2020-04-15 Nr. AB-7394-3-61-3-01436-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3624-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01436-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „DG ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „DG ir Ko“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, Lietuvos Respublikos finansų ministerija) dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DG ir Ko“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro (dabartinis pavadinimas Ekonomikos ir inovacijų ministras) 2017 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 4-277 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-02-094 vykdytojui UAB „DG ir ko“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas, Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. 2011–2012 m. įgyvendino projektą „Burnos protezų ir medicininio turizmo paslaugų pristatymas Anglijoje, Rusijoje ir Vokietijoje vykstančiose parodose“ Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-02-094 (toliau – Projektas) pagal pasirašytą Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-02-094 (toliau – Sutartis). Projekto įgyvendinančioji institucija buvo viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir Agentūra, LVPA). Galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita patvirtinta 2012 m. gegužės 15 d. Agentūros 2012 m. gegužės 16 d. raštu Nr. R4-8062(13.3.16-459).

2.2. LVPA laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d. atliko tyrimą, kurio metu nustatė Projekto Sutarties 11.2 punkto pažeidimą, ir 2017 n. kovo 16 d. priėmė sprendimą – pripažinti 12 779,63 EUR Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir teikti pasiūlymą Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (toliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerija) susigrąžinti 5 111,86 EUR, taikant lėšų pervedimo būdą (toliau – ir Sprendimas, Pažeidimo tyrimo išvada). Ekonomikos ir inovacijų ministras ginčijamu įsakymu patvirtino Agentūros Sprendimą ir nustatė, kad pareiškėjas iki 2017 m. liepos 5 d. privalo grąžinti 5 111,86 EUR Europos Sąjungos fondų lėšų į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sąskaitą, mokėti palūkanas bei delspinigius už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, o Įsakymo 2 punktu sumažino finansavimą iki 26 590,77 Eur.

2.3. Įsakymas ir LVPA Sprendimas yra neteisėti ir neapgrįsti. Sprendimo 7.3.2.8 punkte išdėstyti argumentai ir faktai grindžiami tik prielaidomis, subjektyvia nuomone, hipotezėmis. LVPA turėjo atlikti vertinimą paremtą ne prielaidomis, o vertinti pažeidimus viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Pareiškėjas 2011 m. vasario 21 d. pateikė kvietimą trims tiekėjams UAB „Aktila“, UAB „Medlera“ ir UAB „Milnesta“ pateikti pasiūlymą trims jo dalims: parodinių stendų gamybos-nuomos paslaugos įsigijimui (toliau – Pirkimo 1 dalis); parodinių stendų transportavimo į parodas ir iš parodų paslaugos įsigijimui (toliau – Pirkimo 2 dalis) ir marketingo medžiagos ruošimui bei gamybai (toliau – Pirkimo 3 dalis). Pareiškėjas apklausą atliko taip, kaip numatyta Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (toliau – Aprašas). Iš visų tiekėjų buvo gauti pasiūlymai, o 2011 m. kovo 15 d. pasirašytos trys sutartys kiekvienai Pirkimo daliai su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju UAB „Aktila“.

2.4. Pareiškėjo direktoriaus 2011 m. kovo 7 d. įsakymu buvo sudaryta pirkimų komisija, kuriai pavesta atlikti šios nutarties 2.3 punkte nurodytą Pirkimą. Projektas buvo įgyvendintas 2012 m., galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita patvirtinta 2012 m. gegužės 15 d., o visa pirkimų medžiaga pateikta Agentūrai, kuri dar 2012 m. atliko UAB „DG ir Ko“ vykdyto Pirkimo patikrinimą, t. y. buvo atlikta paskesnioji priežiūra, tikrinami pateikti pirkimo dokumentai bei mokėjimo prašymai, priimtos išvados dėl pateiktų tikrinti dokumentų, ir jokių neatitikimų ar pažeidimų nustatyta nebuvo. LVPA savo raštuose nurodė, jog jokių pastabų Pirkimo dokumentams neturi. 2012 m. atliktas Pirkimo vertinimas Agentūros buvo pripažintas tinkamu nekeliant jokių abejonių nei dėl techninės specifikacijos, nei dėl UAB „Projett“, nei dėl UAB „Aktila“ kainų, o 2017 m. kovo 14 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Agentūra kvestionuoja savo pačios 2012 m. priimtus sprendimus dėl atliktų Pirkimų tinkamumo ir teisingumo bei viešojo pirkimo principų laikymosi.

2.5. Pareiškėjas nepažeidė Aprašo 3, 4, 5 punktų nuostatų, o pasiekė pirkimų tikslą, ir parodinių stendų gamybos – nuomos paslaugas, parodinių stendų transportavimo paslaugas bei marketingo medžiagos ruošimo ir gamybos paslaugas 2011 m. kovo 15 d. įsigijo pigiausiai iš UAB „Aktila“ bei užtikrino lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų laikymąsi. Visi trys pasiūlymai buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų ir ginčų, jog UAB „Aktila“ pasiūlė mažiausias kainas, nėra. Visiems trims tiekėjams buvo sudarytos vienodos sąlygos pateikti pasiūlymus. Jei, kaip teigia Agentūra, UAB „Medlera“ pasiūlymą pasirašęs asmuo Ž. P. pasiūlymo pateikimo metu buvo ir UAB „DG ir Ko“ darbuotojas, o UAB „Milnesta“ pasiūlymą pasirašiusi R. P. po 4 dienų įsidarbino UAB „DG ir Ko“ ir visas šias įmones siejo tam tikri santykiai, tai tokiu atveju ir konkursą turėjo laimėti viena iš šių dviejų įmonių. Tačiau pirkimo sutartys buvo sudarytos ne su UAB „DG ir Ko“ dirbusių asmenų atstovaujamomis įmonėmis, o su UAB „Aktila“, kurioje nedirbo nei vienas UAB „DG ir Ko“ darbuotojas, kuriai UAB „DG ir Ko“ neteikė jokių buhalterijos paslaugų. Pareiškėjas nepažeidė skaidrumo principo, visiems teikėjams sudarė vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje ir pateikti pasiūlymus. Be to, iš tiekėjų nebuvo gauta skundų.

2.6. Pareiškėjas nesutiko su LVPA išvada, kad UAB „DG ir Ko“ nesilaikė ir pažeidė Aprašo nuostatas, nes pakeitus parodą Vokietijoje nebuvo atitinkamai perskaičiuota kaina, o UAB „Aktila“ sumokėta kaina paskaičiuota didesnių apimčių paslaugų teikimui (didesniam stendo plotui bei atstumui nei buvo faktiškai), dėl ko Agentūra konstatavo, jog kainos neatitiko vidutinių rinkos įkainių. Agentūra 2012 m. kovo 23 d. raštu Nr. R4-4966(13.316-459) pritarė parodos keitimui ir nurodė vienintelę sąlygą, kad toks pakeitimas neturėtų neigiamos įtakos Projekto įgyvendinimui, o išlaidos, viršijančios Projekto biudžetą šiai parodai numatytas lėšas, bus apmokėtos Projekto vykdytojo lėšomis. Agentūra jokių pastabų ar nurodymų pakeisti sutartis, atitinkamai sumažinat jų kainą, UAB „DG ir Ko“ neįpareigojo. Priešingai, Agentūra šias išlaidas pripažino tinkamomis ir finansuotinomis, todėl pareiškėjas nėra ir negali būti atsakingas už pačios Agentūros netinkamą kontrolę, priežiūrą ar neva neteisėtus pritarimus. Sutarčių pakeitimai buvo atlikti 2012 m. kovo 1 d., pakeitimų atlikimas buvo derinamas su Agentūra, teikiant mokėjimo prašymus bei išlaidų pagrindimus. LVPA atliko ir šių sutarčių pakeitimų vertinimą, pažeidimų nenustatė, o 2012 m. gegužės 15 d. patvirtino galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą.

2.7. Sutartis su UAB „DG ir Ko“ buvo pakeista sutrumpinant terminą teikti ataskaitas po projekto užbaigimo iki trejų metų. Užbaigus projektą ir suėjus trejų metams ataskaitų pateikimo terminui, Projektas laikomas užbaigtu ir įvykdytu. Paskutinė ataskaita už 2015 m. pateikta 2016 m. gegužės 4 d. Agentūra atliko jau užbaigto ir įvykdyto Projektų pirkimų ir skirto finansavimo tyrimą, Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) neteisinga skaičiuoja projekto pabaigos įgyvendinimo terminą, o sprendimą motyvuoja ir grindžia teisės aktu, kuris konkrečioje situacijoje netaikytinas.

3. Atsakovas Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. LVPA, nustačiusi Europos Sąjungos (toliau – ir ES) finansinės paramos naudojimo pažeidimą, 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. R4-1656(13.3.16-459) „Dėl įtariamo pažeidimo tyrimo rezultatų (projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-02-094)“ pateikė Ekonomikos ir inovacijų ministerijai priimtą sprendimą – 2017 m. kovo 14 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. R4-1656(13.3.16-459)IT02 ir siūlymą susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį – 5111,86 Eur. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, išnagrinėjusi Agentūros Sprendimą dėl pažeidimo, nenustatė jokių neatitikimų tarp Agentūros nustatytų pažeidimų ir Sprendimo dėl pažeidimo 7.1 punkte nurodytų pažeistų teisės aktų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija visiškai sutiko su Agentūros Sprendimo dėl pažeidimo 7.3 punkte nurodytomis faktinėmis pažeidimo aplinkybėmis, todėl nekeitė nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos. Todėl atsižvelgdamas į Agentūros pasiūlymą atsakovas priėmė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės), 1881 ir 198.2 punktuose numatytą sprendimą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė:

4.1. Pareiškėjo Projektas baigtas įgyvendinti 2012 m. gegužės 24 d., patvirtinta galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita. 2014 m. kovo 21 d. Sutartis buvo pakeista, numatant trumpesnį ataskaitų po projekto užbaigimo teikimo terminą. Po Projekto veiklų pabaigos pareiškėjas pateikė tris ataskaitas po projekto užbaigimo. Finansų ministerija 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. ((24.20)-5K-1605347)-6K-1602146 „Dėl įtariamo pažeidimo“ Agentūrą įpareigojo pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą dėl Projekto, motyvuodama tuo, jog Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2016 m. kovo 7 d. rašte Nr. 4-01-1716 informavo Finansų ministeriją apie 2016 m. kovo 2 d. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 03-7-00003-15 galimas sąsajas su šiuo Projektu. Agentūra, kaip Projektą įgyvendinančioji institucija, gavusi iš Finansų ministerijos raštą apie galimą ES lėšų naudojimo pažeidimą pareiškėjui įgyvendinant Projektą, privalėjo imtis atitinkamo pažeidimo tyrimo ir nustatymo veiksmų.

4.2. Pažeidimo tyrimo metu peržiūrėjus Projekto dokumentaciją bei sulyginus ją su pareiškėjo teiktais paaiškinimais, LVPA nustatė, jog Projekto paraiškos vertinimo metu pareiškėjas buvo pateikęs UAB „Milnesta“, UAB „Medlera“ ir UAB „Projett“ pasiūlymus. Susirašinėjimas tarp Agentūros ir pareiškėjo dėl šio Pirkimo tiekėjų komercinių pasiūlymų Projekto paraiškos vertinimo metu vyko 2011 m. kovo ir balandžio mėnesiais. Pažeidimo tyrimo metu konstatuota, kad iki įsakymo priėmimo dėl pirkimų komisijos sudarymo, trims ūkio subjektams išsiųsti kvietimai teikti pasiūlymus Pirkimui, nurodant Pirkimo objekto techninę specifikaciją bei kitas vykdymo sąlygas.

Minėtu kvietimu teikti pasiūlymus Pirkimui, techninėje specifikacijoje nurodytų stendų įrengimo dalys, įskaitant baldus, atitinka komplektavimą, kuris su Agentūra buvo baigtas derinti tik 2011 m. balandžio mėnesį. Pagal Pirkimo dokumentus 2011 m. kovo 8 d., t. y. kita diena po įsakymo priėmimo dėl pirkimų komisijos sudarymo, jau atliktas gautų tiekėjų pasiūlymų įvertinimas, nustatyta tiekėjų eilė, o vėliau patvirtintas nugalėtojas, su kuriuo 2011 m. kovo 15 d. sudarytos trys pirkimo sutartys. Nugalėtoju paskelbtas ir pirkimo sutartys sudarytos su UAB „Aktila“, nors paraiškos vertinimo metu 2011 m. kovo ir balandžio mėnesiais pareiškėjas buvo pateikęs UAB „Milnesta“, UAB „Medlera“ ir UAB „Projett“ pasiūlymus.

Nugalėtoju paskelbto tiekėjo UAB „Aktila“ pasiūlyme (2011 m. vasario 24 d.) pasiūlytos kainos yra žemiau ribinių dydžių, kurie patvirtinti Agentūros 2011 m. balandžio 6 d. rašte Nr. R4-5392(13.2.3-2833) bei tarp tiekėjų, kuriems siųsti kvietimai teikti pasiūlymus, nėra tiekėjo UAB „Projett“, kurio pasiūlymai pareiškėjo apibūdinti kaip „mažiausios kainos“, o pasiūlyme pasiūlyti baldai įvardyti kaip labai tinkantys prie stendų projektų bei pigesni nei randami interneto svetainėse. Kiti du tiekėjai (UAB „Medlera“ ir UAB „Milnesta“), kurių pasiūlymai teikti Projekto paraiškos vertinimo metu, ir kurie skirtingai nei UAB „Projett“ pasiūlymai nebuvo įvertinti kaip mažiausios kainos, sudalyvavo Pirkimo metu vykdytoje apklausoje, ir jų pasiūlymai vertinti Pirkime.

Paraiškos vertinimo metu 2011 m. kovo ir balandžio mėnesiais pareiškėjas dar teikė Agentūrai UAB „Projett“ ir UAB „Medlera“ pasiūlymus, nors turėjo būti teikiami kiti pasiūlymai, jei Pirkimas pagal Pirkimo dokumentus būtų užbaigtas 2011 m. kovo 15 d., atlikus pasiūlymų, teiktų 2011 m. vasario mėnesį, vertinimą. 2011 m. vasario mėn. net trijų tiekėjų Pirkimui pasiūlytos tų pačių paslaugų kainos beveik atitiko kainų lygį, kurį Agentūra dar tik įvardys balandžio mėn. ribiniu, o UAB „Aktila“ siūlomos kainos net ir neviršijo ribinių dydžių.

4.3. Tyrimo metu buvo peržiūrėta internetinėje erdvėje viešai prieinama informacija ir nustatyta, kad UAB „Projett“ vykdyta bei vykdoma veikla susijusi su pirktomis paslaugomis, o kitų Pirkime kviestų teikėjų veikla nenusijusi su Pirkimo objektu. Pažeidimo tyrimo metu išsiaiškinta, kad pareiškėjas buhalterinės apskaitos paslaugas teikia kitiems ūkio subjektams, įskaitant UAB Milnesta ir UAB Medlera“. Projekto finansininkė – viena iš trijų Pirkimo komisijos narių, kurie įgalioti vykdyti pirkimus Projekte. Pirkimui pateiktą UAB „Milnesta“ 2011 m. vasario 25 d. pasiūlymą pasirašęs Ž. P., kuris pasiūlymo pateikimo metu buvo ir pareiškėjo darbuotojas. UAB „Medlera“ 2011 m. vasario 23 d. pateiktą pasiūlymą pasirašė direktorė R. P., kuri ir vyko į parodą Londone. Pareiškėjas paaiškino, kad R. P. UAB „DG ir Ko“ dirbo nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2011 m. balandžio 29 d., t. y. jau po keturių dienų nuo šio pasiūlymo pateikimo pareiškėjui UAB „Medlera“ vadovė R. P. su pareiškėju sudarė darbo sutartį, kuri tetruko tiek, kiek reikėjo laiko pasirengti, nuvykti (kartu su vadybininke) į parodą Londone (paroda vyko 2017 m. balandžio 15–17 d.) bei grįžus atsiskaityti už tą kelionę.

4.4. LVPA išanalizavusi gautą informaciją nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 3–5 punktus. Pažeidimo ištaisyti neįmanoma, todėl vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu Agentūra priėmė sprendimą pripažinti 12 779,63 EUR projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį – 5 111,86 EUR, taikant lėšų pervedimo būdą. Pareiškėjas taip pat pažeidė Išlaidų atitikties taisykles ir VP2-2.1-ŪM-04-K priemonės „Naujos galimybės“ projektų finansavimo sąlygų aprašo nuostatas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad LVPA tyrimo metu nustatė, jog pareiškėjas nesilaikė Aprašo 3, 4 ir 5 punktų reikalavimų, todėl konstatavo Sutarties bendrųjų sąlygų 11.2 punkto pažeidimą. Agentūra taip pat pripažino Taisyklių 197 punkto pažeidimą, Priemonės „Naujos galimybės“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Ekonomikos ir inovacijų ministro 2010 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 4-581 (toliau – PFSA), 16 punkto ir 20.1 punkto bei Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (toliau – Atitikties taisyklės), 8.7 ir 8.8 punktų reikalavimų nesilaikymą. Ekonomikos ir inovacijų ministras, be kita ko, atsižvelgdamas į Agentūros pažeidimo tyrimo išvadą, 2017 m. balandžio 28 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 4-277, kurio rezoliucinės dalies 1.1 punktu nustatė, kad pareiškėjas iki 2017 m. liepos 5 d. privalo grąžinti 5111,86 Eur ES fondų lėšų į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sąskaitą, o 3 punktu pakeitė Ekonomikos ir inovacijų ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 4-498 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ ketvirtą punktą, skirdamas Projekto veiklos ir kapitalo formavimo išlaidoms padengti iki 26 590,77 Eur finansavimo.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Agentūra pažeidimo tyrimo metu nustatė, jog pirkimo metu pareiškėjas neužtikrino kuo didesnio tiekėjų varžymosi, o kreipimasis į UAB „Medlera“ ir UAB „Milnesta“ buvo skirtas tik formaliam Aprašo 17 punkto reikalavimui dėl trijų tiekėjų pasiūlymų atspindėti. Tyrimo metu Agentūra taip pat nustatė, jog minėtos dvi įmonės buvo susijusios su pareiškėju, kuris joms teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. Be to, UAB „Milnesta“ vardu pasiūlymą pasirašė Ž. P., kuris pasiūlymo pateikimo metu buvo ir pareiškėjo darbuotojas, UAB „Medlera“ vardu pasiūlymą pasirašė R. P., kuri UAB „DG ir Ko“ dirbo nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2011 m. balandžio 29 d., t. y. jau po keturių dienų nuo šio pasiūlymo pateikimo pareiškėjui ir sudarė darbo sutartį, trukusią tiek, kiek laiko reikėjo pasirengti ir nuvykti į parodą Londone (vykusią 2011 m. balandžio 15–17 d.). Pažeidimo tyrimo išvados 7.3.2 punktuose pateikta pareiškėjo ir Agentūros susirašinėjimo, vykusio projekto paraiškos vertinimo metu, santrauka iš kurios matyti, jog UAB „Medlera“ ir UAB „Milnesta“ pasiūlymus buvo pateikusios ženkliai didesnėmis kainomis nei UAB „Projett“, kurio komercinis pasiūlymas Agentūros apibūdinamas kaip mažiausios kainos net ir po pareiškėjo vykdyto pirkimo užbaigimo (2011 m. kovo ir balandžio mėn.). Tačiau Agentūros tyrimo metu buvo nustatyta, jog pagal pirkimo dokumentus kvietimas šiam tiekėjui iš viso nebuvo išsiųstas. Pareiškėjas kvietimą išsiuntė jau minėtoms UAB „Medlera“, UAB „Milnesta“, taip pat ir UAB „Aktila“, kuri ir laimėjo pirkimą pasiūliusi mažiausią kainą. Taip pat tyrimo metu nustatyta, jog tik UAB „Projett“ vykdė veiklą, susijusią su pirktomis paslaugomis (mugių, parodų rengėjų veikla), UAB „Medlera“ veikė sveikatos priežiūros įstaigose patalpų priežiūros – valymo srityje, UAB „Milnesta“ – nekilnojamojo turto ir statybos srityje, o UAB „Aktila“ – automobilių ir jų atsarginių dalių prekybos srityje. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sutiko su Agentūros padaryta išvada, jog šios aplinkybės leidžia pareiškėjo kreipimąsi į tris tiekėjus vertinti kaip formalų ir nesiekiantį, jog dėl pirkimo pasiūlymo varžytųsi kuo didesnis toje srityje veikusių tiekėjų ratas.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Aprašo 2 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėjo vykdytas pirkimas prasidėjo 2011 m. vasario 21 d. išsiuntus kvietimus tiekėjams, todėl Agentūra išvadoje pagrįstai nustatė, jog pagal pateiktus pirkimo dokumentus matyti, kad komisija pirkimams organizuoti sudaryta vėliau, nei buvo pradėtos pirkimo procedūros (kreipiantis į tiekėjus bei jiems teikiant pasiūlymus) ir nėra aišku, kas buvo įgaliotas bei faktiškai atliko šiuos pirmuosius veiksmus pirkimo metu. Teismas sutiko su pažeidimo tyrimo metu padaryta išvada, jog pirkimo organizavimas bei vykdymas neatitiko Pirkimų tvarkos aprašo reikalavimų.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog komisija, kuriai pavesta organizuoti pirkimus, buvo sudaryta vėliau, nei pradėtos pirkimo procedūros, pareiškėjas kvietimus pateikti pasiūlymus išsiuntė įmonėms (UAB „Medlera“ ir UAB „Milnesta“), turinčioms sąsajų su pareiškėju, į pirkimą nebuvo pakviestas vienintelis perkamų paslaugų srityje dirbantis tiekėjas (UAB „Projett“), kuris susirašinėjime su Agentūra nurodomas kaip pateikęs mažiausios kainos pasiūlymą tiekėjas, taip pat nekviesti kiti toje srityje veikiantys ūkio subjektai, vykdant sutartis, sudarytas su UAB „Aktila“, pakeitus parodą Vokietijoje nebuvo atitinkamai perskaičiuotas kainų dydis, atitinkantis realų paslaugų suteikimą, sprendė, kad Agentūra padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Pirkimų tvarkos aprašo 5 ir 4 punktus, nesilaikė 3 punkto reikalavimo – racionaliai naudoti tam skirtas lėšas. Agentūra pagrįstai konstatavo Sutarties bendrųjų sąlygų 11.2 punkto pažeidimą, Taisyklių 197 punkto pažeidimą, PFSA 16 punkto ir 20.1 punkto bei Atitikties taisyklių 8.7 ir 8.8 punktų reikalavimų nesilaikymą.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Agentūra atlikusi pareiškėjo vykdyto Pirkimo patikrinimą neturėjo pastabų ir pripažino tinkamomis patirtas išlaidas, nepaneigia už projektą atsakingų institucijų teisės atlikti patikrinimą vėliau, gavus informacijos apie galimą pažeidimą, tuo labiau, kad tą atlikti įpareigoja teisės aktai. Įgaliojimai vykdyti pažeidimų tyrimą Agentūrai, kaip įgyvendinančiai institucijai, yra suteikti Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės), Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, taip pat Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225, taip pat Metodinėmis pažeidimų tyrimų ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – Rekomendacijomis). Įgyvendinanti institucija (šiuo atveju Agentūra), gavusi informacijos apie įtariamą pažeidimą, privalo vadovaudamasi Rekomendacijomis, šios informacijos pagrindu inicijuoti pažeidimo tyrimą bei apie tyrimo rezultatus informuoti ministeriją (nagrinėjamos bylos atveju – Ekonomikos ir inovacijų ministeriją) ir vadovaujančiąja instituciją (nagrinėjamos bylos atveju – Finansų ministeriją). Teismas akcentavo, kad Agentūra, gavusi Finansų ministerijos pranešimą apie įtariamą pažeidimą, turėjo pareigą atlikti papildomą pareiškėjo dokumentų patikrinimą, t. y. veikė vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Teismas vertino, kad atsižvelgdama į tai, jog nustatyto pažeidimo neįmanoma ištaisyti, Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, pagrįstai pripažino 12779,63 Eur Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti, ir vadovaudamasi Taisyklių 197.2 punktu, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pateikė siūlymą susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį – 5111,86 Eur, taikant lėšų pervedimo būdą.

11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir nacionalinių teismų suformuotą praktiką, pažymėjo, kad pagrindinių pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Be to, teigiant, jog buvo pažeisti pirkimus reglamentuojantys principai, nėra reikalaujama atlikti išsamių ekonominių skaičiavimų. Pretenzijų ir skundų gavimas ar jų negavimas vykdant pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nebuvo pažeisti pirkimus reglamentuojantys principai. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog netinkama finansuoti pripažintina suma yra akivaizdžiai neproporcinga nustatytiems pažeidimams. Nurodytų motyvų pagrindu teismas padarė išvadą, kad Agentūra pagrįstai sprendė, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažintina 25 proc. nuo su pirkimo sutartimis susijusių projekto vykdytojo deklaruotų išlaidų, faktiškai apmokėtų Projekte numatytomis finansavimo lėšomis, dalis (5111,86 Eur), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad finansinė korekcija yra neproporcinga padarytiems pažeidimams.

12. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad Agentūra ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija tinkamai vertino faktines aplinkybes bei teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ginčijamas įsakymas priimtas kompetentingo administravimo subjekto jam suteiktų įgaliojimų ribose, nepažeidžiant procedūrinių taisyklių, pagrįstas tinkamai nustatytomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o pagrindo jį panaikinti nėra.

III. 13. Pareiškėjas UAB „DG ir Ko“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

13.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad kreipimasis į tris tiekėjus šiuo nagrinėjamu atveju vertintinas kaip formalus. Teismas tik pritarė LVPA tyrimo metu nustatytoms išvadoms, neanalizavo ir nevertino faktinių aplinkybių iš esmės, nepasisakė, kodėl pareiškėjo teikti paaiškinimai nepagrįsti ir atmestini, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl susijusių asmenų išaiškinimo, priėmė sprendimą be motyvų.

13.2. Teismo sprendime nurodoma, kad buvo pažeistos Aprašo 3, 4 ir 5 punktų nuostatos, nes kvietimai pateikti pasiūlymus buvo išsiųsti su pareiškėju susijusioms įmonėms UAB „Medlera“ ir UAB „Milnesta“. Įmonių sąsajumą teismas grindė tuo, kad pareiškėjas teikė buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „Medlera“ ir UAB „Milnesta“. Šiuo atveju teismas netinkamai atliko byloje esančių įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimą bei netinkamai aiškino įmonių sąsąjumą. Pareiškėjo pagrindinės veiklos kryptys yra: dantų protezų gamyba; statybos paslaugos; pastatų remontas. Pareiškėjas neužsiima buhalterinių paslaugų teikimu, o kokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas grindė tokią išvadą, sprendime nėra nurodyta. Priešingai, byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio tokią teismo išvadą. Aplinkybė, jog UAB „DG ir Ko“ finansininkės, paskirtos į Projekto pirkimo komisiją, gyvenimo aprašyme buvo nurodyta, kad ji teikia buhalterinės apskaitos paslaugas dviems įmonėms: UAB „Milnesta“ ir UAB „Medlera“, negali būti sutapatinama su tuo, kad tokias paslaugas teikė pareiškėjas. Netinkamas įrodymų vertinimas sąlygojo nepagrįstos teismo išvados padarymą.

13.3. Viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės normos nepateikia susijusių asmenų sąvokos, todėl teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014) pasisakyta, jog sprendžiant dėl ūkio subjektų tarpusavio sąsajos pirmiausia nustatytina, ar ūkio subjektai yra tarpusavyje susiję pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 3 straipsnio 3 dalies 18 punktą. Teismas nevertino UAB „DG ir Ko“, UAB „Medlera“ ir UAB „Milnista“ sąsajos pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą. Teismas, konstatuodamas, jog UAB „Medlera“ ir UAB „Milnista“ yra susijusios su pareiškėju, nenustatinėjo ir nevertino šių įmonių savitarpio kontrolės ar priklausomybės, o savo išvadą grindė teisės aktuose nenurodytomis sąlygomis, t. y. nepagrįsta išvada dėl pareiškėjo teikiamų buhalterinių paslaugų, pasiūlymo pasirašymu asmens, kuris buvo pareiškėjo ir UAB „Milnesta“ darbuotojas, faktu, kad UAB „Medlera“ pasiūlymą pasirašęs asmuo, po keturių dienų nuo pasiūlymo pateikimo, įsidarbino pas pareiškėją, bei tuo, kad kvietimas pateikti pasiūlymą buvo išsiųstas įmonėms, kurios nevykdė veiklos, susijusios su perkamomis paslaugomis.

13.4. Pareiškėjas 2011 m. vasario 21 d. pateikė kvietimą trims tiekėjams: UAB „Aktila“, UAB „Medlera“ ir UAB „Milnesta“ pateikti pasiūlymą trims Pirkimo dalims. Pareiškėjas apklausą atliko taip, kaip numatyta Aprašo 17 punkte, t. y. apklausiant ne mažiau kaip tris tiekėjus, todėl aplinkybė, jog pareiškėjas neišsiuntė kvietimo dar ir UAB „Projett“, niekaip negali būti laikytina pirkimų principų ar tvarkos pažeidimu. Aplinkybė, kad kvietimas pateikti pasiūlymus buvo išsiųstas tiekėjams, kurie, pasak teismo, nevykdė veiklos, susijusios su pirktomis paslaugomis (mugių, parodų rengėjų veikla), taip pat negali būti kvalifikuojamas kaip Aprašo pažeidimas, nes byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad minėtos įmonės tokios patirties neturėjo ar neužsiėmė mugių, parodų rengėjų veikla. Nei UAB „Medlera“, nei UAB „Milnesta“, nei UAB „Aktila“ nedalyvavo šioje byloje, jokių paaiškinimų dėl vykdomos veiklos neteikė, jų atstovai taip pat nebuvo apklausti, todėl neaišku, kokiais byloje esančiais įrodymais teismas vadovavosi ir grindė tokią išvadą. Be to, konkurso sąlygose nebuvo keliamas reikalavimas turėti mugių, parodų rengėjų veiklos patirties.

13.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo vykdytas pirkimas prasidėjo 2011 m. vasario 21 d. išsiuntus kvietimus tiekėjams, o vėlesnis, nei buvo pradėtos pirkimo procedūros, komisijos pirkimams organizuoti sudarymas, pirkimo organizavimas bei vykdymas neatitiko Pirkimų tvarkos aprašo reikalavimų. Iš sisteminės Aprašo 14, 17, 25, 26, 27 punktų analizės matyti, kad pirkimo dokumentų parengimas, tiekėjų skaičiaus nustatymas ir jų parinkimas, tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijaus nustatymas, pasiūlymų pateikimo termino (šiuo atveju iki 2011 m. kovo 8 d.) nustatymas priskirtini projekto vykdytojui, t. y. UAB „DG ir Ko“, bet ne pirkimų komisijai. Tuo tarpu sprendžiant apie pirkimų komisijos įgaliojimus, akcentuotini Aprašo 24, 261 ir 31 punktai.

13.6. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis pažeidė Aprašo nuostatas, nes pakeitus parodą Vokietijoje, nebuvo atitinkamai perskaičiuota kaina, o UAB „Aktila“ sumokėta kaina paskaičiuota didesnių apimčių paslaugų teikimui. Agentūra 2012 m. kovo 23 d. raštu Nr. R4-4966(13.316-459) pritarė parodos keitimui ir nurodė vienintelę sąlygą, kad toks pakeitimas neturėtų neigiamos įtakos Projekto įgyvendinimui, o išlaidos, viršijančios Projekto biudžetą šiai parodai numatytas lėšas, bus apmokėtos Projekto vykdytojo lėšomis. Agentūra jokių pastabų ar nurodymų pakeisti sutartis atitinkamai sumažinat jų kainą pareiškėjui nenurodė. Priešingai, Agentūra visas šias išlaidas pripažino tinkamomis ir finansuotinomis, todėl pareiškėjas negali būti atsakinga už pačios Agentūros netinkamą kontrolę.

13.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Agentūra turėjo pareigą atlikti papildomą pareiškėjo dokumentų patikrinimą. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 10.3.1–10.3.9 punktuose numatytos funkcijos, tame tarpe ir pažeidimų tyrimas pagal 10.3.5 punktą, įgyvendinančiosios institucijos yra atliekamas projekto įgyvendinimo metu, bet ne esant užbaigtam ir įvykdytam projektui. Susipažinimo su visais projekto dokumentais terminas yra – projekto įgyvendinimo laikotarpis ir treji metai nuo veiksmų programos užbaigimo, o šiuo konkrečiu atveju Taisyklių 201 punkte nustatytas terminas baigėsi 2015 m. gegužės 15 d. Nuostata, suteikianti teisę susipažinti su projekto dokumentais trejus metus nuo veiksmų programų užbaigimo, taikoma Europos Komisijos, Europos audito rūmų ir Europos investicijų banko atsakingiems pareigūnams. Tuo tarpu Agentūra nepatenka į šių subjektų sąrašą. Taisyklių 201 punkte nustatytas dokumentų saugojimo terminas gali būti pratęstas, jei atliekami procesiniai veiksmai arba yra Europos Komisijos prašymas. Šiuo atveju nei vieno dokumentų saugojimo termino pratęsimo pagrindų, nurodytų taisyklių 201 punkte, nėra, dėl ko Agentūros atliktas tyrimas pasibaigus teisės aktuose nurodytiems terminams niekaip negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus.

14. Atsakovas Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

14.1. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, išnagrinėjusi Agentūros Sprendimą dėl pažeidimo, nenustatė jokių neatitikimų tarp Agentūros nustatytų pažeidimų ir nurodytų pažeistų teisės aktų. Be to, Ekonomikos ir inovacijų ministerija visiškai sutiko su Agentūros sprendime dėl pažeidimo išsamiai nurodytomis faktinėmis pažeidimo aplinkybėmis, todėl nekeitė nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos. Atsižvelgdama į sprendime dėl pažeidimo Agentūros pateiktą pasiūlymą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija priėmė Taisyklių 1881 punkte ir 198.2 punkte numatytą sprendimą, išdėstytą ginčijamame įsakyme.

14.2. Kadangi Ekonomikos ir inovacijų ministerija visiškai sutiko su Agentūros sprendimu dėl pažeidimo, nėra pagrindo išvadai, jog tų pačių motyvų perkėlimas iš Agentūros sprendimo dėl pažeidimo į ginčijamą įsakymą neatitinka gerojo administravimo principo. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog Agentūros sprendimas dėl pažeidimo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimas laikytini ir turi būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymas, o motyvuojamąja dalimi Agentūros sprendimas dėl pažeidimo.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

15.1. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Agentūros pažeidimo tyrimo išvada nereiškia, jog teismas pažeidė administracinių bylų teisenos įstatymą. Pareiškėjui vykdant Pirkimą nebuvo siekiama užtikrinti kuo didesnio tiekėjų varžymosi, o kreipimasis į UAB „Medlera“ ir UAB „Milnesta“ buvo tik formaliam Aprašo 17 punkto reikalavimui dėl trijų tiekėjų pasiūlymų atspindėti. Agentūra pažeidimo tyrimo metu konstatavo, kad remiantis UAB „DG ir Ko“ direktorius 2011 m. kovo 7 d. įsakymu „Dėl pirkimų komisijos sudarymo“, pareiškėjas įgaliojo pirkimų komisiją, vadovaujantis Aprašu, atlikti pirkimus projekte, tačiau dar iki įsakymo priėmimo dėl pirkimų komisijos sudarymo jau buvo parengtos pirkimo sąlygos, pasirinkti tiekėjai ir išsiųsti jiems kvietimai teikti pasiūlymus. Be to, nėra pateikta dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kas buvo įgaliotas bei faktiškai atliko pirmuosius veiksmus Pirkimo metu. Pareiškėjas, pasirašydamas Sutartį, jos bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktu įsipareigojo laikytis Aprašo reikalavimų ir pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 8.4 punktą būtent pareiškėjas, o ne Agentūra, atsako už šio aprašo nuostatų laikymąsi. Net jei per klaidą Agentūra nepastebėtų Aprašo reikalavimų pažeidimo, Pirkimas netaptų teisėtas, o išlaidos – tinkamomis finansuoti. Agentūra tokiu, kaip pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytu 2012 m. kovo 23 d. raštu Nr. R4-4966(13.316-459), išsako tik nuomonę (rekomendaciją) dėl pareiškėjo pateiktų pirkimo dokumentų, kuri negali būti laikoma sprendimais ir nepanaikina pačio pareiškėjo atsakomybės tinkamai vykdyti pirkimus.

15.2. Agentūra teisėtai ir tinkamai vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir pagrįstai nustatė ES finansinės paramos naudojimo pažeidimą pareiškėjui įgyvendinant Projektą. Agentūra, gavusi Finansų ministerijos pranešimą apie įtariamą pažeidimą, turėjo pareigą atlikti papildomą pareiškėjo dokumentų patikrinimą, t. y. veikė vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų.

15.3. Pareiškėjas klaidingai sieja savo projekto vykdymo pabaigos datą su veiksmų programos užbaigimu. Pareiškėjo projektas finansuotas įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos laikotarpio Ekonomikos augimo veiksmų programos priemones. Vadovaujantis 2006 m. liepos 11 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 539/2010 (toliau – Bendrasis reglamentas), 88–90 straipsniais veiksmų programos pabaiga siejama su Lietuvos teikiamų galutinės ataskaitos ir užbaigimo deklaracijos tvirtinimu Europos Komisijoje. Šio atsiliepimo teikimo dieną veiksmų programa nėra pasibaigusi, t. y. Europos Komisija nėra patvirtinusi Lietuvos pateiktos galutinės ataskaitos ir užbaigimo deklaracijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 4-277 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-02-094 vykdytojai UAB „DG ir Ko“ susigrąžinimo“, kuriuo taip pat pakeistas 2011 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 4-498 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“, priimto LVPA Pažeidimo tyrimo išvados pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas su Ūkio ministerija ir LVPA 2011 m. rugsėjo 6 d. sudarė Projekto „Burnos protezų gaminių ir medicininių turizmo paslaugų pristatymas Anglijoje, Rusijoje ir Vokietijoje vykstančiose parodose“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-02-094 , finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-02-094 (toliau – ir Sutartis). Sutartimi buvo nustatyta projekto, kurio aprašymas ir biudžetas pateikti sutarties 1 ir 2 prieduose ir kuriam įgyvendinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011-07-14 įsakymu Nr. 4-398 yra skirtos Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 ir 2.2 punktuose nustatyta, kad Projekto biudžete nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 279257,00 Lt (80878,42 Eur), projekto vykdytojui skiriama iki 111702,00 Lt (iki 40 proc. finansavimo). Sutarties specialiųjų sąlygų 8.4 ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktais pareiškėjas įsipareigojo, vykdydamas pirkimus pagal Projektą vadovautis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-06-11 įsakymu Nr.1K-212 (toliau – Pirkimų tvarkos aprašas). Sutartis buvo pasirašyta po to, kai pareiškėjas įvykdė kompleksinį pirkimą apklausos būdu, kurio objektą sudarė parodinių stendų gamybos-nuomos paslaugos, periodinių stendų transportavimo paslaugos bei marketingo medžiagos ruošimo ir gamybos paslaugos. Kiekvienos iš pirkimo dalių įsigijimui sudarytos sutartys – „Parodinių stendų gamybos – nuomos sutartis Nr.11.03.15-01“, „Parodinių stendų transportavimo sutartis Nr.11.03.15-02“ bei „Marketingo medžiagos gamybos sutartis Nr.11.03.15-03“.

18. 2012 m. gegužės 24 d. projektas buvo baigtas įgyvendinti, LVPA patvirtino galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą.

19. LVPA, 2016 m. kovo 10 d. gavusi vadovaujančios institucijos (Finansų ministerijos) pranešimą apie įtariamą pažeidimą 2017-03-01 – 2017-03-14 atliko pažeidimo tyrimą ir surašė 2017 m. kovo 14 d. Pažeidimo tyrimo išvadą. Tyrimo metu LVPA nustatė, kad Projekto vykdytojas – pareiškėjas nesilaikė Pirkimų tvarkos aprašo 5 ir 4 punktų, 3 punkte apibrėžto reikalavimo - racionaliai naudoti tam skirtas lėšas, kadangi įsigyjant paslaugas, apibrėžtas Pirkimo objekte, nebuvo užtikrintas skaidrumo, nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principų laikymasis (nes Projekto vykdytojo pateikti dokumentai atspindi, kad komisijos pirkimams Projekte organizuoti bei vykdyti paskyrimas yra vėlesnės datos nei kreipimaisi Pirkime į tiekėjus bei tų tiekėjų Pirkimui pateiktų pasiūlymų; jei Pirkimas ir buvo pradėtas tuomet, kaip tai atspindėta Pirkimo dokumentacijoje, tai jo organizavimas bei vykdymas neatitinka Aprašo reikalavimų (nėra pateikta dokumentų, atspindinčių kas buvo įgaliotas bei atliko pirmuosius veiksmus Pirkimo metu; nėra suprantama (jei nebūtų įvertintos pareiškėjo sąsajos su UAB “Medlera” ir UAB “Milnesta“) bei atspindėta, kodėl į Pirkimą nekviestas tiekėjas UAB „Projett“, kuris dar eilę dienų po Pirkimo užbaigimo buvo nurodomas, kaip pateikęs mažiausios kainos pasiūlymą ir nurodęs tinkamiausius baldus parodų stendams; nekviesti kiti šioje srityje veikiantys rinkos dalyviai, tačiau pasirinkti bei pakviesti teikti pasiūlymus tik tie ūkio subjektai, kurie iki tol buvo siūlę didesnes paslaugų kainas nei UAB „Projett“).

Be to, jau vykdant sutartis, sudarytas su UAB „Aktila“, dar kartą neužtikrintas skaidrumo principo bei reikalavimo racionaliai naudoti lėšas laikymasis, kadangi pakeitus parodą Vokietijoje nebuvo atitinkamai perskaičiuotas kainų dydis, atitinkantis realų paslaugų suteikimą, ir tiekėjui sumokėta kaina, paskaičiuota didesnių apimčių paslaugų teikimui, ir todėl neatitinkanti vidutinių rinkos įkainių. Todėl LVPA konstatavo Projekto vykdytojo pažeidimą Projekte - nesilaikymą Sutarties bendrųjų sąlygų 11.2 punkto. Taip pat konstatuota, kad Projekto vykdytojas nesilaikė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 187 punkto reikalavimų laikytis Pirkimų tvarkos aprašo nuostatų, VP2-2.1-ŪM-04-K priemonės „Naujos galimybės“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. liepos 23 d.

įsakymu Nr.4-581 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.4-721 patvirtintos redakcijos) 16 ir 20.1 punktų bei Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (toliau – Atitikties taisyklės), 8.7 ir 8.8 punktų reikalavimų dėl išlaidų tinkamumo.

20. Pažeidimo tyrimo išvadoje siūloma 25 proc. finansinė korekcija pagal Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 sprendimu Nr. C(2013)9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių nustatymo (toliau – ir Gairės) priedų lentelės 16, 21 ir 22 bei Finansinių korekcijų taikymo aprašo 9 ir 10 punktų nuostatas. Pateikiamas dėl nustatyto pažeidimo pagal tris sutartis pripažįstamų netinkamos išlaidų dalies apskaičiavimas: 51118,51 Eur (be PVM) x 25 proc. = 12779,63 (be PVM), kur Europos Sąjungos fondų finansavimo lėšos sudaro 5111,86 Eur (40 proc.). Pažeidimo tyrimo išvados 11 dalyje nurodyta, jog LVPA, atsižvelgdama į tai, kad nustatyto pažeidimo ištaisyti neįmanoma, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, priėmė sprendimą pripažinti 12779,63 Eur Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir pateikė pasiūlymą Ūkio ministerijai susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį – 5111,86 Eur, taikant lėšų pervedimo būdą.

21. Lietuvos Respublikos ūkio ministras, be kita ko, atsižvelgdamas į LVPA Pažeidimo tyrimo išvadą, 2017 m. balandžio 28 d. priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą Įsakymą Nr.4-277, kurio rezoliucinės dalies 1.1 punktu nustatė, kad pareiškėjas iki 2017-07-05 privalo grąžinti 5111,86 Eur Europos Sąjungos fondų lėšų į Ūkio ministerijos sąskaitą, o 3 punktu pakeitė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011-07-14 įsakymo Nr. 4-498 ketvirtą punktą, skirdamas Projekto veiklos ir kapitalo formavimo išlaidoms padengti – iki 26590,77 Eur finansavimo.

22. Skunde teismui ir apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad LVPA, dar 2012 metais atlikusi pareiškėjo vykdyto Pirkimo patikrinimą ir neturėjusi pastabų, nepagrįstai kvestionuoja savo pačios priimtus sprendimus, o pareiškėjas negali būti atsakingas už LVPA netinkamą kontrolę ir priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, 98 straipsnio (valstybių narių atliekamas finansinis koregavimas) 1 dalimi, pagal kurią valstybės narės atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą. Valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais. Koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius (Reglamento Nr. (EB) Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalis).

23. Pagal Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006 99 straipsnio 1 dalies c punktą Komisija gali atlikti finansinį koregavimą, panaikindama visą Bendrijos finansavimą veiksmų programai arba jo dalį, jei, atlikusi būtiną tyrimą, nustato, kad valstybė narė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 98 straipsnį prieš pradedant taikyti šioje dalyje nustatytą koregavimo procedūrą. Šios Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 nuostatos detalizuojamos Komisijos 2006-12-08 reglamente (EB) Nr. 1828/2006, nustatančiame Reglamento 1083/2006 įgyvendinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismo nuomone, minėtos Reglamento nuostatos suponuoja išvadą, kad jeigu patvirtintoje Europos Komisijai teikiamoje išlaidų ataskaitoje nurodytos išlaidos yra netinkamos ir valstybė narė jų nepakoregavo, Europos Komisija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 99 straipsniu, gali atlikti finansinį koregavimą, panaikindama visą Bendrijos finansavimą veiksmų programai arba jo dalį. LVPA atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad vadovaujantis Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006 88-90 straipsnių nuostatomis veiksmų programos pabaiga siejama su Lietuvos teikiamų galutinės ataskaitos ir užbaigimo deklaracijos tvirtinimu Europos Komisijoje ir teigia, kad Europos Komisija nėra patvirtinusi Lietuvos pateiktos galutinės ataskaitos ir užbaigimo deklaracijos konkrečiu atveju. Nors apeliacinės instancijos teismas ir siekė išsiaiškinti, ar Lietuva yra pateikusi Europos Komisijai galutinę ataskaitą ir užbaigimo deklaraciją bei ar šie dokumentai Europos Komisijos yra patvirtinti, taip pat tą aplinkybę, kada Lietuva pateikė galutinę ataskaitą Europos Komisijai ir ar patvirtintoje Europos Komisijai teikiamoje išlaidų ataskaitoje buvo atsižvelgta į ginčijamais sprendimais padarytas finansavimo korekcijas, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti ar detalizuoti minėtas aplinkybes.

24. Dėl klausimų, susijusių su LVPA pareiga atlikti papildomą pareiškėjo dokumentų patikrinimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad įgaliojimai vykdyti pažeidimų tyrimą LVPA, kaip įgyvendinančiai institucijai, yra suteikti Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, taip pat Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225, taip pat Metodinėmis pažeidimų tyrimų ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173.

25. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 195 punktu nustatyta, kad įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nuostatomis; o 1971 punkto nuostatos reglamentuoja atvejį, kai projekto veiklos pabaigtos ir projekto vykdytojas yra pateikęs galutinį mokėjimo prašymą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 10.3.1–10.3.9 punktuose numatytos funkcijos, tame tarpe ir pažeidimų tyrimas pagal 10.3.5 punktą, įgyvendinančiosios institucijos yra atliekamas projekto įgyvendinimo metu, bet ne esant užbaigtam ir įvykdytam projektui.

Susipažinimo su visais projekto dokumentais terminas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, yra – projekto įgyvendinimo laikotarpis ir treji metai nuo veiksmų programos užbaigimo, o šiuo konkrečiu atveju Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 201 punkte nustatytas terminas baigėsi 2015 m. gegužės 15 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2019 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. R4-5174(3.11) LVPA yra paaiškinusi, kad Lietuvos finansų ministerija 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. (24.3)-6K-1805488 yra patvirtinusi, kad veiksmų užbaigimo data pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą yra laikoma – 2018 m. birželio 14 d., taip pat paaiškino, kad tai rodo, kad pažeidimo nagrinėjimo laikotarpiu veiksmų programa nebuvo pasibaigusi.

Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių 10.3.5 punkte nustatyta, kad įgyvendinančiosios institucijos atlieka pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, priima sprendimus dėl nustatytų pažeidimų ir teisės aktų nustatyta tvarka praneša apie juos atitinkamoms institucijoms. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad įgyvendinančioji institucija, atlikdama pažeidimų tyrimą minėtų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 10.3.5 punkto prasme, nėra ribojama konkretaus projekto įgyvendinimo laikotarpiu.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 201 punkto nuostatas, pagal kurias turi būti sudaryta galimybė Europos Komisijos, Europos audito rūmų ir Europos investicijų banko atsakingiems pareigūnams susipažinti su visais dokumentais projektų įgyvendinimo metu ir 3 metus nuo veiksmų programų užbaigimo, ir sprendžia, kad nors 2012 m. gegužės 24 d. Projektas buvo baigtas įgyvendinti ir LVPA patvirtino galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, lemiamas kriterijus, apsprendžiantis pažeidimų tyrimo galimumą nagrinėjamu atveju, yra veiksmų užbaigimo data pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą - 2018 m. birželio 14 d., vadinasi iki šios datos įgyvendinančioji institucija galėjo vykdyti pažeidimų tyrimą.

Nagrinėjamu atveju laikotarpis, kada buvo padarytas pažeidimas yra nuo 2011 m. vasario 21 d. iki 2011 m. balandžio 5 d., o pažeidimo tyrimas vykdytas nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d.(2017 m. kovo 14 d. pažeidimo tyrimo išvada).

26. 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, nustatančiame bendrąsias taisykles, reglamentuojančias vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus, įtvirtintomis taisyklėmis. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas; vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl pastarosios reglamento nuostatos taikymo valstybėse narėse, 2004 m. birželio 24 d. sprendime Herbert Handlbauer GmbH, C-278/02, EU:C:2004:388, pažymėjo, jog nesant atskirų Bendrijos sektorių taisyklių, numatančių trumpesnį terminą, bet ne trumpesnį kaip treji metai, arba ilgesnį senaties terminą įtvirtinančių nacionalinių teisės aktų, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis valstybėse narėse yra taikoma tiesiogiai.

27. Pareiškėjo projektas finansuotas įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos laikotarpio Ekonomikos augimo veiksmų programos, patvirtintos 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. K(2007)3740, priemones. Kadangi pareiškėjo Projektas vykdytas pagal daugiametę programą Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies prasme, tai vadovaujantis 2006 m. liepos 11 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 88–90 straipsniais veiksmų programos pabaiga siejama su Lietuvos teikiamų galutinės ataskaitos ir užbaigimo deklaracijos tvirtinimu Europos Komisijoje, t. y. 2018 m. birželio 14 d.

28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tik pritarė LVPA tyrimo metu nustatytoms išvadoms, neanalizavo ir nevertino faktinių aplinkybių iš esmės, nepasisakė, kodėl pareiškėjo teikti paaiškinimai nepagrįsti ir atmestini, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl susijusių asmenų išaiškinimo, priėmė sprendimą be motyvų. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad kreipimasis į tris tiekėjus šiuo nagrinėjamu atveju vertintinas kaip formalus.

29. Teismo sprendime nurodoma, kad buvo pažeistos Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo 3, 4 ir 5 punktų nuostatos, nes kvietimai pateikti pasiūlymus buvo išsiųsti su pareiškėju susijusioms įmonėms UAB „Medlera“ ir UAB „Milnesta“. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą iš principo nedraudžiama dalyvauti ūkio subjektams, kurie susieti tam tikrais ekonominiais, pavaldumo ar kitais ryšiais. Nagrinėjamu atveju įmonių sąsajumą teismas ir LVPA grindė tuo, kad pareiškėjas teikė buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „Medlera“ ir UAB „Milnesta“. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai atliko byloje esančių įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimą bei netinkamai aiškino įmonių sąsajumą. Pareiškėjo pagrindinės veiklos kryptys yra: dantų protezų gamyba; statybos paslaugos; pastatų remontas ir jis neužsiima buhalterinių paslaugų teikimu, o kokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas grindė tokią išvadą, sprendime nėra nurodyta. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, jog UAB „DG ir Ko“ finansininkės, paskirtos į Projekto pirkimo komisiją, gyvenimo aprašyme buvo nurodyta, kad ji teikia buhalterinės apskaitos paslaugas dviem įmonėms: UAB „Milnesta“ ir UAB „Medlera“, negali būti sutapatinama su tuo, kad tokias paslaugas teikė pareiškėjas. Viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės normos nepateikia susijusių asmenų sąvokos, todėl teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014) pasisakyta, jog sprendžiant dėl ūkio subjektų tarpusavio sąsajos pirmiausia nustatytina, ar ūkio subjektai yra tarpusavyje susiję pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 18 punkte išdėstytus kriterijus. Šiuo atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas nevertino UAB „DG ir Ko“, UAB „Medlera“ ir UAB „Milnista“ sąsajos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 18 punkto prasme. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą dėl ginčijamu sprendimu nustatytų pažeidimų (plačiau išdėstyti šio Sprendimo 19 p.) taip pat nepasisako.

30. Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punktą ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, išnagrinėja jį ir, nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš 198.1–198.3 punkte numatytų sprendimų. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar), vadovaudamasi šių Taisyklių 1881 ir 1882 punktais, pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį (Taisyklių 191 punktas).

Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose Taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti (Taisyklių 1911 punktas). Aiškindamas minėtų teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs (žr., pvz., 2015 m. balandžio 27 d. nutartį byloje eA-1078-525/2015, 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011, LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940-13), kad Ministerija kiekvienu atveju atlieka savarankišką vertinimą ir sprendžia, kiek pagrįstas pateiktas siūlymas.

Be to, realizuodama suteiktą diskrecijos teisę priimti galutinį sprendimą, ji nėra ribojama įgyvendinančiosios institucijos siūlymo, tačiau saistoma bendrųjų teisės principų, taip pat viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Agentūros sprendimas, kuriuo Ministerijai teikiamas siūlymas sumažinti finansavimą, laikytinas tik galutinio sprendimo dėl finansavimo sumažinimo sudėtine dalimi (žr., LVAT 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-59/2013, LVAT 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-344/2013, LVAT 2013 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-459/2013).

Taigi Ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai, kad LVPA kompetencija yra tirti ir nustatyti pažeidimus, o Ministerijos kompetencija - atitinkamai tik išnagrinėti jau priimtą LVPA sprendimą dėl pažeidimo, vadovaujantis pacituotomis teisės nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išdėstytais jų išaiškinimais, yra nepagrįsti. Ministerija pati privalo atlikti išsamų galbūt padaryto pažeidimo tyrimą, analizuodama Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų panaudojimą konkretiems projektams ir priimti atitinkamus sprendimus, o LVPA pozicija yra tik rekomendacinio pobūdžio, t. y. ji nėra privaloma Ministerijai, priimant sprendimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pastebėjus tam tikrus neatitikimus, neišnagrinėtas aplinkybes, reikia vadovautis taisyklių 1981 punktu, o ne remtis LVPA išvada kaip Ministerijai privaloma. Kitaip tariant, įgyvendinančiosios institucijos tarpiniu aktu (LVPA), skirtu tyrimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms fiksuoti (pažeidimo esmei atskleisti), pažeidimo teisinei kvalifikacijai nurodyti bei nuomonei dėl taikytinų poveikio priemonių išreikšti, sudaromos prielaidos Ministerijai, kaip atitinkamus įgaliojimus turinčiam subjektui, nustatyta tvarka užbaigti viešojo administravimo procedūrą – konstatuoti pažeidimą bei duoti dėl jo privalomus patvarkymus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamas Ministerijos sprendimas yra paremtas tik prielaidomis dėl tam tikrų pažeidimų, išdėstytomis LVPA tyrimo išvadose. Minėtos prielaidos teisėjų kolegijos neįtikino, o atsakovas savo pozicijos nesuformulavo.

31. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, LVAT 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

32. Teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovo teiginiais tiek, kiek pagal Viešojo administravimo įstatymą nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente, pabrėžia, jog galimybė pagrindimą išdėstyti kituose dokumentuose, kurie yra sudėtinė sprendimo dalis, nepašalina Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte aiškiai įtvirtintos Ministerijos pareigos, detalizuotos 1981 punkte, iš esmės išnagrinėti (patikrinti) projekto vykdytojui pareikštus įtarimus dėl pažeidimo bei motyvuoti taikomas poveikio priemones. Nagrinėjamu atveju atsakovas neišreiškia ir nepaaiškina savo pozicijos dėl LVPA nurodomų pažeidimų (žr. šio Sprendimo 19 p.). Teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl nustatytų LVPA pažeidimų pagrįstumo (šio Sprendimo 29 p.). Aptartos priežastys lemia, kad 2017 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 4-277, priimtas LVPA Pažeidimo tyrimo išvados pagrindu ir esmės jai tik pritariant, kuriame tik formaliai išvardytos teisės aktų nuostatos, negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu.

33. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl ginčo esmės. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „DG ir Ko“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „DG ir Ko“ skundą tenkinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro (dabartinis pavadinimas Ekonomikos ir inovacijų ministras) 2017 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 4-277 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-02-094 vykdytojui UAB „DG ir ko“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė