804fd280-ce4a-403e-bd43-b6dd7fa63c09 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-38045-1099/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31580-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.7.2; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. pareiÅ¡kimÄ dėl asmeninio testamento pripažinimo galiojančiu (patvirtinimo) ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėjas R. K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriame praÅ¡o:

1) pripažinti galiojančiu ir patvirtinti A. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ytÄ asmeninį testamentÄ , kuriuo ji visÄ savo turtÄ paliko R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. K., kaip testamentinis įpėdinis, po A. M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paliktÄ turtÄ .

2. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. M. K., kuri buvo pareiÅ¡kėjo pamotė (jo tėvo V. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktinė). Teigia, kad jo tėvas V. K. ir A. M. K. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini); vaikų santuokoje nesusilaukė; anot pareiÅ¡kėjo, A. M. K. buvo vienintelis vaikas savo Å¡eimoje, brolių ir seserų neturėjo, o jos tėvai jau yra mirę. AiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo ir jo tėvo bei pamotės santykiai buvo geri, jie bendraudavo, susitikdavo per Å¡ventes.

Pažymi, kad tėvas ir pamotė jam sakė norintys bÅ«ti palaidoti (duomenys neskelbtini) bei kad pareiÅ¡kėjas prižiÅ«rėtų jų kapus, nes visas jų užgyventas turtas liks jam. PareiÅ¡kėjo teigimu, susirgus tiek tėvui, tiek vėliau pamotei, jis su sutuoktine juos prižiÅ«rėjo; A. M. K. kasdiene priežiÅ«ra rÅ«pinosi jos kaimynė M. Å . bei socialinė darbuotoja. Nurodo, kad A. M. K. 2018 m. pabaigoje, pablogėjus sveikatai, skambino pareiÅ¡kėjo sutuoktinei ir klausė pareiÅ¡kėjo asmens kodo, nes neva eisianti pas notarÄ .

3. Anot pareiÅ¡kėjo, po A. M. K. mirties, bÅ«tent pareiÅ¡kėjas su sutuoktine rÅ«pinosi jos laidotuvėmis, taip pat pareiÅ¡kėjas gavo laidojimo paÅ¡alpas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ notarės sužinojo, kad tėvas su pamote nepaliko nei bendro, nei asmeninių testamentų. Pažymi, kad A. M. K. kaimynė, kuri jÄ prižiÅ«rėjo, pasakojo, jog mirusioji sakiusi, kad turtas liks pareiÅ¡kėjui, dėl to lankiusis pas notarÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, A. M. K., kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, 2019 m. liepos 25 d. lankėsi pas notarÄ , kai jai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas po V. K. mirties.

4. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad po tam tikro laiko nusprendė apieÅ¡koti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyveno A. M. K., taip pat jį sutvarkyti, ir pareiÅ¡kėjo sutuoktinė tuo metu prie A. M. K. lovos esančiame naktiniame stalelyje surado mirusiosios ranka suraÅ¡ytÄ testamentÄ , kuriuo ji visÄ turtÄ po mirties palieka pareiÅ¡kėjui. Pažymi, kad kadangi minėtas testamentas nebuvo patvirtintas notaro, jis praÅ¡o teismo jį patvirtinti, nes nurodytas rastas asmeninis testamentas atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. jis suraÅ¡ytas A.

M. K. ranka, jame nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data ir vieta, jame iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡ki ir tvirta mirusiosios valia, testamentas yra pasiraÅ¡ytas testatorės; vienerių metų terminas testamento patvirtinimui nėra praleistas. Be to, pareiÅ¡kėjas pažymi, kad, kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų A. M. K. medicininių dokumentų, mirusioji testamento sudarymo metu buvo sÄ moninga, orientuota, mÄ stymas nuoseklus, todėl sudarant minėtÄ testamentÄ ji suprato savo veiksmų reikÅ¡mę ir galėjo juos valdyti.

5. PareiÅ¡kėjas, remdamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, praÅ¡o taip pat nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas, kaip testamentinis įpėdinis, po A. M. K. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paliktÄ turtÄ . Pažymi, kad patenkinus pareiÅ¡kimÄ dėl A. M. K. asmeninio testamento patvirtinimo, jau bus praėjęs įstatyme įtvirtintas 3 mėnesių terminas pateikti pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo, nors pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi/rÅ«pinasi mirusiosios turtu – butu, t. y. moka už jį mokesčius; be to, kaip minėta, rÅ«pinosi mirusiosios laidotuvėmis.

6. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiÅ¡kimÄ ir prašė jį tenkinti, iÅ¡ esmės pakartojo pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, jo tėvas ir pamotė buvo susitarę, jog pareiÅ¡kėjo tėvui priklausantis butas po jo mirties liks jo sutuoktinei A. M. K., o po jos mirties minėtas turtas atiteks pareiÅ¡kėjui. Pakartotinai pažymėjo, kad mirusioji kitų artimųjų neturėjo. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas po A. M. K. mirties prižiÅ«ri likusį turtÄ (butÄ ), t. y. moka už jį mokesčius.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad iÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, jog A. M. K. paveldimÄ turtÄ sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų VÄ® Turto bankas, todėl civilinė byla nėra susijusi su VMI teisėmis ir pareigomis. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

8. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad VÄ® Turto bankas nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos A. M. K. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. K. paveldimo turto priėmimÄ valdyti. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

9. Liudytoja M. Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo A. M. K. kaimynė; kartais prižiÅ«rėjo mirusiÄ jÄ ir jos vyrÄ iki jų mirties. Patvirtino, kad savo tėvÄ ir pamotę prižiÅ«rėjo ir pareiÅ¡kėjas, po jų mirčių juos palaidojo, taip pat prižiÅ«rėjo/prižiÅ«ri likusį turtÄ , t. y. butÄ (moka už jį mokesčius). PaaiÅ¡kino, kad mirusioji iki mirties buvo iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ jai priklausantį turtÄ palikti pareiÅ¡kėjui. Liudytoja teigė, kad padėjo tvarkyti butÄ po A. M. K. mirties, kurio metu, t. y. 2019 m. rugsėjo mėn., buvo surastas (pareiÅ¡kėjo sutuoktinės) A. M. K. testamentas, tačiau liudytoja jo neskaitė.

10. Liudytoja N. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su pareiÅ¡kėju, savo sutuoktiniu, prižiÅ«rėjo mirusiÄ jÄ A. M. K., o po jos mirties toliau prižiÅ«ri likusį turtÄ , t. y. butÄ . PaaiÅ¡kino, kad bÅ«tent liudytoja, tvarkant nurodytÄ butÄ 2019 m. rugsėjo mėn., rado A. M. K. raÅ¡ytÄ testamentÄ tarp mirusiosios dokumentų. Liudytojos teigimu, mirusioji iki mirties buvo sÄ moninga, suprato savo veiksmų reikÅ¡mę ir atitinkamai suraÅ¡yto testamento turinį. PareiÅ¡kimas tenkintinas.

Dėl asmeninio testamento patvirtinimo 11. Testamentas – vienaÅ¡alis sandoris, kuriame iÅ¡reikÅ¡tas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtÄ , t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri iÅ¡vieÅ¡inama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimÄ .

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu, o tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 2 dalis).

12. Ä®statymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka suraÅ¡ytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris iÅ¡reiÅ¡kia testatoriaus valiÄ ir yra jo pasiraÅ¡ytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigÅ«nui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys).

Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi bÅ«ti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusÄ . Tai reiÅ¡kia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigÅ«nui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytÄ terminÄ buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

13. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka;

b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta;

c) testatoriaus valios išraiška;

d) asmeninis testamentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros Å¡ių reikalavimų taikymo iÅ¡imtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems, kurie, kaip minėta, tvirtinami teismo. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas asmeninio testamento sudarymo tvarkÄ ir formÄ reglamentuojančių teisės normų tikslÄ , yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslÄ â€“ suteikti palikėjui galimybę pačiam suraÅ¡yti jam priklausančio turto patvarkymÄ mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ testamente.

Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009). Dėl to teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ patvirtinti asmeninį testamentÄ , patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra iÅ¡reikÅ¡ta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo.

Testatoriaus valia yra esminis bÅ«tinas testamento elementas, ji turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, jog asmuo duoda patvarkymÄ dėl paveldėjimo. TestamentÄ patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galiÄ ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimÄ , jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

14. Nustatyta, kad A. M. K. mirė (duomenys neskelbtini); iÅ¡ Gyventojų registro pažymos matyti, jog A. M. K. mirė naÅ¡le (sutuoktinis V. K. mirė (duomenys neskelbtini)), duomenų apie vaikus nėra. IÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad įregistruotų mirusio asmens A. M. K. testamentų nėra; taip pat nėra duomenų apie palikimo priėmimÄ ir (ar) užvestÄ paveldėjimo bylÄ .

15. Ä® bylÄ pateiktas 2018 m. gruodžio 23 d. A. M. K. sudarytas asmeninis testamentas, kuriame nurodyta, kad testatorė visÄ savo turtÄ , iÅ¡ ko jis besusidėtų, palieka savo vyro V. K. sÅ«nui R. K.. Kaip minėta, A. M. K. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiÅ¡kimas teisme gautas 2019 m. spalio 21 d., taigi vienerių metų terminas, pateikti teismui patvirtinti asmeninį testamentÄ , nepraleistas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis).

16. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip, nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra. Teismo vertinimu, A. M. K. surašytas naminis testamentas iš esmės prilygintinas asmeniniam testamentui. Jame yra visi būtini reikalavimai asmeniniam testamentui, kuriems esant toks testamentas galioja: pirma, A. M. K. testamentas surašytas testatorės ranka (byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų tuo abejoti); antra, šiame testamente yra nurodytas testatorės vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; trečia, testatorės A.

M. K. aiÅ¡ki ir tvirta valios iÅ¡raiÅ¡ka (kad visÄ savo turtÄ palieka pareiÅ¡kėjui; kuri atitiko ir jai esant gyvai žodžiu iÅ¡sakytÄ valiÄ ); ketvirta, Å¡is testamentas yra pasiraÅ¡ytas testatorės A. M. K. (byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų tuo abejoti). Teismas neturi jokių duomenų, kad Å¡io testamento sudarymo metu A. M. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti; tai patvirtina tiek byloje pateikti A. M. K. medicininiai dokumentai, tiek teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos.

17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas tvirtina A. M. K. 2018 m. gruodžio 23 d. sudarytÄ asmeninį testamentÄ (CK 5.31 straipsnio 4 dalis; CPK 443 straipsnio 7 dalis, 442 straipsnio 14 punktas). Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo 18. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas.

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse.

Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

19. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

20. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas po A. M. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes jis nėra įstatyminis įpėdinis; kita vertus, iÅ¡ byloje pateiktų duomenų ir paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog atsiradusį palikimÄ pareiÅ¡kėjas, kurio teisės į minėtÄ palikimÄ nustatytos patvirtinus Å¡iuo sprendimu A. M. K. asmeninį testamentÄ , priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, t. y. valdo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, moka visus privalomus mokesčius (kÄ patvirtina pareiÅ¡kėjo pateikti apmokėjimo iÅ¡raÅ¡ai ir apklaustos liudytojos).

21. Kaip minėta, remiantis bylos duomenimis, po A. M. K. mirties per nustatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurÄ nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens A. M. K. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. M. K. mirties jos palikimÄ bÅ«tų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimÄ sudarantį turtÄ kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.

Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas, kaip Å¡iuo sprendimu patvirtintas testamentinis įpėdinis, po A. M. K. mirties faktiÅ¡kai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, todėl jis laikomas priėmęs palikimÄ (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktÄ , kad jis po A. M. K. mirties priėmė palikimÄ , nes jau yra praėjęs trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo, todėl Å¡is faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kimas pagrįstas ir Å¡ioje dalyje, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, nusprendžia: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Patvirtinti A. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 23 d. suraÅ¡ytÄ asmeninį testamentÄ , kuriuo ji visÄ po mirties liekantį turtÄ palieka pareiÅ¡kėjui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) kaip testamentinis įpėdinis, po A. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinis faktas pareiÅ¡kėjui R. K. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Pavel Liubkevič