2016-05-31 Nr. BB-2350-1-77-1-00312-2013-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-208-788/2016

Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00312-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.17.3; 2.1.7.1; 2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Pažarskio, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. I. gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio.

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendžiu R. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199(2) straipsnio 1 dalį 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d., vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 578 MGL (21 767,48 Eur) bauda. Pritaikius BK 72 straipsnio 2, 3 dalis, iš R. I. konfiskuota radijo stotis „President Electronics Teddy 34540“, serijos Nr. 12401760, o vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi ir 4 dalies 2 punktu, konfiskuotas R. I. automobilis „Audi A6 Avant“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas R. A. vardu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 15 609 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1000 pakelių cigarečių „Saint George lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 180 pakelių cigarečių „Saint George“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 1,5 pakelio cigarečių „Magnat“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis nutarta sunaikinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad R. I., pažeisdamas nustatytą tvarką, tyrimo metu nenustatytu laiku realizavo R. P., V. K., G. M. cigaretes, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL sumą, kuri 2013 m. birželio 6 d. buvo 133 711,69 Lt (38725,58 Eur). R. I. pagal BK 199(2) straipsnio 1 dalį paskirta bauda sumažinta iki 200 MGL (7532 Eur) dydžio. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė bausmė – 78 MGL (2937,48 Eur) dydžio bauda.

Be to, skundžiamu nuosprendžiu panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria konfiskuoti R. I. radijo stotis „President Electronics Teddy 34540“, serijos Nr. 12401760, bei automobilis „Audi A6 Avant“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir jie grąžinti R. I. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

nustatė:

R. I. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus, nuo tyrimo metu nenustatytos datos laikė R. G. priklausančios negyvenamosios sodybos, esančios Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), kuria jis naudojosi, ūkiniame pastate iki 2013 metų birželio 6 d., 19.50 val., kol policijos pareigūnai kratos metu šiame pastate surado ir paėmė ne mažiau kaip 15 956 pakelius cigarečių su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių nustatyta tvarka ir kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, –133 711,69 Lt (38 725,58 Eur).

Kasaciniu skundu nuteistojo R. I. gynėjas advokatas S. Butkevičius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistojo R. I., ir bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad vertindami byloje surinktus įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė BPK 20 straipsnio pažeidimų. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį R. I. pagrindė įrodymais, kurie nei kokybiškai, nei kiekybiškai neatitinka įrodinėjimo dalyko bei įrodinėjimo ribų reikalavimų. Antai pirmosios instancijos teismas laikė, kad liudytojų policijos pareigūnų A. A., S. J., V. J., E. Š., E. S., R. A., D. I., D. Č. parodymai (prieštaraujantys tarpusavyje ir kitiems byloje surinktiems įrodymams), kartu su specialisto išvadomis, kratos protokolais, parodymo atpažinti protokolais, daiktų apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, 2014 m. kovo 4 d. prokuroro nutarimu iš ikiteisminio tyrimo išskirti jo dalį į savarankišką ikiteisminį tyrimą pagrindžia R. I. kaltę, tačiau tokie įrodymai, kasatoriaus nuomone, tik parodo šio nuosprendžio nepagrįstumą ir būtinybę išteisinti R. I. Duomenys, kuriuos valstybės institucijos gavo įstatyme nenumatytu būdu, įrodymais nepripažįstami, nesvarbu, kiek jie reikšmingi nustatant bylos aplinkybes. Be to, duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, įrodymais nepripažįstami, nesvarbu, kad jų patikimumu neabejojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengta Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga). Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, savo išvadas grindė liudytojų policijos pareigūnų A. A., S. J., V. J., E. Š., E. S., R. A., D. I., D. Č. parodymais, tačiau nepatikrino, ar duomenys, pirmosios instancijos teismo pripažinti įrodymais, gauti įstatymų nustatyta tvarka, neįvertino, ar tokie duomenys laikytini įrodymais, taip pat nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią liudytojo parodymai įrodymais yra tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194/2013, 2K-461/2011, 2K-179/2010, 2K-592/2010, 2K-285/2010 ir kt.).

Kasatoriaus nuomone, liudytojų policijos pareigūnų parodymai šioje byloje negalėjo būti pripažinti įrodymais dėl kelių priežasčių. Iš šių asmenų parodymų matyti, kad pasala ir ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas gavus operatyvinės informacijos apie laikomas cigaretes. Pagal teismų praktiką tada, kai iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal gautą operatyvinio tyrimo metu informaciją, teismas turėjo išreikalauti iš kriminalinės žvalgybos subjektų duomenis, juos išslaptinti ir sudaryti galimybę su šiais duomenimis susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015).

Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl byloje dalyvaujantys asmenys negalėjo patikrinti liudytojų policijos pareigūnų parodymų. Nepaisydamas to, pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis grindė R. I. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo klaidos neištaisė, nes, siekdamas patikrinti operatyvinius duomenis apklausęs liudytoją policijos pareigūną R. A., iškreipė šio parodymus. Priešingai nei nurodoma nuosprendyje, liudytojas aiškiai patvirtino, kad policija jokios informacijos apie tai, kad R.

I. neteisėtai įgijo ir laiko cigaretes, duomenų neturėjo ir tik surengus pasalą R. I. buvo sulaikytas ir papildyti atitinkami kriminalinės žvalgybos dokumentai, o vėliau jų pagrindu buvo surašyti tarnybiniai pranešimai. Dėl to liudytojo R. A. ir kitų policijos pareigūnų veiksmai negali būti laikomi teisėtais ir jų pagrindu gauti duomenys negali būti laikomi teisėtu būdu gautais duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-194/2013, 2K-461/2011, 2K-592/2010 ir kt.). Kasatorius nurodo, kad liudytojai policijos pareigūnai R.

A. ir A. A. kerštauja nuteistajam R. I. dėl asmeninių paskatų ar yra suinteresuoti bylos baigtimi. Šios išvados nepaneigia apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad tai patvirtinančių objektyvių bylos duomenų nėra, nes gynyba dėl šios aplinkybės prašė apklausti kaip liudytoją A. M., tačiau bylą nagrinėję teismai šio prašymo netenkino. Svarbu ir tai, kad liudytojai policijos pareigūnai buvo apklausiami praėjus devyniems mėnesiams po įvykio, atliko proceso veiksmus byloje, parodymus davė susipažinę su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, būdami akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl, esant tokioms aplinkybėms, liudytojų policijos pareigūnų parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai, nes jų kaip liudytojų apklausa prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, BPK normoms.

Pažymėtina, kad liudytojų policijos pareigūnų parodymai yra neleistini ir dėl to, kad juose nurodoma apie R. I. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, o šie duomenys gauti policijos pareigūnams užduodant klausimus R. I. jo sulaikymo vietoje, neatliekant jo apklausos, nesudarius galimybių šiam pasikviesti gynėją, kaip tai numatyta BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje. Neužtikrinus jokių įtariamojo teisių per BPK nenumatytą proceso veiksmą gauti duomenys negali būti laikomi patikimesniais ir įrodymų sampratą daugiau atitinkančiais duomenimis, palyginus su duomenimis, kurie užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui ir prokurorui apklausiant R.

I. BPK nustatyta tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-141/2008, 2K-350/2013). Pirmosios instancijos teismas nurodytų duomenų gavimo teisėtumo nepatikrino, todėl neužtikrino ir teisingo bylos nagrinėjimo ir nepagrįstai tariamus R. I. paaiškinimus policijos pareigūnams vertino kaip įrodymus, taip pažeisdamas ir BPK 4 straipsnį. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad liudytojų policijos pareigūnų parodymai yra beveik identiški, o tai suteikia pagrindą išvadai, kad jie yra suderinti. Šią išvadą patvirtina aplinkybės, kad teismo posėdžio metu šie liudytojai labai gerai prisimena visas įvykio aplinkybes ir tik atsakant į jiems nepatogius klausimus ima bylos aplinkybių neatsiminti; kad tarnybinių pranešimų tekstas taip pat vienodas, kad jie neregistruoti, nors tai turėjo būti daroma, ir galbūt surašyti vėliau nei juose nurodyta data.

Šių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų apeliacinės instancijos teismas taip pat neištaisė, todėl ir pats padarė nurodytus pažeidimus.

Kasatorius pabrėžia, kad įtariamasis ar kaltinamasis byloje neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, tokia pareiga tenka ikiteisminio tyrimo institucijoms. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surastas R. I. nurodytas asmuo, neaišku, ar jo apskritai buvo ieškoma. Dėl to liko nepaneigti R. I. parodymai, kad jo nurodytas asmuo galėjo būti surastas policijos pareigūnų, kad įkalbėtų R. I. nuvykti į sodybą, kur būtų nepagrįstai sulaikytas ir jam dėl to būtų pareikštas įtarimas. Šią įvykio versiją patvirtina aplinkybė, kad policijos pareigūnai žinojo, kokios prekės yra saugomos sodyboje, nors polietileno maišai dar nebuvo išpakuoti. Abejones dėl šios įvykio versijos, cigarečių patekimo į sodybą būdo galėjo išsklaidyti trasologinė ekspertizė, tačiau teismai atsisakė tenkinti tokį gynybos prašymą.

Kasatorius nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, ar cigaretės yra pagamintos gamykliniu ar kitu būdu, o ši aplinkybė yra reikšminga, sprendžiant dėl BK 199(2) straipsnio 1 dalies taikymo, todėl buvo pažeistas bylos aplinkybių ištyrimo išsamumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir detalizuotas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevertino kratos protokolo duomenų, pagal kuriuos R. I., paprašius jo pateikti daiktus, nurodė, kad tokių daiktų neturi. Kasatorius pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas apie faktines bylos aplinkybes, pripažindamas, kad R. I. neįgijo akcizais apmokestinamų prekių, t. y. cigarečių, tačiau mano, kad tokias pačias išvadas turėjo padaryti ir dėl kitos R. I. inkriminuotos BK 199(2) straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, t. y. laikymo. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismų išvados dėl R. I. kaltumo neteisėtai laikius akcizais apmokestinamas prekes vertintinas tik kaip įrodymais nepagrįstas manymas. Kasatorius pabrėžia, kad liudytojų policijos pareigūnų D. Č., S. J., V. J. parodymai, kad jie matė kaip R. I. atvyko į sodybą, raktu atsirakino pakabinamą spyną ir įėjo į patalpą, kurioje buvo laikomos cigaretės su užsienio banderolėmis, nesuteikia pagrindo išvadai, kad cigaretes laikė būtent R. I.

Kasatorius nurodo, kad šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinė išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-232/2014). Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl R. I. kaltės pagrindė prielaidomis, nepateikdamas jokių objektyviai patvirtintų duomenų, įrodančių R. I. kaltę, ir nenustačius tikrųjų bylos aplinkybių, taip nukrypdamas nuo teismų praktikos, įtvirtinančios aktyvų teismo modelį (kasacinė išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-398/2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2006). Pripažindamas asmenį kaltu dėl vienos ar kelių BK 199(2) straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo, teismas privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti BPK nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui skirtingų (didesnių ar mažesnių) reikalavimų. Nei įtariamasis, nei kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-532/2012, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Barbera, Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83 ir kt.). Šioje byloje R. I. kaltė nebuvo įrodinėjama, o tiesiog buvo preziumuota.

Kasatorius nurodo, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka neatitiko baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pirma, apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdžio metu apklausęs kaip liudytoją R. A., neteisingai nurodė jo parodymus (teismo posėdžio garso įraše yra kitokie jo parodymai), todėl savo išvadas pagrindė neteisingas ir neteisėtais duomenimis; antra, netenkindamas nuteistojo R. I. ar jo gynėjo prašymų, teismas pažeidė nuteistojo teisę į teisingą teismą ir pažeidė BPK 7 straipsnyje įvirtintą rungimosi principą; trečia, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo motyvus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymais pripažintų duomenų bylos duomenų gavimo teisėtumo, neišdėstė motyvuotų išvadų dėl R. I. veikos atitikties nusikalstamų veikų sudėties požymiams, neištaisė kitų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-18/2004, 2K-336/2009).

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo nuteistojo R. I. gynėjo advokato S. Butkevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, jog nagrinėdamas kasacinę bylą nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teismas tikrina teisės taikymo aspektu. Kasaciniame procese nėra nustatinėjamos faktinės bylos aplinkybės, įrodymai nerenkami ir iš naujo nevertinami. Neigdamas nuteistojo R. I. kaltę, jo gynėjas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, išvadomis dėl įrodymų įvertinimo, siūlo kitaip, nuteistajam palankia linkme vertinti liudytojų policijos pareigūnų parodymus, taip pat kasatorius ginčija teismo išvadą, kad R. I. pardavė kontrabandines cigaretes G. M., V. K. ir R. P. Tokie pat argumentai buvo išdėstyti nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose, dėl jų motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko, jie turi būti palikti nenagrinėti.

Prokuroras nurodo, jog kasacinio skundo argumentai, kad nuosprendis grindžiamas prielaidomis, neteisėtai gautais ir įvertintais įrodymais, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinių skundų, neišdėstė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinių skundų argumentų, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė jo prašymus apklausti kaip liudytoją A. M., neatitinka tiesos. Atmesdamas nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus, teismas atsakė į visus esminius skundų argumentus. Vien tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip to norėjo kasatorius, nesuteikia pagrindo teigti, kad jie buvo įvertinti neobjektyviai ir neišsamiai. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo nešališkumą parodo tai, kad kolegija, iš dalies tenkindama nuteistojo ir jo gynėjo prašymą, atliko byloje papildomą įrodymų tyrimą ir, išsamiai įvertinusi įrodymus, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, panaikindama jo dalį. Prokuroras pažymi, kad, nesutikdamas su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir teigdamas, kad vertindami įrodymus teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kasatorius pats siūlo bylos įrodymus vertinti atskirai vienus nuo kitų, nes nurodo tik tuos duomenis, kurie, juos įvertinus atskirai, nepatvirtina R. I. kaltės, ir sąmoningai nutyli duomenis, kurie R. I. nenaudingi. Nurodytas įrodymų vertinimas yra ydingas, taip bandoma suklaidinti teismą. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad teismai išvadas apie nuteistojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje, faktines aplinkybes padarė kruopščiai ir visapusiškai įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą. Visi įrodymai buvo gauti teisėtu būdu, jie sudaro vientisą loginę grandinę, kuri ir leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, kad akcizines prekes (cigaretes), rastas R. G. priklausančios sodybos ūkiniame pastate, laikė būtent R. I., taip pat, kad jis užsiiminėjo kontrabandinių cigarečių realizavimu.

Kaip nurodė liudytojais apklausti policijos pareigūnai, jie turėjo operatyvinės informacijos, kad negyvenamojoje sodyboje, kuri priklauso R. G., galbūt yra laikomos akcizinės prekės – cigaretės. Siekiant patikrinti šią informaciją, prie sodybos buvo surengta pasala. Tai, kad policijos pareigūnų turima informacija buvo reali ir teisinga, parodė vėlesni įvykiai, kai sodybos ūkiniame pastate iš tiesų buvo rastos cigaretės su užsienio valstybių banderolėmis. Dėl to kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl šios informacijos buvimo, jos gavimo teisėtumo visiškai nepagrįstos. Gauta informacija buvo proceso požiūriu įforminta tinkamai (R. A. tarnybinis pranešimas) ir realizuota (pradėtas ikiteisminis tyrimas ir išaiškinta nusikalstama veika). Šią išvadą patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikta ir įvertinta kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija bei teismo posėdyje apklausto liudytojo R. A. parodymai. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad renkant įrodymus Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (2012 m. spalio 2 d. redakcija) nuostatos nebuvo pažeistos, yra pagrįsta ir teisinga.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų parodymais, nes jie buvo gauti teisėtais būdais ir patvirtina pasalos organizavimo nurodytoje sodyboje procesą, joje atliktos kratos eigą bei rezultatus. Ikiteisminį tyrimą byloje atliko tyrėja J. V., o liudytojai policijos pareigūnai dalyvavo tik atliekant operatyvinius veiksmus, todėl jie buvo teisėtai apklausti apie jiems žinomas bylos aplinkybes. Liudytojai policijos pareigūnai apklausiami nurodė, kad iš karto po sulaikymo R. I. siūlė tartis, tačiau, perspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės, šios temos daugiau nelietė. Netikėti šiais liudytojų parodymais, atsižvelgiant į kitus, juos patvirtinančius byloje esančius įrodymus, teismas neturėjo pagrindo. Liudytojas R. A. nurodė, kad dar iki kratos pradžios paklausus, kiek patalpose cigarečių, R. I. pasakė, jog apie 33 dėžės. Kaip matyti iš kratos protokolo, maždaug toks kiekis cigarečių ir buvo rastas, taip pat liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad R. I. apgailestavo patyręs didelį apie 100 000 Lt nuostolį. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, tai nebuvo neteisėta ir niekur nefiksuota R. I. apklausa, o paprasčiausias kyšį siūlančio ir jo atsisakiusių pareigūnų pokalbis, kurio metu R. I. iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką, o pokalbio aplinkybės ir turinys buvo užfiksuotas pareigūnų apklausos protokoluose. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad liudytojai R. A., A. A. kerštauja nuteistajam dėl asmeninių paskatų ar yra suinteresuoti bylos baigtimi. Įvertinęs tai bei kitus R. I. kaltę patvirtinančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė nuteistojo gynėjo prašymą apklausti A. M., kuris tariamai turėjo patvirtinti policijos pareigūnų šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi ir taip netiesiogiai paneigti R. I. kaltę.

Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teisingai buvo įvertinti ir paties R. I. parodymai. Teismas motyvuotai ir pagrįstai kritiškai vertino R. I. parodymus, kad kratos metu rastos kontrabandinės cigaretės priklausė jo pažįstamam Ramūnui, kad jis pats apie jas nieko nežinojo, taip pat kad Ramūnas galbūt bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais. Iš liudytojų policijos pareigūnų D. Č., S. J., V. J. parodymų matyti, kad jie matė, kaip R. I. atvyko į minėtą sodybą, raktu atsirakino pakabinamą durų spyną ir įėjo į patalpą, kurioje buvo laikomos cigaretės su užsienio valstybių banderolėmis. Liudytoja R. G. parodė, kad dar 2012 m. R. I. prašė jos leisti naudotis sodyboje esančiomis patalpomis, teigdamas, kad nori laikyti medieną. Iš liudytojų policijos pareigūnų, dalyvavusių pasaloje, parodymų matyti, kad R. I. buvo netikėtai užkluptas įvykio vietoje, apie asmenį, vardu Ramūnas, nekalbėjo, išgyveno dėl patirtų nuostolių, siūlė tartis. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. I. parodymus, kad cigaretės priklauso asmeniui, vardu Ramūnas, davė tik kitą dieną. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad raktas, kuriuo buvo atrakinta spyna, buvo ryšulyje su kitais raktais, rastais pas R. I. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo išplaukia, kad R. G. sodyboje jokios medienos nebuvo. Taigi, šiais ir kitais byloje surinktais duomenimis yra visiškai įrodyta, kad R. I. laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė didesnė nei 250 MGL dydis. Dėl to R. I. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 199(2) straipsnio 1 dalį.

Prokuroras taip pat pažymi, kad tyrimo metu rasti ir paimti cigarečių pakeliai su užsienio valstybių banderolėmis yra daiktai, kurių apyvarta uždrausta, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, visiškai teisėtai nusprendė juos sunaikinti. Nustačius, kad tai kontrabandinės prekės, papildomai jas tirti nebuvo tikslo.

Nuteistojo gynėjo advokato S. Butkevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų argumentų

Kasacinės instancijos teismas priimtus žemesnių instancijų teismų nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl įrodymų ištyrimo ir vertinimo, padarytų išvadų pagrįstumo gali būti nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Didelė kasacinio skundo dalis skirta teismų atlikto įrodymų vertinimo kritikai. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kokius parodymus davė vienas ar kitas liudytojas ir kaip juos reikėtų vertinti, teigiama, kad R. I. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kad akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) neteisėto laikymo aplinkybės neįrodytos, nurodoma, kokias išvadas teismas turėjo daryti vertindamas vieną ar kitą aplinkybę. Šie argumentai neatitinka kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko ir paliktini nenagrinėti.

Nenagrinėtini taip pat deklaratyvūs kasacinio skundo teiginiai, akivaizdžiai neatitinkantys bylos medžiagos, pavyzdžiui, neargumentuotai vadinant liudytojų parodymus prieštaringais ir nepatikimais, pareiškiant apie nekaltumo prezumpcijos, rungimosi ir teisingo proceso principų pažeidimus, neišsamų bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, nurodant, kad byloje turėjo būti tirta, ar cigaretės yra pagamintos gamykliniu būdu, kad turėjo būti paskirta trasologinė ekspertizė ir pan. Deklaratyvūs teiginiai, neturintys konkretaus pagrindimo, neatitinka teisinio argumentavimo reikalavimų (BPK 368 straipsnio 2 dalis) ir nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl įrodymų leistinumo ir jų vertinimo

Kasatoriaus teigimu, liudytojų policijos pareigūnų parodymai šioje byloje negalėjo būti pripažinti įrodymais, nes teismas neišreikalavo iš kriminalinės žvalgybos subjektų operatyvinės informacijos duomenų, kurių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir surengta pasala sodyboje, kurioje rastos cigaretės. Šie argumentai nepagrįsti.

Pirma, liudytojų policijos pareigūnų parodymų dėl to, kaip buvo surastos cigaretės minėtoje sodyboje, organizuota pasala ir kokiomis aplinkybėmis į šią sodybą atvyko ir buvo sulaikytas R. I., įrodomoji reikšmė niekaip nesusijusi su tuo, kaip jie sužinojo informaciją apie sodyboje laikomas cigaretes. Nors proceso metu gynyba nuolat pabrėždavo šios informacijos šaltinio svarbą vertinant policijos pareigūnų parodymų patikimumą ir leistinumą, tačiau taip ir liko neaišku, kodėl teismas turėjo abejoti šių asmenų parodymais.

Atvirkščiai, jų parodymus dėl to, kad jie turėjo informacijos apie laikomas cigaretes, patvirtino visa tolesnių įvykių eiga: cigaretes jie iš tiesų rado, įvykio vietoje sulaikė R. I., atvykusį į cigarečių laikymo vietą (šių aplinkybių neneigia ir kasatorius). Taigi iš kasacinio skundo turinio neaišku, kodėl ir kokia policijos pareigūnų parodymų dalimi teismas turėjo suabejoti. Antra, reikalavimas teismui patikrinti operatyvinių ar procesinių veiksmų pirminio pagrindo teisėtumą keliamas tais atvejais, kai šiais veiksmais įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, pavyzdžiui, slaptai jį sekant, patenkant į jo būstą, kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį, atliekant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus ir pan.

Toks patikrinimas užtikrina, kad šios teisinės priemonės nebūtų sankcionuojamos atsitiktinai, nesilaikant nustatytos tvarkos, o asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, provokavimo nusikalsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2015 m. birželio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Nagrinėjamojoje byloje, atliekant ikiteisminį tyrimą, neteisėtai laikomos akcizais apmokestinamos prekės (cigaretes) pareigūnų rastos negyvenamoje sodyboje, esančioje Pasvalio r., (duomenys neskelbtini).

Siekdami sulaikyti asmenį, kuris ateis pasiimti neteisėtai laikomų cigarečių, pareigūnai, jų žodžiais tariant, surengė pasalą. Nors tokio veiksmo BPK nereglamentuoja, tokie policijos pareigūnų veiksmai minėtoje situacijoje buvo pateisinami ir neperžengė Policijos veiklos įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas. Minėtoje vietoje krata atlikta jau po to, kai R. I., pasirodęs įvykio vietoje, buvo sulaikytas. Krata, remiantis BPK 145 ir 160(1) straipsniuose nustatytu pagrindu, atlikta pagal 2013 m. birželio 6 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą, kuris patvirtintas 2013 m. birželio 7 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.

Kratos metu pastato viduje, patalpoje po laiptais rasta ir paimta 15 609 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1000 pakelių cigarečių „Saint george lights“ ir 180 pakelių cigarečių „Saint george“ su Rusijos Federacijos banderolėmis (t. 1, b. l. 21-23).

Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad turėta kriminalinės žvalgybos informacija dėl cigarečių laikymo minėtoje sodyboje visiškai pasitvirtino, ikiteisminis tyrimas pradėtas ne savavališkai, bet turint tam teisėtą pagrindą, nelegaliai laikomos cigaretės rastos ir paimtos teisėtai atliktos kratos metu. Todėl nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas nuteistojo R. I. ar jo gynėjo prašymų išreikalauti iš kriminalinės žvalgybos subjektų operatyvinės informacijos duomenis, kurių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, neva nepatikrino ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumo ir pažeidė kaltinamajam garantuojamas teises.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė liudytojo R. A. parodymus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis liudytojas pripažino, jog konkrečiai informacijos apie tai, kas turi atvažiuoti pasiimti cigarečių į sodybą, neturėjo. Nors kasatorius suteikia šiai detalei ypatingą reikšmę vertinant policijos pareigūnų parodymus ir ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumą, tačiau iš tikrųjų šis argumentas niekaip nepaneigia fakto, kad būtent R. I. atvyko į sodybą, atsirakino pakabinamą spyną, įėjo į patalpą, kurioje buvo laikomos cigaretės, ir buvo sulaikytas įvykio vietoje. Ši aplinkybė nepaneigia ir kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių R. I. dalyvavimą nelegalioje cigarečių platinimo veikloje. Antai automobilio bagažinė buvo paruošta pakankamai didelių gabaritų daiktams sudėti ir gabenti; automobilyje įrengti papildomi jungikliai, leidžiantys atjungti valstybinio numerio apšvietimą, galines gabaritines, STOP žibintų ir atbulinės eigos žibinto šviesas ir apsunkintys galimybę automobilį persekioti; rasta veikianti radijo stotelė; byloje gauta duomenų, patvirtinančių, kad R. I. tiekdavo cigaretes R. P., V. K. ir G. M. (šiuo atveju cigarečių vertė neviršijo nusikalstamai veikai nustatyto kriterijaus); rasta užrašų knygutė, ištirtas kompiuteryje „Tochiba“ esančių „Skype“ pokalbių turinys, iš šių duomenų matyti, kad nuteistasis bendravo su asmenimis, kuriems realizuodavo cigaretes, ir kt.

Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismas faktines aplinkybes nustatė pagal byloje esančių įrodymų grandinę, bet ne prielaidomis ir ne vien pagal policijos pareigūnų parodymų dalį dėl to, ką jiems kalbėjo R. I. iš karto po sulaikymo. Tai, kad teismas savo motyvuose paminėjo šią liudytojų parodymų dalį, nereiškia, jog R. I. kaltumas nustatytas neleistinais duomenimis. Jokiu R. I. prisipažinimu teismai nesirėmė, atvirkščiai, teismo nuosprendyje konstatuota, jog kaltinamasis kaltu neprisipažino. Byloje kruopščiai išnagrinėta paties kaltinamojo įvykių versija, bet ji atmesta logiškais ir aiškiais teismų argumentais kaip neįtikinama ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams.

Kasatorius ginčija įrodymų vertinimą, teismo proceso teisingumą ir tuo aspektu, kad ne visi gynybos prašymai buvo teismo patenkinti, atskirai pabrėžiant prašymą apklausti liudytoją A. M. Šis argumentas nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismas šio prašymo nepatenkino įsitikinęs, kad jis pasakotų apie senus įvykius (2007 m.), susijusius su vienu iš liudytojų, ir kad jo parodymų vertingumas nagrinėjamojoje byloje būtų niekinis (t. 6, b. l. 153-154). Vadovaudamasis BPK 241 straipsnio 2 dalimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, todėl turi šalinti iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog visus pagrįstus gynybos prašymus teismas tenkino.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis policijos pareigūnų liudytojų parodymais dėl pasalos organizavimo minėtoje sodyboje procesą ir rezultatus, įsitikinęs dėl jų patikimumo ir atitikties kitiems byloje esantiems duomenims, įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis) nepažeidė. Kasacinio skundo teiginiai, kad nuteistojo kaltumas pagrįstas ne įrodymais, bet prielaidomis, o kaltė preziumuota, neatitinka bylos medžiagos. Atvirkščiai, teismų padarytos išvados dėl R. I. padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pagrįstos patikrintų, patikimų, leistinų ir pakankamų įrodymų visuma.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo R. I. gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiaus kasacinį skundą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Aurelijus Gutauskas

Olegas Fedosiukas