802c6019-385d-4f22-a2c3-e359ae467dad · Panevėžio apygardos teismas

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Byla NrPranešėjas ArtÅ«ras Ridikas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-719/2016Teisėjas Virginijus Skaraitis             Proceso Nr. 1-50-9-00069-2014-7             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 16 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ArtÅ«ro Ridiko, teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Meidaus,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant: prokurorui Kęstučiui GreiciÅ«nui,gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

I. apeliacinį skundÄ dėl KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 226 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis Å¡ios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du bei V. I. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Å¡i bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V.

I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams su 44 MGL (1657,07 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistÄ jį V. I. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Taip pat skundžiamu nuosprendžiu V.

I. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismasnustatė:1. V. I. pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis:1.1. 2012 m. liepos 5 d., tiksliai nenustatytÄ valandÄ , UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2013 m. kovo 29 d. UAB (duomenys neskelbtini)) nuomojamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas Å¡ios bendrovės, teikiančios teisines paslaugas, direktoriumi, pasinaudodamas tariama įtaka Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatui ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«rai, iÅ¡ S. J. (tėvo) ir S. J. (sÅ«naus) priėmė 8000 Lt (2316,96 Eur) dydžio kyšį, pažadėjęs paveikti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros pareigÅ«nus, kad Å¡ie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2012 m. birželio 16 d. galimai S. J. (jaunesniojo) sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas D.

R.;1.2. laikotarpiais nuo 2011 m. birželio 7 d. iki 2012 m. kovo 5 d. ir nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. spalio 10 d. bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2013 m. kovo 29 d. UAB (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį bÅ«damas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimÄ , bendrovės veiklos teritorijoje – Biržuose, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 ir 16 punktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ bendrovės buhalterinę apskaitÄ , t. y.:

1) į bendrovės apskaitÄ neįtraukė 3800 Lt (1100,56 Eur) pajamų, gautų 2012–2013 metais už suteiktas paslaugas iÅ¡ fizinių asmenų R. B. (400 Lt (115,85 Eur)), T. F. (1200 Lt (347,54 Eur)), M. G. (400 Lt (115,85 Eur)), K. K., L. K. (1500 Lt (434,43 Eur)) ir T. T. (300 Lt (86,88 Eur)), Å¡ių Å«kinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais (sÄ skaitomis faktÅ«romis ir kasos pajamų orderiais), Å¡ių pajamų neįtraukė į kasos knygÄ ir;

2) suteikęs paslaugas A. B. (pagal 2012 m. birželio 12 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini)), D. P. (D.) (pagal 2012 m. lapkričio 22 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. A. (pagal 2013 m. kovo 26 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡rašęs sÄ skaitas faktÅ«ras jas įtraukė į bendrovės apskaitÄ , tačiau nepateikė paslaugų apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų bei 2400 Lt (695,09 Eur) grynųjų pinigų įplaukų nefiksavo apskaitoje (neiÅ¡rašė kasos pajamų orderių dėl A.

B. sumokėtų 1500 Lt (434,43 Eur), D. P. (D.) sumokėtų 600 Lt (173,77 Eur) ir A. A. sumokėtų 300 Lt (86,88 Eur)), Å¡ių sumų neįtraukė į kasos knygÄ , dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 10 d.2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. I. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu bei nubaudimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti jį iÅ¡ kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o bylÄ dalyje dėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį perduoti prokurorui.

Jis cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2, 6, 20, 44, 219, 234, 256, 301, 305 ir kitus straipsnius, BK 222 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį, skundžiamÄ nuosprendį, dėsto apie baudžiamojo proceso paskirtį, įrodymų vertinimo taisykles, teismų praktikÄ , veikų kvalifikavimÄ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 2 dalį.2.1. Neigdamas savo kaltę pagal BK 226 straipsnio 2 dalį apeliantas nurodo, kad iÅ¡ pradžių kaltinant jį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jam nebuvo pareikÅ¡tas kaltinimas pagal kitÄ teisės normÄ â€“ pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, kaltinamajame akte net nebuvo užsiminta apie Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , nebuvo įrodyti visi Å¡ios veikos požymiai ir nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas Å¡is kaltinimas.

Prokuroras pirmosios instancijos teisme taip pat neprašė ir nepateikė raÅ¡ytinio praÅ¡ymo perkvalifikuoti jo veikÄ pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , kaip to reikalauja BPK 256 straipsnis. Todėl apeliantas V. I. mano, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, o perkvalifikavus jo veikÄ pagal kitÄ BK ypatingosios dalies straipsnį buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, kas laikoma esminiu BPK pažeidimu, trukdančiu nagrinėti bylÄ . Todėl Å¡ioje dalyje nuteistasis V.

I. praÅ¡o grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui nurodytų esminių BPK pažeidimų iÅ¡taisymui. 2.2. Taip pat apeliantas pažymi, kad nukentėjusiesiems S. J. (tėvui), S. J. (sÅ«nui) ir D. J. nepagrįstai buvo suteiktas nukentėjusiųjų statusas, nes jie patys sutiko kyÅ¡ių pagrindu spręsti iÅ¡kilusias teisines problemas ir apie tai nepranešė atitinkamoms institucijoms (policijai, STT, prokuratÅ«rai), nes patys dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ .2.3. Be to, nuteistojo V. I. teigimu, nukentėjusiosios D.

J. parodymai buvo nenuoseklÅ«s, jie prieÅ¡taravo liudytojų I. T. ir D. R. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojų I. T. ir D. R. parodymais, duotais civilinėje byloje, o jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, atmetė esant prieÅ¡taravimams tarp jų, neapklausė minėtų liudytojų teisme, t. y. priimdamas skundžiamÄ nuosprendį vadovavosi liudytojų parodymais, kurie nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, kuriuos nepagrįstai vertino kaip neesminius, rėmėsi vien tik nukentėjusiųjų parodymais ir liudytojų parodymais civilinėje byloje, kuriuos jie patys paneigė Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

Teismas įrodymus vertino vienpusiÅ¡kai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nepalygino tarpusavyje visų duomenų, nenurodė iÅ¡ esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais įrodymais, o kitus – atmetė, motyvuotai nepaneigė kaltinimui prieÅ¡taraujančių duomenų. Taip pirmosios instancijos teismas nepaisė įstatymo reikalavimo įrodymų vertinimÄ grįsti iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, taip pat draudimo remtis prielaidomis.2.4. Nepripažindamas savo kaltės dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo nuteistasis V.

I. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog jis sutarčių su klientais nesudarinėjo ir gautų pinigų į apskaitÄ neįtraukė, t. y. tyčia apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ . Pagal bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu galiojusį Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymÄ jis galimai gautas pinigines lėšas iÅ¡ liudytojų turėjo užregistruoti iÅ¡ karto po jų gavimo momento, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Kokios aplinkybės gali lemti ir pateisinti vėlesnį tokių duomenų registravimÄ , įstatymo leidėjas nėra detalizavęs, todėl Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, tačiau jos neturi lemti buhalterinės apskaitos subjekto baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytos neapskaitytos sumos, galimai gautos iÅ¡ liudytojų, galėjo bÅ«ti užregistruotos nepraleidus 4 mėnesių laikotarpio, todėl teigti, kad neužregistravęs jų iÅ¡karto jis pažeidė teisės aktų reikalavimus ir padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nėra jokio pagrindo. 2.5.

Taip pat nuteistasis V. I. nurodo, kad inkriminuojant BK 222 straipsnį bÅ«tinas tyčios požymis, tačiau Å¡ioje byloje nėra nustatyta, kad buhalterinė apskaita tyčia buvo tvarkoma apgaulingai, o prokuroro deklaratyvÅ«s teiginiai dėl jo (V. I.) siekio nuslėpti mokesčius nėra patvirtinti objektyviais ir neabejotinais įrodymais. Be to, jis (apeliantas) laiku pateikė mokesčių inspekcijai deklaracijas, o tai neduoda pagrindo manyti, kad jis tyčia siekė vesti apgaulingÄ apskaitÄ ir taip iÅ¡vengti prievolės mokėti valstybei mokesčius.2.6.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė specialisto iÅ¡vada, tačiau specialisto iÅ¡vadoje nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai savaime nepatvirtina jo kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Taip pat nuteistasis pažymi, kad tiek specialisto iÅ¡vada, tiek kaltinimas grindžiami liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotais parodymais, tačiau Å¡ie asmenys pirmosios instancijos teisme savo parodymus neigė, po to vėl su jais sutiko, todėl byloje nesant patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti Å¡ių asmenų parodymus, iÅ¡tirti įrodymai neteikia pagrindo pripažinti jį kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. 2.7.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliantas V. I. mano, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo yra nepagrįstas ir neteisingas, nes šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino visus baudžiamosios bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos grindžiamos tik prielaidomis bei spėjimais, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį negali būti paliktas galioti.3.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.4. Apeliacinis skundas atmetamas.5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas ginčija tik skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 226 straipsnio 2 dalį, todėl kitoje dalyje skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas netikrina.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti.

Sprendimo argumentavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v.

Finland).7. BPK 20 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo teisė ir pareiga, todėl klausimÄ , kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju iÅ¡imtinai sprendžia tik teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla.8.

Å ioje byloje iÅ¡nagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažindamas apeliantÄ kaltu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir iÅ¡vardijo jo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų konstatavimui reikÅ¡mės turinčius įrodymus, juos iÅ¡analizavo, atliko objektyvų jų vertinimÄ ir argumentavo savo sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu.

BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikrino įrodymų liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį, paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumÄ . Visi pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas visų jų nekartoja.9. Prekybos poveikiu epizodas (BK 226 straipsnio 2 dalis)9.1. Neigdamas savo kaltę Å¡iame epizode apeliantas mano, kad buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, kas laikoma esminiu BPK pažeidimu, trukdančiu nagrinėti bylÄ .

Taip pat nuteistasis V. I. nurodo, kad nukentėjusiosios D. J. parodymai buvo nenuoseklūs, jie prieštaravo liudytojų I. T. ir D. R. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, teismas pastarųjų liudytojų neapklausė, todėl teismas įrodymus vertino vienpusiškai, paviršutiniškai, nepalygino tarpusavyje visų duomenų, nenurodė iš esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais įrodymais, o kitus – atmetė, motyvuotai nepaneigė kaltinimui prieštaraujančių duomenų.

Tačiau su tokia nuteistojo V. I. pozicija negalima sutikti.9.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime (byla Nr. 12/2010-3/2013-4/2013-5/2013) konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui turi bÅ«ti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis. Ä®gyvendindamas Å¡iÄ teisę, teismas privalo praneÅ¡ti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokiÄ galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimÄ , teisę į gynybÄ , kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimÄ .9.3.

BPK 255 straipsnio 2 dalis draudžia nuteisti asmenį dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje asmeniui iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad pagrįstai manydamas, jog kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis arba kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota, teismas apie tai nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams.9.4.

Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. I. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 182 straipsnio 1 dalis) perkvalifikavo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ (BK 226 straipsnio 2 dalis). Apie tokiÄ galimybę proceso dalyviams, taip pat ir nuteistajam, buvo praneÅ¡ta 2016 m. birželio 27 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu. Minėto posėdžio metu pirmosios instancijos teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino nuteistajam jo teisę praÅ¡yti pertraukos tam, kad jis galėtų pasiruoÅ¡ti gynybai pagal minėtÄ veikÄ , tačiau nuteistajam V.

I. pertrauka nebuvo reikalinga ir dėl teismo nurodytų naujų aplinkybių jis papildomai nieko nepaaiÅ¡kino (8 t., 152–154 b. l.). 9.5. Atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir perkvalifikuodamas veikÄ , laikėsi BPK įtvirtintos procedÅ«ros ir, prieÅ¡ingai, nei mano apeliantas, nepažeidė jo teisės žinoti kuo yra kaltinamas, teisės į gynybÄ ir teisingÄ teismÄ , kurios įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje.

Todėl nuteistasis savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimÄ .9.6. PrieÅ¡ingai, nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis V. I., nukentėjusioji D. J. nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai nurodė, kad po to, kai jos sÅ«nus S. J. buvo įtartas sukėlęs eismo įvykį, jie (ji pati, jos vyras S. J. ir sÅ«nus S. J.) per nuteistÄ jį V. I. norėjo atlyginti nuo eismo įvykio nukentėjusiam D. R. padarytÄ Å¾alÄ . Nuteistasis jiems nurodė, kad tam reikės 20000 litų.

Jos vyrui ir sÅ«nui iÅ¡ pradžių nuvežus nuteistajam 13000 litų, pastarasis iÅ¡ tų pinigų 5000 litų padavė nuo eismo įvykio nukentėjusiam D. R.. Apie tai, kad D. R. gavo 5000 litų, buvo suraÅ¡ytas dokumentas, o apie likusių nuteistajam V. I. perduotų 8000 litų gavimÄ â€“ ne. Taip pat dėl likusiosios neperduotos sutartos pinigų dalies – 7000 litų jos sÅ«nus S. J. surašė vekselį. Vėliau, dalyvaujant jai, jos sÅ«nui S. J., nuteistajam, nuo eismo įvykio nukentėjusiam D.

R. ir pastarojo motinai I. T., likusius 7000 litų ji perdavė D. R. tiesiai į rankas. Visi pinigų perdavimai vyko nuteistojo V. I. kontoroje. Vėliau sužinojo, kad D. R. iš tiesų buvo atlyginta jo su nuteistuoju V. I. sutarta žala – 12000 litų, o kur nuteistais V. I. padėjo jam perduotus 8000 litų, ji nežino (1 t., 21–28 b. l.). Tokius nukentėjusiosios D. J. parodymus ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino liudytojai S. J. (sūnus), S. J. (tėvas) (1 t., 47–53 b. l.). Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas S. J. (tėvas) patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildė, kad nuteistasis V.

I. jam nurodė, jog 8000 litų bus panaudoti „problemai išspręsti, kažkur patepti, kažkur sumokėti“, šie pinigai niekur nefigūruos ir jokie dokumentai nebus surašyti (8 t., 36–37 b. l.). Taip pat savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme patvirtino nukentėjusioji D. J. (8 t., 72–73 b. l.). 9.7. Apeliacinės instancijos teismas ypatingai atkreipia dėmesį į tai, jog Biržų rajono apylinkės teismas, ištyręs visus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius įrodymus, 2014 m. vasario 17 d. procesiniu sprendimu konstatavo, jog pirmiau paminėti tie patys 8000 litų, dėl kurių perdavimo nuteistajam V.

I. juos atneÅ¡usiems liudytojams S. J. (sÅ«nui) ir S. J. (tėvui) nebuvo iÅ¡raÅ¡yti jokie dokumentai, turėjo bÅ«ti skirta sumokėti tyrėjui ir prokurorui dėl to, kad bÅ«tų nutraukta prieÅ¡ S. J. (sÅ«nų) pradėta baudžiamoji byla. Tai patvirtino ir liudytoja I. T., parodžiusi, kad nuteistasis V. I. paaiÅ¡kino dalį tų 13000 Lt nunešęs „į raudonų plytų namÄ (duomenys neskelbtini)“. (1 t., 106 b. l.). BÅ«tina pažymėti, jog iÅ¡nagrinėjęs minėtÄ civilinę bylÄ apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismas procesinį sprendimÄ paliko nepakeistÄ (1 t., 114–116 b. l.).

Å ie procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir juose nustatyti faktai, kartu su nukentėjusiosios D. J. bei liudytojų S. J. (sÅ«naus) ir S. J. (tėvo) parodymais, apeliacinės instancijos teismo manymu, Å¡ioje byloje įrodinėjant nuteistojo V. I. kaltę dėl BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, yra svarbÅ«s. Negalima nekreipti dėmesio į tai, jog civilinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo nuteistais V. I., jis buvo apklaustas apie jam žinomas aplinkybes, tačiau taip pat, kaip ir Å¡ioje byloje, jis neigė gavęs iÅ¡ liudytojų S. J. (sÅ«naus) ir S. J. (tėvo) 8000 litų, kurie turėjo bÅ«ti skirti sumokėti tyrėjui ir prokurorui, taip pat vengė atsakyti į jam užduotus klausimus, buvo įspėtas už nepagarbų elgesį (1 t., 93–95 b. l.).9.8.

Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji D. J. ir liudytojai S. J. (sÅ«nus) bei S. J. (tėvas) iki aptariamo įvykio bÅ«tų su nuteistuoju V. I. susipykę ir bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti jį nepagrįstai kaltinant nusikaltimo padarymu. Tokių konkrečių duomenų apeliantas savo skunde taip pat nenurodė. Atvirkščiai, iÅ¡ visų faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Å¡ioje byloje nukentėjusi pusė į nuteistÄ jį iÅ¡ pradžių kreipėsi praÅ¡ydami pagalbos, pasitikėdami juo ir manydami, kad jis gali padėti iÅ¡spręsti jų problemÄ ir tik tuomet, kai suprato, jog nuteistasis galimai juos apgavo, nukentėjusioji pusė ėmė reikalauti iÅ¡ nuteistojo V.

I. atstatyti jų patirtÄ Å¾alÄ . Tiek nukentėjusiosios D. J., tiek liudytojų S. J. (sÅ«naus) bei S. J. (tėvo) parodymai iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s, jie neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, papildo vieni kitus ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti ir nesiremti jais nėra jokio pagrindo.9.9. Tai, kad nukentėjusioji D. J., liudytojai S. J. (tėvas) ir S. J. (sÅ«nus) galimai sutiko kyÅ¡ių pagrindu spręsti jiems iÅ¡kilusias teisines problemas ir apie tai nepranešė atitinkamoms institucijoms (policijai, STT, prokuratÅ«rai), negali eliminuoti nuteistojo V.

I. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.9.10. Apibendrindamas visus Å¡iuos duomenis, byloje esančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ (5 t., 131–188 b. l.; 6 t., 1–59 b. l.), kitus byloje esančius duomenis, o taip pat ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtus bei įsiteisėjusius procesinius sprendimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nuteistasis V. I. iÅ¡ S. J. (tėvo) ir S. J. (sÅ«naus) priėmė 8000 Lt (2316,96 Eur) dydžio kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamus pareigÅ«nus, kad Å¡ie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ikiteisminiame tyrime, pradėtame dėl 2012 m. birželio 16 d. galimai S. J. (sÅ«naus) sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas D.

R.. Tokia nuteistojo V. I. veika atitinka BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje taip, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.10. Apgaulingo apskaitos tvarkymo epizodas (BK 222 straipsnio 1 dalis)10.1. Å iame epizode neigdamas savo kaltę nuteistasis V. I. mano, kad iÅ¡karto neužregistravęs galimai iÅ¡ liudytojų gautų sumų jis nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes pagal tuo metu galiojusius teisės aktus Å¡ios sumos galėjo bÅ«ti užregistruotos nepraleidus 4 mėnesių laikotarpio.

Taip pat apeliantas nurodo, kad Å¡ioje byloje nėra nustatyta, jog buhalterinė apskaita tyčia buvo tvarkoma apgaulingai, o byloje nesant patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai neleidžia pripažinti jį kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Tačiau su tokia nuteistojo V. I. pozicija taip pat negalima sutikti. 10.2. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas suprantamas kaip buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (taip pat ir dalies ar visų Å«kinių operacijų bei Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia Å¡iame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Baudžiamajame įstatyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl asmens atsakomybė kyla nustačius bent vienÄ iÅ¡ jų. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi patikrinimo, revizijos ar ekspertizės aktais, specialisto iÅ¡vada ir pan. 10.3. Tiek nuteistajam V. I. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio, tiek Å¡iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 1 bei 4 dalyse įtvirtinta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo <...> arba struktÅ«ros pasikeitimu <...>; visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ , arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.

Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja asmenis, atsakingus už buhalterinę apskaitÄ , apskaitos dokumentus suraÅ¡yti Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenis atitinkamuose registruose užregistruoti ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Tai reiÅ¡kia, kad, pavyzdžiui, individualiÄ veiklÄ vykdantis asmuo, nuvykęs į paslaugų suteikimo vietÄ ir paėmęs grynuosius pinigus iÅ¡ kito asmens už suteiktas paslaugas turi nedelsiant suraÅ¡yti pinigų paėmimo kvitÄ (apskaitos dokumento suraÅ¡ymas), o vėliau, grįžęs į savo buveinę, ne vėliau kaip per 4 mėnesius turi suraÅ¡yti kasos pajamų orderį (įneÅ¡ti pinigus į kasÄ ) ir atitinkamai užpildyti kasos knygÄ (Å«kinės operacijos (įvykio) užregistravimas).10.4.

Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad už suteiktas paslaugas paėmęs pinigus iÅ¡ liudytojų R. B., T. F., M. G., K. K. (kartu su L. K.), T. T. nuteistasis V. I. Å¡ių operacijų iÅ¡ viso neįtraukė į bendrovės apskaitÄ , o gavęs pinigus iÅ¡ liudytojų A. B., D. P. (D.) ir A. A. Å¡ias operacijas įtraukė į bendrovės apskaitÄ , tačiau nei iÅ¡karto, nei vėliau neiÅ¡rašė kasos pajamų orderių ir Å¡ių sumų neįtraukė į kasos knygÄ . Tai patvirtina minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu patikrinti parodymai (2 t., 118, 146, 168 b. l.; 3 t., 63, 72, 106–107, 111, 183, 185 b. l.; 4 t., 58 b. l.; 8 t., 74–76, 97–98 b. l.), specialisto iÅ¡vada (5 t., 131–188 b. l.; 6 t., 1–59 b. l.), specialistės parodymai (8 t., 152–153 b. l.) ir kiti byloje esantys duomenys.10.5.

Pagal byloje esančius duomenis seka, kad minėti liudytojai nebuvo gerai pažįstami su nuteistuoju V. I., jie nebuvo susipykę ir iÅ¡ esmės neturėjo jokio pagrindo apkalbėti nuteistÄ jį nepagrįstai kaltinant nusikaltimo padarymu. Tokių konkrečių duomenų apeliantas savo skunde taip pat nenurodė. Atvirkščiai, iÅ¡ visų faktinių bylos aplinkybių matyti, jog visi pirmiau paminėti liudytojai į nuteistÄ jį iÅ¡ pradžių kreipėsi praÅ¡ydami pagalbos, pasitikėdami juo ir manydami, kad jis gali padėti iÅ¡spręsti jų problemÄ .

Dalis jų netgi buvo patenkinti nuteistojo atliktu darbu (pavyzdžiui, liudytojai A. B., R. B., T. T.). PrieÅ¡ingai, nei savo apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, minėtų liudytojų parodymai iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s, jie neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, papildo vieni kitus ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti ir nesiremti jais nėra jokio pagrindo.10.6. Apeliantas savo skunde teigia, kad byloje nėra nustatyta, jog buhalterinę apskaitÄ jis apgaulingai tvarkė tyčia. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog nuteistajam buvo gerai žinomi teisės aktų reikalavimai, keliami tvarkant buhalterinę apskaitÄ , nes dalį buhalterinės apskaitos jis tvarkė tinkamai, o taip pat į netinkamo apskaitos tvarkymo epizodų skaičių (tai buvo ne vienkartiniai ir ne atsitiktiniai atvejai), apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo manyti kitaip, t. y. kad nuteistasis V.

I. buhalterinę apskaitÄ tvarkė aplaidžiai.10.7. Apibendrindamas visus byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nuteistasis V. I. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ UAB (duomenys neskelbtini) (anksčiau UAB (duomenys neskelbtini)) buhalterinę apskaitÄ , dėl ko iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti minėtos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Tokia nuteistojo V. I. veika atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje taip, kaip praÅ¡o apeliantas, taip pat pagrindo nėra.11. Kiti pirmiau neaptarti apeliacinio skundo argumentai, subjektyvÅ«s pasvarstymai ir prielaidos (apie galimybę Å«kinių operacijų duomenis į apskaitos registrus įtraukti ne iÅ¡ karto, o ne vėliau kaip per 4 mėnesius, apie deklaracijų mokesčių inspekcijai pateikimÄ laiku ir kt.) nėra esminės, jos nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir bausmių už jas paskyrimui esminės įtakos neturi, todėl atsižvelgti į jas ir remiantis jomis keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį pagrindo nėra.12.

Atsižvelgdamas į visas Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės normų taikymu ir pritardamas skundžiamo nuosprendžio motyvams konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtas procesinis sprendimas, prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bei panaÅ¡iose bylose, jis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų.

Apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino nuteistÄ jį V. I. kaltu padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 226 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas ir paskyrė jam teisingÄ bausmę. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, keliamos versijos ir prielaidos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nutaria:Nuteistojo V.

I. apeliacinį skundÄ atmesti.Kolegijos pirmininkas              ArtÅ«ras RidikasTeisėjai              Algirdas Gaputis             Valdas Meidus