803dc9d2-170f-47bf-a0de-56b113363da2 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedpareiÅ¡kÄjas D. U. kreipÄsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto CMS 2019-07-02 iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojanÄia ir jÄ panaikinti; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos CivilinÄs metrikacijos skyrių papildyti gimimo įraÅ¡Ä tautybe âžydasâ ir iÅ¡duoti naujÄ gimimo įraÅ¡Ä .
Legislator headnote
AI generated803dc9d2-170f-47bf-a0de-56b113363da2 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas iki vardo ir pavardÄs pakeitimo buvo L. A. ir jo gimimo liudijime tautybÄ nÄra nurodyta. PareiÅ¡kÄjo gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini), tÄvo tautybÄ nurodyta lietuvis, motinos tautybÄ yra lietuvÄ. PareiÅ¡kÄjas pateikÄ pareiÅ¡kÄjo tÄvo gimimo liudijimÄ , kuriame pareiÅ¡kÄjo senelių tautybÄ nenurodyta. PareiÅ¡kÄjas neginÄijo, kad santuokos sudarymo akto įraÅ¡e, taip pat ir Lietuvos Respublikos gyventojų registre jo tautybÄ nurodoma lietuvis. Taip pat pareiÅ¡kÄjas teismo posÄdžio metu teigÄ, kad jo sutuoktinÄs tautybÄ yra lietuvÄ, vaikų tautybÄ taip pat yra lietuviai.
Full text
?CivilinÄ byla Nr CivilinÄ byla Nr. e2YT-28196-1080/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22138-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.7; (S) 3.2.6.1; 3.4.5.13. VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS S P RE N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja DovilÄ SadauskaitÄ, sekretoriaujant Svetlanai Žurienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui D. U. ir jo atstovei advokato padÄjÄjai Evelinai Dobrovolskai, liudytojui M. Å ., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pareiÅ¡kÄjo D. U. pareiÅ¡kimÄ dÄl įpareigojimo pakeisti civilinÄs bÅ«klÄs akto įraÅ¡Ä , suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija. Teismas n u s t a t Ä :
1. pareiÅ¡kÄjas D. U. kreipÄsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto CMS 2019-07-02 iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojanÄia ir jÄ panaikinti; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos CivilinÄs metrikacijos skyrių papildyti gimimo įraÅ¡Ä tautybe âžydasâ ir iÅ¡duoti naujÄ gimimo įraÅ¡Ä .
2. Nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas gimÄ (duomenys neskelbtini) savivaldybÄje, kuri jo gimimo metais buvo (duomenys neskelbtini). 2019-07-02 Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos CivilinÄs metrikacijos skyrius pateikÄ iÅ¡vadÄ , kuria nusprendÄ netenkinti pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo papildyti gimimo įraÅ¡Ä âžydasâ. Skundžiama iÅ¡vada pažeidžia pareiÅ¡kÄjo ir jo Å¡eimos teises ir teisÄtus interesus. Teigia, kad pareiÅ¡kÄjas yra žydas, jis gimÄ Lietuvoje ir jo gimimo įraÅ¡e nÄra nurodoma tautybÄ, nes pareiÅ¡kÄjo tÄvai nenorÄjo nurodyti vaiko tautybÄs ir palikti pareiÅ¡kÄjui galimybÄ paÄiam save identifikuoti.
PareiÅ¡kÄjo tÄvo, senelio, moÄiutÄs ir paÄio dokumentuose eilutÄje âtautybÄâ yra padÄti brukÅ¡neliai. Tik vÄliau sovietų okupacijos metais atsiranda įraÅ¡as âlietuvisâ, manytina, kad toks įraÅ¡as atsirado dÄl geopolitinių pokyÄių. PareiÅ¡kÄjas augo daugiausiai žydų, rusų ir lenkų aplinkoje. Visi tarpusavyje bendravo rusų kalba, artimiausi pareiÅ¡kÄjo draugai buvo žydai, 1967 metais pareiÅ¡kÄjÄ gyventi ir mokytis paÄmÄ Å¾ydų Å¡eima, kuri jį augino kaip savo vaikÄ â mokÄ algebros, judÄjų tradicijų, maitino sveiku koÅ¡eriniu maistu, treniravo.
Nuo 1994 metų pareiÅ¡kÄjas pradÄjo lankyti atkurtos žydų bendruomenÄs renginius, parodas, mokymus, paskaitas, klezmer muzikos koncertus, lankÄ Å¾ydų Vilniaus vieÅ¡Ä jÄ bibliotekÄ . PareiÅ¡kÄjas meldžiasi per visas judÄjų Å¡ventes Vilniaus ChoralinÄje Sinagogoje, Å¡venÄia Å¡abatÄ , mini holokausto aukų atminimÄ , lanko kapavietes, padeda jas tvarkyti, kasmet dalyvauja Vilniaus geto aukų atminimo renginiuose, Å venÄionių geto aukų pagerbimo renginiuose. Teigia, kad pareiÅ¡kÄjas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia savo tautybÄ ir aktyviai puosÄlÄja su tuo susijusius elementus â kultÅ«rÄ , paproÄius, kalbÄ , todÄl jam labai svarbus yra tautybÄs įraÅ¡as.
Atsisakymas įraÅ¡yti tautybÄ yra skaudus ir žemininantis dalykas, tiesiogiai pažeidžiantis pareiÅ¡kÄjo privatų gyvenimÄ , kultÅ«rÄ , tautybÄ bei yra diskriminuojantis. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos CMS atsisakymas tiesiogiai pažeidžia pareiÅ¡kÄjo privatų gyvenimÄ , o teisÄs aktų apribojimai yra neproporcingi valstybÄs siekiamiems tikslams. Å iuo metu teisÄs aktai nenumato tautybÄs keitimo tvarkos, o tai, kad pareiÅ¡kÄjas privalo įrodinÄti savo tautybÄ, laikytina grubiu Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvencijos, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto pažeidimu.
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos TeisÄs departamento CivilinÄs metrikacijos skyrius pateikÄ atsiliepimÄ , kuriame nurodÄ, kad pareiÅ¡kimÄ sprÄsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad pagal LR CivilinÄs bÅ«klÄs aktų registravimo įstatymo 12 straipsnį gimimo įraÅ¡e vaiko tautybÄ gali bÅ«ti įraÅ¡yta tik pagal tÄvų tautybÄ. Vilniaus miesto CM skyriaus sutrinktuose dokumentuose ir pareiÅ¡kÄjo pateiktuose dokumentuose nÄra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinanÄių pareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ .
4. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas ir jos atstovÄ palaikÄ pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos CMS ir Tautinių mažumu departamentas neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kÄjo reikalavimui ir tokiÄ pareiÅ¡kÄjo teisÄ patvirtina ir Europos Žmogaus teisių teismo sprendimas byloje Nr. 27138/04/2010.
5. Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos civilinÄs metrikacijos skyriaus atstovui į teismo posÄdį neatvykus, byla iÅ¡nagrinÄta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 straipsnio 5 dalis). PareiÅ¡kimas netenkintinas.
6. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas iki vardo ir pavardÄs pakeitimo buvo L. A. ir jo gimimo liudijime tautybÄ nÄra nurodyta. PareiÅ¡kÄjo gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini), tÄvo tautybÄ nurodyta lietuvis, motinos tautybÄ yra lietuvÄ. PareiÅ¡kÄjas pateikÄ pareiÅ¡kÄjo tÄvo gimimo liudijimÄ , kuriame pareiÅ¡kÄjo senelių tautybÄ nenurodyta. PareiÅ¡kÄjas neginÄijo, kad santuokos sudarymo akto įraÅ¡e, taip pat ir Lietuvos Respublikos gyventojų registre jo tautybÄ nurodoma lietuvis. Taip pat pareiÅ¡kÄjas teismo posÄdžio metu teigÄ, kad jo sutuoktinÄs tautybÄ yra lietuvÄ, vaikų tautybÄ taip pat yra lietuviai.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos TeisÄs departamento CivilinÄs metrikacijos skyrius 2019-07-02 iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nÄra jokių įrodymų, patvirtinanÄių, kad gimimo įraÅ¡e D. U. bÅ«tų papildyta tautybe žydas, prieÅ¡ingai, civilinÄs bÅ«klÄs aktų įraÅ¡uose jo tautybÄ Ä¯raÅ¡yta lietuvis, todÄl vadovaudamasis LR CivilinÄs bÅ«klÄs aktų registravimo įstatymo 12 straipsniu pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo netenkino.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinÄs bÅ«klÄs aktų registravimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, jeigu vaiko tÄvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybÄ Ä¯raÅ¡oma tÄvų susitarimu. Pagal 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patirtintų CivilinÄs bÅ«klÄs aktų registravimo taisyklių (toliau â TaisyklÄs) 43.2 punktÄ , jei tÄvų tautybÄs skirtingos, tÄvų susitarimu vaikui suteikiama tÄvo arba motinos tautybÄ. Taigi esamas teisinis reguliavimas nustato, kad vaiko tautybÄ turi sutapti su vieno iÅ¡ tÄvų tautybe.
Esant faktinei situacijai, kuomet pilnametis asmuo siekia pakeisti/papildyti įraÅ¡Ä savo gimimo įraÅ¡e, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kÄjas turi teisÄ pasirinkti savo tautybÄ pagal tÄvo arba motinos tautybÄ. Ä®rodymų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjo vienas iÅ¡ tÄvų buvo žydas, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ ir Å¡ios aplinkybÄs neginÄijo ir teismo posÄdžio metu, taip pat nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių, jog pareiÅ¡kÄjo vienas iÅ¡ senelių buvo žydas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
9. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad galimai jo senelÄ buvo žydiÅ¡kos kilmÄs, taÄiau tokių įrodymų pareiÅ¡kÄjas teismui nepateikÄ (CPK 178 straipsnis).
10. Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kÄjo teiginius, kad gimimo įraÅ¡e nÄra nurodoma tautybÄ, nes pareiÅ¡kÄjo tÄvai nenorÄjo nurodyti vaiko tautybÄs ir palikti pareiÅ¡kÄjui galimybÄ paÄiam save identifikuoti ir suvokti, kadangi pareiÅ¡kÄjas teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad su tÄvais nebendravo ir neklausÄ, kodÄl gimimo liudijime nenurodyta jo tautybÄ, todÄl tokie argumentai vertintini kaip pareiÅ¡kÄjo subjektyvaus pobÅ«džio prielaidos.
11. PažymÄtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulÄs, 32 straipsnio 4 dalies nuostatos apibrÄžia, kad Lietuvos valstybÄje yra susiformavusi Lietuvių tauta, kad Konstitucija tiesiogiai neįtvirtina tokios teisÄs asmeniui, kaip priskirti save pagal asmens pageidavimÄ pasirinktai tautybei, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų teisinÄs lygybÄs ir nediskriminavimo principas, o ne asmenų teisÄ priskirti save jų pasirinktai tautybei, kaip pageidauja pareiÅ¡kÄjas, kad Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, jog kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, laikytųsi įstatymų. Konstitucijos normos yra normos â principai, bendrieji įstatymų pradmenys. Paprastieji (nekonstituciniai) įstatymai sukonkretina ir vysto konstitucinius įstatymus.
12. PareiÅ¡kÄjas ir jos atstovÄ teismo posÄdžio metu teigÄ, kad jo tautybe turi bÅ«ti pakeista ir dÄl to, kad tokiam jo reikalavimui neprieÅ¡tarauja ir Vilniaus miesto skyriaus CivilinÄs metrikacijos skyrius ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, taÄiau teismas su tokia argumentacija nesutinka, kadangi pareiÅ¡kÄjas savo teisÄ pasirinkti tautybÄ, nagrinÄjamos bylos atveju â papildyti savo gimimo akto įraÅ¡Ä , nurodant tautybÄ Å¾ydas, turi pareigÄ Ä¯gyvendinti laikydamasis tokios teisÄs įgyvendinimÄ reglamentuojanÄių Lietuvos Respublikos įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisÄs aktų.
13. PažymÄtina, kad CivilinÄs bÅ«klÄs aktų registravimo tvarkÄ , o Å¡iuo atveju tiesiogiai ginÄo objektu esanÄio civilinÄs bÅ«klÄs akto įraÅ¡o, tai yra gimimo akto įraÅ¡o papildymo tvarkÄ reglamentuoja ir CK 2.18 â 2.19 straipsniai. TeisÄs aktas, reglamentuojantis civilinÄs bÅ«klÄs aktų registravimo tvarkÄ , kuriame reglamentuojamas gimimo įrašų registravimas, civilinÄs bÅ«klÄs aktų įrašų keitimas, taisymas, atkÅ«rimas ar anuliavimas yra TaisyklÄs, kurių 125 punktas numato, kad civilinÄs bÅ«klÄs aktų įraÅ¡ai keiÄiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta.
PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ aplinkybių, pagrindžianÄių, kad nurodytos Lietuvos Respublikos CK normos, Lietuvos Respublikos civilinÄs bÅ«klÄs aktų registravimo įstatymas, nurodytas centrinio administravimo organo priimtas administracinis aktas - TaisyklÄs, prieÅ¡tarauja atitinkamai Konstitucijai, įstatymams, įstatymų įgyvendinamiesiems aktams, teismui tokių abejonių taip pat nekilo. Taip pat pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių duomenų apie tai, kad jis kreipÄsi į atitinkamus archyvus ir jam buvo nurodyta, jog duomenų, apie pareiÅ¡kÄjo senelių tautybÄ, nÄra, taip pat kitų įrodymų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų sprÄsti esant pagrįstÄ pagrindÄ pareiÅ¡kÄjo gimimo įraÅ¡Ä pildyti tautybÄ, nurodant žydas (CPK 178 straipsnis).
14. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjo atstovÄ akcentavo, kad pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti tenkinamas ir vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių teismo sprendime Nr. 27138/04/2010 nurodytomis iÅ¡vadomis, kadangi Å¡io teismo sprendimų ir nagrinÄjamos bylos aplinkybÄs panaÅ¡ios.
15. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â EŽTT) 2010 m. balandžio 27 d. sprendime byloje Ciubotaru prieÅ¡ MoldovÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 27138/04) konstatavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 8 straipsnio (teisÄ Ä¯ privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ) pažeidimÄ . EŽTT konstatavo, kad asmens tautybÄs identifikavimas yra privataus gyvenimo aspektas, saugomas Konvencijos. EŽTT nurodÄ, kad atsižvelgiant į istorines Moldovos Respublikos aplinkybes, valdžios institucijų reikalavimas, kad pareiÅ¡kÄjas įrodytų, jog vienas iÅ¡ jo tÄvų buvo registruotas kaip rumunas, vertintina kaip neproporcinga pareiga.
EŽTT pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas pareiÅ¡kÄjui pakeisti įraÅ¡Ä apie tautybÄ savo dokumentuose nebuvo vien tik subjektyvi jo nuomonÄ apie savo tautybÄ â pareiÅ¡kÄjas galÄjo parodyti objektyviai patikrinamus ryÅ¡ius su rumunų tauta â kalba, vardas, empatija ir kita. EŽTT laikÄ, kad jokie panašūs objektyvÅ«s įrodymai nebuvo pakankami pagal Moldovos įstatymus, todÄl jis negalÄjo grįsti savo priklausomumo atitinkamai etninei grupei, remdamasis kitokiais tai patvirtinanÄiais, objektyviai patikrinamais įrodymais.
Taigi sprendžiant dÄl pareiÅ¡kÄjo pageidavimo pasirinkti tautybÄ taip pat turi bÅ«ti vertinami objektyviai patikrinami įrodymai. PažymÄtina, kad EŽTT pareiÅ¡kÄjo atstovÄs nurodytoje byloje nenustato konkreÄių kriterijų, kuriems esant galima bÅ«tų sprÄsti apie asmens savÄs priskyrimÄ atitinkamai tautybei. MinÄta, Taisyklių 125 punktas numato, kad suinteresuoto asmens praÅ¡ymu civilinÄs bÅ«klÄs aktų įraÅ¡ai keiÄiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nÄra ginÄo.
16. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo pateikti (duomenys neskelbtini) bendruomenÄs 2019-07-15 pirmininko M. Å . raÅ¡tas dÄl pareiÅ¡kÄjo ir liudytojo M. Å . parodymai nelaikytini pakankamais įrodymais, kurias remiantis galima bÅ«tų tvirtinti esant objektyvius kriterijus, kurie patvirtintų pareiÅ¡kÄjo ryÅ¡ius su žydų tauta, kadangi, kaip paaiÅ¡kino liudytojas teismo posÄdžio metu, bendruomenÄs nariu pareiÅ¡kÄjas yra apie 2 metus; taip pat nors M. Å . raÅ¡te nurodoma, jog pareiÅ¡kÄjas lankosi ir meldžiasi sinagogoje visų žydų religinių Å¡venÄių metu, taÄiau teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad į sinagogÄ eina tik per pagrindines Å¡ventes.
PareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad nuo 1967 metų gyveno žydų Å¡eimoje, lankÄ Å¾ydų vieÅ¡Ä jÄ bibliotekÄ , laikosi Å¡abato, taÄiau Å¡ias aplinkybes pagrindžianÄių įrodymų (kaip, pvz., Å¡eimos narių patvirtinimo ar kt.) teismui nepateikÄ (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu pareiÅ¡kÄjo pateikta 2016-11-28 lingvistinÄ nuomonÄ taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados apie pareiÅ¡kÄjo žydiÅ¡kÄ kilmÄ, nes joje nurodoma galima prielaida, kad U. pavardÄs turÄtojais galÄjo bÅ«ti tiek vokieÄių, tiek žydų tautybÄs asmenys.
PareiÅ¡kÄjas taip pat posÄdžio metu teigÄ, kad jidiÅ¡ kalbos nemoka. Taigi įvertinus pareiÅ¡kÄjo pateiktus argumentus ir juos grindžianÄius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjo pateikti įrodymai ir paaiÅ¡kinimai nÄra pakankami manyti apie jo priklausomumÄ Å¾ydų etninei grupei. Tuo tarpu pareiÅ¡kÄjo žydų kapavieÄių tvarkymas, bendravimas su kitais žydais, koncertų lankymas ir kt. nelaikytini kriterijais, sudaranÄiais pagrindÄ papildyti pareiÅ¡kÄjo gimimo akto įraÅ¡Ä pageidaujama tautybe.
TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir ta aplinkybe, jog pareiÅ¡kÄjas teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad jo tikslas bÅ«ti palaidotam žydų kapinÄse, esant žydui, o tokios valios įgyvendinimui kliÅ«Äių, kaip paaiÅ¡kino liudytojas, nebÅ«tų. Be to iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių ir aktyvios veiklos, duotų paaiÅ¡kinimų teismo posÄdžio metu, matyti, kad dÄl pareiÅ¡kÄjo pasirinkimo save priskirti žydų tautybei jis nÄra atsidÅ«rÄs nepalankioje padÄtyje ir nevaržomai gali naudotis su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisÄmis.
17. Atsižvelgiant į nurodytÄ , teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto civilinÄs metrikacijos skyrius įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo pateiktus duomenis pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ papildyti įraÅ¡u apie tautybÄ â žydas, nepažeidÄ teisÄs aktų reikalavimų, tinkamai taikÄ Lietuvos Respublikos civilinÄs bÅ«klÄs aktų registravimo įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, Taisyklių 125 punkto nuostatas, įvertinÄs ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjo abu tÄvai yra lietuviai, todÄl priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ iÅ¡vadÄ , kurios pareiÅ¡kÄjo nurodytais argumentais nÄra pagrindo panaikinti, todÄl pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 270, 516 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimo netenkinti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄja DovilÄ SadauskaitÄ