2023-05-15 Nr. BB-3588-1-05-7-00008-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2094/2023

Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00008-2018-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. R. gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius gynėjas advokatas V. Sviderskis kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą R. R. atžvilgiu nutraukti, nes teismai neatskleidė, nenustatė ir netinkamai įvertino R. R. veiksmus, t. y. neatskyrė drausminės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės ribų, netinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, taip pat padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų pažeidimus ir dėl to priėmė neteisėtus ir naikintinus nuosprendžius.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022).

Kasatorius, kaip matyti iš skundo turinio, neginčija teisei priešingo nuteistojo R. R. elgesio, tačiau nesutinka su tuo, kad R. R. pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad R. R. padaryta veika turėjo būti kvalifikuojama kaip darbo drausmės pažeidimas ar administracinis nusižengimas. Tokią savo poziciją kasatorius argumentuoja tuo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, visas abejones aiškino baudžiamojo atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, o patį nuosprendį grindė prielaidomis. Be BK 225 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos turinio aiškinimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos citavimo šiuo aspektu, kasatorius nurodo, kad teismas konkrečiai nenustatė ir nenustatinėjo už kokį konkrečiai palankumą ar išskirtinę padėtį yra duodamas kyšis; kad teismai familiarų ir netarnybinį R. R. ir S. B. bendravimo stilių bei darbo drausmės pažeidimus prilygino nusikalstamai veikai. Analizuodamas teismų nuosprendžiuose nustatytas faktines bylos aplinkybes kartu su tomis, kurios, kasatoriaus nuomone, nebuvo nustatytos, kasatorius pateikia išvadą, kad R. R. padaryti veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas pagal ANK 184 straipsnį.

Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad į kasatoriaus argumentus dėl tinkamos R. R. padarytos veikos kvalifikavimo yra išsamiai pasisakyta tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad R. R., būdamas valstybės tarnautoju už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, priėmė iš UAB „duomenys neskelbtini“ atstovo S. B. 2723,8 Eur vertės kyšį – segmentinę tvorą ir jos priedus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, o patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, tokias pačias išvadas padarė ir apeliacinės instancijos teismas, kad R. R. veiksmai kvalifikuotini kaip kyšininkavimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Kasacinio skundo teiginiai, kad R. R. veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, argumentuojami faktinių bylos aplinkybių vertinimo pagrindu, tačiau kaip minėta aukščiau, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai), kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. R. gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė

Eligijus Gladutis