80503410-e22f-4a95-bf8f-ed7be5c965b6 · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                    Civilinė byla Nr. e2A-1145-460/2015Teisėjas Darius Kurpavičius                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-11894-2014-1) Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.;73.2.6.1; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. rugsėjo 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-1331-792/2015 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

J., akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company” SE filialÄ Lietuvoje, A. M. (A. M.) dėl žalos atlyginimo, ir atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovas 2014-10-14 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 29 098,50 Lt žalos atlyginimo, patirtus nuostolius, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog UAB „Logfina“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2013-09-07 sudarė transporto priemonės Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo civilinio draudimo ir Kasko draudimo sutartis.             2014-07-15 automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. M., taip pat kartu važiavo ir I. G., pateko į eismo įvykį. Dėl transporto priemonių susidūrimo kaltę pripažino Mersedes-Benz ML400, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V.

J.. Vairuotojams užpildžius eismo įvykio deklaracijÄ ir susisiekus su draudimu buvo užsakyta techninė pagalba transporto priemonėms iÅ¡gabenti iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes patys automobiliai važiuoti nebegalėjo. Teigia, jog ne kartÄ kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su praÅ¡ymu atlyginti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ . atstatyti dėl V. J. kaltės įvykusio eismo įvykio, UAB „Logfina“ turtui padarytos žalos. Tačiau atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ minėtÄ eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Mano, jog draudiko atsisakymas įvykį pripažinti draudiminiu bei atsisakymas iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ yra nepagrįsti. Nurodo, jog automobilio Volvo XC90 vertė eismo įvykio dienÄ , įvertinant nusidėvėjimÄ , buvo 48752,50 Lt. Po eismo įvykio automobilis Volvo XC90 buvo parduotas už 19654,00 Lt, todėl ieÅ¡kovė patyrė 29098,50 Lt žalÄ , kuriÄ ir praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų. Pažymi, jog atsakovui V. J. taip pat kyla civilinė atsakomybė, nes egzistuoja visos jai atsirasti bÅ«tinos sÄ lygos.

Kartu nurodo, jog iÅ¡sinuomavo lengvÄ jį automobilį, nuomotojui įsipareigojo mokėti po 500 litų per mėnesį automobilio nuomos mokestį. Teigia, jog Å¡is mokestis laikytinas jo nuostoliais, kurie taip pat priteistini iÅ¡ atsakovų. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Teigė, jog ypač kruopščiai atlikus eismo įvykio tyrimÄ buvo padaryta iÅ¡vada, kad automobiliai Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB ML 400, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadinti ne vairuotojų A. M. ir V. J. nurodomomis bet kitomis aplinkybėmis, todėl įvykis pripažintas nedraudžiamuoju ir pagrįstai atsisakyta iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Kartu nurodė, jog nepagrįstas reikalavimas atlyginti automobilio nuomos iÅ¡laidas, kadangi draudimo sutartis nenumato draudiko pareigos atlyginti kito automobilio nuomos iÅ¡laidas, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp draudimo sutarties vykdymo/nevykdymo ir kito automobilio nuomos, be to, toks ieÅ¡kovo elgesys neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.Atsakovas V.

J. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies – su ieÅ¡kinio reikalavimais jo atžvilgiu nesutiko ir prašė juos atmesti, o reikalavimus priteisti iÅ¡ draudiko draudimo iÅ¡mokas prašė tenkinti. Teigė, jog ieÅ¡kovas neturi į jį jokių reikalavimo teisių, kadangi jo valdyta transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Be to, kita eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo apdrausta Kasko draudimu. Teigė, jog pareiga atlyginti eismo įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ tenka tik draudikui.

Trečiasis asmuo BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company” SE filialÄ Lietuvoje, atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-03 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovui UAB „Logfina“ 8 427,51 Eur (29 098,50 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2014-10-28, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 430,02 Eur (1 484,77 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovui V. J. iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Logfina“ priteisė 200 Eur (690,56 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitos ieÅ¡kinio dalies netenkino.Apeliantas pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-03 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ netenkinti bei iÅ¡ UAB „Logfina“ įmonei AB „Lietuvos draudimas“ priteisti bylinėjimo iÅ¡laidas. Nurodo, jog ekspertiniai tyrimai nustatė, kad minėti automobiliai jau buvo sugadinti iki ginčo įvykio, o jų iÅ¡oriniai sugadinimai visa apimtimi tarpusavyje nesuderinami.

Apeliantui akivaizdu, kad IeÅ¡kovo atstovas siekdamas gauti iÅ¡mokÄ pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį. Atsiliepime ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ; paskirti teismo nuožiÅ«ra, atsakovui iki 5792 Eur baudÄ ir iki 50 procentų priteisti ieÅ¡kovui; priteisti iÅ¡ atsakovų visas ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tai yra 300 Eur. Trečiasis asmuo A. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti., Nurodo, jog nėra duomenų, kad įvykis buvo inscenizuotas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Logfina“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2013-09-07 sudarė transporto priemonės Volvo XC90, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo civilinio draudimo Nr. LT/AEC1698307 ir Kasko Nr. TAI257063445 draudimo sutartis. 2014-07-15 automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. M., taip pat kartu važiavo I. G., pateko į eismo įvykį Klaipėdos rajone, už Sakučių kaimo, automobiliui Mersedes-Benz ML400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. J., išvažiavus iš šalutinio kelio nepraleidus pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės Volvo XC90. Transporto priemonių susidūrimo metu vairuotojai A.

M. ir V. J. bei keleivis I. G. nenukentėjo. Dėl transporto priemonių susidÅ«rimo kaltę pripažino Mersedes-Benz ML400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. J.. Vairuotojams užpildžius eismo įvykio deklaracijÄ ir susisiekus su draudimu buvo užsakyta techninė pagalba transporto priemonėms iÅ¡gabenti iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes patys automobiliai važiuoti nebegalėjo. UAB „Logfina“ kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, AB „Lietuvos draudimas“ pranešė ieÅ¡kovui, jog įvertinęs įvykio aplinkybes atsisako mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi įvykis laikomas nedraudžiamuoju, nes transporto priemonė sunaikinta kitomis aplinkybėmis nei nurodyta pateiktoje medžiagoje.

AB „Lietuvos draudimas“ 2014-08-01 ekspertinėje pažymoje Nr. 1484322 žalų tyrimo ekspertas M. Stakėnas nurodė, jog „atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytÄ galima teigti, kad automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB ML 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadinti ne vairuotojų A. M. ir V. J. nurodomomis, bet kitomis aplinkybėmis“. AB „Lietuvos draudimas“ 2014-09-15 kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įtariant sukčiavimÄ .

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės V. K. 2015-02-09 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuriame praneÅ¡imas apie įtarimÄ Ä¯teiktas A. M. ir V. J., nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jų kaltę dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., padarymo. Byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ turi sumokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ .

Å iuo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi argumentai yra dėl to, ar ieÅ¡kovo darbuotojo [vairuotojo] sukeltas eismo įvykis pagrįstai pripažintas nedraudiminiu įvykiu.Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste primena, kad pareiÅ¡kėjo (draudiko) ir trečiojo suinteresuoto asmens (draudėjo) teisinius santykius nustatant žalÄ , susijusiÄ su draudžiamuoju įvykiu, Draudimo įstatymo ir CK normų nustatyta tvarka reglamentavo Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 ir Draudimo sutartis.Nagrinėjamu atveju Å¡alių – UAB „Logfina“ ir AB „Lietuvos draudimas“ pasiraÅ¡ytoje Transporto priemonių draudimo liudijime buvo nurodyta, kad Å¡io sutarties pagrindu yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01).

Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (toliau – Taisyklės) 8.1.p. buvo numatytas baigtinis sÄ raÅ¡as situacijų, kurios laikomos nedraudžiamaisiais įvykiais. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, atsisakydamas iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ už 2014 m. liepos 15 d. autoįvykio metu sugadintÄ transporto priemonę, vadovavosi Taisyklių 8.1.17 p., kuris nustatė, kad nedraudžiamasis įvykis laikomas situacija, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti iÅ¡mokÄ , ar jÄ padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius.Teisėjų kolegija mano, jog Å¡iai teisinei situacijai spręsti aktualus Draudimo įstatymo reguliavimas.

Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 ir 9 dalyse nurodyta, jog „draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ â€œ; „atsakydamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡samų ir motyvuotÄ paaiÅ¡kinimÄ apie tokio sprendimo priežastis <...>“, Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis V.

A. v. UAB draudimo kompanija ,,Lindra“ byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis I. J. v. UADB ,,Baltikums draudimas“ byloje Nr. 3K-3-516/2006).Nagrinėjamu atveju atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, nesutikdamas sumokėti draudimo išmokos, rėmėsi AB „Lietuvos draudimas“ eismo įvykių eksperto M. S. ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eksperto Virginijaus Pačebuto ekspertiniais tyrimais. Iš esmės ekspertizės nustatė, kad automobilių kontakto metu BM ML 400 stovėjo, o ne važiavo 20km/h greičiu.

Nustatyta ir tai, kad automobilių iÅ¡oriniai sugadinimai visa apimtimi tarpusavyje nesuderinami. Teisėjų kolegija, vertindama ekspertizės iÅ¡vadas, atkreipia dėmesį į ekspertams pateiktÄ ekspertizės medžiagÄ . Pirmiausia nėra ginčo, kad po eismo įvykio automobiliai buvo atitraukti vienas nuo kito ir perstatyti/nuvežti. Byloje nėra duomenų ir atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nenurodo, kaip po eismo įvykio automobilių atitraukimas (ne)turėjo įtakos naujiems automobilių sugadinimams.

Antra, AB „Lietuvos draudimas“ sudarytoje ekspertinėje pažymoje esančios nuotraukos yra sudarytos ne iÅ¡kart po eismo įvykio, o po to, kai automobilis Volvo XC90 buvo patrauktas nuo važiuojamosios kelio dalies, nes trukdė eismui. Kiek Å¡is faktas (ne)turėjo įtakos priverstinai patraukus jau nebevažiuojantį automobilį, nėra nurodoma (CPK 12, 178 straipsniai). Trečia, Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eksperto iÅ¡vadoje nurodyta, jog „kategoriÅ¡kai spręsti pateiktÄ klausimÄ <...ar transporto priemonių sugadinimai yra tarpusavyje suderinami ir galėjo bÅ«ti padaryti deklaruoto 2014-07-15 eismo įvykio metu automobilių vairuotojų V.

J. ir A. M. nurodytomis aplinkybėmis“...>, negalima, kadangi specialistui nepateikti tyrimo objektai“. Taigi, teismo ekspertas neturėjo galimybės pamatyti automobilių ir pats įvertinti jų būklę bei padaryti atitinkamus duomenis ekspertizės atlikimui. Ketvirta, Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eksperto išvadoje nurodyta ir tai, jog „tirti pateiktoje medžiagoje esančių grafinių failų atvaizdų kokybė bloga ir visa apimtimi neperteikianti faktinio transporto priemonių išorinių sugadinimų ir kontaktavimo pėdsakų pobūdžio bei išsidėstymo“.

Tai reiÅ¡kia, kad teismo ekspertas ne tik neturėjo galimybės realiai pamatyti automobilių, tačiau ir jam pateikta medžiaga buvo blogos kokybės. Specialistas pateikė tik tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tirti pateiktose nuotraukose matomi automobilių iÅ¡oriniai sugadinimai visa apimtimi tarpusavyje nesuderinami.Penkta, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami veiksmai, siekiantys nustatyti vairuotojų V. J. ir A. M. tarpusavio santykį (ryšį). Byloje nenustatyta, atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ jokių duomenų nepateikė, kad minėti asmenys susiję ar pažįstami.

Be to, raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-10-21 tarp V. J. ir A. M. priklausančių telefonų kontaktų nebuvo. Taigi, teigti, kad nepažįstami asmenys inscenizavo eismo įvykį, nėra pagrindo (CPK 12, 178, 185 straipsnis). Å eÅ¡ta, ekspertize nustatytas faktas, kad automobilis stovėjo, o ne judėjo, kaip nurodė vairuotojas, vėlgi neįrodo, kad nepažįstami asmenys (kitaip neįrodyta) klaidino draudikÄ ir tyčia eismo įvykį interpretavo kitaip. Suprantama, kad prieÅ¡ pat eismo įvykį – susidÅ«rimo faktÄ , vairuotojai dėl patiriamo streso ir kt. negali adekvačiai perteikti visų vairavimo aplinkybių, realiai egzistavusių kelias sekundės dalis iki eismo įvykio: tikslios važiavimo trajektorijos, tikslaus greičio kt.

Be to, abejotina, ar prieÅ¡ pat eismo įvykį vairuotojai fiksuoja greičio rodymus prietaisų skydelyje. Pažymėtina, kad važiuojant 20 km/h greičiu ir sustabdžius automobilį, stabdymo laikas trunka kelias sekundės dalis, todėl neabejotinai teigti, kad vienas iÅ¡ vairuotojų pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį, nėra pagrindo (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, jog įvykis pripažintinas draudžiamuoju, draudikas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo.

Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos skyrimo IeÅ¡kovas praÅ¡o skirti baudÄ atsakovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad atsakovė pateikė skundÄ , negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nenustačius atsakovės nesÄ Å¾iningumo, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti baudÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius jo 300 EUR iÅ¡laidas teisinei pagalbai. Kaip žinia, vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas, nuosekliai plėtodamas iÅ¡ aiÅ¡kindamas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo institutÄ , 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimÄ .

Minėtoje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vienÄ pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotÄ teisinę pagalbÄ â€“ reikalingos aukÅ¡to lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iÅ¡ kitos (pralaimėjusios) Å¡alies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimÄ iÅ¡laidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratÄ asmenų, kurie gali bÅ«ti teisme atstovais pagal pavedimÄ . Nagrinėjamu atveju UAB „SK verslas“ nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferÄ , byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas suteikė advokatas arba advokato padėjėjas. Dėl to ieÅ¡kovas UAB „Logfina“ neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IeÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“ praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Kolegijos pirmininkė                                                                         Aušra Maškevičienė Kolegijos teisėjos                                                                                                   Virginija Nijolė Griškevičienė         Alona Romanovienė