804dd174-e5f6-4475-b759-35a204acfb38 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2-799-265/2019 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00687-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. sausio 22 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo n u s t a t ė :

1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, kurio plotas 0,2144 ha, unikalus Nr., Duomenys neskelbtini kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, pirkimo – pardavimo sutartis tarp atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, įmonės kodas 12021042 Kęstučio g.4 5, Vilnius, ir atsakovo I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Duomenys neskelbtini, yra galiojanti; ir I. P. šio sprendimo pagrindu yra šio žemės sklypo savininkas.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reikalavimas tarp Å¡alių buvo kilęs anksčiau Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008. Nors Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu pripažino, kad sutartis yra galiojanti ir ieÅ¡kovas yra nurodyto žemės sklypo savininkas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas sprendimo dalį, kuriÄ ieÅ¡kovas pripažintas žemės sklypo savininku, panaikino. Civilinė byla nutrauktina.

3. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punktÄ teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Å iuo teisiniu pagrindu civilinė byla gali bÅ«ti nutraukta tik konstatavus iÅ¡nagrinėto ir nagrinėjamo ieÅ¡kinių tapatumÄ .

4. Sprendžiant dėl Å¡alių tapatumo, svarbu nustatyti, ar yra tos pačios Å¡alys, kurios buvo Å¡alimis tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje, nepriklausomai nuo kiekvieno jų procesinės padėties pirmiau pradėtoje nagrinėti byloje.

5. IeÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ieÅ¡kinio pagrindas, kurį privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, yra faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir formuluojamas ieÅ¡kinio dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pasisakęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų.

6. Pažymėtina, kad, vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu yra ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (ieÅ¡kinio dalyko identiÅ¡kumas), bet ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das. Sprendžiant dėl tapataus ieÅ¡kinio pagrindo turi bÅ«ti vertinama, ar ieÅ¡kinys nėra grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Kadangi ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , tai naujas ieÅ¡kinys galimas tik, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau iÅ¡nagrinėtoje (ar pirmiau pradėtoje nagrinėti) byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017).

7. Teismų sistemos LITEKO duomenimis, 2008 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-717-125/2008 pagal ieÅ¡kovės VÄ® Valstybės turto fondo ieÅ¡kinį atsakovui I. P. dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB)„Lodena“, Palangos miesto savivaldybė. Å ioje byloje ieÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 730 000 Lt žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini), kainÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei įpareigoti atsakovÄ sudaryti su ieÅ¡kove Å¡io žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį privatizavimo programoje nustatytomis sÄ lygomis.

Klaipėdos apygardos teismas ieškinį tenkino – iš atsakovo I. P. ieškovei VĮ Valstybės turto fondui priteisė 730 000 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o į valstybės pajamas priteisė 11 339 Lt bylinėjimosi išlaidų; pripažino, kad žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, kurio plotas 0,2144 ha, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovės VĮ Valstybės turto fondo, įmonės kodas 110073154, buveinė Vilniaus g. 16, Vilniuje, ir atsakovo I.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Duomenys neskelbtini, yra galiojanti, o I. P. šio sprendimo pagrindu yra šio žemės sklypo savininkas.

8. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-60/2010, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuriÄ atsakovas I. P. yra pripažintas žemės sklypo Duomenys neskelbtini, savininku, panaikino. Kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas „nepagrįstai atsakovÄ I. P. pripažino žemės sklypo savininku. Pagal Privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuosavybės teisę į privatizuojamÄ objektÄ â€“ ilgalaikį materialų turtÄ pirkėjas įgyja nuo jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Kadangi I. P. įvykusio sandorio atitinkamai neįregistravo, žemės sklypas neregistruotas jo vardu. Todėl I. P. pagal Privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies reikalavimus nuosavybės teisės neįgijo“.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

10. Å ios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog ir civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008, ir nagrinėjamojoje byloje Å¡alys yra tapačios, t. y. konstatuotina, jog egzistuoja viena iÅ¡ ieÅ¡kinių tapatumÄ apibrėžiančių sÄ lygų.

11. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatuotinas ir tapatus ieškinių faktinis pagrindas bei dalykas.

12. Šioje byloje ieškovas prašo pripažinti, kad žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, kurio plotas 0,2144 ha, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, pirkimo – pardavimo sutartis tarp atsakovės VĮ Turto banko ir atsakovo I. P. yra galiojanti; ir I. P. šio sprendimo pagrindu yra šio žemės sklypo savininkas.

13. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 pripažino, kad žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, kurio plotas 0,2144 ha, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, pirkimo –pardavimo sutartis tarp ieÅ¡kovės VÄ® Valstybės turto fondo ir atsakovo I. P. yra galiojanti ir I. P. Å¡io sprendimo pagrindu yra Å¡io žemės sklypo savininkas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-60/2010, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuriÄ atsakovas I.

P. yra pripažintas žemės sklypo Duomenys neskelbtini, savininku, panaikino. Kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas. Tai yra, įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 yra pripažinta, kad žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini je, kurio plotas 0,2144 ha, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovės VĮ Valstybės turto fondo ir atsakovo I. P., yra galiojanti.

14. Minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad I. P. įvykusio sandorio neįformino Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, todėl žemės sklypas jo vardu yra neįregistruotas ir I. P. pagal Privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies reikalavimus nuosavybės teisės neįgijo. Todėl klausimas dėl šioje civilinėje byloje reiškiamo reikalavimo pripažinti, kad I. P. yra šio žemės sklypo savininkas, taip pat yra išspręstas.

15. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių viseto pagrindu civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

16. I. P. pasiÅ«lytina kreiptis į VÄ® Registrų centrÄ nuosavybės teisei į žemės sklypÄ Ä¯registruoti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarties pagrindu. Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis CPK 290-291  straipsniais, teismas n u t a r i a : civilinę bylÄ Nr. e2-799-265/2019 nutraukti. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėjas Alvydas Žerlauskas