803c3574-e210-4332-ac67-750671d82d2f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I2-1333-789/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03813-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui E. M.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas E. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ (toliau – ir teismas), praÅ¡ydamas panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019  m.  spalio 4 d. sprendimÄ (iÅ¡vadÄ ) Nr. 5-IL-9994 ,,Dėl E. M., pageidaujančio mokytis įvadinio mokymo kursuose, tinkamumo vidaus tarnybai“ (toliau – ir Sprendimas (IÅ¡vada)), kuriuo buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas yra netinkamas vidaus tarnybai, ir įpareigoti Policijos departamentÄ prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) iÅ¡ naujo nagrinėti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo priėmimo į tarnybÄ policijoje (b. l. 1–4).

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Sprendimas nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, todėl naikintinas. PaaiÅ¡kina, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas 2005 m. kovo 6 d. dalyvavo įvykdant nusikalstamÄ veikÄ , yra neteisingi ir nepagrįsti. Teigia, kad 2005  m. kovo 6 d. jis buvo iÅ¡vykęs į VokietijÄ ir Å¡ias aplinkybes gali paliudyti tėvai ir draugai, su kuriais buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat paaiÅ¡kina, kad 2017 m. lapkričio 5 d. buvo netikėtai užpultas ir stipriai sumuÅ¡tas, atsakovo surinkta medžiaga jam yra didelė naujiena.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nėra baustas ar kitaip sulaikytas neblaivus ar apsvaigęs. PaaiÅ¡kina, kad nevartoja alkoholinių gėrimų, narkotinių medžiagų ar kitų svaiginančių uždraustų medžiagų, sportuoja, jo fizinio pasirengimo rezultatai yra labai geri. Yra įgijęs bakalauro mokslinį laipsnį. Teigia, kad yra kelis kartus baustas už administracinius nusižengimus: greičio virÅ¡ijimÄ , automobilio parkavimÄ draudžiamoje vietoje, laiku nesumokėtÄ automobilio statymo mokestį, tačiau Å¡ie nusižengimai nėra piktybiniai ar Å¡iurkščiai pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nekelia grėsmės visuomenei ar valdymo tvarkai. Teigia, kad dėl padarytų administracinių pažeidimų gailisi, jų daugiau nedaro, sÄ Å¾iningai laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų. Visada domėjosi Lietuvos policijos darbu, yra motyvuotas, nori tapti sÄ Å¾iningu, atsakingu vidaus tarnybos pareigÅ«nu bei tarnauti Lietuvos Respublikos visuomenei.

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 17–18). PaaiÅ¡kina, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pridėtos medžiagos matyti, jog 2019  m. spalio 21 d. atsakovas jau yra iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo 2019 m. spalio 11 d. papildomai pateiktÄ praÅ¡ymÄ . Pažymi, kad abiem atvejais ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti ir tokie įvykiai yra fiksuoti valstybės informacinėse sistemose ir registruose, todėl nesupranta, kodėl minėta informacija pareiÅ¡kėjui yra nežinoma. Pažymi, kad ikiteisminiai tyrimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, kuriame nustatyta viso ikiteisminio tyrimo procedÅ«ra su informavimu dėl kiekvieno procesinio veiksmo. Nurodo, kad duomenų, jog baudžiamojo proceso veiksmai bÅ«tų apskųsti, neteisėti ar kitaip panaikinti, nėra, todėl Sprendime (IÅ¡vadoje) pateikti faktiniai duomenys yra objektyvÅ«s ir teisingi.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad, nors pareiÅ¡kėjas ir nėra nuteistas ar turintis teistumÄ , į duomenis apie pradėtus ikiteisminius tyrimus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taip pat yra atsižvelgiama siekiant įvertinti jo kandidatÅ«rÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2019  m. rugpjūčio 30 d. yra padaręs 6 administracinius nusižengimus, visi nusižengimai priklauso Kelių eismo taisyklių pažeidimų kategorijai. Teigia, kad, prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, paskirtos nuobaudos tikslų nepasiekia, jis iÅ¡ padarytų pažeidimų nepasimoko, toliau daro tos pačios kategorijos ir rÅ«Å¡ies administracinius nusižengimus, valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį – transporto priemonę, pakankamai dažnai pažeidžia visuomenėje priimtas kelių eismo taisykles.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, pateikdamas Lietuvos policijos mokyklai anketÄ (gyvenimo apraÅ¡ymÄ ), netiksliai ir nesÄ Å¾iningai atsakė į anketos klausimus nuslėpdamas du ikiteisminio tyrimo faktus ir nurodydamas tik vienÄ padarytÄ administracinį nusižengimÄ â€“ greičio virÅ¡ijimÄ . Teigia, kad toks sÄ moningas pareiÅ¡kėjo informacijos nuslėpimas nėra laikytinas sÄ Å¾iningu elgesiu ir nėra suderinamas su policijos veiklos principais ir pareigÅ«nui keliamais elgesio standarto reikalavimais.

Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad šiuo metu dirba statybos darbų vadovu, tačiau siekia tapti pareigūnu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas dalyvauti atrankoje į įvadinio mokymo kursus, Lietuvos policijos mokyklai 2019 m. liepos 26 d. pateikė anketÄ (gyvenimo apraÅ¡ymÄ ) (b. l. 19–23). Lietuvos policijos mokykla, vadovaudamasi Asmenų tikrinimo policijos įstaigose apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 5-V-604 ,,Dėl Asmenų tikrinimo policijos įstaigose tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, atliko pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«ros įvertinimo procedÅ«rÄ (b. l. 35). Remiantis Administracinių nusižengimų registro ir Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, nustatyti 5 metų duomenys apie pareiÅ¡kėjui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus), taip pat pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėtus (nutrauktus) ikiteisminius tyrimus (b. l. 27–33). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Prevencinių poveikio priemonių taikymo registre duomenų apie pareiÅ¡kėjÄ nerasta (b. l. 34). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2019 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡tu Nr. 18-7803 informavo Lietuvos policijos mokyklÄ , kad neturi duomenų apie pareiÅ¡kėjÄ (b. l. 36). PareiÅ¡kėjo asmens patikrinimas iÅ¡ registrų duomenų užbaigtas 2019 m. rugsėjo 9 d. vertinimu ,,Neigiamas“ (b.  l. 35). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dokumentų valdymo skyrius 2019 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tu Nr. 20-S-144-G-1291 pateikė Lietuvos policijos mokyklai priimto procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kopijÄ (b. l. 37–39). Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė Lietuvos policijos mokyklai Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros (Panevėžys) 2018  m.  gegužės 11 d. nutarimo Nr. IBPS-V-940205 ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kopijÄ (b. l. 41–44). Atlikta asmens duomenų patikra (b. l. 24–26).

Departamentas 2019 m. spalio 4 d. priėmė skundžiamÄ sprendimÄ (IÅ¡vadÄ ), kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas netinkamu vidaus tarnybai (b. l. 3–5). Generalinio komisaro rezoliucija įformintas sprendimas. Apie priimtÄ sprendimÄ (IÅ¡vadÄ ) 2019 m. spalio 7 d. Departamentas elektroniniu laiÅ¡ku informavo pareiÅ¡kėjÄ (b. l. 6).

PareiÅ¡kėjas 2019 m. spalio 9 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybÄ ir Departamento ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdybÄ , praÅ¡ydamas pakartotinai įvertinti jo tinkamumÄ dalyvauti atrankoje į įvadinio mokymo kursus (b. l. 8). Kauno apskrities policijos komisariato Imuniteto valdyba 2019 m. spalio 16 d. raÅ¡tu Nr. 20-S-41444 ,,Dėl praÅ¡ymo“ pateikė pareiÅ¡kėjui atsakymÄ Ä¯ jo praÅ¡ymÄ , kuriuo, be kita ko, informavo, kad jo praÅ¡ymas negali bÅ«ti patenkintas (b. l. 7). Departamentas 2019 m. spalio 21 d. raÅ¡tu Nr. 5-S-10140 ,,Dėl JÅ«sų praÅ¡ymo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo atlikti pakartotinį tinkamumo vidaus tarnybai įvertinimÄ ir (ar) siÅ«lyti priimti kitokį sprendimÄ , taip pat tai, kad Sprendimas paliekamas galioti (b. l. 11–12).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo (IÅ¡vados) pripažinti pareiÅ¡kėjÄ netinkamu vidaus tarnybai, kurį tvirtinimo žyma patvirtino Policijos generalinis komisaras, teisėtumo ir pagrįstumo. Departamento Sprendimas (IÅ¡vada) ir Policijos generalinio komisaro tvirtinimo žyma yra laikomi vienu administraciniu sprendimu, kuriame nuspręsta, kad pareiÅ¡kėjas yra netinkamas tarnybai.

Kilusiame administraciniame ginče teismas spręs, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ pagrįstumÄ , bÅ«tina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas vieÅ¡ojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra ABTÄ® 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – Statutas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1V-645 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose“ patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir tarnybos organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Stojančiajam į vidaus tarnybÄ asmeniui Statuto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatytas reikalavimas bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Asmuo laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, jei nėra Å¡io statuto 9 straipsnio 2 dalies 1– 6 punktuose nurodytų aplinkybių ir kitų patikrintų pretenduojantį asmenį kompromituojančių duomenų.

Statuto 12 straipsnyje įtvirtinti priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas pagrindai. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į statutinę profesinio mokymo įstaigÄ draudžiama priimti asmenį, kuris neatitinka Å¡io statuto 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų ir kai yra Å¡io statuto 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių.

Statuto 16 straipsnyje įtvirtinti apribojimai, kada asmuo negali bÅ«ti priimtas į vidaus tarnybÄ : 1) neatitinka Å¡iame statute nustatytų nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų; 2) yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu; 3) pateikia informacijÄ apie save ar savo privačius interesus, žinodamas, kad ji neteisinga; 4) nėra lojalus Lietuvos valstybei; 5) skiriamas į pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais laikomi tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai), seneliai ir vaikaičiai) ir Å¡oninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės) (toliau – asmens artimasis giminaitis) ar asmuo, su pareigÅ«nu susijęs svainystės ryÅ¡iais (svainystė yra santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posÅ«nio, podukros, patėvio, pamotės, uoÅ¡vės, uoÅ¡vio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) (toliau – asmuo, su pareigÅ«nu susijęs svainystės ryÅ¡iais), jeigu jie pagal einamas pareigas bÅ«tų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais; 6) yra Å¡io statuto 24 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių; 7) yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų.

Asmens tinkamumo vidaus tarnybai tikrinimo procedÅ«rÄ detalizuoja Taisyklės. Jų 34 punktas nustato, kad tikrinimo valstybės informacinėse sistemose ir registruose, prireikus – ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose metu nustačius, kad yra Statuto 16  straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų duomenų, sprendimÄ dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai priima centrinės statutinės įstaigos vadovas, įvertinęs nustatytus duomenis. Centrinės statutinės įstaigos vadovui priėmus sprendimÄ , kad asmuo netinkamas vidaus tarnybai, siuntimo į įvadinio mokymo kursus iÅ¡davimo procedÅ«ra toliau neatliekama ir apie tai statutinė įstaiga per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo motyvuotu raÅ¡tu informuoja asmenį, jei dar negauta Centrinės medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CMEK) iÅ¡vada, – ir CMEK.

Akcentuotina, kad ginčijamas Sprendimas (IÅ¡vada) grindžiamas viena Statuto norma, t. y. 16  straipsnio 2  dalimi, kurioje įtvirtinta, kad, gavus Å¡io straipsnio 1 dalies 4 arba 7 punkte nurodytų duomenų, sprendimÄ dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai priima centrinės statutinės įstaigos vadovas. Taigi, minėta norma tik patvirtina, kad, pagal pateiktÄ Departamento ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių ir teisės valdybos virÅ¡ininko SprendimÄ (IÅ¡vadÄ ), kuriame buvo iÅ¡vardyti nustatyti faktai, bÅ«tent centrinės įstaigos vadovui suteikta teisė priimti sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo vidaus tarnybai.Â

Pažymėtina, kad Statuto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog pretenduojantis į vidaus tarnybÄ asmuo turi, be kita ko, bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Departamentas turi teisę vertinti pareiÅ¡kėjo reputacijÄ ir Å¡iuo klausimu rinkti informacijÄ .

IÅ¡ Departamento byloje pateiktų duomenų ir atsiliepime pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad Sprendimu (IÅ¡vada) nuspręsta pripažinti pareiÅ¡kėjÄ netinkamu vidaus tarnybai, vadovaujantis turimais duomenimis apie jo atžvilgiu pradėtus ir nutrauktus ikiteisminius tyrimus, taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2019  m. rugpjūčio 30 d. padarytus administracinius nusižengimus. Departamentas Sprendime (IÅ¡vadoje) nurodė, kad pareiÅ¡kėjo, pretenduojančio tapti policijos sistemos pareigÅ«nu, visuotinai priimtų elgesio taisyklių nesilaikymas vertintinas kaip nesuderinamas su policijos veiklos principais, jo veiksmai nesuderinami su policijos pareigÅ«no elgesio standartams keliamais reikalavimais. Vadovaujantis Statuto 16 straipsnio 2 nuostata, Sprendime (IÅ¡vadoje) konstatuota, kad dėl nustatytų kompromituojančių duomenų (Statuto 16  straipsnio 1 dalies 7 punktas) pareiÅ¡kėjas yra netinkamas vidaus tarnybai (b. l. 3–4).

Ä®vertinus duomenų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad skundžiamame Sprendime (IÅ¡vadoje) iÅ¡ esmės konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas nelaikytinas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Minėti faktai ir vertinimai buvo iÅ¡dėstyti ginčijamame Sprendime (IÅ¡vadoje), kurį tvirtinimo žyma patvirtino Policijos generalinis komisaras. Tais pačiais faktais ir vertinimais grindžiama atsakovo pozicija, iÅ¡dėstyta atsiliepime.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Sprendimas (IÅ¡vada) priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Atsakovas, atsikirsdamas į pareiÅ¡kėjo argumentus, nurodo, kad pareiÅ¡kėjui paskirtos administracinės nuobaudos tikslų nepasiekia, jis iÅ¡ padarytų pažeidimų nepasimoko, toliau daro tos pačios kategorijos ir rÅ«Å¡ies administracinius nusižengimus, valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį – transporto priemonę, pakankamai dažnai pažeidžia visuomenėje priimtas kelių eismo taisykles. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, pateikdamas Lietuvos policijos mokyklai anketÄ (gyvenimo apraÅ¡ymÄ ), netiksliai ir nesÄ Å¾iningai atsakė į anketos klausimus, nuslėpdamas du ikiteisminio tyrimo faktus ir nurodydamas tik vienÄ padarytÄ administracinį nusižengimÄ (greičio virÅ¡ijimÄ ).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (b. l. 41–43); ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę (b. l. 38–39); pareiškėjo padaryti administraciniai pažeidimai laikotarpiu nuo 2017 m.  vasario mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, nuobaudos nebegaliojančios (b. l. 29–30).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo Lietuvos policijos mokyklai pateiktos anketos (gyvenimo apraÅ¡ymo) matyti, kad pareiÅ¡kėjas anketos skiltyje ,,Ar buvote baustas administracine tvarka per pastaruosius 3 metus? Jei taip, tai už kÄ ?“ nurodė, kad buvo baustas už greičio virÅ¡ijimÄ 2018 m. (b. l. 22). PareiÅ¡kėjas, atsakydamas į anketos klausimÄ ,,Ar buvote teistas ir (ar) kitokiu bÅ«du dalyvavote baudžiamajame procese? Jei taip, kada ir už kÄ ?“ nurodė ,,Ne“ (b. l. 22). Atsižvelgiant į bylos duomenis, pažymėtina, kad Å¡i pareiÅ¡kėjo nurodyta informacija yra neiÅ¡sami, tačiau sutiktina su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad anketos (gyvenimo apraÅ¡ymo) klausimai suformuoti konkrečiai neiÅ¡aiÅ¡kinant pretendentui, kokia informacija, atsakant į klausimÄ , turi bÅ«ti pateikta. Nors pareiÅ¡kėjo anketoje (gyvenimo apraÅ¡yme) nurodyta informacija, atsakant į minėtus klausimus, buvo pateikta neiÅ¡samiai, tačiau teismas pagal bylos duomenis neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas Å¡iÄ informacijÄ sÄ moningai ir piktybiÅ¡kai nuslėpė. Teismo vertinimu, nesant iÅ¡samios anketos pildymo instrukcijos, klausimai, suformuluoti anketoje, galėjo bÅ«ti suprantami nevienareikÅ¡miÅ¡kai.

Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėtus ir nutrauktus ikiteisminius tyrimus neturėtų bÅ«ti vertinami kaip reikÅ¡mingos aplinkybės sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«ros įvertinimo tyrimo metu Departamento surinktÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo padarytus administracinius pažeidimus, neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas piktybiÅ¡kai ir tendencingai pažeidžia Kelių eismo taisykles ar daro žalÄ visuomenei. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Departamento surinktų duomenų apie pareiÅ¡kėjÄ nepakanka pripažinti jį netinkamu vidaus tarnybai.

Policijos generalinis komisaras tvirtinimo žyma „Tvirtinu“ 2019 m. spalio 4 d. patvirtinto Departamento SprendimÄ (IÅ¡vadÄ ) ir nebetęsė siuntimo iÅ¡davimo procedÅ«ros į įvadinio mokymo kursus. Å ias aplinkybes atsakovas patvirtino atsiliepime. Taigi, Policijos generalinis komisaras, tvirtindamas Departamento SprendimÄ (IÅ¡vadÄ ), jokio individualaus administracinio sprendimo nepriėmė. Teismo įsitikinimu, Policijos generaliniam komisarui neįvertus Sprendime (IÅ¡vadoje) nurodytų aplinkybių ir nepateikus argumentų, kodėl jis pritaria Sprendime (IÅ¡vadoje) iÅ¡dėstytam siÅ«lymui pripažinti pareiÅ¡kėjÄ netinkamu vidaus tarnybai, priimta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimo, negali bÅ«ti laikoma pagrįsta.

Policijos generalinio komisaro priimamiems sprendimams, be kita ko, taikomos VAÄ® 8  straipsnio nuostatos. Pagal VAÄ® 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant teisės aktus, yra pažymėjęs, kad vieÅ¡ojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, tikslÅ«s, nedviprasmiÅ¡ki, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimÄ (žr., pvz., LVAT sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismÄ , nagrinėjantį tokiÄ bylÄ , skundžiamÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualų administracinį aktÄ panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo atsakovo Sprendimo (IÅ¡vados), patvirtinto tvirtinimo žyma, jis nėra pagrįstas teisės aktų normomis, jame nenurodytas teisinis pagrindas, apskundimo tvarka. Tai, kad Departamentas 2019 m. spalio 7 d. elektroniniame laiÅ¡ke (b. l. 9) pareiÅ¡kėjui nurodė, jog sprendimÄ galima skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka, nelaikytina tinkamu individualaus administracinio akto įforminimu ir apskundimo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimu, atitinkančiu VAÄ® 8 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atsakovas nepagrindė, kokiu teisės aktu vadovaudamasis Policijos generalinis komisaras sprendimÄ Ä¯formino rezoliucija, nepriimdamas iÅ¡samaus, motyvuoto administracinio sprendimo. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nepriėmė sprendimo, kuris atitiktų individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, taigi jis tinkamai neatliko jam, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, taip pažeisdamas VAÄ® reglamentuojamas pagrindines procedÅ«ras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimÄ ir sprendimo priėmimÄ . Konstatuotina, kad VAĮ individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindÄ panaikinti ginčijamÄ Policijos generalinio komisaro 2019 m.  spalio 4 d. tvirtinimo žyma patvirtintÄ atsakovo SprendimÄ (IÅ¡vadÄ ). Pažymėtina, kad teismas nekvestionuoja atsakovo diskrecijos vertinti pareiÅ¡kėjo atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, tačiau pabrėžtina, kad sprendimas turi bÅ«ti argumentuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

Taigi, Departamentas įpareigotinas iÅ¡ naujo Statute bei Taisyklėse nustatyta tvarka, įvertinęs surinktÄ medžiagÄ , iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo medžiagÄ ir priimti motyvuotÄ , faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų reikalavimais pagrįstÄ sprendimÄ , atitinkantį VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Priimdamas sprendimÄ , Departamentas turi diskrecijÄ iÅ¡ naujo vertinti visus įrodymus, taip pat kitÄ aktualiÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ .

Pažymėtina, kad administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, akto priėmimo motyvai, jo apskundimo tvarka pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro tvirtinimo žyma „Tvirtinu“ 2019 m. spalio 4 d. patvirtintÄ sprendimÄ (iÅ¡vadÄ ) Nr. 5-IL-9994 ,,Dėl E. M., pageidaujančio mokytis įvadinio mokymo kursuose, tinkamumo vidaus tarnybai“ ir įpareigoti atsakovÄ Policijos departamentÄ prie Vidaus reikalų ministerijos iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo medžiagÄ ir priimti Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintas normas atitinkantį sprendimÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Jovita Einikienė

Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė