2021-05-12 Nr. AB-10455-3-62-3-02401-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-712-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02401-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2018 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (10.34)R3-20744 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5603 (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas); 3) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių darbo laikotarpį nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d. įskaityti į J. P. tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

2. Pareiškėja paaiškino, kad su 2018 m. birželio 19 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių, prašydama informuoti, ar pareiškėja yra įgijusi valstybės užtikrinamą socialinę garantiją – teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir koks yra jos ištarnautas laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. VSDFV Utenos skyrius skundžiamu Sprendimu informavo, kad pareiškėjos darbo laikotarpis nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d. dirbant Tauragės rajono policijos komisariato Kvotos skyriaus jaunesniąja inspektore (vėliau Tardymo poskyrio prie Jurbarko rajono policijos komisariato tardytoja) samdos pagrindu į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neįskaitytinas. Pareiškėja apskundė šį sprendimą, tačiau VSDFV skundžiamu sprendimu jos skundą atmetė.

3. Pareiškėjos nuomone, priimti sprendimai yra nepagrįsti, todėl naikintini. Pareiškėja nurodė, kad ji nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2001 m. kovo 15 d. dirbo Tauragės ir Jurbarko rajono policijos komisariatų inspektore ir tardytoja samdos pagrindu, o nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. buvo Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus specialistė, valstybės tarnautoja. Nuo 2005 m. liepos 1 d. pareiškėja buvo paskirta Jurbarko rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja, statutine valstybės tarnautoja. Eidama visas paminėtas pareigas, pareiškėja vykdė visas ikiteisminio tyrimo tyrėjo funkcijas, priskirtinas statutiniam valstybės tarnautojui – atestuotam policijos pareigūnui.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinis teismas (Klaipėdos rūmai), išnagrinėjęs jos skundą, 2018 m. vasario 22 d. administracinėje byloje Nr. eI-247-386/2018 priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perskaičiuoti pareigūnės vidaus tarnybos stažą, įskaitant į jį tarnybos laikotarpį nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d. Šiuo teismo sprendimu buvo konstatuota, kad pareiškėja, tiek dirbdama nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2001 m. kovo 15 d. darbo sutarčių pagrindu, tiek nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d. būdama karjeros valstybės tarnautoja, tiek dirbdama nuo 2005 m. liepos 1 d. iki šiol, faktiškai vykdo pareigas, priskirtas pareigūno pareigoms. Pareiškėjos įsitikinimu, būtent taip apskaičiuojant jos ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, turėjo vadovautis atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis laikotarpio yra įskaityta į vidaus tarnybos stažą, nebuvo jokio loginio pagrindo pareiškėjos darbo laiko laikotarpiu nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d. neįskaityti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.

5. Pareiškėjos teigimu, skundžiami sprendimai buvo priimti tik formaliai taikant Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 16 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, neatsižvelgiant tai, kad toks teisės taikymas nagrinėjamu atveju prasilenkia su bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais ir neabejotinai pažeidžia pareiškėjos teises. Visa tai leidžia teigti, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti ir naikintini.

6. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepimuose nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu atsakė pareiškėjos atstovui, jog pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti įskaitomas vadovaujantis Pensijų įstatymo 6 straipsniu ir 16 straipsnio 3 dalimi, išskiriant vidaus tarnybos laikotarpius, įgytus iki ir po 1995 m. sausio 1 d. VSDFV Utenos skyrius, atsakydamas į pareiškėjos atstovo pateiktą prašymą, įvertino prie prašymo pateiktus dokumentus bei iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės papildomai gautus dokumentus ir nustatė, kad pareiškėjos darbo laikotarpis nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d. neįskaitytinas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, kaip neatitinkantis Pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatų. Šio laikotarpio įskaitymui Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos, kadangi 16 straipsnyje išvardinti tik tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 sausio 1 d., jų sąrašas yra baigtinis ir nėra nurodyta jokių išimčių, kurios leistų darbą samdos pagrindais užskaityti po 1995 m. sausio 1 d.

8. Vadovaujantis Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 25 ir daugiau metų. Pensijų įstatymo 3 dalies nuostatos pareiškėjai netaikomos, nes 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti buvo 10 metų 6 mėnesiai ir 1 d. Atsakovas pažymėjo, kad Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro duomenimis, laikotarpiu nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d. (t. y. iki paskyrimo į pareigūnės pareigas dienos), pareiškėja į šį registrą įrašyta kaip apdraustoji valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. dirbanti pagal darbo sutartį, todėl į tarnybos laiką pensijai skirti pareiškėjai buvo įskaitytas laikas nuo 2005 m. liepos 1 d., t. y. nuo pareigūnės laipsnio suteikimo dienos.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka.

10. Fondo valdyba pažymėjo, kad skundžiamais sprendimais pagrįstai pareiškėjos darbo ir tarnybos (karjeros valstybės tarnautoja) laikotarpis nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d. Tauragės rajono Policijos komisariato Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigose (vėliau Tardymo poskyrio prie Jurbarko rajono Policijos komisariato tardytojos pareigose) samdos pagrindu, nebuvo įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų valstybinei pensijai skirti, kaip neatitinkantis Pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatų. Pareiškėjos skundo teiginiai, kad ji, eidama visas paminėtas pareigas, vykdė visas ikiteisminio tyrimo tyrėjo funkcijas, priskirtinas statutiniam valstybės tarnautojui – atestuotam policijos pareigūnui, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą (Pensijų įstatymo 6 straipsnis), šiam ginčui nėra reikšmingi.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjos J. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjos atstovas su 2018 m. birželio 19 d. prašymu pateikti informaciją, ar pareiškėja turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją ir koks yra jos ištarnautas laikas šiai pensijai gauti, kreipėsi į Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių. VSDFV Utenos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos atstovo pateiktus, VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus ir iš Pagėgių pasienio rinktinės gautus dokumentus, 2018 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (10.34) R3-20744 „Dėl tarnybos laiko įskaitymo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti“ nusprendė, kad J. P. darbo ir tarnybos laikotarpis nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d. neįskaitytinas į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, kadangi pareiškėja į pareigūnės pareigas buvo paskirta tik 2005 m. liepos 1 d., iki tol ji dirbo pagal darbo sutartį. Sprendime nurodyta, kad pagal Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 punktą, į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Pagal Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą į pareigūnų tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti įskaitomi tik prilyginti buvę iki 1995 m. sausio 1 d. darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikotarpiai Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno ar kario pareigoms.

13. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka kreipėsi į Fondo valdybą. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos atstovo skundą, 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5603 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-07-26 sprendimo Nr. (10.34) R3-20744“ konstatavo, kad VSDFV Utenos skyrius Sprendimu pagrįstai atsisakė ginčo laikotarpį įskaityti į pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti ir pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas pažymėjo, kad iš esmės ginčo dalykas šioje byloje yra tai, ar yra teisinis pagrindas įskaityti į pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti laikotarpį nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d., kuriuo ji Darbo sutarties įstatymo pagrindu ėjo jaunesniosios inspektorės, vėliau tardytojos pareigas.

15. Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 6 straipsniu, 16 straipsnio 3 dalimi, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (naujoji redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 218) (toliau – ir Nuostatai) 5, 6 punktais ir pažymėjo, kad byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjai pareigūnės statusas suteiktas nuo 2005 m. liepos 1 d., nėra. Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, teismas vertino, kad pareiškėjos darbo ir tarnybos (karjeros valstybės tarnautoja) laikotarpis nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d. Darbo sutarties įstatymo pagrindu skundžiamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai nebuvo įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų valstybinei pensijai skirti, kaip neatitinkantis Pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatų. Minėto laikotarpio įskaitymui Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos, kadangi šio įstatymo 16 straipsnyje išvardinti tik tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 sausio 1 d., jų sąrašas yra baigtinis ir nėra nurodyta jokių išimčių, kurios leistų darbą Darbo sutarties įstatymo (samdos) pagrindais užskaityti po 1995 m. sausio 1 d. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad pareiškėjos teiginiai, kad eidama visas minėtas pareigas, ji vykdė visas ikiteisminio tyrimo tyrėjo funkcijas, priskirtinas statutiniam valstybės tarnautojui – atestuotam policijos pareigūnui, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą (Pensijų įstatymo 6 straipsnis), šiam ginčui nėra reikšmingi.

16. Teismas sprendė, kad pareiškėjos rėmimasis Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-247-386/2018 nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes minimoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjos darbo Darbo sutarties įstatymo (samdos) pagrindais laikotarpiu nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d. įskaitymo į vidaus tarnybos stažą, kuris buvo neįskaičiuotas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pagrindu, o ne į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, todėl vadovautis šio teismo išaiškinimais, sprendžiant dėl pareiškėjos tarnybos laiko pareigūnų pensijai skirti įskaitymo, nėra teisinio pagrindo.

17. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. spalio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011 išaiškino, jog pareigūnų tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti bei Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje numatytas vidaus tarnybos stažas nėra tapačios sąvokos, tai viena nuo kitos nepriklausančios kategorijos, numatytos skirtingoms teisinėms situacijoms ir teisiškai savarankiškiems teisiniams santykiams. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnis nėra specialioji teisės norma Pensijų įstatymo 6 straipsnio atžvilgiu. Atitinkamai, nustatant pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, kuris reglamentuojamas specialiame Pensijų įstatyme, tarp šio įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto nagrinėjimu aspektu negali būti jokios konkurencijos. Taigi, apskaičiuojant pareigūnų tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, turi būti vadovaujamasi Pensijų įstatymu bei jį detalizuojančiais poįstatyminiais teisės aktais, o nustatant vidaus tarnybos stažą – Vidaus tarnybos statutu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Pensijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytieji laikotarpiai, kurie įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti, nesutampa su Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalyje nurodytais laikotarpiais, įskaitomais į vidaus tarnybos stažą. Vidaus tarnybos stažas nesietinas su tarnybos laiku pensijai gauti. Todėl jų dydžiai dėl skirtingo skaičiavimo gali skirtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-984/2008; 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-390-492/2017).

18. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo į pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti įskaityti darbo Darbo sutarties įstatymo (samdos) pagrindais laikotarpį nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d., todėl skundo reikalavimai panaikinti skundžiamus sprendimus atmesti kaip nepagrįsti.

III. 19. Pareiškėja J. P. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas Pensijų įstatymo nuostatas (6 straipsnį ir 16 straipsnio 3 dalį) aiškino formaliai, taip apribodamas pareiškėjos galimybę gauti faktiškai užtarnautą pensiją. Pareiškėja mano, jog nagrinėjamu atveju reikia remtis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi ir ginčą spręsti vadovaujantis bendraisiais įstatymo pradmenimis.

21. Pareiškėja rėmėsi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-247-386/2018, nes tuo atveju teismas vykdė ne formalų teisingumą, o vadovavosi bendraisiais įstatymų pradmenimis, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepakankamai įsigilino į pareiškėjos argumentus. Pareiškėja niekada neteigė, kad vidaus tarnybos stažas būtinai turi sutapti su tarnybos laiku pensijai gauti, tačiau jis gali sutapti. Nagrinėjamu atveju šie laikotarpiai sutampa. Minėtame sprendime administracinėje byloje Nr. eI-247-386/2018 konstatuota, kad pareiškėja nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d. faktiškai vykdė pareigas, priskirtas pareigūno pareigoms. Taip pat teismas pripažino, kad egzistuoja teisės spraga, nes nenumatyta galimybė įskaityti darbo laiko Valstybės tarnybos įstatymo pagrindu.

22. Nagrinėjamu atveju susiklostė analogiška situacija. Ginčo laikotarpiu pareiškėja dirbo būtent policijos įstaigų iniciatyva, nes pavadavo vaiko priežiūros atostogų išėjusias darbuotojas. Pareiškėja turėjo galimybę nuo pat pradžių tapti statutine pareigūne, tačiau sprendimą dirbti kvotos (vėliau tardymo) padalinyje nulėmė policijos įstaigų poreikis. Pareiškėjos tarnyba buvo derinta su pagal pavaldumą aukštesnėmis įstaigomis. Visą ginčo laikotarpį pareiškėjai buvo taikomi padidinti su tarnyba vidaus reikalų sistemoje susiję reikalavimai ir apribojimai.

23. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. VSDFV Utenos skyrius pažymi, kad pareigūnų tarnybos laikas (tarnybos laikui prilyginami laikotarpiai) pareigūnų pensijai skirti įskaitomas vadovaujantis Pensijų įstatymo 6 straipsniu (laikotarpiai po 1995 m. sausio 1 d.) ir 16 straipsnio 3 dalimi (laikotarpiai iki 1995 m. sausio 1 d.). Pareiškėjos darbo laikotarpis nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d. darbo sutarties pagrindu ir karjeros valstybės tarnautojos pareigose į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti neįskaitytinas, nes iki 2005 m. birželio 30 d. ji neturėjo pareigūnės statuso. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Pensijų įstatyme nurodytieji laikotarpiai, kurie įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti, nesutampa su Vidaus tarnybos statute nurodytais laikotarpiais, įskaitomais į vidaus tarnybos stažą. Vidaus tarnybos stažas nesietinas su tarnybos laiku pensijai gauti (išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-984/2008).

25. Pareiškėjos darbo laikotarpis nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d. samdos pagrindu neįskaitytinas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti kaip neatitinkantis Pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatų. Šio laikotarpio įskaitymui Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos, kadangi 16 straipsnyje išvardinti tik tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 sausio 1 d., jų sąrašas yra baigtinis ir nėra nurodyta jokių išimčių, kurios leistų darbą samdos pagrindais užskaityti po 1995 m. sausio 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl laikotarpio nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d. įskaitymo į pareiškėjos J. P. tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, ginčijant VSDFV Utenos skyrius ir VSDFV sprendimus, kuriais pareiškėjos prašymas buvo atmestas.

27. Byloje nustatyta, kad nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2001 m. kovo 15 d. pareiškėja dirbo Tauragės ir Jurbarko rajono policijos komisariatų inspektore ir tardytoja samdos pagrindu, o nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. buvo Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus specialistė. Nuo 2005 m. liepos 1 d. pareiškėja buvo paskirta Jurbarko rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja, statutine valstybės tarnautoja.

28. Pareiškėjos atstovas su 2018 m. birželio 19 d. prašymu pateikti informaciją, ar pareiškėja turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją ir koks yra jos ištarnautas laikas šiai pensijai gauti, kreipėsi į Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių. VSDFV Utenos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos atstovo pateiktus, VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus ir iš Pagėgių pasienio rinktinės gautus dokumentus, 2018 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (10.34) R3-20744 „Dėl tarnybos laiko įskaitymo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti“ nusprendė, kad J. P. darbo ir tarnybos laikotarpis nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d. neįskaitytinas į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, kadangi pareiškėja į pareigūnės pareigas buvo paskirta tik 2005 m. liepos 1 d., iki tol ji dirbo pagal darbo sutartį. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos atstovo skundą, 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5603 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-07-26 sprendimo Nr. (10.34) R3-20744“ konstatavo, kad VSDFV Utenos skyrius Sprendimu pagrįstai atsisakė ginčo laikotarpį įskaityti į pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, ir pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjos J. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

30. Pareiškėja apeliaciniame skunde mano, kad pirmosios instancijos teismas Pensijų įstatymo nuostatas (6 straipsnį ir 16 straipsnio 3 dalį) aiškino formaliai. Pareiškėja remiasi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-247-386/2018, kur konstatuota, kad pareiškėja nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d. faktiškai vykdė pareigas, priskirtas pareigūno pareigoms. Pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju vidaus tarnybos stažas sutampa su tarnybos laiku pareigūnų valstybinei pensijai skirti.

31. Ginčas šioje byloje kyla dėl laikotarpio nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d. įskaitymo į pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir šį klausimą reguliuojančio Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punkto aiškinimo.

32. Pažymėtina, kad pagal oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, taip pat nuo kitų valstybinių socialinio draudimo pensijų: jos yra mokamos iš valstybės biudžeto, skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims (inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. spalio 22 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, gali nustatyti ir tam tikrus atvejus, kada valstybinė pensija asmeniui neskiriama (esant įstatyme numatytoms aplinkybėms), taip pat kada paskirtoji valstybinė pensija nebemokama (inter alia 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei (inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai); įstatymu nustačius tokią valstybinę pensiją, jos skyrimas ir gavimas turi būti siejamas būtent su asmens tarnyba Lietuvos valstybei (2013 m. vasario 22 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai).

Valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas (inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai). Šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais valstybei ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

33. Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarime pažymėta, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą, turi apibrėžti, be kita ko, tarnybos laiką, būtiną šiai valstybinei pensijai skirti; šiam laikui gali būti prilyginti ir tam tikri kiti su tarnyba susiję laikotarpiai; nustatydamas šį teisinį reguliavimą ir paisydamas Konstitucijos, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją: atsižvelgdamas į reikšmingas aplinkybes, jis, be kita ko, gali nustatyti ir tam tikrų ypatumų turintį atskirų statutinių valstybės institucijų pareigūnų tarnybos laiko, būtino pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, apskaičiavimo, taip pat kitų laikotarpių prilyginimo šiam laikui teisinį reguliavimą.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu numatyta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą yra viena iš vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo priemonių, papildoma socialinė apsauga, kuri taikoma statutiniams valstybės tarnautojams ir kariams, ir šiuo požiūriu įstatymais išskiria juos iš kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų tokiu būdu kompensuodama už tarnybos ypatumus; taip pat pasisakęs dėl tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir vidaus tarnybos stažo santykio: Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje numatytas tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti bei Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje numatytas vidaus tarnybos stažas nėra tapačios sąvokos, tai viena nuo kitos nepriklausančios kategorijos, numatytos skirtingoms teisinėms situacijoms ir teisiškai savarankiškiems teisiniams santykiams. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnis nėra specialioji teisės norma Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio atžvilgiu. Apskaičiuojant pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti turi būti vadovaujamasi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu bei jį detalizuojančiais poįstatyminiais teisės aktais, o nustatant vidaus tarnybos stažą – Vidaus tarnybos statutu (išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011, Administracinė jurisprudencija, 2011, 22, p. 193–212). Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju vidaus tarnybos stažas sutampa su tarnybos laiku pareigūnų valstybinei pensijai skirti.

35. Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2254 redakcija) numatyta, jog vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos.

36. Ginčo teisiniams santykiams aktualioje Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje (2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2254 redakcija) nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti šioje dalyje nurodytų institucijų pareigūnais ir kariais, „tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.: <...> 2) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno ar kario pareigoms<...>“. Taigi pagal Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. išdirbtas policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno ar kario pareigoms.

37. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginti po Pensijų įstatymo, kuriuo nustatyta ši pensija, įsigaliojimo, t. y. po 1995 m. sausio 1 d., policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose dirbto laiko Darbo sutarties įstatymo pagrindais, taigi nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po Pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas.

38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, jog institucija, atsisakydama įskaityti į pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį po 1995 m. sausio 1 d., netinkamai taikė Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjos darbo laikotarpio nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d. nebuvo pagrindo įskaityti į pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Dėl to šiuo aspektu skundžiamų VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV sprendimų nėra pagrindo laikyti nepagrįstais, o atsakovas tinkamai taikė ir aiškino Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

39. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan