80475973-b414-43ee-9306-2fcdceaa0c4d · Klaipėdos apygardos teismas

                                                           Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-633-651/2014                                                           Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02081-2014-1                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 39.2; 45.4.5 (S)                                                                                 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2014 m. rugsėjo 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J.

Z. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimo, n u s t a t ė: 2014-05-20 J. Z. S. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-05-12 13.28 val., vairuodamas automobilį AUDI 100, valst Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, į jį atsitrenkė ir nepranešęs policijai iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai.

Å iais veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-17 nutarimu J. Z. S. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 100 Lt baudÄ , pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 3000 Lt baudÄ , atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, galutinę nuobaudÄ J. Z.

S. paskyrė 3000 Lt baudÄ , atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Z. S. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-17 nutarimÄ , administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti arba pakeisti nutarimÄ ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad jis, manevruodamas automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje atbuline eiga, pajuto, jog jo automobilis galėjo susiliesti su kitu.

Tada jis perstatė automobilį į kitÄ vietÄ ir apžiÅ«rėjo automobilį AUDI A3, kurį jis kliudė, tačiau neatrodė, kad jis bÅ«tų kÄ sugadinęs ar sulaužęs. Nematydamas, kad padarė žalos, jis neskubėdamas grįžo į savo automobilį ir nuvažiavo. Apelianto teigimu, jo atveju buvo klaidingas situacijos suvokimas, nes manydamas, kad nebuvo apgadinta kita transporto priemonė, reiÅ¡kė, kad neįvyko įvykis, dėl kurio buvo bÅ«tina kviesti policijÄ ar užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ , kas Å¡alina administracinę atsakomybę.

Nurodo, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios, nes nematydamas akivaizdžių apgadinimų, jis neskubėdamas ir nesislėpdamas nuvažiavo, nebandė nuslėpti, jog transporto priemonių kontaktas įvyko dėl jo kaltės. Apeliantas taip pat nurodo, kad jeigu teismas nuspręstų jam skirti nuobaudÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, yra pagrindas jam taikyti ATPK 301 straipsnį, nes jo veiksmuose nebuvo tyčios, jis nesislėpė, žala nukentėjusiajai atlyginta. Be to, automobilį vairuoja 41 metus, administracine tvarka buvo baustas už nežymius pažeidimus, yra senyvo amžiaus, turi problemų su sveikata ir jam reikalingas automobilis, kad galėtų nuvažiuoti į sodÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras praÅ¡o palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-17 nutarimÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.IÅ¡ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo matyti, jog jis sutinka su jos veiksmų teisiniu vertinimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau ginčija jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iÅ¡ įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų Å¡ios rÅ«Å¡ies teisinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET taisykles. Å iame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka.

Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu padarė iÅ¡vadÄ , jog administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltė visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusios, liudytojo parodymais, fotolentelėmis, eismo įvykio vietos schema bei kita bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neneigia, jog jis kliudė nukentėjusiosios automobilį ir sukėlė eismo įvykį, tačiau nurodo, jog iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, nes nepastebėjo, kad bÅ«tų apgadinęs nukentėjusiosios automobilį.

Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria, kad tai, jog apeliantas nepastebėjo apgadinimų ant nukentėjusiosios automobilio, negali bÅ«ti jo atsakomybę Å¡alinančia aplinkybe. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantas, suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, nėra kompetentingas vertinti padarytÄ Å¾alÄ bei jos mastÄ ir tai vertindamas pats nuspręsti, gali ar negali jis pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip pats nurodė, turėdamas 41 metų vairavimo staÅ¾Ä , turėjo gerai suvokti, kad įvykus eismo įvykiui, jam kyla pareiga tinkamai jį įforminti.

Be to, pažymėtina, kad nors apeliantas nurodo, kad nesimatė, jog nukentėjusiosios automobilis bÅ«tų apgadintas, tačiau byloje pateiktos fotolentelės paneigia tokius apelianto teiginius. IÅ¡ pateiktų fotolentelių aiÅ¡kiai matyti nukentėjusiosios automobilio apgadinimai. IÅ¡ papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad yra užfiksuoti nuketėjusiosios automobilio priekinio bamperio bei priekinės kairės pusės sparno apgadinimai. Å ie duomenys paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versijÄ , kad nukentėjusiosios automobilis nebuvo apgadintas ir kad jis galėjo nepastebėti tokių apgadinimų.

Taigi apeliantas, suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį, ir suvokdamas pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, tyčia iÅ¡ jos pasiÅ¡alino ir tokiu bÅ«du siekė iÅ¡vengti atsakomybės. Tuo tarpu apelianto teiginiai, kad jis iÅ¡ automobilių aikÅ¡telės iÅ¡važiavo neskubėdamas ir nesislėpdamas, nepaneigia jo kaltės.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praÅ¡o taikyti jam ATPK 301 straipsnį, skiriant Å¡velnesnę nuobaudÄ neatimti jam teisės vairuoti transporto priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2013-05-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra nustatyta jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas padarė Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , kuriuo buvo padaryta žala kitų asmenų turtui. Be to, administracinį teisės pažeidimÄ padarė turėdamas galiojančias nuobaudas už kitus KET pažeidimus. Nors apeliantas nurodo, kad jis yra senyvo amžiaus, turi problemų su sveikata, automobilis jam reikalingas nuvažiuoti į sodÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmeninio pobÅ«džio poreikiai, kurių patenkinimui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nelaikytini iÅ¡skirtine aplinkybe.

Be to, asmuo gali naudotis ir visuomeniniu transportu. Taip pat atkeiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas paminėtas apelianto aplinkybes, į tai, kad charakterizuojamas teigiamai, skyrė minimaliÄ nuobaudÄ , o tam tikri laikini nepatogumai yra natÅ«ralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas.  Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                             n u t a r i a: palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimÄ ir J. Z. S. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                     Dalia Kursevičienė                                 Â