2023-09-27 Nr. CB-7601-2-68-3-01036-2022-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4129

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01036-2022-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2023 m. rugsėjo 7 d. paduotu atsakovų Z. H. T. ir G. T. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. birželio 8 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą ir jį išdėstė taip:

priteisti ieškovams N. B. ir A. Ž.-B. solidariai iš atsakovų Z. H. T. ir G. T. 5932,42 Eur nuostolių atlyginimo, 96 Eur komunalinių mokesčių ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 6028,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti atsakovams Z. H. T. ir G. T. lygiomis dalimis iš ieškovų N. B. ir A. Ž.-B. 2410 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1205 Eur; taip pat atsakovams iš ieškovų priteisti lygiomis dalimis 215,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad patalpos, kurias nuomos teise valdė atsakovai, buvo grąžintos ieškovams blogesnės būklės, nei jos buvo tuo metu, kai nuomos sutartis buvo sudaryta, kiek tai susiję su sienų aprūkimu ir apipiešimu. Ieškovai patyrė nuostolių už patalpų remontą ir už tapetus bei jų perklijavimą. Todėl teismas priteisė nuostolių atlyginimą ieškovams iš atsakovų.

Kasaciniu skundu atsakovai Z. H. T. ir G. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, taip pat priteisti atsakovų naudai iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir paskirstė įrodinėjimo pareigą šioje civilinėje byloje. Ieškovai nepateikė jokių patikimų ir tinkamų įrodymų apie atsakovų kaltus neteisėtus veiksmus, nuostolius ir žalos dydį, nors būtent jiems teko įrodinėjimo pareiga tą įrodyti. Tuo tarpu atsakovai tokių įrodymų neturėjo teikti. Netinkamai įvertinę įrodymus ir įrodinėjimo pareigą, teismai padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovų civilinės atsakomybės (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

2. Patalpų pablogėjimą (jei toks būtų nustatytas) sukėlė katilo gedimas ir tai, kad patalpos dar 2015 10 21 buvo nusidėvėjusios dviem trečdaliais, t. y. pablogėjimą lėmė ieškovų veiksmai, o ne atsakovų kalti neteisėti veiksmai. Ieškovai neįrodė nuostolių dydžio ir jų realumo bei to, kad tariami nuostoliai priežastiniu ryšiu susiję su tariamais atsakovų veiksmais. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas pažeidė visišką žalos atlyginimą ir išnuomotų patalpų nusidėvėjimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.499 straipsnio 1 dalis, 6.500 straipsnis).

3. Teismai šioje civilinėje byloje pripažino ieškovų netinkamą-klaidinantį procesinį elgesį. Didžioji dalis ieškovų reikalavimų (skaičiuojant nuo pradinio ieškinio sumos) nebuvo patenkinta ir ieškovai atsisakė didžiosios dalies pradinio ieškinio reikalavimų dėl ne su atsakovų elgesiu susijusių priežasčių. Vis dėlto, nepaisant visų šių aplinkybių, didžioji bylinėjimosi išlaidų našta apeliacinės instancijos teismo buvo priskirta atsakovams. Todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalys, 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovai apsigynė nuo 74 proc. reikalavimo, tuo tarpu jiems buvo nuspręsta atlyginti tik 12 proc. (2625,71 Eur iš 21 367,34 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei G. T. 136 (vieną šimtą trisdešimt šešis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. rugsėjo 7 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 76.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Egidija Tamošiūnienė

Agnė Tikniūtė