804f2f79-20f0-40b3-a2c4-e6c702285f94 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-607-780/2019 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01646-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.2.6.5; 3.4.1.2 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 18 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėjas RamÅ«nas Å arka, veikdamas Marijampolės apylinkės teismo vardu, sekretoriaujant Samantai StankevičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. N. ir jos atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, atsakovui V. N. ir jo atstovei advokatei AuÅ¡rai Bračiulienei, vieÅ¡ame teismo po­sėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo pagal ieÅ¡kovės J. N. ieÅ¡kinį atsakovui V. N. ir atsakovo V. N. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. N.. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1) nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 236, tarp J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo V. N. kaltės;

2) automobilį OPEL ASTRA-G-CARAVAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nutraukus santuokÄ palikti atsakovui V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 3) priteisti iÅ¡ atsakovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys ir atsikirtimai į prieÅ¡ieÅ¡kinį grindžiami Å¡ias ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje (b. l. 3-4), atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį (b. l. 114-117) ir teismo posėdyje nurodytais argumentai ir paaiÅ¡kinimais. Å alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neiÅ¡tikimas, nelojalus, nesirÅ«pino ieÅ¡kove ir jos neiÅ¡laikė tuo metu, kai ji nedirbo, buvo grubus, žemino ir niekino bei įžeidinėjo ieÅ¡kovę ir jos tėvus, naudojo smurtÄ prieÅ¡ jÄ ir jos motinÄ , o galiausiai 2014-10-17 išėjo iÅ¡ namų ir paliko Å¡eimÄ .

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 1992 metais dalyvaujant vestuvėse atsakovÄ buvo užtikusi lovoje su kita moterimi. Po to, kai išėjo iÅ¡ namų, atsakovas taip pat bendrauja su kita moterimi. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad atsakovas naudodavo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ - laužydavo jai rankas, demonstruodamas kaip tÄ daro savo darbe policijoje sulaikytiems asmenims. Taip pat buvo sulaužęs Å¡onkaulį jos motinai. Jis tyčiojosi iÅ¡ jos ir Å¡eimoje, ir prie žmonių, vadino jÄ â€žstorule“ „boba“.

Galiausiai nesutapo ir jų charakteriai, o jų santuoka nebuvo darni niekada. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2014-10-17 tarp jų įvyko eilinis barnis dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės ir atsakovas išėjo iÅ¡ jų namų. Nuo to laiko jie negyvena kartu. Nors savaitę laiko po atsakovo išėjimo jis buvo grįžęs gyventi į jos butÄ , kuriame jie gyveno, tačiau ji per tÄ laikÄ gyveno atsakovo sodyboje. Po to jie sugrįžo kiekvienas į savo namus, bet kartu negyveno. Ji atsakovo iÅ¡ namų neiÅ¡vijo, nes jis pats išėjo, o iÅ¡eidamas pasakė, kad iÅ¡siskirs su ja.

Ji dar metus laiko laukė jo kol jis sugrįš, o praėjus keturiems metams pati kreipėsi į teismÄ , nes taip ir nesulaukė kol jis tÄ padarys. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji niekada nebuvo neiÅ¡tikima atsakovui. Ji savo buto kitam vyrui nenuomojo, o leido gyventi savo draugų vaikui, su kuriuo jokių santykių neturėjo, alkoholio su juo negerdavo. Visa tai tik atsakovo Å¡meižtas. Dėl alkoholio ji niekada neturėjo jokių problemų, iÅ¡gerdavo tik per Å¡ventes. IeÅ¡kovė nurodė, kad niekada nėra apdraskiusi atsakovo ar jam įkandusi, kaip teigia jis.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad tais laikotarpiais, kai ji nedirbo, jÄ iÅ¡laikė jos tėvai, o atsakovas tik kartais pirkdavo maisto ir kitų daiktų Å¡eimai. IeÅ¡kovė nurodė, kad jokių kompensacijų atsakovui mokėti neprivalo, nes jie gyveno jos tėvų, o ne jos bute, ir atsakovo nurodomi langai, durys buvo pirkti bei garažo stogas remontuotas ir kiemas betonuotas už jos tėvų pinigus. Atsakovas galėjo langus užsakyti ir jo pavardė čekiuose gali bÅ«ti, bet pinigus jam davė jos tėvai.

Be to, langai ir durys jau sudėvėti, garažo stogas prakiuręs, o atsakovas pats visÄ laikÄ gyveno jos tėvų bute. Už garažo stogo remontÄ mokėjo jos motina apie 300 litų. IeÅ¡kovė pati Å¡iuos pinigus nunešė kaimynui. Atsakovo nurodytÄ 1 000 litų sumÄ mokėjo trijų garažų savininkai, o ne už vienÄ garaÅ¾Ä . Už betonavimo darbus taip pat mokėjo pati jos motina. Jokių atsakovo pinigų jos bute esančiame seife nėra ir jokių pinigų ji neturi. Pinigus atsakovas iÅ¡sinešė, nes savaitę laiko po jų iÅ¡siskyrimo gyveno jos bute.

Ji niekada nėra jų mačiusi, o seifo rakto neturi. Su atsakovo reikalavimu priteisti jam neturtinę žalÄ nesutinka, nes ji buvo sÄ Å¾ininga, rÅ«pinosi valgio gaminimu Å¡eimoje, laukė atsakovo sugrįžtančio metus laiko kai jis išėjo. Atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1) nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 236, tarp J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl ieÅ¡kovės kaltės;

2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 500 Eur neturtinę žalÄ ;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 808,42 Eur piniginę kompensacijÄ ;

4) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinis ir atsikritimai į ieškinį grindžiami šias atsakovo atsiliepime į ieškinį (b. l. 29-31), jo priešieškinyje (b. l. 67-68) ir teismo posėdyje nurodytais argumentais ir paaiškinimais. Atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad santuokos iširimo priežastys yra išryškėję neigiami ieškovės charakterio bruožai, skirtingas jų požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei sutuoktinių tarpusavio santykius ir tai, kad ieškovė prieš keturis metus jį išvijo iš namų.

Be to, anksčiau ji yra apdraskiusi jam veidÄ , dėl ko jis savaitę negalėjo eiti į darbÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodama, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai visÄ laikÄ nedirbo, o jis visÄ gyvenimÄ dirbo ir iÅ¡laikė Å¡eimÄ . Be to, atsakovė, po jos motinos mirties, pradėjo artimai bendrauti su jaunu vyru, kuriam be nuomos mokesčio leido gyventi jos bute, dažnai su juo gerdavo alkoholį, o 2014-10-14 iÅ¡vijo atsakovÄ iÅ¡ jų namų, iÅ¡metė jo daiktus į laiptinę. Jiems pradėjus gyventi atskirai ieÅ¡kovė pradėjo mieste vaikščioti ir važinėti su kitu vyru.

Teismo posėdyje atsakovas paaiÅ¡kino, kad pavargo gyventi santuokoje, nes jis visÄ laikÄ dirba, o ieÅ¡kovė nedirbo ir prie Å¡eimos iÅ¡laikymo neprisidėjo. Be to, jam išėjus į darbÄ ieÅ¡kovė visÄ laikÄ leisdavo pas jos buto nuomininkÄ , iÅ¡ kurio neimdavo net nuomos mokesčio. Su juo ieÅ¡kovė gerdavo alkoholį. BÅ«dama iÅ¡gėrusi ieÅ¡kovė elgdavosi agresyviai, buvo jam apdraskiusi veidÄ , dėl ko jis savaitę nėjo į darbÄ . Jam bÅ«nant darbe ieÅ¡kovė dažnai gerdavo jo tėviÅ¡kėje su draugais.

Atsakovas mano, kad ieÅ¡kovė turėjo dirbti, vaikus gimdyti, o ne viÅ¡tas auginti ir su draugais gerti bei rÅ«kyti. Nors buvo nepatenkintas tokiu gyvenimu, bet jis nenorėjo ieÅ¡kovės palikti, nes jam buvo jos gaila po jos tėvų mirties. 2014-10-17 jie pradėjo gyventi atskirai, nes ieÅ¡kovė neblaivi iÅ¡vijo jį iÅ¡ buto. TÄ dienÄ jie visi trys su minėtu nuomininku iÅ¡gėrė, jis grįžo į namus, o ieÅ¡kovė dar liko pas nuomininkÄ . Grįžęs namo jis užsirakino duris ir užstÅ«mė papildomÄ stÅ«mÄ , todėl vėliau grįžusi ieÅ¡kovė pradėjo daužyti duris ir kilus pykčio priepuoliui iÅ¡vijo jį iÅ¡ namų, iÅ¡mėtė jo drabužius per duris.

Vengdamas konflikto ir galimo apkaltinimo smurtu artimoje aplinkoje jis tiesiog pabėgo iÅ¡ namų į savo tėvų namus. Po to, 2015 m. kovo mėnesį, jis iÅ¡ garažo pasiėmė sudėtus jo daiktus, todėl ieÅ¡kovė nelaukė jo vienerius metus, kaip teigia ji. Po išėjimo iÅ¡ namų jis galvojo, kad ieÅ¡kovė už savo veiksmus jo atsipraÅ¡ys, bet ji į jokį kontaktÄ nėjo. Jis pats jautėsi nuskriaustas ir jo asmenybė jam neleido eiti ir lenkti galvÄ prieÅ¡ jÄ . Jis jautėsi teisus išėjęs, nes vengė konflikto ir nenorėjo su ja bendrauti, kad neapkaltintų jo smurtu prieÅ¡ jÄ .

Telefonu susitaikyti jis taip pat nebandė. Po savaitės jis buvo grįžęs pagyventi į ieÅ¡kovės butÄ , nes ji atvažiavo į jo tėvų namus, o jis nuo jos tiesiog bėgo, nes bijojo apkaltinimo smurtu prieÅ¡ jÄ . Dėl santuokos iÅ¡irimo kalta ieÅ¡kovė, nes ji nedirbo, neprisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, gėrė, rÅ«kė ir bÅ«dama girta su juo elgėsi agresyviai, pati blogai elgėsi su savo tėvais, jos Å¡eimos vertybės buvo netinkamos. IeÅ¡kovę jis įtarė ir neiÅ¡tikimybe, bet jos užklupęs su kitais vyrais nebuvo ir konkrečių įrodymų neturi.

Jis pats neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei nebuvo, ji nepagrįstai jį kaltina. IeÅ¡kovės nurodyto atvejo vestuvėse 1993 metais nebuvo, jis nebuvo įlindęs pas jokiÄ moterį į lovÄ . IeÅ¡kovę jis visÄ gyvenimÄ iÅ¡laikė, nes visÄ laikÄ dirbo policijoje, o papildomai dar remontavo ir parduodavo automobilius. Pati ieÅ¡kovė beveik nedirbo, o jie gyveno iÅ¡ jo pajamų. IeÅ¡kovės jis niekada neįžeidinėjo, grubiai nesielgdavo ir nežemino. PraÅ¡o priteisti jam 500 Eur neturtinės žalos, nes jam buvo didelė gėda kai ji iÅ¡vijo jį iÅ¡ namų.

Atsakovas praÅ¡o priteisti prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡omÄ kompensacijÄ , nes jis iÅ¡ jo uždirbtų pinigų keitė jų gyvenamojo buto langus, duris, remontavo garažo stogÄ , mokėjo už kiemo betonavo darbus. Be to, iÅ¡vijus jį iÅ¡ namų, ieÅ¡kovės buto seife liko pinigai, kuriuos jis buvo paveldėjęs po jo motinos mirties. Nors po jo iÅ¡vijimo iÅ¡ namų jis dar buvo grįžęs savaitei gyventi į ieÅ¡kovės butÄ , tačiau jokių pinigų iÅ¡ seifo nepasiėmė, nes tikėjosi, kad jie dar susitaikys.

Vėliau jis garaže nerado antro seifo rakto, kurį pasiėmė ieÅ¡kovė, todėl 2015 m. kovo mėnesį pasiimdamas daiktus iÅ¡ jos buto jis neieÅ¡kojo ir kito rakto nuo seifo, nes mano, kad jį pasiėmė ieÅ¡kovė. Pasiimdamas daiktus iÅ¡ buto jis neprašė ieÅ¡kovės atiduoti pinigus ir niekur dėl jų atsiėmimo nesikreipė. Teismas k o n s t a t u o j a : Dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos Teismas priima sprendimÄ santuokÄ nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro.

Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 straipsnio 2 dalis). Iš šalių paaiškinimų ir jų pripažįstamo gyvenimo skyrium fakto nustatyta, kad šalys neveda bendro ūkio ir gyvena atskirai nuo 2014-10-17.

Per šį laikotarpį sutuoktiniai nedėjo jokių pastangų santykiams atkurti ir Å¡eimai iÅ¡saugoti, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes Å¡alių santuoka nutrauktina, nes jÄ iÅ¡saugoti galimybių nėra. Abu sutuoktiniai santuokos iÅ¡rimo priežastimi nurodo kito sutuoktinio kaltę ir neigia savÄ jÄ , todėl kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias kito sutuoktinio kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Kadangi Å¡alys neigia viena kitos kaltinimus dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių, kito sutuoktinio kaltę kiekviena Å¡alis turi įrodyti ne vien tik savo paaiÅ¡kinimais, bet ir kitais įrodymais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės. Kasacinis teismas pabrėžia, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokos iÅ¡irimÄ taip pat gali lemti ir netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai, o byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

Pažymėtina, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kasacinis teismas pabrėžia, jog aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

Nors Å¡ioje byloje abi Å¡alys teigia, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas yra iÅ¡imtinai kitas sutuoktinis, tačiau įvertinus visus byloje esančius įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nei vienas jų neįrodė, jog santuokos iÅ¡irimÄ nulėmė iÅ¡imtinai vien tik kito sutuoktinio veiksmai. IeÅ¡kovė atsakovo kaltę sieja tiek su CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatytu sutuoktinio pareigų esminiu pažeidimu - nesirÅ«pinant Å¡eima ir jos neiÅ¡laikant, grubiai elgiantis, žeminant ir niekinant ieÅ¡kovę, tiek su 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytomis kaltės prezumpcijomis - atsakovo neiÅ¡tikimybe, žiauriu elgesiu bei Å¡eimos palikimu ir nesirÅ«pinimu daugiau kaip vienerius metus.

Tačiau ji įrodė ne visas savo nurodytas aplinkybes ir neįrodė, kad vien atsakovo išėjimas iÅ¡ namų nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ . Kaltinimai atsakovui, kad jis nepakankamai rÅ«pinosi Å¡eima ir neiÅ¡laikė atsakovės kai Å¡i nedirbdavo, kad grubiai elgėsi, žemino, niekino ieÅ¡kovę, naudojos prieÅ¡ jÄ smurtÄ bei buvo jai neiÅ¡tikimas nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. PrieÅ¡ingai, atsakovo darbdavio pažyma patvirtina, kad nuo 1994 metų jis visÄ laikÄ dirbo policijoje ir turėjo nuolatines pajamas (b. l. 65), o iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) pažymos matyti, kad ieÅ¡kovė per visÄ 29 metų santuokos laikotarpį nedirbo daugiau kaip 15 metų, t. y. pusę santuokos trukmės laiko (b. l. 44-48).

Akivaizdu, kad prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, bendro gerbÅ«vio kÅ«rimo ir Å¡eimos poreikių tenkinimo atsakovas prisidėjo žymiai daugiau nei pati ieÅ¡kovė, todėl jos kaltinimas atsakovui, kad jis beveik neiÅ¡laikė jų Å¡eimos yra nepagrįstas jokiais į bylÄ pateiktais įrodymais. IeÅ¡kovės pasikviesta liudytoja B. K. teisme nepatvirtino nei vienos ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo netinkamo elgesio Å¡eimoje. PrieÅ¡ingai, Å¡i liudytoja sutuoktinių Å¡eimÄ apibÅ«dino kaip tvarkingÄ , santÅ«riÄ ir nurodė, kad jokio atsakovo smurtinio ar nepagarbaus elgesio nematė, jo girtavimo ir neiÅ¡tikimybės Å¡i liudytoja nepatvirtino.

IÅ¡ esmės ieÅ¡kovė Å¡ios liudytojos parodymais labiau įrodinėjo savo kaip sutuoktinės pareigų tinkamÄ vykdymÄ ir paneiginėjo atsakovo kaltinimus jai pačiai, o ne įrodė atsakovo kaltę. IeÅ¡kovės teiginiai apie atsakovo neiÅ¡tikimybę ir jo grubų elgesį bei smurtavimÄ Å¡eimoje nepagrįsti ne tik jokiais objektyviais įrodymais, bet ir iÅ¡ viso jokiais kitais įrodymais, todėl nėra pakankami atsakovo kaltei dėl Å¡ių sutuoktinio pareigų pažeidimo konstatuoti, kai atsakovas Å¡ias aplinkybes neigia.

Tačiau teismas pripažįsta įrodyta faktinę aplinkybę, kad atsakovas 2014-10-17 paliko Å¡eimÄ ir iki ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino. Å eimos palikimo ir nesirÅ«pinimo ilgiau kaip metus faktÄ pripažįsta ir pats atsakovas, todėl remiantis CPK 182 straipsnio 5 punktu ir 187 straipsniu jis yra įrodytas. Nors pripažindamas Å¡eimos palikimÄ atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė jį iÅ¡vijo iÅ¡ namų, tačiau kitų įrodymų, kurių Å¡altinis nebÅ«tų pats atsakovas, Å¡iam teiginiui pagrįsti nėra, o ieÅ¡kovė teigia prieÅ¡ingai – kad atsakovas pats išėjo iÅ¡ namų.

Liudytojų, betarpiÅ¡kai mačiusių Å¡iÄ aplinkybę ir žinančių atsakovo išėjimo iÅ¡ namų priežastį bei aplinkybes, nėra. Tačiau bet kokiu atveju Å¡alys pripažįsta, kad Å¡eimÄ paliko atsakovas, o ne ieÅ¡kovė, todėl konstatuotina atsakovo kaltė dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, nes įrodytas Å¡eimos palikimo ir nesirÅ«pinimo ja daugiau kaip vienerius metus faktas, kuriam esant sutuoktinio kaltė preziumuojama. Be to, atsakovas pripažino, kad susipykus su ieÅ¡kove ir jiems pradėjus gyventi atskirai jis net nebandė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , o nuo ieÅ¡kovės bėgo net tada, kai ji atvažiavo į jo tėvų namus, į kuriuos jis grįžo gyventi išėjęs iÅ¡ jų namų.

Kaip minėta, teismų praktikoje vertinant sutuoktinių kaltę dėl Å¡eimos iÅ¡irimo bÅ«tina atsižvelgti ir į kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams. Å iuo atveju ieÅ¡kovė po 2014-10-17 įvykusio barnio ne tik nuvažiavo pas atsakovÄ Ä¯ jo tėvų namus, bet ir kurį laikÄ ten gyveno, o pats atsakovas vengė atkurti jų santykius, vengė bet kokio bendravimo su ieÅ¡kove ir vėl grįžo į jų namus, kur gyveno vienas. Nors atsakovas tokį savo elgesį motyvavo baime, kad ieÅ¡kovė gali jį nepagrįstai apkaltinti smurto panaudojimu, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, kad tokia jo baimė buvo pagrįsta.

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieÅ¡kovė kada nors bÅ«tų nepagrįstai apkaltinusi atsakovÄ smurtu prieÅ¡ jÄ , nėra įrodymų, kad bÅ«dama neblaivi ji yra agresyvi ir buvo įkandusi bei apdraskiusi atsakovÄ . Tokius atsakovo paaiÅ¡kinimus byloje patvirtino tik liudytoja apklausta jo sesuo A. P., tačiau tokių subjektyvių artimo giminaičio parodymų nepakanka pripažinti įrodytomis Å¡ias aplinkybes, kurias neigia ieÅ¡kovė ir kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

Pažymėtina, kad kiti paties atsakovo pasikviesti liudytojai – buvęs kaimynas M. K., buvęs bendradarbis A. J., teisme patvirtino, kad ieÅ¡kovė bendrų renginių metu, net ir iÅ¡gėrusi, elgdavosi normaliai ir nebuvo agresyvi, o atsakovas niekada nesiskųsdavo agresyviu sutuoktinės elgesiu. Taigi, atsakovo nenoras bandyti susitaikyti su ieÅ¡kove ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , remiantis tik hipotetine baime dėl galimų ieÅ¡kovės provokacijų, galutinai užkirto keliÄ sutuoktiniams atkurti jų santykius ir buvo viena iÅ¡ priežasčių, nulėmusių Å¡eimos iÅ¡irimÄ .

Byloje įrodžius atsakovo palikimÄ Å¡eimos ir nesirÅ«pinimÄ ja daugiau kaip vienerius metus, t. y. aplinkybę, dėl kurios įstatymas preziumuoja sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), taip pat įvertinus atsakovo nenorÄ iÅ¡saugoti Å¡eimÄ jų santykiams pablogėjus ir vengimÄ bet kokio bendravimo su ieÅ¡kove, atsakovas laikytinas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo. Tačiau teismas taip pat pripažįsta, kad prie atsakovo nenoro iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir prie jo sprendimo negrįžti į namus prisidėjo ir pačios ieÅ¡kovės netinkamas sutuoktinės pareigų vykdymas visos santuokos metu.

Kaip minėta, ieÅ¡kovė per visÄ santuokos trukmės laikÄ dirbo tik pusę laiko, kai tuo tarpu atsakovas dirbo visÄ laikÄ ir dar papildomai stengėsi uždirbti iÅ¡ automobilių remonto ir pardavimo. Sutuoktiniai vaikų neturi, todėl įprastų priežasčių, susijusių su vaikų auginimu, atsakovei nedirbti ar dirbti kur kas mažiau, jų Å¡eimoje nebuvo. Byloje taip pat nėra ir jokių įrodymų, kad dirbti ieÅ¡kovei bÅ«tų kliudžiusi jos sveikatos bÅ«klė. Be to, iÅ¡ Darbo biržos pažymos nustatyta, kad ieÅ¡kovės darbo paieÅ¡kos darbo biržoje ne kartÄ buvo nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius arba jai pačiai pageidaujant (b. l. 95).

IeÅ¡kovė teigė neprisimenanti kodėl darbo paieÅ¡kos jai buvo nutrauktos be teisės registruotis, o kai kuriuos atvejus nutraukti registracijÄ Darbo biržoje pačiai pageidaujant ji paaiÅ¡kino poreikiu prižiÅ«rėti savo motinÄ . Tačiau, viena vertus, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos motinos sveikatos bÅ«klė buvo tokia, kad trukdė ieÅ¡kovei dirbti, o kita vertus, registracija darbo biržoje netrukdo prižiÅ«rėti artimÄ Å¾mogų. Todėl darbo paieÅ¡kos paslaugų atsisakymas savo noru dėl ieÅ¡kovės nurodytos priežasties yra nelogiÅ¡kas tokios elgsenos paaiÅ¡kinimas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad toks ieÅ¡kovės požiÅ«ris į darbÄ ir į abiejų sutuoktinių pareigÄ uždirbti lėšas Å¡eimos poreikiams bei prisidėti prie Å¡eimos gerbÅ«vio kÅ«rimo per ilgÄ laikÄ turėjo įtakos atsakovo savijautai Å¡eimoje ir jo apsisprendimui nutraukti bendrÄ gyvenimÄ , nes Å¡eimos poreikius iÅ¡ esmės atsakovas užtikrino vienas, o ieÅ¡kovė be pakankamo pagrindo prie to prisidėjo kur kas mažiau nei turėjo ir galėjo.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių, tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia, o toks elgesys nepripažintinas tinkamu sutuoktinio pareigų, tokių kaip abipusė pagarba, lojalumas, moralinė ir turtinė parama, vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Taigi, ieÅ¡kovė taip pat yra atsakinga dėl to, kad santykiai tarp sutuoktinių per ilgÄ laikÄ silpnėjo, kad atsakovas nejautė ieÅ¡kovės materialinės paramos kuriant Å¡eimos gerovę, o galiausiai paskatino atsakovÄ nutraukti jų santykius, nes atsakovė skirtingai vertino savo pareigÄ prisidėti prie Å¡eimos finansinės gerovės kÅ«rimo ir be pakankamo bei objektyvaus pagrindo nuo to nusiÅ¡alino. Toks bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės kÅ«rimo nebuvimas iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės sudaro pagrindÄ konstatuoti ir jos kaltę dėl santuokos nutrÅ«kimo.

Visų kitų aplinkybių ieškovės kaltei dėl iširusios santuokos pagrįsti atsakovas byloje neįrodė, nes savo paaiškinimams pagrįsti nepateikė pakankamų įrodymų. Kaip minėta, jo nurodytų aplinkybių apie ieškovės agresyvų elgesį su juo, apie apdraskymus ir įkandimus byloje nepatvirtino nei jokie rašytiniai įrodymai, nei nešališki ir giminystės ryšiais nesusiję liudytojai. Ieškovės alkoholio vartojimo su buto nuomininku ir jos neištikimybės su šiuo asmeniu taip pat nepatvirtino jokie įrodymai.

Atsakovas pats pripažino, kad savo įtarimams dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės pagrįsti jis neturi įrodymų. Atsakovo priekaiÅ¡tai ieÅ¡kovei dėl randamos netvarkos namuose jam grįžus iÅ¡ darbo negali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kovės kaltei konstatuoti, nes skirtingas požiÅ«ris į tvarkÄ nereiÅ¡kia sutuoktinio pareigų esminio pažeidimo. Liudytojas M. K. patvirtino, kad atsakovas yra labai pedantiÅ¡kas ir tvarkÄ mėgstantis žmogus, todėl natÅ«ralu, kad atsakovui galėjo nepatikti ne toks pat ieÅ¡kovės požiÅ«ris į tvarkÄ .

Pažymėtina, kad liudytoja B. K. patvirtino, kad ieÅ¡kovė yra tvarkinga moteris, todėl akivaizdu, kad skirtingų žmonių požiÅ«ris į tvarkÄ yra natÅ«ralus, neiÅ¡vengiamas, bet Å¡ioje byloje jis nėra santuokos iÅ¡irimo priežastimi. Nustačius prieÅ¡ tai minėtas aplinkybes, patvirtinančias tiek atsakovo, tiek ieÅ¡kovės kaltę dėl iÅ¡irusios jų santuokos, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės laipsnis ir aplinkybių, dėl kurių konstatuojama jų kaltė, skaičius neturi reikÅ¡mės nustatant santuokos nutraukimo pagrindÄ Å¡ioje byloje.

Kaip minėta, nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismų praktikoje vieno sutuoktinio didesnė kaltė (jos laipsnis) nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016). Teismas pripažįsta, kad dėl abiejų sutuoktinių elgesio sutriko normalus, atviras tarpusavio nuolatinis bendravimas šeimoje, o kilus nesutarimams jie abu neieškojo bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius kai jie susilpnėjo.

Abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrÄ ir tvirtÄ santuokinį gyvenimÄ , neįsigijo bendro turto ir niekada negyveno jų abiejų namuose, todėl nesukÅ«rė juos labiau vienijančių ir vienas kitam įpareigojančių santykių. Vėliau atsiradęs abipusis abejingumas santykių blogėjimui buvo esminis veiksnys, kuris turėjo įtakos santuokai iÅ¡irti, nes sutuoktiniai nesprendė jiems kylančių sunkumų, o ilgÄ laikÄ taikstėsi su esama padėtimi, kol galiausiai nustojo bendrauti.

Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos sprendžiant jų nesutarimus dėl bendro gyvenimo, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų bÅ«du, t. y. nebuvo tolerantiÅ¡ki vienas kitam, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos vienas kitam. Å iuo atveju ieÅ¡kovės elgesys leido atsakovui pasijusti nelygiaverčiais santuokoje, nes jam vienam iÅ¡ esmės teko rÅ«pintis Å¡eimos pajamomis, tačiau ilgÄ laikÄ tokiÄ padėtį toleruodamas, o vėliau pasirinkdamas gyventi atskirai ir palikdamas ieÅ¡kovę bei nesudarydamas galimybės atkurti jų bendravimÄ , atsakovas sudarė prielaidas santuokiniams ryÅ¡iams nutrÅ«kti galutinai.

Todėl įvertinus visas nurodytas aplinkybes pripažintina, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Nutraukiant santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės neturtinė žala nei vienam negali bÅ«ti priteisiama (CK 3.70 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovo reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės neturtinę žalÄ atmestinas. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje nurodė, kad pageidauja pasilikti iki santuokos turėtÄ B. pavardę, o atsakovas prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovės pavardės nereiÅ¡kia.

Todėl nesant ginčo dėl ieÅ¡kovės pavardės, nutraukus santuokÄ jai paliktina prieÅ¡ santuokÄ turėta pavardė. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Vieno sutuoktinio praÅ¡ymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad visas Å¡alims priklausantis nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu, yra jų asmeninė nuosavybė (b. l. 8-14, 21-22). Ginčo dėl Å¡io turto tarp Å¡alių nėra, todėl Å¡is turtas nutraukiant santuokÄ nedalintinas. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė neturi savo vardu įregistruotų transporto priemonių (b. l. 23), o atsakovas turi 2018-02-14 jo vardu įregistruotÄ automobilį OPEL ASTRA-G-CARAVAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovas automobilį OPEL ASTRA-G-CARAVAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusipirko 2018-02-14 (b. l. 105), t. y. sutuoktiniams gyvenant skyrium. IeÅ¡kovė praÅ¡o po santuokos nutraukimo palikti šį automobilį atsakovui, o pastarasis savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad automobilis neturi bÅ«ti traukiams į dalintinÄ turtÄ , nes buvo įgytas Å¡alims gyvenant atskirai ir nevedant bendro Å«kio. Nesant ginčo dėl automobilio padalinimo ir atsakovui praÅ¡ant taikyti CK 3.127 straipsnio 2 dalyje iÅ¡lygÄ , kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, automobilis OPEL ASTRA-G-CARAVAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neįtrauktinas į dalintinÄ turtÄ ir pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe, nes buvo įgytas kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Dėl kompensacijos priteisimo Atsakovas praÅ¡o priteisti kompensacijÄ už ieÅ¡kovės buto, kuriame sutuoktiniai gyveno, ir garažo, kuriuo naudojosi, pagerinimo darbus, nes iÅ¡ jo uždirbtų pinigų buvo įdėtos buto durys už 2 750 Lt, trys buto langai už 2 856 Lt, buvo sumokėta 1 000 Lt už garažo stogo remontÄ ir 1 900 Lt už kiemo betonavimo darbus. Kadangi ieÅ¡kovės turtui pagerinti buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos, atsakovas praÅ¡o priteisti kompensacijÄ - ½ nurodytų lėšų, t. y. 1 217,42 Eur.

Be to, atsakovas nurodo, kad 2011-07-01 į jo sÄ skaitÄ buvo pervesta 5 493,25 Lt (1 591 Eur) pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. DŽM-1743, kurie buvo iÅ¡gryninti ir padėti į seifÄ ieÅ¡kovės bute, o jiems pradėjus gyventi atskirai Å¡ie pinigai liko pas atsakovę, todėl praÅ¡o juos priteisti iÅ¡ atsakovės. Teismas konstatuoja, kad priteisti atsakovo praÅ¡omas kompensacijas už nurodytus nekilnojamojo turto pagerinimo darbus nėra teisinio pagrindo, o reikalavimas priteisti paveldėtas pinigines lėšas nėra pagrįstas pakankamais įrodymais, todėl Å¡i prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmestina.

Pažymėtina, kad atsakovas nenurodo kokiu teisiniu pagrindu jis praÅ¡o priteisti kompensacijas už nurodytus nekilnojamojo turto pagerinimo darbus, tačiau nei vienas įstatyme numatytas pagrindas kompensacijai priteisti negali bÅ«ti taikomas, nes tam nėra įstatyme numatytų sÄ lygų. Kompensacijos sutuoktiniui gali bÅ«ti iÅ¡mokamos kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.98 straipsnio 4 dalis). Ä®statymas numato, kad jeigu prijungus turtÄ , kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensacijÄ iÅ¡ bendro turto (CK 3.98 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktinis turi teisę į kompensacijÄ taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , jeigu jis bendrÄ turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su Å¡io kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno šalys, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei pagal 2001-08-17 dovanojimo sutartį Nr. 6356 (b. l. 10), o garažas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklauso pagal 2004-07-27 dovanojimo sutartį Nr. DŽM-5829 (b. l. 11). Atsakovo nurodomos buto durys buvo pirktos 1999-02-08 (b. l. 96, 97), buto langai buvo pirkti 2001 metais rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio mėnesiais (b. l. 80-81), garažo stogo remonto darbai atlikti 2008 metais (b. l. 79, 129), o kiemo betonavimo darbai atlikti 2009 metais (b. l. 79).

Taigi, visi atsakovo nurodomi turto pagerinimo darbai buvo atlikti iÅ¡ bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančių lėšų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir buvo skirti atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui, kuris turėjo Å¡eimos turto statusÄ , nes buvo sutuoktinių gyvenamoji patalpa (CK 3.84 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas neturi pagrindo reikalauti kompensacijos pagal CK 3.98 straipsnio 1 dalį, nes ji taikoma tik tada, kai prijungus turtÄ , kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėja turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė.

Šiuo atveju aplinkybės yra visiškai priešingos - pagerinta buvo ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o asmeninė ieškovės nuosavybė, ir pagerinta buvo ne iš asmeninių atsakovo lėšų, o iš bendrų sutuoktinių lėšų. Be to, atsakovo nurodomos durys buvo įdėtos 1999-02-08 kai butas ieškovei iš viso nepriklausė, todėl šioje dalyje ji net nėra tinkamas atsakovas. Nėra pagrindo kompensacijai priteisti ir pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį, nes ji taikoma tik tada, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, nes šiuo atveju aplinkybės yra priešingos – butas nebuvo įsigytas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn ir tam nebuvo naudotos asmeninės atsakovo lėšos.

Galiausia nėra pagrindo kompensacijai priteisti ir pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį, nes ji taikoma tik tada, kai sutuoktinis sumažina bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, naudodamas bendrÄ turtÄ tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, t. y. bendrÄ turtÄ naudoja ne bendriems Å¡eimos poreikiams, o asmeniniams tikslams. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka norma įtvirtina ir CK 3.115 straipsnio 2 dalyje, kuri numato kompensacijÄ sutuoktiniui už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ kai sandoris sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Tačiau Å¡iuo atveju lėšos, kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nebuvo panaudotos iÅ¡imtinai asmeniniams ieÅ¡kovės poreikiams tenkinti, nes atsakovo nurodyti pagerinimo darbai buvo skirti turtui, kuris turėjo Å¡eimos turto statusÄ ir kuriame sutuoktiniai gyveno bei kartu naudojosi. Todėl tokios iÅ¡laidos yra susijusios su Å¡eimos namų Å«kio iÅ¡laikymu ir turėjo bÅ«ti apmokamos bÅ«tent iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovo keliamas klausimas dėl kompensacijos už bendrų sutuoktinių lėšų naudojimÄ pagerinus ieÅ¡kovei priklausantį asmeninį turtÄ galėtų bÅ«ti siejamas su tokio turto pripažinimu sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir jos padalijimu tarp sutuoktinių, jeigu tam bÅ«tų įstatyme nustatytos sÄ lygos - asmeninio turto esminis pagerinimas iÅ¡ bendrų lėšų (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

Tačiau, viena vertus, atsakovas nereiÅ¡kia reikalavimo dėl ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir dėl jo padalijimo, priteisiant jam kompensacijÄ už dalį, kuri priklausytų jam, o kita vertus, teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad atsakovo nurodoma pagerinimo darbų apimtis, pobÅ«dis ir vertė nereiÅ¡kia esminio turto pagerinimo, dėl kurio atsakovas galėtų pretenduoti į kompensacijÄ . CK 3.90 straipsnio 1 dalyje pateikiamas pavyzdinis pagerinimo darbų pobÅ«dis ir mastas, dėl kurių asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė gali bÅ«ti pripažinta bendrÄ ja jungtine (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Å iuo atveju langų ir durų pakeitimas, garažo stogo dangos atnaujinimas ir grindinio ties juo iÅ¡betonavimas nėra nei kapitalinis remontas, nei rekonstrukcija, nei pertvarkymas ar panaÅ¡aus masto darbai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl esminio turto pagerinimo, reikia atsižvelgti į turto vertę prieÅ¡ pagerinimÄ ir po pagerinimo, tikrosios turto vertės prieÅ¡ pagerinant ir pagerinus santykį, taip pat įvertinti aplinkybę, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė bÅ«klė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbÅ«s veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

Kasacinis teismas pripažįsta, kad namo remonto darbai (langų, durų, grindų pakeitimas, stogo dangos pakeitimas) nekeičiant statinio konstrukcijų, nepadidinus nekilnojamojo daikto, nelaikytini pagerinimais, iÅ¡ esmės pakeičiančiais daiktÄ , be to, įdėjimai, pagerinantys nekilnojamÄ jį turtÄ , savaime nepadidina jo vertės tokia pačia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016). Taigi, atsakovas bet kuriuo atveju neturi pagrindo reikalauti kompensacijos, nes neįrodė, kad turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas ir dėl to jo vertė padidėjo, o juo labiau neturi pagrindo reikalauti lygiai tokio pat dydžio kompensacijos, kiek prieÅ¡ 10-20 metų buvo sumokėta ieÅ¡kovės turtui pagerinti.

ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise priklausančio turo pagerinimo darbų kompensavimo įrodyti reikia ne pagerinimo darbų kainÄ , o dėl jų iÅ¡augusiÄ turto vertę, kuri ir leidžia spręsti, ar pagerinimai yra esminiai. Atsakovas Å¡ių aplinkybių byloje net neįrodinėjo, nors ieÅ¡kovė apie jas nurodė savo atsilipime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ir atsakovas žinojo ginčo apimtį bei aplinkybes, kurias jis turėtų įrodinėti. Skirtingai nei reikalavimas dėl aukščiau aptartos kompensacijos, atsakovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 1 591 Eur dydžio lėšas, kurias jis gavo pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ , nėra teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes paveldėtos lėšos yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kitam sutuoktiniui nepriklauso.

Tačiau Å¡is reikalavimas nėra pagrįstas pakankamais įrodymais, todėl negali bÅ«ti patenkintas. Nors atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 2011-07-01 į atsakovo sÄ skaitÄ iÅ¡ A. N. banko sÄ skaitos buvo pervesta 5 493,25 Lt pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. DŽM-1743 (b. l. 83), tačiau tai nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad praėjus daugiau kaip trims metams tokia pat pinigų suma buvo seife, esančiame ieÅ¡kovės bute, kai atsakovas 2014-10-17 išėjo iÅ¡ Å¡io buto gyventi atskirai.

Atsakovas pats patvirtino, kad paveldėtus pinigus jis naudojo įvairioms reikmėms, todėl jo reikalavimas priteisti tokiÄ pat sumÄ , kuri seife neva buvo ir po daugiau nei trejų metų, yra neįrodytas jokiais įrodymais. Liudytojų M. K. ir A. P. parodymai, kad atsakovas turėjo seifÄ , kuriame laikydavo pinigus, neįrodo fakto, kad 2014-10-17 atsakovui išėjus iÅ¡ namų tame seife buvo bÅ«tent tokia suma, kokios reikalauja atsakovas. Akivaizdu, kad atsakovas negali įrodyti tikslios sumos, kuri galbÅ«t buvo seife 2014-10-17, todėl jo reikalavimas priteisti bÅ«tent 1 591 Eur grindžiamas ne įrodymais, kad tokia suma seife buvo, o aplinkybe, kad tokiÄ sumÄ jis buvo gavęs pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ prieÅ¡ tris metus iki 2014-10-17.

Atsakovui negalint įrodyti seife galimai buvusios pinigų sumos 2014-10-17, toks reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, nes jis grindžiamas tik prielaida. Kitaip vertinti įrodymų pakankamumÄ teismas negali, nes pripažinus, kad įrodyti faktui, jog tam tikru metu seife buvo tam tikra pinigų suma pakanka vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimo, atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės galėtų prisiteisti bet kokio kitokio dydžio sumÄ . Kita vertus, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai Å¡io ginčo atveju net tik nepakankami Å¡iam reikalavimui pagrįsti, bet ir kelia pagrįstas abejones dėl jų patikimumo.

Pats atsakovas pripažino ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad po 2014-10-17 barnio ir išėjimo iÅ¡ namų jis buvo į grįžęs į ieÅ¡kovės butÄ tuo metu, kai ieÅ¡kovė gyveno jo sodyboje, ir gyveno vienas apie savaitę laiko. Akivaizdu, kad atsakovas turėjo galimybę pasiimti savo asmeninius pinigus iÅ¡ seifo, jeigu jie ten buvo, o atsižvelgiant į tuometinį Å¡alių konfliktÄ ir paties atsakovo nurodytÄ nenorÄ kartu gyventi ir net bendrauti su ieÅ¡kove, labai tikėtina, kad pinigus tuo metu jis ir pasiėmė, jeigu jie buvo.

Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir atsakovo elgesys per beveik keturis metus nuo išėjimo iÅ¡ namų, per kuriuos jis savo pinigų niekada nereikalavo ir jų nepasigedo. Byloje apklausti liudytojais buvusi kaimynė atsakovo B. K. ir buvęs bendradarbis A. J. patvirtino, kad po iÅ¡sikraustymo iÅ¡ namų atsakovas niekada neminėjo, kad iÅ¡ namų nepasiėmė kokių nors daiktų ir kad jam ko nors trÅ«ksta ar kad jis negali kažko pasiimti. Pažymėtina, kad net ir į teismÄ dėl santuokos nutraukimo kreipėsi ne atsakovas, o ieÅ¡kovė, nors bÅ«tent atsakovas, pagal jo paaiÅ¡kinimus, turėjo bÅ«ti labiau suinteresuotas ne tik nutraukti santuokÄ , bet ir atgauti savo asmeninius pinigus.

Taigi, atsakovo reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jo asmeninius pinigus yra neįrodytas, nes byloje nėra įrodymų, kad tokie pinigai pas ieÅ¡kovę liko, kai Å¡alys pradėjo gyventi atskirai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kadangi nei viena šalis neįrodė savo reikalavimų, dėl kurių kilo ginčas, pagrįstumo, o santuoka nutraukiama ne dėl vieno sutuoktinio kaltės, o dėl jų abiejų kaltės, pripažintina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme sprendimas nėra priimtas nei vienos šalies naudai. Todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos vienai iš kitos. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu, kurios sudaro 10,90Marijamp Eur, priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis - po 5,45 Eur, nes abiejų šalių ieškiniai buvo patenkinti iš dalies ir nei viena šalis neįrodė savo reikalavimų, dėl kurių kilo ginčas, pagrsįtumo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis CPK 259, 268 ir 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. SantuokÄ tarp J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 236, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Automobilį OPEL ASTRA-G-CARAVAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo V.

N., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei J. N. palikti prieÅ¡ santuokÄ turėtÄ pavardę - „B.“, o ieÅ¡kovui V. N. jo pavardę - „N.“. LikusiÄ dalį ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų atmesti. Priteisti iÅ¡ J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,45 Eur (penkis eurus 45 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iÅ¡ V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,45 Eur (penkis eurus 45 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Teisėjas RamÅ«nas Å arka