8039a31e-0a65-4b2a-bc50-e40f8932e8d2 · Klaipėdos apygardos teismas

Apylinkės teismo teisėja LPranešėja A. Sadauskaitė                           Baudž. byla Nr. 1A-13-380/2015Teisėja E. Lapinskienė                                                       Proceso Nr. 1-31-1-00523-2013-2                                        Procesinio sprendimo kategorija (S)                                          1.2.26.2.2.; 2.1.15.1.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei, Vidai Kaubrytei,nuteistajam A. M., jo gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,nukentėjusiajai A. R. Ž.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas 27 MGL (3510 Lt) dydžio bauda.IÅ¡ A. M. priteista A. R. Ž. 505 Lt turtinės žalos atlyginimui. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė: A. M. nuteistas už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t. y. 2013 m. kovo 27 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), antstolės A.

R. Ž. kontoroje, tai yra vieÅ¡oje vietoje, A. M. įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, garsiai Å¡Å«kavo, įžeidinėjo antstolės A. R. Ž. kontoros darbuotojus, iÅ¡vadindamas „žulikais“, „vagimis“, spjaudėsi, tyčia spyrė į priimamojo sienÄ bei duris, jas iÅ¡tepliodamas bei tokiu bÅ«du sugadindamas antstolei A. R. Ž. priklausantį turtÄ , kurio vertė 505 Lt, ir tokiu bÅ«du sutrikdė antstolių kontoros darbuotojų darbÄ . Tokiu bÅ«du, A. M. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis A.

M. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendį ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, netenkinti civilinio ieÅ¡kinio. Teigia, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, susijusias su įrodinėjimu, nemotyvuotai atmetė gynybos pozicijÄ , dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas, turėjusias esminės reikÅ¡mės neteisingo nuosprendžio priėmimui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas abejonių dėl apelianto kaltės nepaÅ¡alino, o nuosprendį grindė prielaidomis, kadangi bylos medžiagoje esantys duomenys neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog buvo padaryta apeliantui inkriminuojama nusikalstama veika.

Tokiu bÅ«du teismas iÅ¡ esmės įrodinėjimo dėl nekaltumo naÅ¡tÄ perkėlė apeliantui ir jį nepagrįstai nuteisė, nesant tvirtų ir patikimų jo kaltės įrodymų. Visi liudytojai yra susiję darbiniais santykiais su nukentėjusiÄ ja, todėl jų parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Liudytojas R. S. ir D. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apeliantas visus keikė necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau jų parodymų nepatvirtino kiti liudytojai, teisminio nagrinėjimo metu liudytojai Å¡iuos parodymus pakeitė.

Nei vienas liudytojas nematė, kad apeliantas spardė sienÄ ir duris, tačiau teismas konstatavo, kad apeliantas atliko vandaliÅ¡kus veiksmus. Apeliantas neigia spardęs sienas ir duris, teigia, kad byloje surinkti įrodymai Å¡ių faktų nepatvirtina. Vykdamas į antstolių kontorÄ nesiekė iÅ¡reikÅ¡ti nepagarbÄ Å¡ios kontoros darbuotojams ar sutrikdyti jų darbÄ , atėjo su tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto. Dėl to negalėjo sudaryti sandorio ir parduoti žemę, patyrė didelius materialinius nuostolius.

Tikėjo, kad Å¡i klaida bus iÅ¡taisyta, bet antstolių kontoroje susidÅ«rė su visiÅ¡ku abejingumu. Apeliantas pareikalavo nedelsiant panaikinti apribojimus taikytus nekilnojamam turtui. Sutinka, kad priekaiÅ¡tus galėjo pareikÅ¡ti garsesniu tonu, tačiau nespardė nei sienų, nei durų. Sienos ir durys jau seniai nebuvo idealiai Å¡varios. Kontoroje užtruko ne daugiau deÅ¡imties minučių ir negalėjo sutrikdyti kontoros darbo. Kaip nurodė pati antstolė ir darbuotojai, kontoros darbas buvo sutrikdytas dėl to, kad į kontorÄ atvyko policijos pareigÅ«nai ir tuo, kad jie buvo priversti eiti į apklausas policijos komisariate, bei į teismÄ .

Apeliantas teigia, kad antstolė A. R. Ž., turėdama savanaudiÅ¡kų paskatų ir kerÅ¡taudama, dėl 2010 m. nepavykusio pakartotinio tariamo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir pasinaudodama tuo, kad apeliantas kontoroje buvo vienas su darbuotojais, žinodama, kad apeliantas neturės liudytojų bei negalės gintis, teigia, kad apeliantas padarė nusikalstamÄ veikÄ . Mano, jog jos kerÅ¡tavimÄ parodo ir neteisėtas apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto areÅ¡tas už 400 Lt sumokėtÄ baudÄ . Teigia, kad teismas apeliantÄ nuteisė pagal kaltinimÄ , kurio nebuvo pateiktame kaltinamajame akte.

Civilinė ieÅ¡kovė A. R. Ž. teismui pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 505 Lt. Kaip žalos įrodymÄ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinę sÄ matÄ . Apeliantas teigia, jog jokie remonto darbai atlikti nebuvo, civilinė ieÅ¡kovė jokių iÅ¡laidų dėl neva sugadintų sienų nepatyrė. Todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkintas nepagrįstai.Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pirmosios instancijos teismas A.

M. veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Apeliaciniame skunde A. M. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, nes antstolės turto nesugadino, nesispjaudė, durų, sienų nespardė. Apeliacinės instancijos teisme siekiant iÅ¡samiai atsakyti į visus skundo argumentus buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklaustas nuteistasis A. M., nukentėjusioji A.

R. Ž., liudytojas A. Ž.. Nuteistajam A. M. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jo veika gali bÅ«ti perkvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas. Nuteistasis A. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nevartojo jokių necenzÅ«rinių žodžių, jokių nusikalstamų veikų bÅ«damas antstolės A. R. Ž. kontoroje, nepadarė. Jo manymu, visuomenės rimtis nebuvo sutrikdyta, jis bandė užeiti į antstolės kabinetÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti jos veiksmų pagrįstumÄ .

Jam padėjėjai liepė paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ ir pasakė, kad po 20 dienų gaus atsakymÄ . Jis parašė praÅ¡ymÄ ir išėjo, galėjo trinktelėti durimis, nes nebvo patenkintas antstolės ir jos padėjėjo veiksmais. Jis galėjo pasakyti „vagys“ ir „žulikai“, negali atsiminti. Dėl tų žodžių, tai gali pasakyti, kad juos ir sakė, bet jis daugiau nieko nepadarė, neÅ¡Å«kavo, tik yra tokia jo kalbėjimo maniera. Galėjo garsiai pasakyti. Jis nespjaudė. Jis buvo nepatenkintas, trinktelėjo durimis.

Antstolė sako, kad sulūžo spyna, bet to nepraÅ¡o kompensuoti. Jis atėjęs į kontorÄ iÅ¡reiÅ¡kė savo nepasitenkinimÄ , galėjo padaryti kažkokį administracinį pažeidimÄ , nes buvo nedarbo laikas. Niekas nematė nei kaip spyrė, nei kaip spjovė, nes jis to nepadarė. Nukentėjusioji A. R. Ž. parodė, kad po nuteistojo apsilankymo kontoroje darbuotojams iki Å¡iol A. M. pavardė kelia nerimÄ . Labai aiÅ¡kiai prisimena tos dienos įvykį, nes nuo 2003 metų tokio agresyvaus iÅ¡puolio nėra buvę.

Ateina nepatenkintų žmonių, bet dar neteko kviesti policijos. Žmogus turi suvokti, kad atėjęs į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ , taip elgtis negali, buvo sutrikdyta kontoros veikla, jie visÄ dienÄ negalėjo dirbti. Po to atėjo policijos pareigÅ«nai, visÄ dienÄ buvo aptarinėjamas A. M. elgesys. Po pietų vėl atvyko policijos pareigÅ«nai. Kol policija atvažiavo, nuteistojo jau nebebuvo kontoroje. Ji pati girdėjo kaip A. M. darbuotojus vadino „žulikais“, veržėsi į jos kabinetÄ , labai garsiai kalbėjo.

Ji iÅ¡girdusi didelį garsÄ , nesuprato kas atsitiko. P to darbuotojai pasakė, kad nuteistasis spyrė į duris, buvo apspardytos sienos ir prispjaudyta. Spjovė vienÄ kartÄ , spyrio žymės matėsi ant sienos ir ant durų. Buvo ne priėmimo diena, iÅ¡ ryto darbuotojai apžiÅ«rėjo patalpas, sienos buvo Å¡varios. Išėjus A. M. atsirado žymės. Tuo metu kitų žmonių nebuvo. Kontoroje nėra filmavimo kameros, yra tik signalizacija.             Liudytojas A. Ž. parodė, kad apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , fotografavo, bet nuotraukos nekokybiÅ¡kos, nes tuo metu buvo blogas fotoaparatas.

Pirmoje nuotraukoje matyti vestibiulio siena, juodi dryžiai palikti ant sienos. Taip pat yra durų nuotrauka, matėsi apibraižymai ant durų. BÅ«damas įvykio vietoje suprato, kad tie sugadinimai padaryti tyčia. Jų spalva juoda, vienodo ryÅ¡kumo, todėl buvo aiÅ¡ku, kad iÅ¡eidamas tai padarė vienas asmuo. Nuteistasis A. M. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2013 m. kovo 27 d. į antstolės kontorÄ atėjo norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti kodėl areÅ¡tuotas jo turtas.

Jam paaiÅ¡kino, kad jis turi sumokėti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas. Prašė iÅ¡duoti pažymÄ , tačiau antstolės padėjėjas R. S. pasakė, kad pažymos neiÅ¡duos, nes ne darbo laikas. Pas antstolę neleido užeiti. Dėl areÅ¡tuoto jam priklausančio turto, jis negalėjo sudaryti sandorio. Jis nebuvo patenkintas tokiu kontoros darbuotojų elgesiu, bet nekoliojo, nesispjaudė, duris ar sienÄ nespardė, gal duris ir trinktelėjo garsiau, pasakė, kad „vagys“, „žulikai“, bet turto nesugadino (1 t., b. l. 182-184).

Nuteistojo parodymus paneigia nukentėjusioji A. R. Ž., liudytojai R. S., D. T., D. I., I. S., G. Ž.. Nukentėjusioji A. R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į antstolių kontorÄ atėjo A. M.. TÄ dienÄ ji su buhaltere savo kabinete tvarkė dokumentus, iÅ¡girdo A. M. keliamÄ triukÅ¡mÄ . Apskaitininkė I. S. dėl A. M. keliamo triukÅ¡mo, uždarė kabineto duris. Girdėjo, kad kontoroje A. M. triukÅ¡mavo, bandė įsiveržti į jos kabinetÄ . A. M. išėjus, darbuotojai D. I., R.

S. ir G. Ž. papasakojo, kad jis iÅ¡eidamas spjaudėsi, spardė kontoros duris, sienÄ . Ant kontoros sienos atsirado žymės, vidinės durys neužsidarė. TriukÅ¡mas kontoroje truko 15-20 min., negalėjo dirbti, tai sukrėtė jÄ ir darbuotojus (1 t., b. l. 184-185). Liudytoja D. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į kontorÄ atėjo A. M., kuris reikalavo nuimti nuo jo sÄ skaitų areÅ¡tÄ . BÅ«damas antstolės padėjėjo R. S. kabinete, A. M. garsiai vadino juos „žulikais“ ir „vagimis“.

Tuo metu kai ji norėjo paduoti A. M. praÅ¡ymÄ , jis nusisukęs spjovė į žemę. IÅ¡ kontoros A. M. išėjo kontoros duris atidarydamas kÅ«nu ir dar spyrė į sienÄ . Nors paties veiksmo nematė, tačiau girdėjo atitinkamÄ spyriui garsÄ , sienoje nuo spyrio liko žymė. Netinkami A. M. veiksmai truko iki 15 min. (1 t., b. l. 185-186). Liudytojai R. S., G. Ž. ir D. T. patvirtino, kad A. M. juos vadino „žulikais“ ir „vagimis“. Nors tiesiogiai nematė, kaip A. M. spjovė, tačiau girdėjo, A.

M. išėjo iÅ¡ kontoros stipriai trenkdamas duris. Ant sienos liko batų žymės, darbas buvo sutrikdytas (1 t., b. l. 186-189). Liudytoja G. Ž. teigė, kad triukÅ¡mas truko 10-15 min. (1 t., b. l. 189). Liudytoja I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į kontorÄ atėjęs A. M. labai garsiai triukÅ¡mavo apie 20-30 min. (1 t., b. l. 188).Nors A. M. teigia, kad nespjaudė, durų ir sienos nespardė, tačiau jo parodymus paneigė pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai. Liudytoja D. I., kuri tiesiogiai matė įvykį teigė, jog A.

M. bÅ«damas kontoroje spjovė ant grindų. Liudytojai R. S., D. T., G. Ž. patvirtino, jog nors ir nematė kaip A. M. spjovė, tačiau iÅ¡ garso, bÅ«dingo atliekant šį veiksmÄ , suprato, be to, G. Ž. turėjo visa tai iÅ¡valyti. Nukentėjusioji A. R. Ž. ir liudytoja I. S. matė spjÅ«vio pasekmes, seiles ant kontoros grindų ir sienos. Liudytoja D. I. nurodė, kad A. M. išėjo kontoros duris atidarydamas ne rankomis, o kÅ«nu, o prieÅ¡ iÅ¡eidamas spyrė į sienÄ . Kiti kontoros darbuotojai nors ir nematė, kaip A.

M. išėjo, tačiau patvirtino, kad išėjo su dideliu triukšmu, atrodė, jog išspyrė duris. A. M. išėjus iš kontoros, ant kontoros sienos prie įėjimo durų jie pastebėję juodos spalvos dryžius, būdingus spyriams batais. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įėjus į kontoros vestibiulį, matosi nuspardytos sienos – ant sienos aptiktos juodos dėmės, juodi dryžiai. Apžiūrint duris, jų apatinėje dalyje, matomi juodos spalvos žymės, kurios galėjo būti nuo batų, spardant duris (1 t. b.l. 5-9).

Liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, juos patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, todėl netikėti Å¡iais parodymais nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai bÅ«tų suinteresuoti be jokio pagrindo apkalbėti A. M.. Be to ir pats nuteistasis neneigė, kad darbuotojams galėjo pasakyti kaltinime nurodytus žodžius.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. M. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ t. y. jis 2013 m. kovo 27 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), antstolės A.

R. Ž. kontoroje, tai yra vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, garsiai Å¡Å«kavo, įžeidinėjo antstolės A. R. Ž. kontoros darbuotojus, iÅ¡vadindamas „žulikais“, „vagimis“, spjaudėsi, tyčia spyrė į priimamojo sienÄ bei duris, jas iÅ¡tepliodamas bei tokiu bÅ«du sugadindamas antstolei A. R. Ž. priklausantį turtÄ , kurio vertė 505 Lt, ir tokiu bÅ«du sutrikdė antstolių kontoros darbuotojų darbÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus duomenis, teisingai nustatė, kad įvykio metu A.

M. vieÅ¡oje vietoje garsiai Å¡Å«kavo, įžeidinėjo antstolės A. R. Ž. kontoros darbuotojus, iÅ¡vadindamas „žulikais“, „vagimis“, spjaudėsi, tyčia spyrė į priimamojo sienÄ bei duris. Tačiau tokius A. M. veiksmus teismas nepagrįstai pripažino vandaliÅ¡kais, o jo elgesį – įžūliu, taip demonstruojant nepagarbÄ aplinkai bei sutrikdžiusį visuomenės rimtį ir tvarkÄ . BK 284 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Taigi minėto straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai, todėl teismo nuosprendyje turi bÅ«ti nurodoma, kokie konkretÅ«s veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais.          Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.              Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultÅ«ros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultÅ«ros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas.

Teismas, pripažindamas vandaliÅ¡kais A. M. veiksmus, t. y. spyrį į priimamojo sienÄ bei duris, neįsigilino į sÄ vokos prasmę ir be pagrindo pripažino šį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dÄ objektyviuoju požymiu. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietÄ , paskirtį, kultÅ«rinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip vandalizmas. (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2010).Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, sustabdytas eismas ir pan.

Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, kt.). Nors liudytojai teigė, kad juos sukrėtė A. M. elgesys, tÄ dienÄ dirbti buvo sunku, tačiau įvertinus antstolių kontoros darbo specifikÄ , tai, kad A.

M. elgesys truko keletÄ minučių, jis iÅ¡ kontoros išėjo pats, policija buvo iÅ¡kviesta po įvykio, sienų ir durų apgadinimai darbui nesutrukdė, todėl negalima pripažinti, kad kontoros darbas buvo nutrauktas. Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, A. M. neteisėti veiksmai truko neilgai, to, kad dėl jo veiksmų žmonėms buvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, kilo sumaiÅ¡tis ir buvo nutrauktas antstolių kontoros darbuotojų darbas bei kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų vieÅ¡osios tvarkos ar rimties sutrikdymÄ , nenustatyta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A.

M. įžūliais veiksmais sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, yra neteisinga. Todėl pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas A. M. veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nesant Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytų padarinių, o bÅ«tent visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 328 str. 1 d. 1 p.). Tačiau vien tokios veikos padarinių nebuvimas, neduoda pagrindo iÅ¡teisinti asmenį, jei nustatyti įstatyme numatyti pavojingos veikos požymiai.

Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje necenzÅ«riniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Taigi iÅ¡ straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama norma numato atsakomybę tiek už nepadorų elgesį, tiek ir už necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje trikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Nepadorus elgesys yra laikomas visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiÅ¡kas, aplinkinių jausmus ir orumÄ Å¾eidžiantis elgesys.

BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal minėto straipsnio antrÄ dalį taikoma tais atvejais, kai necenzÅ«riniais žodžiais ar nepadoriais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad vartoja necenzÅ«rinius žodžius, nepadoriai elgiasi, taip sukeldamas pavojų visuomenės rimčiai ir tvarkai, ir nori taip veikti.

ATPK 174 straipsnyje numatyta atsakomybė už nedidelį chuliganizmÄ , t. y. necenzÅ«rinius žodžius ar gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių ar kitus panaÅ¡ius veiksmus, pažeidžiančius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas atskiriamas nuo ATPK 174 straipsnyje nurodyto teisės pažeidimo pagal veikos pobÅ«dį, kuris nustatomas įvertinus veiksmų intensyvumÄ , trukmę, nukentėjusiųjų skaičių, juos apibÅ«dinančius duomenis, vieÅ¡osios vietos specifikÄ (apeigų atlikimo vieta, įstaigos patalpos, neformalaus bendravimo vieta ar pan.) bei kitas bylos aplinkybes.Kontoros darbuotojų įžeidinėjimas, spjaudymas, spyrimas į priimamojo sienÄ ir duris, vertintinas kaip BK 284 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytas nepadorus elgesys.

Aptariama norma nustato atsakomybę tiek už nepadorų elgesį, tiek už necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje trikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad A. M. įvykio metu vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir pagrįstai Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino. A. M. veiksmai įvykio metu buvo žeidžiantys aplinkinių jausmus ir orumÄ , toks A. M. elgesys visuomenėje netoleruojamas. A. M. veiksmuose yra visi bÅ«tini BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai.

VieÅ¡osios vietos specifika (antstolės kontora), veiksmų atlikimo laikas (dienos metas, lankytojų nepriėmimo laikas), pobÅ«dis (darbuotojų įžeidinėjimas, spjaudymas, sienų, durų spardymas) parodo, kad Å¡i A. M. veika yra žymiai pavojingesnė už administracinį teisės pažeidimÄ numatytÄ ATPK 174 straipsnyje.Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. M. vykdamas į antstolių kontorÄ nesiekė parodyti nepagarbÄ Å¡ios kontoros darbuotojams ar sutrikdyti jų darbÄ , atėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto.

Pažymėtina, kad veiksmų padarymo tikslas – siekis patenkinti savo asmeninius poreikius (iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl areÅ¡tuoto turto), o ne pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , veiksmų kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės, nes tikslas ir motyvas (paskatos) lemia veikos kvalifikavimÄ tik tada, kai jie įtraukti į atitinkamos BK normos dispozicijÄ . BK 284 straipsnio 2 dalyje tikslas ir motyvas nenurodyti. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme A. M. buvo praneÅ¡ta apie galimÄ jo veikos perkvalifikavimÄ Ä¯ baudžiamÄ jį nusižengimÄ pagal BK 284 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad naujų bylos aplinkybių nenustatė, tik kitaip teisiÅ¡kai įvertino (kvalifikavo) A. M. veiksmus. Nustatyta, kad A. M. 2013 m. kovo 27 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), antstolės A. R. Ž. kontoroje, tai yra vieÅ¡oje vietoje, nepadoriu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, garsiai Å¡Å«kavo, įžeidinėjo antstolės A. R. Ž. kontoros darbuotojus, iÅ¡vadindamas „žulikais“, „vagimis“, spjaudėsi, tyčia spyrė į priimamojo sienÄ bei duris, jas iÅ¡tepliodamas sugadino antstolei A.

R. Ž. priklausantį 505 Lt vertės turtÄ , tokiu bÅ«du A. M. vieÅ¡oje vietoje nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A. M. veiksmai iÅ¡ nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuotini į baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 2 dalyje, nes byloje nustatyti visi bÅ«tini Å¡io baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai. Perkvalifikavus A. M. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 2 dalį, iÅ¡ naujo sprendžiamas ir bausmės skyrimo klausimas.

Skiriant bausmę įvertinama tai, kad A. M. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis teistas nebuvo, todėl skirtina BK 284 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda artima BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytam vidurkiui. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl padarytos turtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. A. M. ginčija A. R. Ž. naudai priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydį, nurodydamas vienintelį argumentÄ , jog jokie remonto darbai nebuvo atlikti ir A.

R. Ž. jokių iÅ¡laidų dėl neva sugadintos sienos nepatyrė. Nukentėjusioji A. R. Ž. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad turtinė žala padaryta A. M. apspardžius sienÄ , ir prašė priteisti 505 Lt turtinę žalÄ . Pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinę sÄ matÄ , kurioje sienų perdažymas emulsiniais dažais įvertintas 505 Lt (1 t., b. l. 13-14). Kaip matyti, A. R. Ž. prašė priteisti tik patirtos žalos, kuriÄ sudarė apspardytos sienos perdažymas, atlyginimÄ .

Nors byloje nėra duomenų, jog kontoroje siena perdažyta, tačiau bendrovė atliko bÅ«simų darbų paskaičiavimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iÅ¡ nuteistojo A. M. priteisė A. R. Ž. atlyginti 505 Lt turtinę žalÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti.

A. M. veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir paskirti 20 MGL (2600 Lt, 753 Eur) dydžio baudÄ .              KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                           Aurelija Sadauskaitė Teisėjai                                                                                                         Dalia Kursevičienė                                                                                                                      Linas Pauliukėnas