2019-01-23 Nr. AB-2328-3-61-3-01459-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3122-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01459-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį skundą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų laikant jį netinkamomis sąlygomis nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 23 d. Pareiškėjas nurodė, kad minėtu laikotarpiu buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą, be to, kamerose buvo inventoriaus ir baldų, kuris dar labiau mažino galimybes judėti. Lukiškių TI-K neorganizavo socialinės reabilitacijos programų ar kitos veiklos už kameros ribų. Dėl per mažo ploto kamerose buvo sunku judėti, valgyti prie stalo.

3. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose neužtikrinama galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtukais pareigūnams iškviesti, mygtukai neįrengti arba jie neveikia. Tokiu atveju, jeigu kameroje kyla grėsmė sveikatai, dėl fizinio smurto, suimtiesiems nėra užtikrinamas saugumas. Pareiškėjas Lukiškių TI-K turėjo teisę tik į valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, kas prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau – ir CPT) išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Kiemelių stogų konstrukcijoje buvo asbesto, kuris žalojo pareiškėjo sveikatą, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo prišiukšlinti, nevalomi ir neprižiūrimi.

4. Pareiškėjas teigė, kad kamerose nėra jokios ventiliacijos, kamera vėdinama tik per langą, joje drėgna ir tamsu, trūko gryno oro. Pareiškėjo netenkino kameros apšvietimas, nes per langus ir grotas natūrali šviesa nepateko į kamerą, o dirbtinis apšvietimas per stiprus. Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra. Žiemą nebuvo tinkamai šildoma, temperatūra buvo nuo 10 iki 14 laipsnių, o vasarą net iki 35 laipsnių karščio. Kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos paveiktos pelėsiu, buvo drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valyti. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, kildavo temperatūra. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K netinkamai jį aprūpino patalyne, nes išduodavo vieną paklodę ir užvalkalą pagalvei, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik vieną virtuvinį rankšluostį. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės ant metalinių lovų čiužiniai rūdydavo, pūdavo. Apatinio trikotažo iš pradžių neskalbdavo, vėliau skalbdavo tik vienu atveju, jeigu suimtasis turi specialiai tam tikslui skirtą skalbimo maišą. Nemokamai viršutinius drabužius skalbdavo tik kartą per 2 mėnesius. Pareiškėjui trūko tualetinio popieriaus, neužtekdavo pusės rulonėlio dviem savaitėms, prie gyvenamųjų kamerų langų stovėję konteineriai nuolat skleidė nemalonų kvapą.

5. Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo, naudojantis sanitariniais įrenginiais, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo likusio kameros ploto, jis atskirtas tik sienele. Ne kartą pareiškėjui naudojantis unitazu pareigūnai (įskaitant moteris darbuotojas), atidarydavo duris neįspėdami, neįsitikinę, kad nesinaudojama sanitariniu mazgu. Be to, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, pareiškėjas patyrė stresą, buvo pažemintas jo orumas, kentė stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens ir pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, Lukiškių TI-K maudymosi grafiko nekeisdavo, nevesdavo pareiškėjo maudyti be eilės, kai karštas vanduo atsirasdavo. Be to, dušo patalpos neatitiko higienos reikalavimų, patalpos nešvarios, dušo praustuvai sulaužyti. Kamerose buvo kenkėjų – graužikų ir vabzdžių. Pareiškėjas teigė, kad maistas Lukiškių TI-K buvo nekokybiškas ir nepakankamai kaloringas, į pateikdavo jau atšalusį.

7. Pareiškėjas nurodė, kad iki sulaikymo turėjo gyvenimo draugę, su ja palaikė ryšį ir suėmimo laikotarpiu, tačiau viso sulaikymo metu pareiškėjui nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai.

8. Dėl visų nurodytų sąlygų pareiškėjas patyrė gilų sukrėtimą, kančią, didelius dvasinius išgyvenimus, juto pažeminimą, nukentėjo jo reputacija, orumas, sumažėjo bendravimo galimybės. Kadangi Lukiškių TI-K neveikė pagal teisės aktų reikalavimus, pareiškėjui priteistina neturtinė žala.

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. kovo 23 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus, nurodė kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus ir kartu buvusių asmenų skaičių. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, o iš Lukiškių TI-K nurodytų pareiškėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Atsakovas nurodė, kad asmenų stebėjimas yra suimtųjų priežiūros dalis. Teisės aktai nenumato, kad sanitariniai mazgai būtų uždengti nuo duryse esančių stebėjimo akučių. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja nepažeisdami bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

11. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius ir priemonės visą laiką yra išduodami į kameras. Lukiškių TI-K nuo 2015 metų sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

12. Atsakovo teigimu, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti po dušu, siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą, dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (toliau – ir Aprūpinimo normos).

13. Atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, langus ir tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nustatytus reikalavimus. Kamerų languose grotų ir apsauginio tinko įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) reikalavimus. Patalynė ir minkštasis inventorius Lukiškių TI-K išduodamas tinkamos naudoti pagal paskirtį būklės. Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas ir priežiūra atitinka Eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Nuteistieji turi teisę pasivaikščioti gryname ore nuo valandos iki 2 valandų, atsižvelgiant į grupę kuriai priskirti nuteistieji. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo minimose CPT rekomendacijose valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Dėl pareiškėjo teisės į ilgalaikį pasimatymą pažeidimo, atsakovas nurodė, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta Vidaus tvarkos taisyklėse, o Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota pareiškėjo prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų su gyvenimo drauge suteikimo, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų. Atsakovas teigė, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji dalyvauja įvairiose užimtumo programose, o norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką.

14. Lukiškių TI-K nurodė, kad šioje įstaigoje laikomų asmenų maitinimas organizuojamas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir juose patvirtintomis mitybos normomis. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos, dalijimui skirtas maistas, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose, todėl maistas visada yra tiekiamas šiltas.

15. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Šiuo atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų. Atsakovas prašė iš pareiškėjo priteisti 1,20 Eur dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo G. Č. skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad Lukiškių TI-K nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 23 d. buvo pažeista pareiškėjo G. Č. teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, kitą skundo dalį atmetė.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 23 d. kalėjo Lukiškių TI-K, kamerose Nr. 118 ir Nr. 273. Minėtu laikotarpiu buvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą kameroje, kurioje jam tenkantis kameros plotas buvo ne mažesnis, nei Įsakymu nustatytas minimalus 3,6 kv. m dydis. Vertindamas pareiškėjui tenkantį plotą, teismas atsižvelgė į EŽTT pateiktą išaiškinimą, pagal kurį sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Lukiškių TI-K, pareiškėjo teigimu, nevykdomos socialinės reabilitacijos ir kitos pozityvios veiklos, nes pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečiai renginių pareiškėjui trūko, kokiuose ir kada renginiuose jam nebuvo leista dalyvauti, taip pat kokie jo socialiniai poreikiai nebuvo patenkinti.

18. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl kamerų vėdinimo, temperatūros, apšvietimo, pelėsio ir buitinių kenkėjų, teismas vadovavosi Higienos normos HN 134:2015 14,16–17, 20 ir 39 punktų nuostatomis. Teismas atsižvelgė į atsakovo pateiktuose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir VSC) Lukiškių TI-K kamerų patikrinimo aktuose užfiksuotus duomenis, pagal kuriuos kamerose Nr. 118 ir Nr. 273 higienos pažeidimų dėl pelėsio, oro drėgmės, temperatūros ir judėjimo greičio, pelėsio, galimybės patalpas išvėdinti per langą nenustatyta. Teismas atsižvelgė į Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą ir tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją, kad Lukiškių TI-K yra vykdomas profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija). Pareiškėjui nekonkretizavus savo nusiskundimų, nenurodžius, kuriose kamerose kokie pažeidimai buvo, ir byloje nesant duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, teismas šiuos argumentus atmetė.

19. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo kamerų apšvietimo. Teismas sprendė, kad grotų ir apsauginių tinklų įrengimas ant laisvės atėmimo vietų langų atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.1 punkto reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad Higienos normos HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normų, nenustato maksimalios dirbtinio apšvietimo vertės, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Be to, pareiškėjo nusiskundimai šiuo klausimu buvo bendro pobūdžio ir nekonkretizuoti.

20. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip valandą pasivaikščioti gryname ore. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas neneigė, kad pasivaikščioti į lauką jis buvo išvedamas valandą per dieną, neteisėtų atsakovo veiksmų nenustatė. Be to, nors pareiškėjas nurodė, kad neužtikrinimas pasivaikščiojimo vidutiniškai 8 valandų per dieną laiko prieštarauja CPT rekomendacijomis, teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad CPT Antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/inf (92) 47 punktas taikytinas ne pasivaikščiojimui gryname ore, o įvairiai pozityviai veiklai kalinimo metu už kameros ribų. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės, švaros ir inventoriaus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentų abstraktų pobūdį, o byloje nesant duomenų, kad kiemeliai buvo netvarkomi, nekonstatavo pareiškėjo teisės pažeidimo.

21. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su asbestu ir jo kenksmingu poveikiu, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 ir 3.4 punktais (2002 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 102 redakcija), kuriuose buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2003 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Kadangi Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemai įrengti iki 2003 m. sausio 1 d., byloje nėra duomenų, kad šiferio lakštai būtų laužomi, dėl ko asbestas išsiskirtų į aplinką ir keltų pavojų sveikatai, minėti pareiškėjo argumentai įvertinti kaip abstraktūs, nesudarantys pagrindo pripažinti, jog pasivaikščiojimo kiemai kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai.

22. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl neišduotos patalynės (užvalkalo antklodei), tualetinio popieriaus, apribotos galimybės nusiprausti duše dėl karšto vandens tiekimo sutrikimų, nešvarių dušų, teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K laikėsi Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir Higienos normos HN 134:2015 nuostatų, pagal kurias ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti dušu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į skundą patvirtino, jog asmenims higienos priemones, švarią patalynę išduoda pagal Aprūpinimo normas. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į administraciją su nusiskundimais dėl šilto vandens nebuvimo duše (prašymu suteikti galimybę pasinaudoti dušu dėl to, kad juo nebuvo pasinaudota dėl šilto vandens duše nebuvimo), netvarkos dušo patalpose, neišduotos patalynės ar higienos priemonių.

23. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu, teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, nes kiti asmenys iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali matyti suimtąjį (nuteistąjį), besinaudojantį tualetu. Atsakovo atstovas šios aplinkybės (sanitariniai mazgai nuo gyvenamojo ploto atitverti tik 1,5 m pertvara) neįrodė priešingai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teisė privačiai naudotis tualetu buvo pažeista visą Lukiškių TI-K laikymo laikotarpį, t. y. net ir tada, kai pareiškėjas buvo laikomas vienas.

24. Teismas pareiškėjo argumentus dėl nekaloringo, nekokybiško ir atšalusio maisto atmetė, nes jie buvo abstraktūs – pareiškėjas nenurodė, kaip apskaičiavo porcijos kiekio ir kaloringumo trūkumą, be to, pagal teisės aktus pataisos įstaigose neprivaloma sudaryti papildomo, didesnio kaloringumo valgiaraščio sportuojantiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kameroje 4 dienas buvo vienas, likusias 11 dienų – su dar vienu asmeniu, o maistas tiekiamas iš sandarių termosų, todėl pareiškėjo teiginius dėl dalijamo atšalusio maisto atmetė.

25. Teismas pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo, siekiant išsiskalbti apatinį trikotažą ir viršutinius drabužius, atmetė, nes jie buvo abstraktūs. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido tik 15 dienų, o jo skunde buvo nurodomi duomenys apie Lukiškių TI-K veiksmus, susijusius su laikomų asmenų drabužių skalbimu, apimantys 2 mėnesius. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada ir kokiu būdu buvo pažeista jo teisė skalbti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Teismas darė išvadą, kad nekonkretūs bei pakankamai abstraktūs teiginiai negali suponuoti išvados, kad atsakovo atstovas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų bei nuteistųjų teisę pasinaudoti drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugomis.

26. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su signalizacijos mygtuko nebuvimu, teismas nurodė, kad pagal Eksploatavimo taisyklių 14.4 punktą tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, be kita ko, aliarminis iškvietimas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas šiuo aspektu skunde nenurodė konkrečių kamerų kuriose, jo teigimu, nebuvo įrengtų signalizacijos mygtukų ar įrengta iškvietimo sistema neveikė. Teismas įvertino atsakovo teiginius, jog Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra įrengti signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ar priežiūros poste budintį pareigūną, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Teismas atmetė šiuos pareiškėjo nusiskundimus, nes pareiškėjas nedetalizavo, kokiomis aplinkybėmis jam nepavyko išsikvieti pareigūnų, koks kilo pavojus pareiškėjo sveikatai ir saugumui.

27. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų siekęs gauti ilgalaikių pasimatymų su savo gyvenimo drauge ar kad būtų kokiu nors būdu išreiškęs valią dėl ilgalaikių pasimatymų. Teismas pažymėjo, kad tokių aplinkybių savo skunde konkrečiai ir vienareikšmiškai nenurodė ir pats pareiškėjas, priešingai, jis vien abstrakčiai teigė, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus, cituodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką dėl suimtųjų teisės į pasimatymus. Nors pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog jis 2017 m. kovo 20 d. Lukiškių TI-K administracijai pateikė prašymą leisti pasimatyti su gyvenimo drauge, tačiau šis prašymas nebuvo registruotas ir tenkintas, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie Lukiškių TI-K registruotus tokio pobūdžio prašymus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo 15 dienų, pareiškėjas teigė, jog draugė 2017 m. kovo 23 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjas išvyko į Vilniaus pataisos namus, atvykusi į pasimatymą su pareiškėju į Lukiškių TI-K, nebuvo įleista. Įvertinęs nustatytas aplinkybes pagal aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, jog Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo teisės į ilgalaikį pasimatymą.

28. Įvertinęs byloje nustatytą atsakovo pažeidimo laikotarpį (15 dienų), pobūdį ir mastą (pareiškėjas ginčo laikotarpiu kameroje 4 dienas buvo vienas, likusias 11 dienų – su dar vienu asmeniu), vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas darė išvadą, kad byloje nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri turėtų būti atlyginama pinigais, pats teisės pažeidimo pripažinimas laikytina pakankama ir teisinga satisfakcija.

III. 29. Pareiškėjas G. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą priteisiant neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

30. Pareiškėjo teigimu, Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir privalo laikytis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija). Pareiškėjas nurodo, kad Europos Sąjungos teisės normos yra Lietuvos teisės sistemos dalis, visuotinai žinoma, kad Lietuva šiurkščiai pažeidinėja Konvencijos 3 ir 8 straipsnių nuostatas. Pareiškėjas pabrėžia, kad Lukiškių TI-K jo laikymo sąlygos buvo nežmoniškos, nebuvo tualeto ir ventiliacijos, todėl nuolat juto nemalonų kvapą. Pagal tarptautinius teisės aktus jis turi teisę į žmogaus orumą užtikrinančias kalinimo sąlygas, todėl pareiškėjui turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

31. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu ir traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje ginčas kilo dėl 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjui G. Č. iš Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

34. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, Lukiškių TI-K atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 15 parų kamerose, kuriose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, ir visą šį laikotarpį nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

35. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, kamerose nebuvo tualeto, ventiliacijos, pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

38. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

39. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K buvo nežmoniškos, pirmiausia pažymi, jog pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių argumentų, kuriais nesutinka su pareiškėjo kalinimo sąlygų vertinimu. Pareiškėjas skunde teigė, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K neužtikrino minimalaus vienam asmeniui tekusio ploto kameroje, nebuvo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, kameros neatitiko įvairių Higienos normos reikalavimų, nepavykdavo išsikviesti pareigūno, skundėsi dėl drabužių skalbimo tvarkos Lukiškių TI-K ir asmens higienos priemonių trūkumu, teisės nusimaudyti duše, ilgalaikių pasimatymų, tinkamo maitinimo neužtikrinimu, kitais pažeidimais. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas skunde Lukiškių TI-K pažeidimus nurodė kaip ilgalaikius ir sisteminius, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad šiame tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 23 d., t. y. beveik 15 dienų, 2017 m. kovo 23 d. išvyko į pataisos įstaigą, todėl dalis pareiškėjo nusiskundimų (pvz., dėl per aukštos kameros temperatūros vasaros sezonu, dėl drabužių skalbimo periodiškumo, karšto vandens tiekimo į Lukiškių TI-K sutrikimų ir kt.) vertintini kaip neatitinkantys faktinės pareiškėjo situacijos.

40. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

41. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, detaliai išnagrinėtos pareiškėjo pretenzijos dėl kalinimo sąlygų.

42. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad kamerose nebuvo tualeto, tačiau skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog kamerose tualetas buvo, tačiau jo įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K buvo nežmoniškos, nesuderinamos su Konvencijos 3 ir 8 straipsnių reikalavimais, tačiau nepateikia jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų ir nenurodo įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjo kalinimo (suėmimo) sąlygų vertinimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl šių ar kitų pareiškėjo nurodytų netinkamų sąlygų jis būtų skundęsis Lukiškių TI-K administracijai ar kitiems subjektams, kurie kompetentingi tikrinti Lukiškių TI-K dėl higienos, kitų reikalavimų laikymosi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo kalinimo (suėmimo) sąlygų vertinimu, konstatuotu pažeidimu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams pritaria ir jų nekartoja.

43. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

44. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

45. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ar tik pakanka pripažinti padarytą pareiškėjo teisių pažeidimą, pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).

46. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K areštinės kamerose 15 parų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes sanitarinis mazgas nevisiškai atitvertas nuo likusio kameros ploto ir nuo įėjimo durų, pareiškėją galėjo matyti kartu kamerose kalėję asmenys, įstaigos pareigūnai. Atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nusiskundimai dėl nepakankamos kameros ventiliacijos yra neišvengiamai susiję su tinkamai neizoliuotu sanitariniu mazgu.

47. Pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

48. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į tai, kad pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K truko tik 15 dienų, ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui turi būti priteistas 50 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo G. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. Č. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė