Legislator Case Law & Legislation
803dc9d2-170f-47bf-a0de-56b113363da2 AI generated

803dc9d2-170f-47bf-a0de-56b113363da2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 803dc9d2-170f-47bf-a0de-56b113363da2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kėjas D. U. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto CMS 2019-07-02 iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančia ir jÄ panaikinti; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių papildyti gimimo įraÅ¡Ä tautybe „žydas“ ir iÅ¡duoti naujÄ gimimo įraÅ¡Ä .

Legislator headnote

AI generated

803dc9d2-170f-47bf-a0de-56b113363da2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas iki vardo ir pavardės pakeitimo buvo L. A. ir jo gimimo liudijime tautybė nėra nurodyta. PareiÅ¡kėjo gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini), tėvo tautybė nurodyta lietuvis, motinos tautybė yra lietuvė. PareiÅ¡kėjas pateikė pareiÅ¡kėjo tėvo gimimo liudijimÄ , kuriame pareiÅ¡kėjo senelių tautybė nenurodyta. PareiÅ¡kėjas neginčijo, kad santuokos sudarymo akto įraÅ¡e, taip pat ir Lietuvos Respublikos gyventojų registre jo tautybė nurodoma lietuvis. Taip pat pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu teigė, kad jo sutuoktinės tautybė yra lietuvė, vaikų tautybė taip pat yra lietuviai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2YT-28196-1080/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22138-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.7; (S) 3.2.6.1; 3.4.5.13. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P RE N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, sekretoriaujant Svetlanai Žurienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. U. ir jo atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai, liudytojui M. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pareiÅ¡kėjo D. U. pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä , suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Teismas n u s t a t ė :

1. pareiÅ¡kėjas D. U. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto CMS 2019-07-02 iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančia ir jÄ panaikinti; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių papildyti gimimo įraÅ¡Ä tautybe „žydas“ ir iÅ¡duoti naujÄ gimimo įraÅ¡Ä .

2. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas gimė (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kuri jo gimimo metais buvo (duomenys neskelbtini). 2019-07-02 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kuria nusprendė netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo papildyti gimimo įraÅ¡Ä â€žÅ¾ydas“. Skundžiama iÅ¡vada pažeidžia pareiÅ¡kėjo ir jo Å¡eimos teises ir teisėtus interesus. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas yra žydas, jis gimė Lietuvoje ir jo gimimo įraÅ¡e nėra nurodoma tautybė, nes pareiÅ¡kėjo tėvai nenorėjo nurodyti vaiko tautybės ir palikti pareiÅ¡kėjui galimybę pačiam save identifikuoti.

PareiÅ¡kėjo tėvo, senelio, močiutės ir pačio dokumentuose eilutėje „tautybė“ yra padėti brukÅ¡neliai. Tik vėliau sovietų okupacijos metais atsiranda įraÅ¡as „lietuvis“, manytina, kad toks įraÅ¡as atsirado dėl geopolitinių pokyčių. PareiÅ¡kėjas augo daugiausiai žydų, rusų ir lenkų aplinkoje. Visi tarpusavyje bendravo rusų kalba, artimiausi pareiÅ¡kėjo draugai buvo žydai, 1967 metais pareiÅ¡kėjÄ gyventi ir mokytis paėmė žydų Å¡eima, kuri jį augino kaip savo vaikÄ â€“ mokė algebros, judėjų tradicijų, maitino sveiku koÅ¡eriniu maistu, treniravo.

Nuo 1994 metų pareiÅ¡kėjas pradėjo lankyti atkurtos žydų bendruomenės renginius, parodas, mokymus, paskaitas, klezmer muzikos koncertus, lankė žydų Vilniaus vieÅ¡Ä jÄ bibliotekÄ . PareiÅ¡kėjas meldžiasi per visas judėjų Å¡ventes Vilniaus Choralinėje Sinagogoje, Å¡venčia Å¡abatÄ , mini holokausto aukų atminimÄ , lanko kapavietes, padeda jas tvarkyti, kasmet dalyvauja Vilniaus geto aukų atminimo renginiuose, Å venčionių geto aukų pagerbimo renginiuose. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia savo tautybę ir aktyviai puosėlėja su tuo susijusius elementus – kultÅ«rÄ , papročius, kalbÄ , todėl jam labai svarbus yra tautybės įraÅ¡as.

Atsisakymas įraÅ¡yti tautybę yra skaudus ir žemininantis dalykas, tiesiogiai pažeidžiantis pareiÅ¡kėjo privatų gyvenimÄ , kultÅ«rÄ , tautybę bei yra diskriminuojantis. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS atsisakymas tiesiogiai pažeidžia pareiÅ¡kėjo privatų gyvenimÄ , o teisės aktų apribojimai yra neproporcingi valstybės siekiamiems tikslams. Å iuo metu teisės aktai nenumato tautybės keitimo tvarkos, o tai, kad pareiÅ¡kėjas privalo įrodinėti savo tautybę, laikytina grubiu Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvencijos, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto pažeidimu.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad pagal LR Civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnį gimimo įraÅ¡e vaiko tautybė gali bÅ«ti įraÅ¡yta tik pagal tėvų tautybę. Vilniaus miesto CM skyriaus sutrinktuose dokumentuose ir pareiÅ¡kėjo pateiktuose dokumentuose nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ .

4. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jos atstovė palaikė pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS ir Tautinių mažumu departamentas neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo reikalavimui ir tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę patvirtina ir Europos Žmogaus teisių teismo sprendimas byloje Nr. 27138/04/2010.

5. Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atstovui į teismo posėdį neatvykus, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškimas netenkintinas.

6. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas iki vardo ir pavardės pakeitimo buvo L. A. ir jo gimimo liudijime tautybė nėra nurodyta. PareiÅ¡kėjo gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini), tėvo tautybė nurodyta lietuvis, motinos tautybė yra lietuvė. PareiÅ¡kėjas pateikė pareiÅ¡kėjo tėvo gimimo liudijimÄ , kuriame pareiÅ¡kėjo senelių tautybė nenurodyta. PareiÅ¡kėjas neginčijo, kad santuokos sudarymo akto įraÅ¡e, taip pat ir Lietuvos Respublikos gyventojų registre jo tautybė nurodoma lietuvis. Taip pat pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu teigė, kad jo sutuoktinės tautybė yra lietuvė, vaikų tautybė taip pat yra lietuviai.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2019-07-02 iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gimimo įraÅ¡e D. U. bÅ«tų papildyta tautybe žydas, prieÅ¡ingai, civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose jo tautybė įraÅ¡yta lietuvis, todėl vadovaudamasis LR Civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo 12 straipsniu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įraÅ¡oma tėvų susitarimu. Pagal 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patirtintų Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 43.2 punktÄ , jei tėvų tautybės skirtingos, tėvų susitarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos tautybė. Taigi esamas teisinis reguliavimas nustato, kad vaiko tautybė turi sutapti su vieno iÅ¡ tėvų tautybe.

Esant faktinei situacijai, kuomet pilnametis asmuo siekia pakeisti/papildyti įraÅ¡Ä savo gimimo įraÅ¡e, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjas turi teisę pasirinkti savo tautybę pagal tėvo arba motinos tautybę. Ä®rodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėjo vienas iÅ¡ tėvų buvo žydas, pareiÅ¡kėjas nepateikė ir Å¡ios aplinkybės neginčijo ir teismo posėdžio metu, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjo vienas iÅ¡ senelių buvo žydas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

9. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad galimai jo senelė buvo žydiškos kilmės, tačiau tokių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

10. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad gimimo įraše nėra nurodoma tautybė, nes pareiškėjo tėvai nenorėjo nurodyti vaiko tautybės ir palikti pareiškėjui galimybę pačiam save identifikuoti ir suvokti, kadangi pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su tėvais nebendravo ir neklausė, kodėl gimimo liudijime nenurodyta jo tautybė, todėl tokie argumentai vertintini kaip pareiškėjo subjektyvaus pobūdžio prielaidos.

11. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulės, 32 straipsnio 4 dalies nuostatos apibrėžia, kad Lietuvos valstybėje yra susiformavusi Lietuvių tauta, kad Konstitucija tiesiogiai neįtvirtina tokios teisės asmeniui, kaip priskirti save pagal asmens pageidavimÄ pasirinktai tautybei, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų teisinės lygybės ir nediskriminavimo principas, o ne asmenų teisė priskirti save jų pasirinktai tautybei, kaip pageidauja pareiÅ¡kėjas, kad Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, jog kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, laikytųsi įstatymų. Konstitucijos normos yra normos – principai, bendrieji įstatymų pradmenys. Paprastieji (nekonstituciniai) įstatymai sukonkretina ir vysto konstitucinius įstatymus.

12. PareiÅ¡kėjas ir jos atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad jo tautybe turi bÅ«ti pakeista ir dėl to, kad tokiam jo reikalavimui neprieÅ¡tarauja ir Vilniaus miesto skyriaus Civilinės metrikacijos skyrius ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tačiau teismas su tokia argumentacija nesutinka, kadangi pareiÅ¡kėjas savo teisę pasirinkti tautybę, nagrinėjamos bylos atveju – papildyti savo gimimo akto įraÅ¡Ä , nurodant tautybę žydas, turi pareigÄ Ä¯gyvendinti laikydamasis tokios teisės įgyvendinimÄ reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų.

13. Pažymėtina, kad Civilinės bÅ«klės aktų registravimo tvarkÄ , o Å¡iuo atveju tiesiogiai ginčo objektu esančio civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o, tai yra gimimo akto įraÅ¡o papildymo tvarkÄ reglamentuoja ir CK 2.18 – 2.19 straipsniai. Teisės aktas, reglamentuojantis civilinės bÅ«klės aktų registravimo tvarkÄ , kuriame reglamentuojamas gimimo įrašų registravimas, civilinės bÅ«klės aktų įrašų keitimas, taisymas, atkÅ«rimas ar anuliavimas yra Taisyklės, kurių 125 punktas numato, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta.

PareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, kad nurodytos Lietuvos Respublikos CK normos, Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymas, nurodytas centrinio administravimo organo priimtas administracinis aktas - Taisyklės, prieÅ¡tarauja atitinkamai Konstitucijai, įstatymams, įstatymų įgyvendinamiesiems aktams, teismui tokių abejonių taip pat nekilo. Taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis kreipėsi į atitinkamus archyvus ir jam buvo nurodyta, jog duomenų, apie pareiÅ¡kėjo senelių tautybę, nėra, taip pat kitų įrodymų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti esant pagrįstÄ pagrindÄ pareiÅ¡kėjo gimimo įraÅ¡Ä pildyti tautybę, nurodant žydas (CPK 178 straipsnis).

14. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė akcentavo, kad pareiškėjo pareiškimas turi būti tenkinamas ir vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių teismo sprendime Nr. 27138/04/2010 nurodytomis išvadomis, kadangi šio teismo sprendimų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės panašios.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2010 m. balandžio 27 d. sprendime byloje Ciubotaru prieÅ¡ MoldovÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 27138/04) konstatavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio (teisė į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ) pažeidimÄ . EŽTT konstatavo, kad asmens tautybės identifikavimas yra privataus gyvenimo aspektas, saugomas Konvencijos. EŽTT nurodė, kad atsižvelgiant į istorines Moldovos Respublikos aplinkybes, valdžios institucijų reikalavimas, kad pareiÅ¡kėjas įrodytų, jog vienas iÅ¡ jo tėvų buvo registruotas kaip rumunas, vertintina kaip neproporcinga pareiga.

EŽTT pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas pareiÅ¡kėjui pakeisti įraÅ¡Ä apie tautybę savo dokumentuose nebuvo vien tik subjektyvi jo nuomonė apie savo tautybę – pareiÅ¡kėjas galėjo parodyti objektyviai patikrinamus ryÅ¡ius su rumunų tauta – kalba, vardas, empatija ir kita. EŽTT laikė, kad jokie panašūs objektyvÅ«s įrodymai nebuvo pakankami pagal Moldovos įstatymus, todėl jis negalėjo grįsti savo priklausomumo atitinkamai etninei grupei, remdamasis kitokiais tai patvirtinančiais, objektyviai patikrinamais įrodymais.

Taigi sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo pageidavimo pasirinkti tautybę taip pat turi bÅ«ti vertinami objektyviai patikrinami įrodymai. Pažymėtina, kad EŽTT pareiÅ¡kėjo atstovės nurodytoje byloje nenustato konkrečių kriterijų, kuriems esant galima bÅ«tų spręsti apie asmens savęs priskyrimÄ atitinkamai tautybei. Minėta, Taisyklių 125 punktas numato, kad suinteresuoto asmens praÅ¡ymu civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo.

16. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo pateikti (duomenys neskelbtini) bendruomenės 2019-07-15 pirmininko M. Å . raÅ¡tas dėl pareiÅ¡kėjo ir liudytojo M. Å . parodymai nelaikytini pakankamais įrodymais, kurias remiantis galima bÅ«tų tvirtinti esant objektyvius kriterijus, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius su žydų tauta, kadangi, kaip paaiÅ¡kino liudytojas teismo posėdžio metu, bendruomenės nariu pareiÅ¡kėjas yra apie 2 metus; taip pat nors M. Å . raÅ¡te nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas lankosi ir meldžiasi sinagogoje visų žydų religinių Å¡venčių metu, tačiau teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad į sinagogÄ eina tik per pagrindines Å¡ventes.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad nuo 1967 metų gyveno žydų Å¡eimoje, lankė žydų vieÅ¡Ä jÄ bibliotekÄ , laikosi Å¡abato, tačiau Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (kaip, pvz., Å¡eimos narių patvirtinimo ar kt.) teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo pateikta 2016-11-28 lingvistinė nuomonė taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados apie pareiÅ¡kėjo žydiÅ¡kÄ kilmę, nes joje nurodoma galima prielaida, kad U. pavardės turėtojais galėjo bÅ«ti tiek vokiečių, tiek žydų tautybės asmenys.

PareiÅ¡kėjas taip pat posėdžio metu teigė, kad jidiÅ¡ kalbos nemoka. Taigi įvertinus pareiÅ¡kėjo pateiktus argumentus ir juos grindžiančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai ir paaiÅ¡kinimai nėra pakankami manyti apie jo priklausomumÄ Å¾ydų etninei grupei. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo žydų kapaviečių tvarkymas, bendravimas su kitais žydais, koncertų lankymas ir kt. nelaikytini kriterijais, sudarančiais pagrindÄ papildyti pareiÅ¡kėjo gimimo akto įraÅ¡Ä pageidaujama tautybe.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir ta aplinkybe, jog pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo tikslas bÅ«ti palaidotam žydų kapinėse, esant žydui, o tokios valios įgyvendinimui kliūčių, kaip paaiÅ¡kino liudytojas, nebÅ«tų. Be to iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių ir aktyvios veiklos, duotų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo pasirinkimo save priskirti žydų tautybei jis nėra atsidÅ«ręs nepalankioje padėtyje ir nevaržomai gali naudotis su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis.

17. Atsižvelgiant į nurodytÄ , teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius įvertinęs pareiÅ¡kėjo pateiktus duomenis pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ papildyti įraÅ¡u apie tautybę – žydas, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, Taisyklių 125 punkto nuostatas, įvertinęs ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjo abu tėvai yra lietuviai, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kurios pareiÅ¡kėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti, todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 270, 516 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimo netenkinti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Dovilė Sadauskaitė