802bdcf7-5e2a-48ff-9176-e7ca461876d0 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1176-324/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11117-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 3.3.1.15. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovui T. M., jo atstovui advokatui G.

N., atsakovei J. M., jos atstovui advokatui L. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-62-918/2016 pagal ieÅ¡kovo T. M. ieÅ¡kinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, atsakovės J. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui T. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims J.

M., uždarajai akcinei bendrovei „Tomuvos didmena“, akcinei bendrovei SEB bankas, E. R.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieÅ¡kovui palikti pavardę M., atsakovei – jos nuožiÅ«ra; prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2013 m. spalio 3 d. kredito sutartį Nr. 1861318211303-08 palikti solidaria Å¡alių prievole; UAB „Tomuvos didmena“ ieÅ¡kovui pervestÄ 2094 Eur paskolÄ laikyti solidaria Å¡alių prievole; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams: 30 vnt. (100 proc.) vardinių paprastųjų UAB „Tomuvos didmena“ akcijų, kurių bendra nominali vertė 30000 Lt;

½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 76000 Lt); 13/500 dalių negyvenamosios patalpos–automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 3380 Lt); 1/30 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 5133 Lt); 1/30 dalį vandentiekio linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1637 Lt); 1/30 dalį nuotekų linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1740 Lt); nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini): žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 182000 Lt), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 180000 Lt), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 5040 Lt), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 718 Lt), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 757 Lt), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1380 Lt); 100901 Lt dividendų per 2014 metus; keturis sportinius žirgus:

Sir C.(įsigijimo kaina 31752 Lt), K. (įsigijimo kaina 1000 Lt), V. (įsigijimo kaina 1000 Lt), Sir C.ir K. kumeliukÄ (vidutinė rinkos vertė 1000 Lt). Dalintinas dalus turtas yra 623438 Lt vertės, todėl kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių tektų turto po 311719 Lt. Atsakovės asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas lieka jos asmenine nuosavybe: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad Å¡alys nuo 2013 m. pradžios nebegyvena kaip Å¡eima, neveda bendro Å«kio. Santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jie labai konfliktuoja, iÅ¡siskyrė jų nuomonės bendro gyvenimo klausimais. Å alys paėmė banko paskolÄ ir nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini), į kurį persikėlė gyventi ieÅ¡kovas, atsakovė liko gyventi name. Atsakovė nuteikinėja jų pilnamečius vaikus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , netinkamai ir nelojaliai elgiasi jo atžvilgiu, jį įžeidinėja vaikų ir darbuotojų akivaizdoje, ėmė trukdyti ieÅ¡kovo veiklai bendroje įmonėje, sugadino santykius su stambiausiais tiekėjais, dėl atsakovės veiksmų nukentėjo įmonės reputacija ir sumažėjo iÅ¡ įmonės veiklos gaunamos pajamos.

Ä®mokas pagal kredito sutartį mokėjo ieÅ¡kovas, jam netekus darbo įmokos nebuvo mokamos. Atsakovei apie susidariusį įsiskolinimÄ buvo žinoma, tačiau ji, turėdama darbÄ , gaudama pastovias pajamas, įmokų bankui nemokėjo. 2015 m. spalio 28 d. atsakovė kaip UAB „Tomuvos didmena“ direktorė be ieÅ¡kovo praÅ¡ymo ir sutikimo kaip paskolÄ pervedė jam iÅ¡ įmonės sÄ skaitos 2094 Eur. IeÅ¡kovui nespėjus pinigų grÄ Å¾inti, juos nusirašė kreditorius už įsiskolinimÄ pagal 2013 m. spalio 3 d. kredito sutartį.

Kadangi Å¡ie pinigai atiteko bankui atsiskaitant pagal bendrÄ Å¡alių prievolę, UAB „Tomuvos didmena“ 2094 Eur paskola laikytina solidaria sutuoktinių prievole.Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės; iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 5000 Eur moralinei žalai atlyginti, atsakovei palikti santuokinę pavardę M.; prievoles AB SEB bankui pagal 2013 m. spalio 3 d. kredito sutartį Nr. 1861318211303-08 ir E. R. pagal paskolos sutartį palikti solidariomis Å¡alių prievolėmis; atsakovei paskirti 18 vnt.

UAB „Tomuvos didmena“ vardinių paprastųjų akcijų (vertė 5213,16 Eur), ieÅ¡kovui – 12 vnt. (vertė 3475,44 Eur), atsakovei – 52493,63 Eur UAB „Tomuvos didmena“ dividendų už 2013-2014 metus, ieÅ¡kovui 69320,55 Eur, atsakovei paskirti ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė 22011,12 Eur), 13/500 dalis negyvenamosios patalpos–automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 978,92 Eur), 1/30 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1486,62 Eur), 1/30 dalį vandentiekio linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 474,11 Eur), 1/30 dalį nuotekų linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 503,94), nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini):

žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 52710,84 Eur), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 52131,60 Eur), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1459,68 Eur), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 207,95 Eur), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 219,24 Eur), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 399,68 Eur), žirgÄ Sir C. (vertė 70000 Eur), žirgÄ V. (vertė 289,62 Eur).

Viso dalijamo turto vertė yra 257343,20 EUR, atsakovei tenkančio turto vertė yra 184547,21 Eur, ieÅ¡kovui tenkančio turto vertė yra 72795,99 Eur, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 55875,61 Eur kompensacija už atsakovei tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. liepos 29 d. notarine sutartimi atsakovės motinos J.

I. R. padovanotos 11584,80 Eur piniginės lėšos – Å¡is turtas nutraukiant santuokÄ nėra dalijamas.2.1 Nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės, dėl ko patyrė stiprius neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, dideles dvasines kančias, skausmÄ , orumo netekimÄ , apmaudÄ , jautėsi labai pažeminta. Atsakovė santuokoje buvo iÅ¡tikima ir lojali. IeÅ¡kovas žiauriai elgėsi jos ir vaikų akivaizdoje, 2014 m. gegužės 8 d. atvyko į atsakovės su vaikais gyvenamÄ jÄ vietÄ , spyrė koja į terasos duris, iÅ¡daužė langÄ . 2015 m. rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovas susipyko su Å¡alių dukra J.

M., užmetė jai ant kojos stacionaraus kompiuterio procesorių, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å alys santuokoje įgijo UAB „Tomuvos didmena“ 30 vnt. (100 proc.) vardinių paprastųjų akcijų (vertė 8688,60 Eur). Å alys nesutaria dėl įmonės veiklos strategijos, todėl praÅ¡omas akcijų padalijimas atitiks teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, užtikrins įmonės tolimesnę veiklÄ . IeÅ¡kovas 2014 m. rugsėjo 3 d. įregistravo kitÄ Ä¯monę UAB „Tomuvos prekyba“ ir siekia persivilioti visus UAB „Tomuvos didmena“ tiekėjus ir klientus, pasinaudojęs įmonių pavadinimų panaÅ¡umu.

Už 2013 –2014 m. UAB „Tomuvos didmena“ dividendus šalys įgijo 121814,18 Eur piniginių lėšų. Ieškovui buvo išmokėta 69 320,55 Eur dividendų, o atsakovei – 52 493,63 Eur, todėl prašo jai iš ieškovo priteisti pusę skirtumo – 8413,46 Eur. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), padalinti po ¼ dalį abiem sutuoktiniams. Kita šio buto dalis priklauso šalių dukrai J. M., su kuria ieškovo santykiai labai konfliktiški.

Å iame bute yra 3 kambariai ir vienas sanitarinis mazgas, butas pritaikytas gyventi vienai Å¡eimai, todėl jo padalijimas natÅ«ra keliems savininkams netikslingas. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir statybai buvo panaudotos 11584,80 Eur atsakovės asmeninės lėšos, gautos iÅ¡ atsakovės motinos J. I. R. pagal 2002 m. liepos 29 d. notarinę sutartį. Pagal konsultacinę iÅ¡vadÄ dėl turto vertės 2002 m. liepos 29 d. Å¡io namo vertė buvo 41000 Eur. Namo statybai panaudojus atsakovės asmenines lėšas, atsakovė praÅ¡o ¼ dalį namo pripažinti jos asmenine nuosavybe, o sutuoktiniams padalinti likusias ¾ dalis namo.

Tarp jų esant itin konfliktiÅ¡kiems santykiams, turtÄ reikia padalinti taip, kad ateityje Å¡alys galėtų nebendrauti, todėl likusias ¾ dalis gyvenamojo namo, namo priklausiniai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), priteistini atsakovei. Žirgas K. ir jos kumeliukas priklauso J. M., todėl neturi bÅ«ti įtraukiami į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä . Žirgų Sir C. ir V. priežiÅ«ra rÅ«pinosi J. M., ieÅ¡kovas žirgais nesidomėjo ir jų priežiÅ«ra nesirÅ«pino, todėl abu žirgus atsakovė praÅ¡o priteisti jai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu, 2016 m. vasario 19 d. nutartimi, kuria iÅ¡taisė raÅ¡ymo apsirikimÄ 2016 m. sausio 29 d. sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinės dalyse ir kuri yra sudėtinė 2016 m. sausio 29 d. sprendimo dalis, ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Nutraukė Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ ir įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę M., ieÅ¡kovui paliko jo pavardę – M..

Padalino santuokoje įgytÄ turtÄ ir priteisė ieÅ¡kovui ¼ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13/1000 dalį negyvenamosios patalpos–automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/60 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/60 dalį vandentiekio linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/60 dalį nuotekų linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra turto (duomenys neskelbtini) vertė 67500 Eur); 14 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Tomuvos didmena“ akcijų (iÅ¡ viso turto už 431529,35 Eur).Atsakovei priteisė ¼ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 13/1000 dalį negyvenamosios patalpos–automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/60 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/60 dalį vandentiekio linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/60 dalį nuotekų linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra turto (duomenys neskelbtini) vertė 67500 Eur); 16 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Tomuvos didmena“ akcijų, žirgÄ V., reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), žirgÄ Sir C., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡ viso turto už 489004,35 Eur). Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo T. M. naudai 31764,03 Eur piniginę kompensacijÄ .Paliko solidaria ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankui, Swedbank, AB, pagal 2013 m. spalio 3 d. kredito sutartį Nr. 1861318211303-08. Pripažino, kad Å¡alių prievolė trečiajam asmeniui UAB „Tomuvos didmena“ dėl 2015 m. spalio 28 d. į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ pervestos 2094 Eur sumos grÄ Å¾inimo yra solidari.KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmetė.Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ 4848,15 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ â€“ 5778,63 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų.Teismas sprendė, kad atsakovės paaiÅ¡kinimai dėl R.

A. medicininių dokumentų, susiraÅ¡inėjimo kopijos duomenų gavimo yra nenuoseklÅ«s ir nepatvirtina į bylÄ pateiktų duomenų gavimo teisėtumo, todėl jais nesirėmė priimant sprendimÄ .Konstatavo, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai apie santuokos nutrÅ«kimÄ iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo ar dėl atsakovės kaltės. Å alių vaikų parodymai dėl jų tėvų santuokos iÅ¡irimo priežasčių nėra objektyvÅ«s, jie aktyviai palaiko atsakovės pusę. Å alys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad Å¡eima iÅ¡iro tik dėl kito sutuoktinio kaltės. IÅ¡ Å¡alių elgesio akivaizdu, kad ieÅ¡kovo galima neiÅ¡tikimybė nebuvo santuokos iÅ¡irimo priežastimi (atsakovė, bÅ«dama įsitikinusi, kad ieÅ¡kovas yra neiÅ¡tikimas, deklaravo siekį ir toliau gyventi santuokoje).

Abi Å¡alys pažeidė sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai. Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmetė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Å alys reikalavimo priteisti tarpusavio iÅ¡laikymÄ nereiÅ¡kė. Teismas atmetė atsakovės reikalavimÄ pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas Å¡alių santuokos metu, todėl bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė preziumuojama.

Nėra įrodymų, kad atsakovė, gavusi tikslinę dovanÄ (dovanojimo sutartyje nedviprasmiÅ¡kai nurodytas dovanojimo tikslas), jÄ bÅ«tų naudojusi ne pagal dovanojimo sutartyje nurodytÄ paskirtį, bet asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovė neįrodė, kad naudodama asmenines lėšas bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ , jog perkamas namas (jo dalis) bÅ«tų įgytas kaip jos asmeninė nuosavybė. Å alys pripažino, kad įsigyjant žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu bei kitais statiniais, buvo naudojamos Å¡eimos turėtos santaupos, imamas banko kreditas.

Žemės sklypo su gyvenamuoju namu įsigijimo metu Å¡alių tarpusavio santykiai dar buvo geri, grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Atsakovei dovanotų pinigų nepanaudojimas bendram Å¡eimos poreikiui bÅ«tų buvęs nelogiÅ¡kas. Nėra įstatyminio pagrindo pripažinti miÅ¡riÄ nuosavybę, to paties turto daliai nustatyti asmeninės nuosavybės režimÄ , kitai daliai – bendrosios nuosavybės režimÄ . Teismo vertinimu, atsakovė turi teisę į 11584,80 Eur kompensacijÄ už asmeninės nuosavybės turto panaudojimÄ bendrajai jungtinei nuosavybei.

Santuokos metu įsteigta UAB „Tomuvos didmena“ Å¡alims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 2013 m. gautus dividendus ieÅ¡kovas panaudojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įgijimui, todėl dalijamÄ turtÄ sudaro tik 2014 m. UAB „Tomuvos didmena“ Å¡alims iÅ¡mokėti dividendai, iÅ¡ viso 199600 Lt (57808,16 Eur).Nustatė, kad Å¡alims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žirgas V. ir Sir C., žirgas K. ir jos atsivestas kumeliukas S. nuosavybės teise priklauso J.

M.. Pagal žirgo K. dovanojimo sutartį atsakovė dovanojo žirgÄ J. M., tačiau žirgo pirkimo–pardavimo sutartyje, kuri sudaryta anksčiau, pirkėja nurodoma J. M., todėl vadovavosi pirkimo–pardavimo sutartimi. IeÅ¡kovas reikalavimo dėl sutarties nuginčijimo nereiÅ¡kė, nepateikė įrodymų, paneigiančių sutarties turinį. Nemuno žirgyno taurės rezultatų suvestinės, „Jaunųjų raitelių Å¡ventės 2014“ rezultatų suvestinės, Lietuvos žiemos konkÅ«ro čempionato 2014 starto protokoluose nurodyta, kad žirgo Sir C.savininkė yra J.

M., tačiau Å¡iuos duomenis paneigia vieÅ¡o Lietuvos žirgų registro duomenys, pagal kuriuos Å¡io žirgo savininkė yra atsakovė.Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad prievolė pagal 2013 m. spalio 3 d. kredito sutartį AB SEB bankui yra solidari. UAB „Tomuvos didmena“ į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ pervedė 2094 Eur sumÄ , kuri buvo nuraÅ¡yta AB SEB bankas bendrai Å¡alių prievolei įvykdyti, todėl prievolę grÄ Å¾inti 2094 Eur sumÄ UAB „Tomuvos didmena“ teismas pripažino solidaria Å¡alių prievole.Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog trečiasis asmuo E. R.

Å¡alims suteikė paskolÄ , todėl nenustatė, kad Å¡alys jam turi bendrÄ prievolę. Nėra įrodymų apie tokios prievolės egzistavimÄ . Pats E. R. savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl prievolės vykdymo (skolos priteisimo) nereiÅ¡kė, neteikė jokių įrodymų dėl tokios prievolės egzistavimo. Atsakovė ir jos tėvas paskolos sutarties sudarymo aplinkybes aiÅ¡kino skirtingai ir nenuosekliai. Atsižvelgė į tai, kad atsakovę ir trečiÄ jį asmenį E. R. sieja artimi giminystės ryÅ¡iai.Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) vertės. Teismas nustatė, kad Å¡io nekilnojamojo turto Å¡alims priklausančios dalies vertė yra 25454,70 Eur.

Turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę nustatė 135000 Eur. Atsižvelgė į tai, kad vieÅ¡ame registre skelbiami masinio vertinimo duomenys, nevertinant individualių turto savybių, taip pat į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovo užsakymu atlikto individualaus vertinime metu nustatytÄ Å¾emės sklypo su jame esančiais pastatais, vertę. Atsakovė sutiko su ieÅ¡kovo pateiktu akcijų vertės apskaičiavimu, todėl UAB „Tomuvos didmena“ vienos akcijos vertę nustatė 25093 Eur, bendrÄ 30 vnt. akcijų vertę – 752781 Eur.

Žirgų Sir C. ir V. vertes nustatė pagal atsakovės reikalavimÄ . IeÅ¡kovo pozicija dėl žirgų vertės viso teismo proceso metu buvo itin nenuosekli. IeÅ¡kovas neprašė skirti ekspertizę žirgų vertei nustatyti, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas žirgų kainas. Å alims priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ dalino natÅ«ra lygiomis dalimis. Sprendė, kad vienam iÅ¡ sutuoktinių priteisus turtÄ natÅ«ra, o kitam kompensacijÄ , bÅ«tų pažeisti teisingumo, sÄ Å¾iningumo principai.

Atsakovė neiÅ¡galės sumokėti kompensacijos už jai natÅ«ra tekusiÄ turto dalį. Atsakovė nepateikė duomenų, kad jai suteiktų kreditÄ , iÅ¡ kurio galėtų ieÅ¡kovui sumokėti kompensacijÄ . Dėl lėšų trÅ«kumo atsakovė nevykdo jau esamos kredito sutarties sÄ lygų. Sprendžiant klausimÄ dėl buto (duomenys neskelbtini), padalijimo, Å¡alių tarpusavio santykiai reikÅ¡mės neturi. J. M. bute gyventi neketina, J. M. tvirtino, kad T. M. bute negyvena. Sprendžiant klausimÄ dėl nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), padalijimo bÅ«do, atsižvelgė į tai, kad Å¡alys nepateikė įrodymų galinčios iÅ¡mokėti kitai Å¡aliai kompensacijÄ , į mokėtinos kompensacijos dydį, į jų gaunamas pajamas.Sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovas dalyvauja UAB „Tomuvos prekyba“ veikloje, tam panaudodamas UAB „Tomuvos didmena“ įgytas žinias ir patirtį.

Tačiau tarp UAB „Tomuvos prekyba“ ir UAB „Tomuvos didmena“ nėra pateiktas Å¡alių pasiraÅ¡ytas nekonkuravimo susitarimas, draudžiantis vienai iÅ¡ Å¡alių konkuruoti su UAB „Tomuvos didmena“. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės akcininke ir vadove nuo pat įmonės įsteigimo nurodoma atsakovė, kad bÅ«tina iÅ¡laikyti normalų įmonės valdymÄ ir sprendimų priėmimÄ , ieÅ¡kovui po santuokos nutraukimo priteisė 14 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, o atsakovei – 16 vnt. paprastųjų vardinių akcijų.

Sportinius žirgus V.ir Sir C. priteisė atsakovei, ieÅ¡kovui priteisė kompensacijÄ . Teisminio proceso metu ieÅ¡kovas nenurodė, kuris žirgas priskirtinas jam, tai nurodė tik baigiamųjų kalbų metu. IeÅ¡kovas sieks sportinius žirgus parduoti, taigi faktiÅ¡kai jie jam nėra reikalingi, žirgais realiai nesirÅ«pina, jų neprižiÅ«ri. IeÅ¡kovas neturi pajamų kredito įmokoms mokėti, todėl kilo pagrįstos abejonės dėl jo finansinių galimybių iÅ¡laikyti žirgus. Kadangi atsakovei natÅ«ra teko didesnės vertės turtas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 28737,50 Eur kompensacija.

Atsakovei 2014 m. buvo iÅ¡mokėta 100900 Lt (29222,66 Eur) dividendų daugiau nei ieÅ¡kovui, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 50450 Lt (14611,33 Eur) dividendų suma. IÅ¡ viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 43348,83 Eur kompensacija. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog atsakovė asmeninės nuosavybės lėšomis pagerino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 11584,80 Eur kompensacija. Ä®vertinus Å¡alims viena kitai mokėtinus kompensacijų dydžius, taikė tarpusavio įskaitymÄ .Sprendė, kad ieÅ¡kovo turtiniai reikalavimai patenkinti 99,94 procento, neturtinio pobÅ«džio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės patenkintas 100 procentų.

Atsakovės turtiniai reikalavimai patenkinti 98,41 procento, o atsakovės neturtinio pobÅ«džio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas 50 procentų (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės). Atitinkamai paskirstė Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti sprendimÄ iÅ¡ dalies, UAB „Tomuvos didmena“ akcijas padalinti lygiomis dalimis; panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista 11 584,80 Eur piniginė kompensacija atsakovei, priteisti iÅ¡ atsakovės 18 255,83 Eur piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovui už jai tenkančiÄ didesnę sutuoktinių turto dalį.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neteisingai padalino akcijas, tai pažeidžia sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijÄ , lygiateisiÅ¡kumo principÄ , teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, materialinės teisės normas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai. Nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, abu sutuoktiniai darbingi, sveiki, nepilnamečių vaikų nėra, turtinė padėtis vienoda.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas ne lygiomis dalimis ne dėl objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų. Atsakovės kaip direktorės ir akcininkės įrašymas dokumentuose negali lemti nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir nelygaus akcijų padalinimo. Įmonė įkurta santuokos metu, joje dirbo abu sutuoktiniai, ieškovas buvo steigėjas ir tikrasis verslo vykdytojas, ir tik prasidėjus skyrybų procesui buvo eliminuotas iš įmonės veiklos.

Atsakovė valdė akcijas kaip bendraturtė patikėjimo principu. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, jog ji pripažino, kad įmonė ir akcijos sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis, dividendai buvo išmokami lygiomis dalimis. Nepaisant ieškovo didesnio indėlio į įmonę, ieškovas neginčijo, kad atsakovei priklauso pusė įmonės akcijų. Atsakovės noras turėti daugiau įmonės akcijų neįpareigojo teismo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Teismas nustatė, kad atsakovė nepajėgi išmokėti piniginės kompensacijos, tačiau akcijų jai priteisė daugiau.

Atsakovei negali bÅ«ti suteiktas pranaÅ¡umas gauti daugiau akcijų, kad bÅ«tų užtikrintas normalus įmonės valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Ä®monė valdoma bei sprendimai joje priimamai pagal akcinių bendrovių įstatymÄ . Normalų įmonės valdymÄ užtikrina Å¡is įstatymas, o ne akcijų padalinimas nelygiomis dalimis. Teismas pats pasisakė, kad konfliktiÅ¡ki Å¡alių santykiai negali įtakoti kitokio nei turto padalinimo natÅ«ra sprendimo.

IeÅ¡kovas užėmė direktoriaus komercijai pareigas, priiminėjo strateginius įmonės vystymo sprendimus, priiminėjo į darbÄ darbuotojus, sprendė apmokėjimo darbuotojams klausimus, ieÅ¡kojo naujų klientų ir įmonės vystymo galimybių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė to neneigė.Nėra nustatyta tikroji akcijų vertė, tai pripažįsta abu sutuoktiniai. IeÅ¡kovas siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti įmonės finansinę padėtį, tačiau teismas netenkino praÅ¡ymo įpareigoti atsakovę pateikti balansÄ bei pelno (nuostolių) ataskaitas už 2015 m. pirmÄ jį ketvirtį.

Pagal 2014 m. balansÄ , pelno (nuostolių) ataskaitÄ ieÅ¡kovas apskaičiavo buhalterinę akcijų vertę. Vien buhalterinė vertė apie 752 781 Eur, o realioji akcijų vertė yra gerokai didesnė. IeÅ¡kovas neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo, tai pripažinta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-441-638/2015. Dėl to jis realiai neturėjo galimybės susipažinti su įmonės finansine padėtimi, neturėjo galimybės praÅ¡yti skirti ekspertizę įmonės akcijų įvertinimui, nes neturėjo pajamų.

Teismas nenustatė, kad atsakovė jai dovanotus pinigus panaudojo bendro turto kÅ«rimui ar gerinimui, todėl neteisėtai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė atsakovei 2002 m. dovanų gautÄ pinigų sumÄ . Teismas nenustatė, kur atsakovė panaudojo Å¡iuos pinigus, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo gauti. IeÅ¡kovas apie Å¡iuo pinigus sužinojo iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio. Atsakovė neįrodė, kad, gavusi dovanÄ , ja prisidėjo prie bendro turto kÅ«rimo. Teismas prieÅ¡taravo pats sau ieÅ¡kovui perkeldamas įrodinėjimo pareigÄ , kur atsakovė panaudojo jai dovanotus pinigus.

Atsakovė negalėjo paaiÅ¡kinti, kur panaudojo dovanotus pinigus (namo statybai, namo remontui ar pinigus padavė ieÅ¡kovui). Teismas neįvertino, kad atsakovės dovana gauta daugiau nei prieÅ¡ deÅ¡imt metų, kad santuokiniu turtu visÄ tÄ laikÄ naudojosi visa Å¡eima. Nustačius, kad atsakovei dovanoti pinigai panaudoti bendro santuokinio turto kÅ«rimui, nepagrįsta visus pinigus priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo, nes namas remontuotas 2002 – 2004 m., juo Å¡alys naudojosi daugiau kaip deÅ¡imt metų, o ½ dalis turto atiteko pačiai atsakovei.

Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymu, Å¡iuo metu remontas nusidėvėjęs daugiau kaip per pusę. Jei daugiau kaip prieÅ¡ deÅ¡imt metų remontui iÅ¡leista 40 000 Lt, tai santuokinio turto dalinimo dienÄ remonto vertė negali bÅ«ti didesnė nei 20 000 Lt. Kadangi atsakovei priteista pusė Å¡io turto, atsakovei galėtų priklausyti 10 000 Lt (2896,20 Eur) kompensacija.Padalinus akcijas tarp sutuoktinių lygiomis dalimi ir sumažinus ieÅ¡kovui priklausančiÄ kompensacijÄ už atsakovei tenkančiÄ didesnę santuokinio turto dalį, turėtų bÅ«ti sumažinta ieÅ¡kovui priteistina kompensacija iÅ¡ atsakovės. IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 3644,50 Eur kompensacija už jai tenkančius sportinius žirgus ir 14611,33 Eur dividendų suma, iÅ¡ viso 18255,83 Eur kompensacija.Teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkintų reikalavimų procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ .

Teisingai nurodė, kad ieÅ¡kinys patenkintas 99,94 procentų, tačiau prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas ne 98,41 procentų, o 80,42 procentų. Atsakovė prašė priteisti turto už 568 542,09 Eur, o priteista turto už 457 240,32 Eur. IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai turėtų bÅ«ti priteista dalis ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Teismas teisingai nukrypo nuo lygių dalių principo dalindamas bendrÄ ja nuosavybės teise priklausantį turtÄ , UAB „Tomuvos didmena“ paprastÄ sias vardines akcijas ir priteisdamas atitinkamÄ kompensacijÄ .

IeÅ¡kovas savo veiksmais daro žalÄ Ä¯monei ir surinktÄ iÅ¡ Å¡ios įmonės informacijÄ naudoja panaÅ¡aus pavadinimo UAB „Tomuvos prekyba“ įmonėje. IeÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija. IeÅ¡kovo veiksmus, įsteigiant klaidinamai panaÅ¡iu pavadinimu įmonę ir konkuruojant toje pačioje rinkoje, perviliojant klientus, perkant iÅ¡ tų pačių tiekėjų žaliavas, patvirtina atsakovės paaiÅ¡kinimai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurį teismas nepagrįstai nepripažino leistinu įrodymu.

Antstolio faktinių aplinkybių protokolas neįrodo, kad įrodymai gauti neteisėtai. IeÅ¡kovas siekia valdyti įmonę, turėti didesnę dalį įmonės akcijų, kad galėtų disponuoti įmonės komercine informacija. IeÅ¡kovas Å¡iÄ informacijÄ naudoja per seserį ir motinÄ valdomoje įmonėje UAB „Tomuvos prekyba“, veikiančioje toje pačioje rinkoje. Atsakovė, bÅ«dama Å¡ios įmonės direktore, siekia įmonę apsaugoti. Teismas pagrįstai nustatė, kad E. S. itin nenuosekliai davė parodymus dėl jos vadovavimo UAB „Tomuvos prekyba“, negalėjo paaiÅ¡kinti elementarių su įmonės veikla susijusių aplinkybių, todėl labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovas dalyvauja UAB „Tomuvos prekyba“ veikloje.

Atsakovė atlieka esminį vaidmenį valdant bendrovę, rÅ«pinasi kasdieniais jos reikalais, nuo jos priklauso įmonės tikslų įgyvendinimas. Skirtingai nei ieÅ¡kovas, atsakovė neturi kitos įmonės, kuri verstųsi ta pačia veikla. IeÅ¡kovas kaip darbuotojas savo darbu prisidėjo prie įmonės veiklos, už Å¡ių funkcijų atlikimÄ gavo darbo užmokestį. IeÅ¡kovas neįrodė, kad jis įkÅ«rė UAB „Tomuvos didmena“, faktiÅ¡kai priiminėjo sprendimus. IeÅ¡kovo teiginiai, kad jis per statytinį valdė įmonę, patvirtina, jog jis per statytinius (savo motinÄ ir seserį) įkÅ«rė konkuruojančiÄ Ä¯monę.

Nuolatiniai konfliktai tarp Å¡alių patvirtina, kad, paskirsčius Å¡alims akcijas po lygiai, įmonėje nebus pasiektas susitarimas nė vienu jos valdymo klausimu, kas paralyžuos UAB „Tomuvos didmena“ veiklÄ . IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovė pripažino, jog įmonė sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis.IeÅ¡kovui priteista tik viena akcija mažiau, nes dalinant 30 vnt. akcijų lygių dalių principu, kiekvienai Å¡aliai bÅ«tų tekę po 15 akcijų. IeÅ¡kovui buvo priteista 14 akcijų, todėl kompensacija priteisiama už vienos akcijos vertę.

Å ios akcijos vertė pagal ieÅ¡kovo apskaičiuotÄ Ä¯monės paprastųjų vardinių akcijų vertę sudaro 25093 Eur. IeÅ¡kovo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013 faktinės aplinkybės netapačios Å¡iai bylai. Toje byloje nukrypimas nuo lygių dalių principo sudarė beveik trečdalį akcijų. Be to, Å¡ioje byloje nukrypimÄ nuo lygių dalių principo grindžiame ne tik pasunkėsiančiu įmonės valdymu, bet ir konfliktiÅ¡kais Å¡alių santykiais, kad įmonės steigėja, akcininke, vadove yra atsakovė, o ieÅ¡kovas siekia pakenkti įmonei.UAB „Tomuvos didmena“ akcijų vertė nustatyta Å¡alių susitarimu.

Dėl akcijų vertės tarp Å¡alių ginčo nekilo, jÄ pasiÅ«lė pats ieÅ¡kovas, atsakovė su ja sutiko. Å alys ekspertizės skirti neprašė. Keisti nuomonę dėl akcijų vertės ieÅ¡kovas galėjo pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų. Nepagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, kad ekspertizės jis negalėjo praÅ¡yti, nes neturi tam lėšų. IeÅ¡kovas galėjo įrodinėti akcijų vertę kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Sutuoktinių dalintino turto vertė ir apimtis (žyminis mokestis, ieškovui teikiamų teisinių paslaugų įkainiai) rodo, kad ieškovas nėra tiek nepasiturintis, kad neišgalėtų apmokėti ekspertizės išlaidų. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovė nebus pajėgi išmokėti priteisto dydžio kompensacijos. Šalių dalijamo turto vertė rodo, jog šalys pakankamai pasiturinčios.Atsakovei padovanoti pinigai, priklausantys jai asmeninės nuosavybės teise, buvo panaudoti žemės sklypo su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir namo remontui.

IeÅ¡kovo argumentas, kad atsakovė panaudojo jai padovanotus pinigus ne pagal paskirtį, prieÅ¡tarauja 2002 m. liepos 29 d. dovanojimo sutarčiai, faktinėms aplinkybėms. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė jai padovanotus pinigus panaudojo ne pagal paskirtį. Padovanoto santuokos metu sutuoktiniui turto teisinis režimas nepriklauso nuo to, kada santuokos metu tas turtas įgytas. Tai, kad bendrÄ ja jungtine nuosavybe naudojosi Å¡alys ir jų vaikai, nepaneigia atsakovės teisės į kompensacijÄ .

Gyvenamojo namo remontuotų dalių nusidėvėjimas neturi reikÅ¡mės atsakovės kompensacijos dydžiui, nes ji įnešė Å¡io gyvenamojo namo įsigijimui ir remontui savo asmenines lėšas. Atsakovės kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti nustatomas pagal įneÅ¡tų į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę lėšų sumÄ , įvertinus Vartotojų kainų indeksÄ 14 metų laikotarpiu (skaičiuojant nuo namo įsigijimo ir remonto darbų pradžios). Kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti dar didesnis, tačiau atsakovė, siekdama teisinės taikos, sutinka su paskirta kompensacija.Nepagrįstas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas ir ieÅ¡kovas skirtingai skaičiuoja pareikÅ¡tų reikalavimų vertę. IeÅ¡kovo apskaičiavimas yra nepagrįstas, nes jis neįvertino Å¡alių skolinių įsipareigojimų. 2016 m. vasario 19 d. nutartimi teismas pripažino, kad sprendime padarė klaidÄ nurodant priteistinÄ turto dalį. IÅ¡taisius klaidÄ abiejų Å¡alių dalys sumažėjo vienodai, todėl esminės įtakos bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymui Å¡is apsirikimas neturi. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Å¡alims nuosavybės teisę kiekvienai į ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės, teisingai nustatė UAB „Tomuvos didmena“ akcijų vertę ir jas padalijo, ieÅ¡kovei paskirdamas viena akcija daugiau, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ už asmenines lėšas, panaudotas žemės sklypo su gyvenamuoju namu įsigijimui ir remontui, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl naujų įrodymų priėmimoNagrinėjant bylÄ apeliacine žodinio proceso tvarka, buvo priimti abiejų Å¡alių apeliacinio proceso metu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Dėl akcijų vertės ir padalijimoNustatyta, kad, gyvendamos santuokoje, Å¡alys įsteigė UAB „Tomuvos didmena“. Atmestini apelianto argumentai apie pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytÄ tikrÄ jÄ Å¡ios įmonės akcijų vertę (viena akcija – 25 093 Eur). Apeliantas nurodė, jog įmonių akcijų vertė įprastai nustatoma, iÅ¡ balanse apskaityto turto atėmus įsipareigojimus kreditoriams, pripažįsta, kad teismas rėmėsi jo nurodyta akcijų verte, kuriÄ apskaičiavo pagal įmonės 2014 m. balansÄ ir pelno nuostolių ataskaitÄ .

IeÅ¡kovė su tokia verte sutiko. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nurodė gavęs pasiÅ«lymÄ Ä¯monę nupirkti už 5 milijonus litų, tačiau įrodymų apie tokius ketinimus neturi, o atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje paneigė tokio susitarimo buvimÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad turto vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis VÄ® Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, Å¡alys dėl dalijamo turto vertės gali susitarti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006 A.L. v.

R.L, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 R.A. v. A.A.). Nesutiktina su apeliantu, kad, pirmosios instancijos teismui netenkinus jo praÅ¡ymo įpareigoti atsakovę pateikti balansÄ bei pelno (nuostolių) ataskaitas už 2015 m. pirmÄ jį ketvirtį, jis neturi galimybės iÅ¡siaiÅ¡kinti UAB „Tomuvos didmena“ finansinės padėties. 2015 m. finansinės atskaitomybės duomenys juridinių asmenų registrui turėjo bÅ«ti pateikti iki 2016 m. balandžio 30 d., taigi, įrodymus apie akcijų vertę, apskaičiuotÄ pagal vieÅ¡ame registre esančius 2015 m. finansinės atskaitomybės duomenis, jis galėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovas tokių duomenų apeliacinio proceso metu nepristatė. Kita vertus, atsakovė pagrįstai teigia, jog akcijų vertės nustatymo kitokiu būdu, nei pateikė pats ieškovas, klausimo nekėlus pirmosios instancijos teisme, šia aplinkybe pagal CPK 312 straipsnio nuostatas jis neturi teisės remtis apeliacinio proceso metu. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl nesuteikimo reikšmės akcijų vertei pirmosios instancijos teisme dėl to, kad jas padalinti ieškovas prašęs pusiau. 2015 m. balandžio 7 d. pareikštu priešieškiniu atsakovė prašė jai paskirti daugiau akcijų, todėl teisininko atstovaujamas ieškovas privalėjo suvokti, kad dėl akcijų padalijimo kilo ginčas ir jų vertė bus aktuali, jei atsakovės reikalavimai būtų patenkinti.

Minėta, kad jo argumentai dėl negalėjimo susipažinti su įmonės 2015 metų finansine padėtimi nepagrįsti. Jo atstovė 2015 m. gegužės 19 d. parengiamajame teismo posėdyje neprieÅ¡taravo, kad akcijų vertė bÅ«tų apskaičiuota pagal 2014 m. įmonės balansÄ ir pelno nuostolių ataskaitÄ (protokolo garso įraÅ¡o 19:06; 32:23). Apeliantas neprašė paskirti ekspertizę akcijų vertės nustatymui ir apeliacinės instancijos teisme bylos žodinio nagrinėjimo metu. Jo paaiÅ¡kinimai apie piniginių lėšų tam neturėjimÄ vertintini kritiÅ¡kai – nors 822 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas jam buvo atidėtas iki apeliacinės bylos iÅ¡nagrinėjimo, apeliantas sumokėjo 1089 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ , 270 Eur už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ , 90 Eur – už susipažinimÄ su dokumentais.

Kita vertus, jam iš atsakovės yra priteista nemaža piniginė kompensacija. Jis yra verslininkas, pristatantis save kaip visų UAB „Tomuvos didmena“ verslo sprendimų autorių, todėl, esant galimybei piniginių lėšų gauti ateityje, netikėtina verslininko galimybe reikiamu momentu jų pasiskolinti ar gauti kitu būdu. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo, dalindamas akcijas. Už vienu vienetu mažiau tenkančio pastarojo turto jam iš atsakovės priteista piniginė kompensacija.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl UAB „Tomuvos didmena“ akcijų padalijimo, nukrypstant nuo natūrinio padalijimo principo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 3 d. buvo įregistruota UAB „Tomuvos prekyba“, kurios savininkė yra ieškovo motina, direktorė – sesuo. Nors nekonkuravimo susitarimas tarp šios įmonės ir UAB „Tomuvos didmena“ nėra pasirašytas, pirmosios instancijos teismas konstatavo labiau tikėtina esant aplinkybę, jog ieškovas dalyvauja UAB „Tomuvos prekyba“ veikloje, panaudodamas UAB „Tomuvos didmena“ įgytas žinias ir patirtį.

Pažymėtina, kad toks iÅ¡vados pobÅ«dis pagal civilinio proceso teisės nuostatas leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie fakto konstatavimÄ . Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis G.

Å . v. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal Å . B. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Apeliantas pripažino, kad jo motina yra pedagogė pensininkė, iki tol nedalyvavusi versle, paaiÅ¡kino nežinantis, ar ji dirba realiai ( UAB „Tomuvos prekyba“ užsiima ekologiÅ¡kų produktų prekyba).

IÅ¡ liudytojos E. S. apklausos garso įraÅ¡o matyti, kad ji nepaaiÅ¡kino su įmonės veikla susijusių aplinkybių. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie nebuvimÄ Ä¯rodymų, jog atsakovė dalyvauja jos brolio įsteigtoje UAB „Helijo prekyba“ ar turi kitokias sÄ sajas su Å¡ia įmone. Abi Å¡alys pripažįsta, kad jų tarpusavio santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki, tai patvirtina Å¡alių neginčijamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl Å¡eimos iÅ¡irimo priežasčių, įskaitant UAB „Tomuvos didmena“ valdymÄ (Liteko duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-441-638/2015 buvo patenkintas T.

M. ieÅ¡kinys UAB „Tomuvos didmena“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo; Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1281-173/2016 iÅ¡ T. M. buvo priteista turtinė žala UAB „Tomuvos didmena“ už negrÄ Å¾intÄ automobilį). Be to, iÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateikto juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o t. 6 b.l. 95 matyti, jog 216 m. liepos 11 d. UAB „Tomuvos prekyba“ direktore yra įdarbinta R. A., kurios asmens kodas sutampa su teismo posėdyje apklaustos liudytojos R.

A. asmens kodu ir kuriÄ ieÅ¡kovas sakosi pažįstantis, nes yra pirkęs jai lėktuvo bilietÄ . Å iÄ moterį atsakovė byloje yra įvardinusi kaip asmenį, su kuria ieÅ¡kovas buvo jai neiÅ¡tikimas, tai grindė jo USB atmintinėje rasta informacija apie intymų susiraÅ¡inėjimÄ , liudytojos sveikatÄ .Teisėjų kolegijos vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad pirmosios instancijos teismas pastaraisiais įrodymais nesirėmė spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, atsakovei nepateikus duomenų apie įrodymų gavimo Å¡altinius ir jų teisėtumÄ , o liudytoja apklausta R.

A. nurodė esanti ieÅ¡kovo sesers draugė, faktiÅ¡kai atsakovė yra įsitikinusi kitokiais liudytojos ir ieÅ¡kovo ryÅ¡iais (tai rodo atsakovės pozicija apeliacinės instancijos teisme, be to, nors pirmosios instancijos teismas minėtais įrodymais nesirėmė, konstatavo, jog liudytoja pripažino duomenis apie sveikatÄ ir susiraÅ¡inėjimÄ esant jos). R. A. įdarbinimas konkuruojančioje įmonėje apeliacinio proceso metu papildomai pavirtina, kad, nepriklausomai nuo dalijamo objekto komercinio pobÅ«džio ir apelianto deklaruojamo įmonės valdymo pagal Akcinių bendrovių įstatymÄ , dėl subjektyvių faktorių ginčai tarp Å¡alių dėl UAB „Tomuvos didmena“ valdymo bus neiÅ¡vengiami, skausmingi savininkams asmeniÅ¡kai, tai suponuoja situacijÄ , kuomet įmonės veikla gali bÅ«ti paralyžiuota, taip jai pakenkiant įprastinėje veikloje, konkurencijoje su UAB „Tomuvos prekyba“ ir kitomis įmonėmis (CPK 185 straipsnis).

Tuo vadovaujantis atmestini apelianto argumentai apie nebuvimÄ pagrindų akcijas paskirstyti ne lygiomis dalimis. Kasacinio teismo praktikoje nėra paneigta galimybė, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, nukrypti ir nuo komercinių objektų natÅ«rinio padalijimo bÅ«do (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008 A. B. v. A. B). Yra pripažįstama, kad, sprendžiant klausimÄ dėl sutuoktinių bendrosios nuosavybės padalijimo bÅ«do, pirmenybė turi bÅ«ti teikiama Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti ir užkirsti keliÄ naujų ginčų atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-51/2008 D.A. v.

A.A.).Apeliantas nepateikė neginčijamų įrodymų patvirtinti savo teiginiams, jog įmonės vadovu faktiÅ¡kai buvo jis. Atsakovė nurodė, kad šį verslÄ sukÅ«rė abu ir sudarė komandÄ verslui vadovaujant. Nors juridiÅ¡kai ji buvo įmonės direktore, dalį sprendimų priimdavo ieÅ¡kovas, dalį – atsakovė. Nesant duomenų apie tai, kad įmonės veikla užsiėmė vien ieÅ¡kovas, taip pat atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytÄ ir jo apeliacine tvarka neginčytÄ iÅ¡vadÄ dėl dalyvavimo konkurencinėje veikloje, sutiktina su pirmosios instancijos sprendimu ieÅ¡kovei paskirti didesnę akcijų dalį.

Apelianto cituojama teismų praktika nesivadovautina dėl netapačių nagrinėjamai bylai aplinkybių, nustatytų jo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje V.B. v S.B.). Pastarojoje byloje buvo konstatuotas didelio kelių įmonių akcijų skaičiaus priskyrimas vienam sutuoktiniui, t.y. ženklus nukrypimas nuo turto natūrinio padalijimo, tuo tarpu apeliacine tvarka vertinamoje byloje padalintų vertybinių popierių skirtumas yra viena akcija (tai paneigia apelianto teiginį apie žymias pasekmes gaunant dividendus).

Apelianto argumentÄ dėl atsakovės neiÅ¡galėjimo sumokėti piniginę kompensacijÄ paneigė apeliacinio proceso metu jos pristatyti duomenys apie 2016 m. lapkričio 2 d. parduotÄ asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ už 26000 Eur ir 2016 m spalio 28 d. pasiskolintus 6000 Eur, Å¡ių pinigų gavimÄ ir deponavimÄ advokatų profesinės bendrijos sÄ skaitoje priteistos 31 764,03 Eur piniginės kompensacijos ieÅ¡kovui sumokėjimo tikslu. Dėl piniginės kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimÄ bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimui2002 m. spalio 10 d. pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, jog Å¡alys už 240 000 Lt nusipirko 1982 m. statybos gyvenamÄ jį namÄ (namo kaina 225 000 Lt) (65 323 Eur) ir žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Sutarties 2 punkte nurodyta, kad 140 000 Lt pirkėjai sumoka pardavėjui į banko sÄ skaitÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, likusiÄ 100 000 Lt įsipareigoja sumokėti į pardavėjos banko sÄ skaitÄ per 40 dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo (t. 4 b.l. 21-27). IÅ¡ namo remontÄ patvirtinančių duomenų ir turto įvertinimo ataskaitos matyti, jog, įsigijus Å¡iÄ namų valdÄ , ji buvo remontuojama (pakeistas stogas, langai, kt.) (t. 4 b.l. 112-127), 2015 m. valdos vertė nustatyta 135 000 Eur. 2002 m. liepos 29 d. notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi atsakovei jos motina padovanojo 40 000 Lt (11 613 Eur) įraÅ¡ydama pageidavimÄ , kad pinigai bÅ«tų panaudoti gyvenamojo namo statybai.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog, esant normaliems Å¡eiminiams santykiams nurodytu laikotarpiu ir atitinkamai dovanojamų pinigų paskirčiai, protinga ir logiÅ¡ka manyti apie jų panaudojimÄ Å¡alių valdos remontui (renovacijai) (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), juolab kad antrajai pardavėjams skirtos įmokos daliai buvo imama paskola (sutarties 7 punktas). Tai, kad atsakovė neįvardijo konkretaus pinigų panaudojimo (pirkimui ar statybai), nepagrindžia apelianto teiginių dėl atsakovės neįrodyto pinigų panaudojimo namų valdai.

Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad nei viena Å¡alis nepateikė duomenų apie pinigų namų valdos pardavėjams pervestų ar statybinėms medžiagoms bei darbams panaudotų pinigų kilmę. Pirmosios instancijos teismas namų valdÄ padalijo lygiomis dalimis, todėl sutiktina su apeliantu, kad pusė Å¡ios valdos sukÅ«rimui panaudotų atsakovės asmeninių piniginių lėšų, kurios iÅ¡ esmės transformavosi į nekilnojamÄ jį turtÄ , atiteko atsakovei. Pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nepagrįstai neįvertino, todėl ieÅ¡kovo atsakovei mokėtina piniginė kompensacija sumažintina iki 5792,40 Eur (11584,80/2).

Atsižvelgiant į tai, kad namų valdos kaina nuo jos įsigijimo ne nuvertėjo, o iÅ¡augo, Å¡iai sumai netaikytinas namo nusidėvėjimo procentas.  Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadosPirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė akcijų vertę ir jas padalino, pagrįstai nusprendė dėl atsakovės teisės į piniginę kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sukÅ«rimui panaudotas asmenines pinigines lėšas, todėl Å¡i sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi apeliacine tvarka vertinamu sprendimu nebuvo atsižvelgta į tai, kad pusė namų valdos sukÅ«rimui panaudotų atsakovės asmeninių piniginių lėšų dalijant Å¡iÄ valdÄ Â atiteko atsakovei, pakeistina sprendimo dalis dėl piniginės kompensacijos dydžio (CPK 329 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sumažinus atsakovo ieÅ¡kovei mokėtinos piniginės kompensacijos dydį iki 5792,40 Eur, jam atsakovės mokėtina kompensacija padidintina iki 37 556,43 Eur (31764,03+5792,40). Nors abi Å¡alys nevykdo prievolės laiku mokėti banko paskolÄ , apie atsakovės iÅ¡gales sumokėti didesnę kompensacijÄ spręstina iÅ¡ UAB „Tomuvos didmena“ veiklos gaunamų dividendų, darbo užmokesčio pažymos.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalintinos Å¡alių bendrosios jungtinės nuosavybės vertė yra tokia: ½ dalies buto – 25 454,70 Eur, namų valdos – 135 000 Eur, 30 akcijų – 752 781 Eur (vienos akcijos – 25 093 Eur), dviejų žirgų – 7290 Eur, dividendų – 57 808,16 Eur, bendra vertė – 978 333,86 Eur. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė turtÄ padalinti pusiau (po 489 166,93 Eur), atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti 5000 Eur neturtinės žalos, 18 akcijų (451 674 Eur), 52493,63 Eur dividendų, visÄ turimÄ buto dalį (25 454,70 Eur), ¼ (33 750 Eur) dalį namų valdos pripažinti jos asmenine nuosavybe ir pusiau padalinti likusias ¾ dalis (po 50 625 Eur), priteisti abu žirgus (7290 Eur), tokiu bÅ«du prieÅ¡ieÅ¡kinio sumÄ sudarė 626 287,33 Eur.

IeÅ¡kinio turtiniai reikalavimai turėjo bÅ«ti apmokėti 6050 Eur+41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo, prieÅ¡ieÅ¡kinio – 7421 Eur žyminiu mokesčiu +41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovui priteisto turto ir piniginių kompensacijų suma sudaro 480 670,58 Eur (474 878,18 +5792,40), atsakovei – 466 059,25 Eur (471 851,65-5792,40). Tokiu bÅ«du patenkinta ieÅ¡kinio turtinių reikalavimų dalis sudaro 98 procentus (480670,58x100/489166,93), patenkinta prieÅ¡ieÅ¡kinio turtinių reikalavimų dalis – 74 procentus (466059,25x100/626287,33).

Abi Å¡alys CPK nustatyta tvarka pateikė praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. IeÅ¡kovas byloje patyrė 315 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio patikslinimÄ , 405 Eur už pareiÅ¡kimų rengimÄ , konsultacijas, 600 Lt (174,20 Eur) – už konsultacijas, susipažinimÄ su dokumentais, praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimÄ , 750 Lt (217,75 Eur) už ieÅ¡kinio parengimÄ , 150 Lt (43,55 Eur) už trÅ«kumų Å¡alinimÄ pagal teismo nutartį, 900 Lt (261,30 Eur) už konsultacijas, situacijos aptarimÄ , 1200 Lt (348,39 Eur) už praÅ¡ymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimÄ , korekcijas, 300 Lt (87,10 Eur) – už susipažinimÄ su naujais dokumentais, raÅ¡tų rengimÄ ir taisymÄ , 1200 Lt (348,39 Eur) už konsultacijas ir teisinius patarimus, raÅ¡tų taisymÄ , rengimÄ , 600 Lt (174,20 Eur) už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ , 600 Lt (174,20 Eur) už susipažinimÄ su byla ir atstovavimÄ , iÅ¡ viso– 2549,08 Eur (t. 5 b.l. 25-33), atsakovė turėjo 3400 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų už atstovavimÄ , dokumentų suraÅ¡ymÄ (t. 5 b.l. 142-144).

Ä®vertinus bylos apimtį, bylinėjimosi trukmę, darytina iÅ¡vada, kad abiejų Å¡alių advokatų pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnis). Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Pirmosios instancijos teismas Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nepaskirstė. Apeliacinį skundÄ dėl to pateikus ieÅ¡kovui, bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti paskirstytos abiems Å¡alims (CPK 17, 93 straipsniai). 98 procentai nuo 2549,08 Eur sudaro 2498,09 Eur, 74 procentai nuo 3400 Eur – 2516 Eur. Kadangi atsakovei iÅ¡ apelianto priteistina advokato pagalbos iÅ¡laidų suma virÅ¡ija priteistinÄ iÅ¡ jo atsakovei, o atsakovė nepateikė apeliacinio skundo dėl jai nepriteistų advokato pagalbos iÅ¡laidų, advokato pagalbos iÅ¡laidos apeliantui iÅ¡ atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4, 5 dalys).

Valstybei mokėtinas žyminis mokestis nuo patenkintos ieškinio dalies 480 670,58 Eur sudaro 6006 Eur (5965+41), nuo patenkintos priešieškinio dalies 466 059,25 Eur – 5860 Eur (5819+41). Ieškovas už ieškinio reikalavimus yra sumokėjęs 1158,48 Eur žyminio mokesčio, atsakovė – 200 Eur, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas abiems šalims atidėtas iki sprendimo priėmimo. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 98 procentai (1135,31 Eur), atsakovei iš ieškovo – 74 procentai sumokėto žyminio mokesčio (148 Eur ).

Pritaikius tarpusavio įsiskolinimų įskaitymÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 987,31 Eur žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme. Atidėta žyminio mokesčio dalis už ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį priteistina valstybei. IeÅ¡kovo nesumokėta dalis žyminio mokesčio sudaro 4847,52 Eur (6006-1158,48), atsakovės – 5460 Eur (5860-200). Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų paskirstymo lygiomis dalimis po 25,63 Eur nekeistina, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo valstybei mokėtina suma sudaro 4873,15 Eur (4847,52+25,63), atsakovės – 5485,63 Eur (5460+25,63).

Už apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, kita jo dalis buvo atidėta iki apeliacinės bylos iÅ¡nagrinėjimo. Apeliacine tvarka ginčijama suma sudarė 11584,80 Eur (už vienÄ akcijÄ ieÅ¡kovui yra priteista piniginė kompensacija, todėl reikalavimas dėl jos priteisimo natÅ«ra atskirai neįkainuotinas), apeliacinis skundas turėjo bÅ«ti apmokėtas 348 Eur žyminiu mokesčiu. Žyminis mokestis nuo patenkintos materialinių reikalavimų dalies 5792,40 Eur yra 174 Eur (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 174 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei – 148 Eur žyminio mokesčio. Už apeliacinio skundo parengimÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 1089 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ analizę, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ â€“ 326,70 Eur, už susipažinimÄ su atsakovės raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ir nuomonės parengimÄ â€“ 90 Eur. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo apimtį, ginčijamas aplinkybes, pripažintina, kad jo parengimui pagrįsta suma sudaro 500 Eur, kitos advokato pagalbos iÅ¡laidos yra perteklinės (CPK 98 straipsnis).

IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 250 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (pažymėtina, kad duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovė nepateikė) (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bendra bylinėjimosi iÅ¡laidų suma – 424 (250+174) Eur.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimÄ .

IÅ¡ atsakovės J. M. ieÅ¡kovui T. M. priteistÄ piniginę kompensacijÄ padidinti iki 37 556,43 (trisdeÅ¡imt septynių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių Eur 43 ct) Eur. IÅ¡ ieÅ¡kovo T. M. valstybei priteistas su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas 4848,15 Eur padidinti iki 4873,15 (keturių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt trijų Eur 15 ct) Eur, iÅ¡ atsakovės J. M. valstybei priteistas su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas 5778,63 Eur sumažinti iki 5485,63 (penkių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkių Eur 63 ct) Eur.

Priteisti iÅ¡ atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 987,31 (devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis Eur 31 ct) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 424 (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo T.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 148 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei apeliacinės instancijos teisme, nurodytÄ sumÄ pervedant į valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos                                                    AuÅ¡ra Baubienė Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė