2019-11-27 Nr. AB-22452-3-62-3-00205-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2370-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00205-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos 20.5.1; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. S. (I. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN ) priteisti 2 789 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir uždrausti atsakovo atstovui ignoruoti pareiškėjo prašymus dėl išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos, nusižengti teisės aktų nuostatoms piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 23 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN. Kai pareiškėjas atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, dėl suduoto antausio šios įstaigos administracijos iniciatyva 2015 m. rugpjūčio 21 d. buvo įrašytas į linkusiųjų užpulti nuteistųjų įskaitą, nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, pareiškėjui drausminė nuobauda neskirta. Pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 28 d. bausmę atliko Vilniaus pataisos namuose, tačiau šioje įstaigoje nebuvo svarstytas jo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti asmenų įskaitos klausimas. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą Alytaus PN direktoriui dėl jo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti asmenų sąrašo, nes nuo 2015 metų iki 2017 metų neįvykdė nei vieno panašaus pobūdžio incidento. Alytaus PN drausmės komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. posėdyje, pareiškėjo teigimu, net nebuvo svarstomas klausimas dėl jo išbraukimo iš sąrašo, nebuvo išduotas nutarimo dublikatas, nors pareiškėjas dėl to kreipėsi du kartus, nutarimas yra nemotyvuotas ir niekuo nepagrįstas, nenurodyta apskundimo tvarka. Pagal teisės aktų reikalavimus jei nuteistasis per vienerius metus neįvykdo panašių neleistinų veiksmų, jis turi būti išbrauktas iš linkusiųjų užpulti įskaitos. Dėl tokio pareigūnų elgesio pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes pakenkta jo teisiniam statusui, negali lygtinai išeiti į laisvę, išskirtinai yra paženklinta jo asmens kortelė, kurią reikia pastoviai nešioti, pareiškėjas priverstas kitiems asmenims paaiškinti, kodėl buvo įtrauktas į linkusiųjų užpulti įskaitą, tenka patirti gėdą. Pablogėjo pareiškėjo sveikata, sutriko miegas, atsirado nuotaikų kaita.

3. Atsakovas, atstovaujamas Alytaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 28 d. Alytaus PN drausmės komisijos posėdyje buvo svarstyta dėl pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą. Buvo įvertinta, kad pareiškėjas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (nužudymas), kad yra perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėnesių, taip pat iki 2017 m. lapkričio 17 d. turėjo 59 galiojančias drausmines nuobaudas ir nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos jam buvo likę 2 m., 2 mėn. ir 19 d. Todėl buvo padaryta išvada, kad jis ateityje gali ketinti ką nors užpulti pataisos įstaigoje. Pareiškėjas su minėtu protokoliniu nutarimu susipažino pasirašytinai 2017 m. lapkričio 28 d. ir jam buvo žinoma apie priimtą sprendimą palikti jį įskaitoje, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam buvo atimta teisė naudotis įstatymo nustatytomis garantijomis. Kadangi pagrindo išbraukti pareiškėją iš linkusiųjų užpulti įskaitos nebuvo, pareiškėjas šioje įskaitoje buvo paliktas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardina valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyto pareiškėjo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti asmenų įskaitos.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 27 d. kreipėsi į Alytaus PN direktorių su prašymu išbraukti jį iš asmenų linkusiųjų užpulti įskaitos, kadangi jau praėjo vieneri metai. Alytaus PN drausmės komisija 2017 m. lapkričio 28 d. posėdžio metu nutarė siūlyti Alytaus PN direktoriui palikti nuteistąjį I. S. nuteistųjų, likusiųjų užpulti, įskaitoje, Alytaus PN direktorius rezoliucija patvirtino drausmės komisijos siūlymą ir pareiškėją paliko linkusių užpulti įskaitoje. Byloje buvo nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 28 d. Alytaus PN drausmės komisijai buvo pateiktas Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. Š. 2017 m. lapkričio 28 d. tarnybinis pranešimas, Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. V. 2017 m. lapkričio 17 d. pažyma Nr. 260-2547 ir Psichologinės tarnybos specialisto charakteristika; pareiškėjas su drausmės komisijos posėdžio protokoliniu nutarimu susipažino pasirašytinai 2017 m. lapkričio 28 d.

8. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 140–141 punktais, nustatančiais suimtojo ar nuteistojo buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumo svarstymo drausmės komisijoje tvarką ir drausmės komisijos bei laisvės atėmimo vietos vadovo priimtų sprendimų turinio ir formos reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje minėtos nuostatos aiškinamos taip, kad visais atvejais yra vertinama bet kokia (ir asmenines savybes charakterizuojanti) informacija apie buvusį suimtojo ar nuteistojo elgesį, o tai reiškia, kad nustatant polinkį užpulti nėra būtina remtis konkrečiais užpuolimo faktais.

9. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad Alytaus PN drausmės komisija 2017 m. lapkričio 28 d. posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos, susipažino su visa pateikta medžiaga, įvertino nuteistojo asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu (bausmės atlikimo metu pareiškėjas perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėnesių, iki 2017 m. lapkričio 17 d. turėjo 59 galiojančias drausmines nuobaudas), padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo sunkumą (bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą – nužudymą), Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. V. 2017 m. lapkričio 17 d. pažymą Nr. 260-2547, Psichologinės tarnybos specialisto charakteristiką, kurioje teigiama, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 14 d. kviečiamas pokalbiui, kad gauti informaciją, reikalingą smurtinio elgesio rizikos nustatymui metodika HCR-20, ateiti atsisakė. Drausmės komisija vienbalsiai priėmė sprendimą siūlyti direktoriui nuteistąjį I. S. palikti nuteistųjų, linkusiųjų užpulti įskaitoje.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Alytaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 28 d. rezoliucija įformintas sutikimas (sprendimas) palikti pareiškėją linkusiųjų užpulti nuteistųjų įskaitoje yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, kuriam turi būti taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos. Teismas sprendė, kad 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas, įformintas rezoliucija, nėra pagrįstas jokiomis teisės aktų normomis, nenurodytas teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka, nenurodyta atsisakymo išbraukti iš linkusiųjų užpulti nuteistųjų įskaitos priežastis, nėra nurodoma, koks teisės aktas suteikia atsakovui teisę ar pareigą tokį sprendimą priimti. Teismas darė išvadą, kad atsakovas tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, iš esmės netinkamai sprendė ir įformino priimtą sprendimą dėl pareiškėjo prašymo išbraukti iš linkusiųjų užpulti nuteistųjų įskaitos ir tokiu būdu pažeidė VAĮ reglamentuojamas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą bei sprendimo priėmimą.

11. Teismas pažymėjo, kad dėl neišsamaus ir nemotyvuoto sprendimo, t. y. nežinojimo dėl kokių priežasčių paliekamas linkusiųjų užpulti nuteistųjų įskaitoje, pareiškėjas patyrė tam tikrų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, tačiau nenustatė pagrindo pripažinti, kad jie buvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad būtų pagrindas juos įvertinti pinigais, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas patirtą neturtinę žalą įvertino 2 789 Eur, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, kad dėl neteisėto pataisos įstaigos sprendimo būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų, jog dėl to kilo neištaisomų pasekmių. Byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai atsirado dėl neteisėto pataisos įstaigos sprendimo.

12. Konstatavęs, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes pripažinimas, kad Alytaus PN iš esmės netinkamai sprendė ir įformino priimamą sprendimą dėl pareiškėjo prašymo išbraukti iš linkusiųjų užpulti nuteistųjų įkaitos, t. y. pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą prašymo išnagrinėjimą, savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, teismas atmetė skundo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pinigais.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

14. Pareiškėjo teigimu, teismas nesivadovavo nešališkumo ir objektyvumo principais. Pareiškėjui neaišku, kodėl teismas konstatavęs, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teises, atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėjas, teisėja nesidomėjo, kuo pareiškėjas grindė neturtinę žalą ir kaip pasireiškė neigiami išgyvenimai. Neturtinė žala yra specifinė ir kiekvienas atvejis individualus. Teismas turėjo objektyviai ir nešališkai įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes – kad pareiškėjas juto gėdą, reikėjo aplinkiniams aiškintis, kodėl jis buvo įtrauktas į linkusiųjų užpulti įskaitą, negalėjo būti paleidžiamas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė priešingai. Pareiškėją kankino nemiga, ligos istorijoje užfiksuota, kad jis vartojo raminamuosius vaistus. Pareiškėjo nurodytų neigiamų pasekmių niekas neginčijo. Pareiškėjo padarytas nusikaltimas, tai, kad jis perkeltas į drausmės grupę ar likęs bausmės laikas niekaip nesusiję su įtraukimu į linkusiųjų užpulti asmenų įskaitą, galiojančios pareiškėjo nuobaudos taip pat nesusiję su užpuolimu ar agresija. Nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, kad pareiškėjas 3 metus nieko neužpuolė, neturi nuobaudos dėl smurto ar užpuolimo, lankė streso valdymo kursus. Alytaus PN išvados šališkos ir deklaratyvios, Alytaus PN psichologo pateikta išvada irgi šališka, nes pareiškėjas nebuvo vertinamas pagal smurtinio elgesio rizikos vertinimo metodiką HCR-20, todėl neaišku, kokiais veiksmais pareiškėjas turi įrodyti, kad nieko neketina užpulti.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Alytaus PN nurodo, kad atsiliepimas į pareiškėjo skundą, visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, kuris tinkamai ją išnagrinėjo ir įvertino.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2 789 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš Alytaus PN drausmės komisijos ir direktoriaus sprendimų neišbraukti pareiškėjo iš nuteistųjų, linkusiųjų užpulti, įskaitos.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Proceso įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-568/2007). Pirmosios instancijos teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-724/2010). Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3963-525/2017).

19. Šioje byloje pareiškėjas, be kita ko, žalą kildina iš 2017 m. lapkričio 28 d. atsakovo sprendimo palikti jį linkusių užpulti įskaitoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas sprendimas nemotyvuotas ir tai nepadarė žalos pareiškėjui. Bet pareiškėjas kėlė ir ginčijamo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo pagrįstumo klausimą. Pirmosios instancijos teismas tik išvardino šio nutarimo priėmimo aplinkybes, bet nieko nepasisakė dėl to, ar 2017 m. lapkričio 28 d. atsakovo sprendimas palikti pareiškėją linkusių užpulti įskaitoje yra pagrįstas ir iš esmės yra teisingas. Nustačius, kad atsakovo sprendimas iš esmės teisingas, svarstytina, ar jo formos trūkumai nėra formalaus pobūdžio.

20. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra dėl 2017 m. lapkričio 28 d. atsakovo sprendimo panaikinimo, todėl vien tik jo nepakankamo motyvavimo nustatymas nėra pakankamas. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą yra svarbus ir paminėto sprendimo pagrįstumas, teisingumas iš esmės, kas teismo nėra nustatyta.

21. Taip pat pareiškėjas nurodo ir konkrečias neigiamas atsakovo veiksmų pasekmes – t. y. jis nepagrįstai ir neteisėtai buvo laikomas drausmės grupėje, atsakovo neteisėti veiksmai buvo priežastis, dėl ko jam netaikomas lygtinis paleidimas. Šios aplinkybės teismo nebuvo nustatytos ir įvertintos. Akivaizdu, kad teismui priėjus išvados, kad ginčijamas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas iš esmės yra nepagrįstas, motyvuotai turi būti vertinami ir pareiškėjo nurodomų neigiamų pasekmių buvimo klausimai, ypač tai, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas.

22. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas panaikinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan