2016-11-22 Nr. AB-21954-3-63-3-00795-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1392-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00795-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei I. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Telšių RATC“) prašymu kreipėsi į administracinį teismą (b. l. 1-4), prašydamas iš atsakovės I. B. priteisti 148,65 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už 2008-2013 m. laikotarpį bei visų pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad UAB „Telšių RATC“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Vietinės rinkliavos nuostatai) nustato, kad pareiškėjas apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 p.), organizuoja ir tvarko (administruoja) vietinės rinkliavos surinkimą, apskaitą (46 p.) ir vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (60 p.). Taigi, pareiškėjas yra Plungės rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą administruojantis subjektas, kontroliuojantis vietinės rinkliavos mokėjimą, vykdantis vietinės rinkliavos apskaitą bei kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti, įskaitant ir kreipimąsi į teismą dėl nesumokėtų vietinių rinkliavų išieškojimo.

Teigė, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies nuostatas, nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Vietinės rinkliavos nuostatai nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 p.); vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 p.). Vietinės rinkliavos nuostatų 31 punkte nustatyta, jog vietinė rinkliava yra nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį – už kiekvienus kalendorinius metus.

Pažymėjo, kad atsakovė I. B. (buv. I. B.) valdo nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos už 2008-2013 m. Ji privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojų privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalį, pagal kurią mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, iš atsakovės prašo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už 2010 metų II, III, IV ketvirčius, 2011, 2012, 2013 metus, iš viso 148,65 Eur. Nurodė, jog vietinė rinkliava apskaičiuota pagal atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 29 d. sprendimu (b. l. 29-32) pareiškėjo prašymą tenkino. Priteisė pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės I. B. 148,65 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovės I. B. 14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1-2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. birželio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.), Vietinės rinkliavos nuostatų 5 punktu, tuo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuo 2003 m. balandžio 29 d. atsakovė I. B. yra nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, sprendė, kad ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pažymoje dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro 158,28 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovės valdomo turto paskirtis – gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties patalpoms taikomas tarifas. Kadangi kitų įstatymų ir norminių aktų pažeidimų nenustatyta, vertinta, jog pareiškėjo pateikti duomenys prašomos priteisti sumos apskaičiavimo pagrįstumui bei teisingumui patvirtinti yra pakankami.

Remdamasis Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsniu, 6.38 straipsniu, teismas nustatė, jog atsakovė sprendime nurodytu laikotarpiu prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdžiusi, todėl 148,65 Eur įsiskolinimo suma pareiškėjui priteisina.

Dėl pareiškėjo prašymo iš atsakovės priteisti 36,30 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjo turėtų atstovavimo išlaidų pagrindimui pateiktas 2015 m. gegužės 22 d. sutarties Nr. TP/2015/05/16 dėl teisinių paslaugų išrašas ir 2015 m. birželio 19 d. sąskaita faktūra Nr. SGKA Nr. 11265 bei specifikacija Nr. 11265, iš kurių matyti, jog už prašymo surašymą pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinei bendrijai SGKA Legal sumokėjo 36,60 Eur, mokėjimo faktas pagrįstas 2015 m. birželio 22 d. vietinio mokėjimo nurodymo kvitu Nr. 4895, tačiau atsižvelgęs į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, aplinkybę, jog byla buvo išnagrinėta pirmame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, į bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, padarė išvadą, jog iš atsakovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo suma yra per didelė, todėl ją sumažino iki 14 Eur.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 35-40), kuriame prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimą, panaikinant jo dalį, kurioje pareiškėjui priteista sumažinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, bei priimant sprendimą priteisti visą pareiškėjo prašomą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje nebuvo teisinio pagrindo mažinti priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra vertintina kaip nepagrįsta ir turi būti pakeista. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-179/2014. Pagal CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalių bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindai, kuriais remiantis gali būti mažinamos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tai, kad prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinų sumų dydžius, ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies ir šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas. Teismų praktikoje aplinkybė, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, yra teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų pastarųjų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2889-656/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2289-302/2014 ir kt.). Taip pat kadangi bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013), netinkamas bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindų taikymas praktikoje negali būti toleruojamas.

2. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkintas visiškai, pareiškėjas pirmosios instancijos teisme sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, t. y. jo procesinis elgesys laikytinas tinkamu, administracinių teismų praktikoje, nagrinėjant analogiškas bylas, atsižvelgiant į tai, kad prašomų priteisti išlaidų dydis yra akivaizdžiai mažesnis už Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, teismai pripažįsta, jog 36,30 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vertintinos kaip ne per didelės, protingos bei pagrįstos, todėl yra priteisiamos nemažintinos (Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3635-406/2014, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1578-243/2014, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1581-609/2014, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1582-162/2014 ir kt.), maksimali galima priteisti suma už pareiškėjo prašymo parengimą sudarė 1786,25 Eur (2,5 x 714,5 Eur), o pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma tesudaro 36,30 Eur, t. y. daugiau nei 49 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis, atsakovė privalo atlyginti visas pareiškėjo patirtas, su šios bylos nagrinėjimu susijusias, bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus Rekomendacijose nustatytą priteistiną 1786,25 Eur advokato išlaidų dydį, pareiškėjo patirtų 36,30 Eur dydžio išlaidų mažinimas ir / ar priteistinų išlaidų sumažinimas iki 14 Eur akivaizdu, jog neatitinka jokių proporcingumo, protingumo ir / ar teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja pareiškėjo teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba.

3. Pareiškėjas yra specifinis, visuomenės poreikius bei viešuosius interesus tenkinantis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra atlikti vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą, t. y. skolų išieškojimas yra atliekų tvarkymo sistemos dalis ir, atitinkamai, skolų išieškojimo išlaidos sudaro atliekų tvarkymo sistemos išlaidų dalį (Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 46, 60 p.).

Todėl pareiškėjas, vykdydamas aukščiau nurodytas šiam pavestas funkcijas, viešojo pirkimo būdu įsigijo teisinio atstovavimo, išieškant vietinę rinkliavą iš skolininkų, paslaugas. Įsigytų paslaugų kaina neviršija Rekomendacijose nustatyto ribinio dydžio, todėl paslaugų kaina negali būti vertinama kaip per didelė ir / ar advokato paslaugų įkainius rinkoje viršijanti suma. Be to, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas draudžia keisti viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį, taip pat ir joje numatytą paslaugų teikimo kainą.

Toks pareiškėjui pavestų funkcijų įgyvendinimo būdas leidžia įgyvendinti vieną iš pamatinių aplinkosaugos principų - „teršėjas moka“ (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d.), kadangi su konkrečios vietinės rinkliavos išieškojimu susijusias pareiškėjo patiriamas bei atliekų tvarkymo sistemos išlaidų dalį sudarančias vietinės rinkliavos išieškojimo išlaidas privalo atlyginti ne kas kitas, o būtent prievolę pažeidęs konkretus atliekų turėtojas (teršėjas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme).

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi minėtas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas privalės patirti ne konkretus prievolę pažeidęs atliekų turėtojas / teršėjas, tačiau atliekų tvarkymo sistemą administruojantis pareiškėjas. Taip pat, remiantis Vietinės rinkliavos nuostatų 25 punktu, pareiškėjo patirtos, tačiau šiam nepriteistos bylinėjimosi išlaidos bus įtrauktos į vietinės rinkliavos apskaičiavimus bei didins regiono atliekų turėtojų mokėtinos vietinės rinkliavos dydį.

Todėl dėl tam tikrų atliekų turėtojų prievolių nevykdymo bei pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pareiškėjo patirtas vietinės rinkliavos išieškojimo išlaidas per vietinę rinkliavą privalės atlyginti visi regiono atliekų turėtojai, įskaitant ir tuos atliekų turėtojus, kurie sąžiningai vykdė šiems nustatytas prievoles.

4. Pirmosios instancijos teismo praktika, mažinant priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, akivaizdžiai skatina vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba bei skatina skolų išieškojimui samdyti teisininkus darbo santykių pagrindu. Pažymėtina, jog tokia perspektyva nereiškia, jog pareiškėjas skolų išieškojimo išlaidų nepatirs. Priešingai – tokia praktika lems naujus pareiškėjo patiriamus, darbuotojų užmokesčiui lygius kaštus, kurių tiesiogiai neatlygins prievolę tinkamai ir laiku mokėti vietinę rinkliavą pažeidęs vietinės rinkliavos mokėtojas. Todėl tokia pirmosios instancijos teismo praktika sąlygos tai, jog dėl prievolių pažeidimo patiriamos skolų išieškojimo išlaidos bus atlyginamos ne prievolę pažeidusių asmenų, o sąžiningų atliekų turėtojų, didinant jų mokamą vietinę rinkliavą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui (advokato padėjėjui) už teisinę pagalbą byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos, tačiau ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia, t. y. išlaidavimo nuostoliai lieka neatlyginti. Be to, negali būti atlygintos dirbtinai pabranginto teismo proceso išlaidos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Be to, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumą, patenkintų reikalavimų dalį (priteistą sumą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Taigi nors teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą, tačiau pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog jo prašymas buvo patenkintas visiškai, per se nepatvirtina pareiškėjo teisės gauti iš kitos šalies visų savo išlaidų atlyginimą, nes yra galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

Pažymėtina, kad aplinkybės, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir jog ši suma yra ženkliai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime nėra pakankamas pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau, kaip minėta, kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, inter alia atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas rašytiniais įrodymais pagrindė, jog jis realiai patyrė prašomas priteisti atstovavimo išlaidas už prašymo surašymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, administracinėje byloje pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, taip pat į tai, kad tai yra šabloninio pobūdžio byla.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išnagrinėto pobūdžio (dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo) administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais. Tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti, gali būti mažinamos atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus, o situacijos teisinio vertinimo šiuo konkrečiu atveju nekeičia ir tai, jog atstovavimo paslaugos buvo įsigytos viešojo pirkimo būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1932-520/2016).

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju paminėtų svarbių aplinkybių visumą. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai – prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 14 Eur. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, suformuota praktika (žr., pvz., 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog teismas išlaidas advokato pagalbai apmokėti būtų sumažinęs nepagrįstai, kaip teigia pareiškėjas.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti, teisingai pritaikė proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisti pareiškėjui iš atsakovės 14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys