PASSAT“, 1989 m. gamybos dabartinė rinkos vertė sudaro vidutiniškai 2000 Lt, V. K. vardu registruotos transporto priemonės „VAZ 21013“, 1982 m. gamybos, didžiausia galima vertė – 1000 Lt. Šiaulių AVMI nurodomas pagrindas neatleisti pareiškėjos nuo delspinigių ir baudų motyvuojant, kad pareiškėjos padėtis negali būti laikoma sunkia, neatitinka tikrovės ir prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Atsakovas Šiaulių AVMI atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos atstovo pateiktu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė argumentų, pagrindžiančių jos skundą, nurodyti skunde motyvai neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui. Įmonė Šiaulių AVMI pateikė prašymą dėl 77600,32 Lt mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Skunde pareiškėja nurodė, kad „MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. numato, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies“, „A. K. atitinka įstatyme numatytas sąlygas dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų“. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad MAĮ 100 straipsnyje numatyti mokesčių mokėtojo atleidimo nuo delspinigių pagrindai, o skundžiamas sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjos prašymą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja prašyme nurodė, kad prašo pripažinti įmonės mokestinę nepriemoką beviltiška, nes sunki jos ekonominė (socialinė) padėtis: reikia valstybės paramos (reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija), yra bedarbė, gauna socialinę pašalpą. Pažymėjo, kad įmonė nebevykdo jokios veiklos, negauna jokių pajamų, kad jos, kaip individualios įmonės savininkės, ekonominė padėtis yra ypatingai sunki. Be to, nurodė, kad „2010 m. sulauks senatvės pensinio amžiaus ir ji gali būti prilyginama bedarbiui, kadangi iš prekybinės įmonės nebegauna jokių pajamų, o kita veikla dėl amžiaus ir sveikatos būklės užsiimti negali, dėl psichikos sutrikimo yra nustatytas 40 proc. nedarbingumo lygis, dėl minėto psichikos sutrikimo nuo 2005 m. gydosi Akmenės rajono psichikos sveikatos centre, jai reikalingas ir tolimesnis gydymas bei medicininė pagalba“. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir pateiktus papildomus dokumentus, nustatė, kad pareiškėja pateikė VSDF Akmenės skyriaus 2010 m. vasario 2 d. pažymą Nr. S-259 apie išmokamą A. K. netekto darbingumo pensiją, kuri yra 549,40 Lt kas mėnesį, UAB „MV STILELIT“ – 2010 m. sausio 28 d. pažymą Nr. 5/2010 apie V. A. K. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kurioje nurodyta išmokėta per 2009 metų birželio–gruodžio mėnesius 4347,92 Lt suma, VĮ Registrų centro Mažeikių filialo 2010 m. sausio 26 d. raštą Nr. (4.6/2120/05)g-431 ir raštą Nr. 4.6/2120/05)g-415 apie įregistruotą nekilnojamąjį turtą, VĮ „Regitra“ 2010 m. sausio 27 d. raštą Nr. (1.5)-S4-1 apie įregistruotas transporto priemones. Atsakovas akcentavo, jog pareiškėja pateikė VĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro 2009 m. spalio 23 d. pažymą Nr. S-119, kurioje nurodyta, kad A. K. dėl psichikos sutrikimo yra nustatytas 40 proc. nedarbingumo lygis.

Atsakovas nurodė ir tai, kad susipažinus su pareiškėjos pateiktais dokumentais ir patikrinus VĮ Registrų centro duomenis nustatyta, jog A. K. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamo namo dalis (85/100), adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 59840,00Lt, pastatas-garažas, adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 5490,00Lt, pastatas-sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 2406,00Lt, pastatas-garažas, adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 2870,00Lt, pastatas-sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 2090,00Lt, kiti statiniai adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 329,00 Lt, 0,2063 ha žemės sklypo dalis (1254/2063), adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 14710,00 Lt, žemės sklypas (0,0667 ha), esantis SB „Stipirkiai“, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 1100,00 Lt. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, A. K. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto vertė rinkos kaina 36749,00 Lt, o vidutinė rinkos vertė, nustatyta masiniu vertinimo būdu (2010 m. sausio 1 d. datai), 88835,00 Lt. Nekilnojamasis turtas įgytas A. K. ir jos sutuoktinio V. A. K. santuokos metu. VĮ „Regitra“ duomenimis, A. K. prekybos įmonės vardu įregistruota transporto priemonė „VW PASSAT“, 1989 m. gamybos, V. A. K. vardu įregistruota transporto priemonė „VAZ 21013“, 1982 m. gamybos. Šiaulių AVMI turimais SODROS duomenimis, A. K. nedirba, registruota tik kaip įmonės savininkė. Sutuoktinis V.A. K. dirba UAB „VM VALDA“ (dirba nuo 2009 m. liepos 1 d.) ir UAB „MV STIMELIT“ (dirba nuo 2009 m. birželio 4 d.).

Atsakovas pažymėjo, kad MAĮ 113 straipsnio 3 punkte numatyta tik galimybė, esant tam tikroms numatytoms sąlygoms, pripažinti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką beviltiška, tačiau tai nėra imperatyvinė teisės norma, besąlygiškai įpareigojanti pasirinkti būtent tą elgesio modelį – mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas konstatavo, jog prašymas dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška turi būti vertinamas visų nustatytų aplinkybių kontekste. Kaip teigė atsakovas, pareiškėja prašymą grindė tuo, kad tikslinga mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška ekonominiu ir socialiniu požiūriu, nes įmonė veiklos nevykdo, įmonės savininkė yra neįgali, neturi kitų pajamų. Tačiau, atsakovo nuomone, buvo nustatyta, kad be gaunamos 549,00 Lt netekto darbingumo pensijos, pajamas gauna sutuoktinis V.A. K., kuris dirba UAB „VM VALDA“ ir UAB „MV STIMELIT“. Atsakovo teigimu, pareiškėja nepateikė pažymų apie V. A. K. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei išmokėtus dividendus iš AB „NAUJASIS KALCITAS“ (dirbo iki 2009 m. kovo 6 d.) ir UAB „VM VALDA“ (dirba nuo 2009 m. liepos 1 d.). Anot atsakovo, darytina išvada, kad A. K., kaip įmonės savininkės, ekonominė (socialinė) padėtis nėra sunki, nes pareiškėja ne tik gauna pajamų iš netekto darbingumo pensijos ir sutuoktinio darbo užmokesčio, bet turi registruoto turto (žemės sklypą sodą transporto priemones), į kurį galima nukreipti mokestinės nepriemokos išieškojimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjos skunde pateikti argumentai dėl jos ekonominės padėties yra nepagrįsti, o kiti argumentai nesusiję su nagrinėjamos bylos esme.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja prašo panaikinti sprendimą ir įpareigoti Šiaulių AVMI prašymą nagrinėti iš naujo bei ketina (kaip nurodyta skunde) pateikti naujus dokumentus. Anot atsakovo, pabrėžtina, kad sprendimas nepripažinti pareiškėjos įmonės mokestinės nepriemokos beviltiška buvo priimtas vadovaujantis sprendimo priėmimo metu inspekcijos turimais duomenimis ir pareiškėjos pateiktais dokumentais. Atsakovo teigimu, pareiškėja prašydama turi pateikti naują prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjos A. K. įmonės atstovo advokato Arūno Koskaus skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog ginčas šioje nagrinėjamoje byloje kilo dėl Šiaulių AVMI 2010 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 6306-26-2280 „Nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška“, tai yra dėl atsakovo atsisakymo patenkinti pareiškėjos prašymą pripažinti jos mokesčio nepriemoką beviltiška. Teismo nuomone, byloje esanti medžiaga įrodo, kad Šiaulių AVMI 2009 m. liepos 23 d. buvo gautas 2009 m. liepos 20 d. A. K. pateiktas prašymas atleisti jos įmonę nuo dalies nepriemokos – 20163,72 Lt baudos ir 20114,46 Lt delspinigių. 2009 m. rugpjūčio 19 d. priimtas Šiaulių AVMI sprendimas Nr.14.8-73-22 neatleisti įmonės nuo delspinigių ir baudos, kadangi, vadovaujantis MAĮ 100, 141 straipsniais ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintų Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių nuostatomis, nebuvo teisinio pagrindo patenkinti prašymą. VMI 2009 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 69-287 Šiaulių AVMI sprendimą paliko nepakeistą, Mokestinių ginčų komisija 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. S-408(7-382/2009) patvirtino VMI sprendimą. Mokestinių ginčų komisijos sprendimo A. K. neskundė, todėl šis sprendimas ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių AVMI sprendimas Nr. 14.8-73-22 neatleisti įmonės nuo nepriemokos yra galiojantys. 2009 m. gruodžio 30 d. A. K. įmonės atstovas advokatas Arūnas Koskus Šiaulių AVMI pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šiaulių AVMI 2010 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 6306-26-2280 pareiškėjos prašymo netenkino, t. y. nepripažino mokesčių mokėtojos mokestinės nepriemokos beviltiška. Šio sprendimo preambulėje nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos realizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-92, 7.3 punktu bei remiantis Šiaulių AVMI 2010 m. kovo 8 d. išvada Nr. 6306-32-2279 dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška.

Pasisakydama šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad teisinius santykius dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, tvarką ir sąlygas reglamentuoja speciali Mokesčių administravimo įstatymo norma – 113 straipsnis bei Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos realizavimo ir apskaitos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 12 d.

įsakymu Nr. VA-92. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog mokestinės nepriemokos sąvoka apibrėžta MAĮ 2 straipsnio 17 punkte. Šioje įstatymo nuostatoje nurodyta, kad mokestinė nepriemoka – mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos. MAĮ 113 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai:

1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus);

2) priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką;

3) netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sąlygos mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimui beviltiška reglamentuotos Taisyklių 3-10 punktuose. Pagal Taisyklių 8 punktą, vietos mokesčių administratoriaus viršininkas (arba jo įgaliotas asmuo), gavęs taisyklių 7.1-7.3 punktuose nurodytus dokumentus, atsižvelgdamas į išvadoje arba laisvos formos pažymoje siūlomą mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis pagrindą, gali priimti sprendimą pripažinti atitinkamą mokestinę nepriemoką beviltiška arba jos nepripažinti beviltiška.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad būtina sąlyga mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška minėtu pagrindu yra ne tik aplinkybė, jog asmuo priklauso aukščiau išvardintoms socialinės padėties asmenų grupėms (asmuo yra pensinio amžiaus; neįgalusis; asmeniui reikalingas gydymas; medicininė profilaktika ir reabilitacija; asmuo yra bedarbis; gauna socialinę pašalpą), tačiau ir nustatymas, kad šio asmens sunki ekonominė padėtis.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nutartyse ne kartą yra akcentavęs, kad MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į realią fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį. Vien asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei (pensinio amžiaus asmenims, neįgaliesiems, bedarbiams ir pan.) dar nesudaro pagrindo daryti išvados, kad jam taikytinas minėtas mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra tokia sunki, kad jam reikalinga valstybės parama arba jam tokia parama jau yra teikiama. Taigi, nagrinėjamu atveju siekiant pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška, būtina nustatyti, kad būtent ir yra tokia pareiškėjos ekonominė (socialinė) būklė. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nors byloje nustatyta, kad pareiškėja yra pensinio amžiaus, turi neįgalumą, tačiau, remiantis LVAT praktika, šių aplinkybių buvimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti fizinio asmens sunkią ekonominę (socialinę) padėtį MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos A. K. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamo namo dalis (85/100), adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 59840,00Lt, pastatas-garažas, adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 5490,00Lt, pastatas-sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 2406,00Lt, pastatas-garažas, adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 2870,00Lt, pastatas-sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 2090,00Lt, kiti statiniai adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 329,00 Lt 0,2063 ha žemės sklypo dalis (1254/2063), adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 14710,00 Lt, žemės sklypas (0,0667 ha), esantis SB „Stipirkiai“, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 1100,00 Lt. VĮ Registrų centro duomenimis, A. K. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto vertė rinkos kaina 36749,00 Lt, o vidutinė rinkos vertė, nustatyta masiniu vertinimo būdu (2010 m. sausio 1 d. datai), 88835,00 Lt. Nekilnojamasis turtas įgytas A. K. ir jos sutuoktinio V. A. K. santuokos metu. VĮ „Regitra“ duomenimis, A. K. prekybos įmonės vardu įregistruota transporto priemonė „VW PASSAT“, 1989 m. gamybos, V. A. K. vardu įregistruota transporto priemonė „VAZ 21013“, 1982 m. gamybos. Šiaulių AVMI turimais SODROS duomenimis, A. K. nedirba, registruota tik kaip įmonės savininkė. Sutuoktinis V.A. K. dirba UAB „VM VALDA“ (dirba nuo 2009 m. liepos 1 d.) ir UAB „MV STIMELIT“ (dirba nuo 2009 m. birželio 4 d.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio gaunamas pajamas bei turimą turtą ir nustatė, kad pareiškėjos ekonominė ir socialinė padėtis nėra sunki. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija nusprendė, kad Šiaulių AVMI tinkamai vertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė teisės aktų normas, todėl 2010 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. 6306-26-2280 yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti naikinamas pareiškėjos nurodytais motyvais. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl šio sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų patenkintas pilnai. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio nuostatas ir dėl šios priežasties priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodo, jog pareiškėjos įmonės savininkės pateikti argumentai dėl sunkios jos ekonominės padėties yra visiškai nepagrįsti (vien tik turto turėjimo faktas nėra pagrindas atmesti mokesčio mokėtojo prašymą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja A. K. įmonė ginčija Šiaulių AVMI 2010 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 6306-26-2280 bei prašo įpareigoti Šiaulių AVMI svarstyti A. K. prekybos įmonės prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą iš naujo. Bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių AVMI 2010 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 6306-26-2280 nusprendė nepripažinti beviltiška šios pareiškėjos mokestinės nepriemokos: 203,72 Lt atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymą baudos; 419,00 Lt atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymą mokesčio ir 226,09 Lt šio mokesčio delspinigių; 19435,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 9687,98 Lt šio mokesčio baudos; 9717,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio baudos, apskaičiuotos mokesčio mokėtojo patikrinimo metu; 17445,58 Lt pelno mokesčio ir 10226,32 Lt šio mokesčio delspinigių; 1,07 Lt atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymą; 9824,00 Lt pelno mokesčio baudos, apskaičiuotos mokesčio mokėtojo patikrinimo metu (b. l. 6 – 7). Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pripažinti atitinkamas mokestinės nepriemokos sumas beviltiška mokestine nepriemoka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Mokesčių administravimo įstatymo (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai 1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus), 2) priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką, 3) netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.

Pareiškėjos nuomone, jos atžvilgiu turėtų būti taikomos MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos ir jos mokestinė nepriemoka pripažinta beviltiška, kadangi A. K. atitinka įstatyme numatytas sąlygas dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų – A. K. prekybos įmonė nebevykdo jokios veiklos, negauna jokių pajamų. Pareiškėjos teigimu, visas A. K. pajamas sudaro gaunama netekto darbingumo pensija 549,00 Lt, iš kurios yra išskaičiuojama 109,88 Lt, todėl pareiškėjai liekanti suma sudaro 439,12 Lt. Pareiškėja pažymėjo, kad 2010 m. A. K. sulauks senatvės pensijos amžiaus, t. y. 60 metų, ji gali būti prilyginama bedarbiui, kadangi iš prekybinės įmonės nebegauna jokių pajamų, kita veikla dėl amžiaus ir sveikatos būklės užsiimti nebegali, be to, dėl psichikos sutrikimo pareiškėjai yra nustatytas 40 % darbingumo lygis. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad A. K. darbo užmokestis siekia vidutiniškai 724 Lt per mėnesį, transporto priemonės „VW PASSAT“, 1989 m. gamybos dabartinė rinkos vertė sudaro vidutiniškai 2000 Lt, V. K. vardu registruotos transporto priemonės „VAZ 21013“, 1982 m. gamybos, didžiausia galima vertė – 1000 Lt.

Vertindama šias pareiškėjos nurodomas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A442‑807/2010 inter alia yra pažymėjęs, jog taikant Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas būtina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.), o ne vien tik asmens priskyrimą tam tikrai socialinei grupei, t. y. kad asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą ir pan. (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑807/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 204–211). Pabrėžtina, jog tokia administracinių teismų praktika šiuo metu yra dominuojanti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (II dalis), Administracinė jurisprudencija Nr. 22, p. 446).

Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjos A. K. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamo namo dalis (85/100), adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 59840,00 Lt; pastatas - garažas, adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 5490,00Lt; pastatas - sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 2406,00 Lt; pastatas - garažas, adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 2870,00Lt; pastatas - sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 2090,00 Lt; kiti statiniai adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 329,00 Lt; 0,2063 ha žemės sklypo dalis (1254/2063), adresu (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 14710,00 Lt; žemės sklypas (0,0667 ha), esantis SB „Stipirkiai“, vertė apskaičiuota pagal vidutinių rinkos verčių nustatymo būdą 1100,00 Lt. VĮ Registrų centro duomenimis, A. K. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto vertė rinkos kaina 36749,00 Lt, o vidutinė rinkos vertė, nustatyta masiniu vertinimo būdu (2010 m. sausio 1 d. datai), yra 88835,00 Lt, visas šis nekilnojamasis turtas įgytas A. K. ir jos sutuoktinio V. A. K. santuokos metu (b. l. 8 – 14). Teisėjų kolegijos nuomone šių pareiškėjos nenuginčytų bei kitomis įrodinėjimo priemonėmis teismo proceso metu nepaneigta mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjos ekonominė ir socialinė padėtis nėra sunki. Dėl šios priežasties Šiaulių AVMI priimdama 2010 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 6306-26-2280 bei atsisakydama pripažinti pareiškėjos mokestinę nepriemoką beviltiška teisingai aiškino bei taikė teisės normas, todėl minėtas sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendime buvo motyvuotai įvertinti byloje surinkti įrodymai bei pateikta tinkama teisinė jų kvalifikacija. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. K. įmonės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas