802b394a-b2ca-41af-a9d7-222cfcce6ff9 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-332/2015                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02431-2013-3                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                                                                       1.1.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.;                                                                                         1.2.4.6.3.; 2.1.7.; 2.1.7.4.; 2.1.15.; 2.4.;                               2.4.6.; 2.4.7.                                                                                   (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 14 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,gynėjai advokatei Silvai Balčiūnienei,nuteistajam R.

Č.,nukentėjusiajai J. Č., jos atstovui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. Č. ir jo gynėjos advokatės Silvos BalčiÅ«nienės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, R.

Č. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas R. Č. laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. gruodžio 26 d. 5.00 val. iki 2013 m. gruodžio 27 d. 14.25 val., t. y. 2 paros.Civilinio ieÅ¡kovo - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Å iaulių teritorinės ligonių kasos, pareikÅ¡tas 3461,82 Lt civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkintas visiÅ¡kai, priteisiant civilinio ieÅ¡kovo naudai 3461,82 Lt (1002,61 Eur) iÅ¡ kaltinamojo R.

Č..Nukentėjusiosios J. Č. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. Č. J. Č. 16 566,80 Lt (4798,08 Eur) turtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusiosios J. Č. pareikštas civilinis ieškinys dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. Č. J. Č. 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusiosios J. Č. pareikštas civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt išlaidų gydymui atlyginimo netenkintas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. Č. nuteistas už tai, kad jis 2013-12-26 apie 5.20 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas artimoje aplinkoje, Å¡eimyninio konflikto metu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ savo Å¡eimos nariui - žmonai J. Č., o bÅ«tent: tyčia sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip 11 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, veidÄ , tuo nukentėjusiajai J. Č. padarydamas galvos smegenų sukrėtimÄ , dėl ko sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, kiauryminę muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, smakre, abiejuose žastuose, nubrozdinimÄ alkÅ«nėse, kryžkaulio projekcijoje, deÅ¡inio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje.Apeliaciniu skundu nuteistasis R.

Č. ir jo gynėja advokatė Silva BalčiÅ«nienė praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – R. Č. iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymių arba pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendį ir paskirti R. Č. Å¡velnesnę bausmę. Taip pat praÅ¡o nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. Č. civilinį ieÅ¡kinį atmesti arba pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J.

Č. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, sumažinant priteistÄ turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ arba civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, skundžiamo nuosprendžio turinio bei iÅ¡ kitos bylos medžiagos matyti, jog teismas byloje surinktus įrodymus iÅ¡tyrė iÅ¡samiai, tačiau juos įvertindamas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimÄ Ä¯rodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis išsamiu visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Tačiau iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio, grindžiamo iš esmės kaltinamojo akto pakartojimu ir bendro pobūdžio argumentais, nesusietais su konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, negalima daryti išvados, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantų nuomone, teismas, tirdamas 2013-12-25 – 2015-12-26 įvykių aplinkybes, vertindamas nukentėjusiosios bei nuteistojo elgesį, nustatydamas nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių ir jų pobūdį bei spręsdamas dėl atsiradusių pasekmių ir R.

Č. kaltės, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų M. M., S. M., G. Č., A. J., S. J. parodymus ir jais nesirėmė. Å ie liudytojai neturėjo nė menkiausio suinteresuotumo sakyti byloje netiesÄ . Teisme prisiekę, jie patvirtino, kad klube „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-25 jie kartu su nukentėjusiÄ jÄ J. Č. bei R. Č. Å¡ventė                                      G.

Č. gimtadienį ir Å v. Kalėdas, nukentėjusioji vartojo alkoholinius gėrimus. Å ios aplinkybės neneigė ir pati nukentėjusioji J. Č.. Minėti liudytojai nurodė, kad klube Å¡ventės metu nukentėjusioji J. Č. buvo gerokai iÅ¡gėrusi, elgėsi neadekvačiai, griuvinėjo, po vakarėlio jÄ reikėjo temti iki automobilio, nes pati paeiti nebegalėjo. Apeliantų teigimu, jau vakarėlio metu nukentėjusioji buvo tampoma, nugriuvusi už minkÅ¡tasuolio, kilnojama, todėl tuo metu įvairios jos kÅ«no vietos galėjo bÅ«ti traumuotos, o mėlynės vakarėlyje galėjo bÅ«ti nepastebėtos dėl buvusios prietemos arba jos susiformavo ir iÅ¡ryÅ¡kėjo vėliau, praėjus kuriam laikui, kaip ir kiti kaltinamajame akte minimi sužalojimai, kurie nebuvo stebimi iÅ¡ karto po įvykio policijos komisariate, o iÅ¡ryÅ¡kėjo vėliau (Å¡iÄ aplinkybę nurodė nukentėjusioji).

Taigi teismas, apeliantų manymu, netinkamai vertindamas įrodymus, padarė aiÅ¡kiai neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad „kaltinamajam ir nukentėjusiajai sugrįžus prie namų, iÅ¡lipus iÅ¡ maÅ¡inos, nukentėjusioji dar nebuvo sužalota, o sužalojimai ant jos kÅ«no atsirado vėliau“. Tokios teismo iÅ¡vados nepatvirtina objektyvÅ«s ir abejonių nekeliantys, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti įrodymai, ji pagrįsta prielaidomis ir tai laikytina esminiu Lietuvos Respublikos BPK pažeidimu. Prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas, kiekviena abejonė turi bÅ«ti traktuojama kaltinamojo naudai.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad liudytojų parodymus dėl nukentėjusiosios neblaivumo neginčijamai patvirtina asmens blaivumo testo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys – 2013-12-26 8.07 val.

J. Č. nustatytas 1,78 promilių girtumas (1 t. 42 b. l.). Tačiau specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas kitoks J. Č. neblaivumas, t.y. 2014-01-06 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad 2013-12-26 5.34 val. alkotesterio parodymais ligoninėje nustatytas girtumas – 1,07 promilių (1 t. 89-90 b. l.). Teismas nepaÅ¡alino Å¡ių įrodymų prieÅ¡taravimų ir patikimumo prasme neteisingai vertino įrodymų Å¡altinį – specialisto iÅ¡vadÄ . Nuteistasis R.

Č. ir jo gynėja advokatė skunde nurodo, kad byloje nesant duomenų apie agresyvų R. Č. bÅ«dÄ ir liudytojams A. R. P., G. B., A. R. ir J. V. nurodžius, kad įvykio vietoje R. Č. elgėsi ramiai, mandagiai ir neatrodė girtas, teismui nepagrįstai nekilo abejonė dėl to, ar tikrai galėjo R. Č. suduoti daugybę smÅ«gių nukentėjusiajai J. Č.. Taip pat netirtas ir neanalizuotas specialisto iÅ¡vadoje suformuluotos teiginys, kad „J. Č. kÅ«ne rastų sužalojimų visuma nėra bÅ«dinga griuviminei traumai“, ir nespręsta apie pavienius sužalojimus bei jų atsiradimo mechanizmÄ .

Apeliantų nuomone, nepagrįstai buvo atmestas nuteistojo praÅ¡ymas paskirti ekspertizę siekiant iÅ¡samiau iÅ¡tirti ir detaliau nustatyti kiekvienÄ sužalojimÄ , sprendžiant, kuris iÅ¡ jų yra griuviminės traumos, o kuris - tiesioginio smÅ«ginio kontakto pasekmė. Taip pat teismas neatsižvelgė ir nevertino to, kad R. Č. girdėjo nukentėjusiÄ jÄ kalbant, jog ji kaip (duomenys neskelbtini) ilgametė darbuotoja, pažįsta gydytojus ir gydysis tiek, kiek reikės, kad R. Č. grėstų kuo griežtesnė bausmė ir bÅ«tų priteistas kaip įmanoma didesnis ieÅ¡kinys.

Apeliantų teigimu, teismas neteisingai vertindamas įrodymus ir patikimais bei neginčijamais įrodymais dėl įvykio aplinkybių (smurto artimoje aplinkoje buvimo fakto, smÅ«gių skaičiaus ir kt.) laikydamas liudytojų A. R. P., G. B. ir J. V. parodymus, neatsižvelgė į nustatytÄ faktinę aplinkybę, kad Å¡ie liudytojai prieÅ¡ duodami parodymus, gavo atlygį iÅ¡ nukentėjusiosios J. Č. motinos, todėl galėjo turėti asmeninį suinteresuotumÄ duoti nukentėjusiajai naudingus parodymus (dėl tempimo rankine ir neva tai smaugimo veiksmų).

Teismas rėmėsi Å¡ių liudytojų parodymais ir traktavo juos kaip atitinkančius tiesÄ dėl bylos aplinkybių. Remdamasis Å¡ių liudytojų parodymais, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ R. Č. teiginį, kad jis ne smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, o visÄ laikÄ bandė jÄ pakelti nuo žemės ir partempti namo. Liudytojas A. R. P. 2014-02-04 apklausos metu (1 t. 69-70 b. l.) nurodė, kad G. (B.) suÅ¡uko: „kÄ darai, pasmaugsi“, tada jis pamatė ant žemės gulinčiÄ moterį ir Å¡alia jos stovintį vyrÄ , jis tempė jÄ už rankinės, rankinės rankena buvo moteriai ant kaklo.

IÅ¡ Å¡ių liudytojo parodymų neaiÅ¡ku, ar vyras stovėjo, ar tempė moterį. Tai nėra vienas ir tas pats. Liudytojas nurodė, kad jis su draugais priėjo prie vyro ir moters, „vyras jÄ paleido“ ir paaiÅ¡kino vaikinams, kad tai jo žmona prisigėrė ir nesugeba pareiti namo. G. B. 2014-01-26, praėjus nedaug laiko po įvykio, apklausiamas liudytoju nurodė kiek kitokias aplinkybes: einant (duomenys neskelbtini) gatve prie gydymo centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje pamatė moterį, gulinčiÄ ant žemės ir Å¡alia stovintį vyriÅ¡kį.

Moteris buvo be vieno bato, timpos suplėšytos, jos paltÄ rankoje laikė Å¡alia stovintis vyras. Jos veidas buvo kruvinas. Liudytojas kiek vėliau, tos pačios apklausos metu lyg patikslindamas savo prieÅ¡ tai nurodytÄ aplinkybę ėmė teigti, kad vyriÅ¡kis ranka tempė rankinukÄ , ties kuria tiksliai moters kÅ«no vieta jis buvo, ar ties kaklu, ar ties rankomis, nesimatė, nes buvo tamsu, kaip jis supratęs, vyras tempė moterį visa jėga, todėl ir suÅ¡ukęs „kÄ Äia darai, pasmaugsi“.

Be to, liudytojas G. B. nurodė, kad prie moters buvo priėjęs jo draugas D. G., kuris bandė moterį pavesti, bet jam nepavyko, nes ji negalėjo paeiti, pasodino jÄ ant bortelio (1 t. 63-64 b. l.). Liudytojas J. V., apklaustas 2014-02-04 (1 t. 67-68 b. l.) nurodė, kad matė vyrÄ stovintį, o moterį sėdinčiÄ . MuÅ¡amos jos nematė. Taigi, nė vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nepatvirtino, jog matė kaltinamÄ jį R. Č. smurtaujant nukentėjusiosios atžvilgiu. Savo iÅ¡vadÄ apie tai, kad vyras, tempdamas moterį už rankinės galėjo jÄ pasmaugti, liudytojas G.

B. pagrindė ne faktinėmis aplinkybėmis, o prielaida ir savo paties emociniu suvokimu. Visi trys liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad vyras (R. Č.) jiems aiÅ¡kino, jog nori moterį parvesti namo ir prašė padėti. Kartu dalyvavęs D. G. bandė padėti, bet jam nepavyko. Taigi, Å¡ių liudytojų parodymai nepaneigia R. Č. nurodytų faktinių aplinkybių, minėti liudytojai A. R. P.. J. V. ir G. B., net ir apdovanoti suinteresuotos bylos baigtimi nukentėjusiosios motinos, nepatvirtino, kad kaltinamasis jiems matant sudavė nukentėjusiajai kaltinime nurodytÄ smÅ«gių skaičių, kad jÄ spardė ir jos atžvilgiu smurtavo.

Å iÄ aplinkybę byloje nurodė tik nukentėjusioji J. Č., kuri turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Todėl teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos, o apkaltinamasis nuosprendis neteisėtas. Be to, teismas, netinkamai vertindamas minėtų liudytojų parodymus padarė aiÅ¡kiai neteisingÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad R. Č. nenorėjo, jog bÅ«tų kviečiama policija, nes jis siekė iÅ¡vengti atsakomybės. Å i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja liudytojo A. R. P. parodymams. Liudytojas nurodė, jog R. Č. prašė nekviesti policijos todėl, kad žmona dirba (duomenys neskelbtini), jai pačiai bus gėda prieÅ¡ bendradarbius ir jam bus gėda, kad žmona taip pasigėrė.Apeliantai skunde taip pat nurodo, kad specialisto iÅ¡vadoje detalesnė sužalojimų lokalizacijos, atsiradimo mechanizmo analizė nėra pateikta.

R. Č. praÅ¡ymas paskirti  ekspertizę buvo atmestas. Tačiau tai, kad didžioji dalis nukentėjusiosios kÅ«no sužalojimų galėjo atsirasti jÄ keliant, tempiant, jai griÅ«vant ant asfalto, jÄ velkant, galimai neatsargiai su ja elgiantis, o ne kaip tiesioginių smÅ«ginių kontaktų pasekmė, yra nepaneigtas byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas nesprendė, kad vėlesni įvykai Å iaulių mieste prie (duomenys neskelbtini) namo - tai klube prasidėjusių veiksmų tęsinys. Ä®vykių analizė neginčijamai patvirtina, kad R.

Č. neturėjo tikslo J. Č. muÅ¡ti, jÄ Å¾aloti. Jis turėjo tikslÄ nukentėjusiÄ jÄ palydėti namo ir tai patvirtino minėti liudytojai, kurie kartu Å¡ventė klube, kartu važiavo namo. Nuteistojo R. Č. ir jo gynėjos advokatės teigimu, byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių R. Č. inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės (tyčios) buvimo faktÄ . Nenustačius visų nusikalstamai veikai bÅ«tinų sudėties elementų (nenustatyta veikos subjektyvioji pusė, kaltė), R.

Č. negalėjo bÅ«ti pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 3 d. 2 p. Ä®statymas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika draudžia apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrįsti iÅ¡imtinai vien nukentėjusiosios J. Č. parodymais. Jos parodymus taip pat reikia vertinti bendrame įrodymų kontekste, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji dėl girtumo įvykių galėjo neprisiminti bei į tai, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi, yra draudžiama. Be to, IÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusioji visÄ vakarÄ buvo agresyvi ir nusiteikusi prieÅ¡iÅ¡kai, todėl galėjo nesileisti vedama, muistytis ir pan.

Provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, greičiausiai nulemtas jos girtumo, teismo liko neįvertintas bendrame įrodymų kontekste. Å iuo požiÅ«riu neįvertinti nukentėjusiosios galimai neteisėti veiksmai, nulėmę žalos atsiradimÄ , jos dydį. Nukentėjusiosios veiksmai nevertinti ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalies prasme, sprendžiant dėl galimybės bent iÅ¡ dalies atleisti R. Č. nuo deliktinės civilinės atsakomybės, esant neteisėtiems nukentėjusiosios veiksmams, dėl kurių galėjo atsirasti ir padidėti nuostoliai, kaip pvz. nuo 2013-12-29-6 iki 2014-03-03 J.

Č. gydydamasi negavo pajamų iÅ¡ sodros ir įvykis buvo nedraudiminis dėl to, kad ji įvykio metu buvo neblaivi. Tačiau dėl jos girtumo R. Č. nekaltas. Apeliantų nuomone, vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tirdamas įrodymus, teismas turėjo pagrindo manyti, kad R. Č. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos - nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo - sudėtis, nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog R. Č., neatsargiai tempdamas iÅ¡gėrusiÄ nukentėjusiÄ jÄ , jÄ kilnodamas už pažastų ir vėl paleisdamas ant gatvės grindinio, nenumatė, kad dėl tokių jo veiksmų ji patirs sužalojimus, tačiau, bÅ«damas atsargesnis ir rÅ«pestingesnis, tokioje situacijoje galėjo bei privalėjo tai numatyti (Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 3 dalis).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, R. Č. iÅ¡teisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Nuteistasis R. Č. ir jo gynėja advokatė taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai R. Č. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant didesnę nei sankcijoje nustatyta minimali. Be to, praeityje neteistam asmeniui nepagrįstai ir nemotyvuotai nustatytas per ilgas (2 metų) bausmės vykdymo atidėjimo terminas, taikant kelias jo teises varžančias poveikio priemones.

Teismas nepagrįstai nenustatė nei vienos kaltinamojo kaltę lengvinančios aplinkybės. R. Č. davė nuoÅ¡irdžius parodymus, gailėjosi neatsargiai, visai to nenorėdamas sužalojęs nukentėjusiÄ jÄ . SiÅ«lė taikytis, norėjo atlyginti žalÄ , tačiau neturėdamas teisės su nukentėjusiÄ jÄ bendrauti, neturėjo galimybės su ja pasikalbėti ir atsipraÅ¡yti. Ä® gynėjos klausimÄ dėl žalos dydžio, kuris jÄ tenkintų, nukentėjusioji atsakė, kad jai svarbu ne pinigai, tačiau teismui ji pateikė neprotingai didelį ieÅ¡kinį.

Be to, teismas nevertino nukentėjusiosios elgesio kaip provokuojančio ir rizikingo (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.) ir nepripažino, kad bÅ«tent toks nukentėjusiosios elgesys turėjo įtakos pasekmėms atsirasti. Apeliantai mano, kad teismas paskirtÄ bausmę sugriežtino netinkamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliantų teigimu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl J. Č. civilio ieÅ¡kinio yra neteisėta ir keistina (ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies - priteistinos mažesnės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos) todėl, kad:

1) leistinais įrodymais neginčijamai neįrodytas nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydis: nepateikti įrodymai dėl kailinių vertės, dėl negalimumo kailiniais naudotis, juos išvalius; dėl negalimumo naudotis aukso žiedais ar pačiu auksu, kuris taip pat turi vertę; neįvertintas turto nusidėvėjimas; nevertintos vakarėlio metu nustatytos faktinės aplinkybės (griuvinėjimas) galėjusios turėti įtakos rūbų bei papuošalų sugadinimui;

2) neįvertinti nukentėjusiosios neteisėti veiksmai, nulėmę žalos atsiradimÄ , jos dydį. Nukentėjusiosios veiksmai nevertinti ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalies prasme, sprendžiant dėl galimybės bent iÅ¡ dalies atleisti R. Č. nuo deliktinės civilinės atsakomybės, esant neteisėtiems nukentėjusiosios veiksmams, dėl kurių galėjo atsirasti ir padidėti nuostoliai;

3) nepagrįstai patenkintas ieškinys dalyje dėl 5508,96 Lt. negautų pajamų, įvykį pripažinus nedraudiminiu;

4) esant nustatytam nesunkiam sveikatos sutrikdymui, priteista per didelė pinigų suma neturtinės žalos atlyginimui. Apeliantų nuomone, pakankama suma neturtinei žalai atlyginti – 2000-3000 Lt. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimÄ , neįvertino visų Å¡ių kriterijų, nesivadovavo protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais, todėl priteisė aiÅ¡kiai per didelę pinigų sumÄ . Teismo posėdyje nuteistasis R. Č. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji J. Č., jos atstovas advokatas prašė nuteistojo ir jo gynėjo advokatės apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo R. Č. ir jo gynėjos advokatės apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, konstatuoja, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant R. Č. kaltės klausimÄ , esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus bei kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios teismas bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo iÅ¡vadas, ir kurie ne tik paneigė nuteistojo R.

Č. parodymus, bet ir patvirtino jo kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , padarė teisingas iÅ¡vadas ir pagrįstai R. Č. pripažino kaltu padarius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ savo Å¡eimos nariui ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. Todėl Å iaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo ir jo gynėjos advokatės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ ir paskyrė jam tinkamÄ bausmę bei tinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .

Nuteistasis R. Č. ir jo gynėja advokatė apeliaciniu skundu nesutikdami su                      R. Č. nuteisimu, iÅ¡ esmės ginčija teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvus.

Proceso dalyviams nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl duomenų pripažinimo įrodymais, jų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius.

Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliantų skunde nurodyti argumentai, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien tik nukentėjusiosios J. Č. parodymais, kad byloje nesurinkta jokių kitų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių tai, jog R.

Č. smurtavo J. Č. atžvilgiu, t. y. kad jis sudavė rankomis bei kojomis nukentėjusiajai ne mažiau kaip 11 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, yra nepagrįsti. R. Č. neigdamas savo kaltę nurodo, kad jau vakarėlio metu, kai buvo Å¡venčiamas G. Č. gimtadienis ir Å v. Kalėdos, nukentėjusioji vartojo alkoholinius gėrimus, elgėsi neadekvačiai, griuvinėjo, po vakarėlio jÄ reikėjo temti iki automobilio, nes pati paeiti nebegalėjo ir todėl ji galėjo patirti sužalojimų, be to, grįžus iÅ¡ vakarėlio namo jis neatsargiai tempė iÅ¡gėrusiÄ nukentėjusiÄ jÄ , jÄ kilnojo už pažastų ir vėl paleisdavo ant gatvės grindinio, dėl ko ji taip pat galėjo patirti sužalojimų, tačiau Å¡iuos apeliaciniame skunde nurodytus deklaratyvius teiginius apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais, vertina kaip R.

Č. gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti, ir konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai, su kuriais bei jų vertinimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, todėl iÅ¡samiai nekartoja ir nebeanalizuoja, atskleidžiant jų turinį, įrodo, kad R. Č., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, Å¡eimyninio konflikto metu tyčia sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip 11 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, veidÄ savo Å¡eimos nariui - žmonai J.

Č. ir padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamÄ nuosprendį grindė nukentėjusiosios J. Č., liudytojų M. M., S. M., J. Č., G. Č., V. Č., A. R. P., G. B., A. R., J. V. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, eksperto J. S. teismo teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais, teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais – 2013-12-26 J. Č. protokole-pareiÅ¡kime, 2013-12-26 Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio A.

R. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, 2013-12-27 įvykio vietos apžiūros protokole, 2014-04-08 apžiūros protokole, 2014-02-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokole, 2014-04-22 daiktų apžiūros protokole, 2014-05-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokole, 2014-05-22 daiktų apžiūros protokole, Asmens blaivumo teste Nr. 0725, Asmens blaivumo teste Nr. 0724, 2014-05-02 akistatos protokole, 2014-01-06 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis, advokato R.

Dobrovolskio 2014-01-16 pateiktomis nuotraukomis iÅ¡ įvykio vietos bei nuotraukomis, kuriose užfiksuoti J. Č. sužalojimai, ir kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, atliko visapusiÅ¡kÄ ir iÅ¡samiÄ viso bylos proceso metu byloje surinktų įrodymų analizę, o įrodymų vertinimÄ atliko iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nesirėmė vien nukentėjusios J. Č. parodymais, ir kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas rėmėsi surinktų duomenų visuma, t. y. teismas įrodymus vertino neatsietai bet jungdamas juos į loginę grandinę, gretindamas nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus su byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios J. Č. ir liudytojų parodymai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ medžiagÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ R.

Č. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad R. Č. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kad ji teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. Č. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti nuteisimo motyvai, su kuriais teisėjų kolegija sutinka, todėl laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo suraÅ¡ymo ekonomiÅ¡kumo jų nekartoja.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija apeliacinio skundo teiginius, kad R. Č. neturėjo tikslo J. Č. muÅ¡ti, jÄ Å¾aloti, jis norėjo nukentėjusiÄ jÄ palydėti namo, kad jis ne smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, o visÄ laikÄ bandė jÄ pakelti nuo žemės ir partempti namo, kad nukentėjusioji J. Č. visÄ vakarÄ buvo agresyvi ir nusiteikusi prieÅ¡iÅ¡kai, jos elgesys buvo provokuojantis, vertina kaip jo gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.Apeliantai nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į nustatytÄ faktinę aplinkybę, kad liudytojai A.

R. P., G. B. ir J. V., prieÅ¡ duodami parodymus, gavo atlygį iÅ¡ nukentėjusiosios J. Č. motinos, todėl galėjo turėti asmeninį suinteresuotumÄ duoti nukentėjusiajai naudingus parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti Å¡ių liudytojų duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, esminėmis detalėmis sutampa, nukentėjusioji ir liudytojai iÅ¡ esmės vienodai aiÅ¡kina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Pažymėtina, kad Å¡ių liudytojų duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų Å¡altiniu, nes jų nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (specialisto iÅ¡vada, policijos pareigÅ«no A. R. bei greitosios pagalbos darbuotojos J. Č. duoti parodymai ir kt.). Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistÄ jį R. Č., todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Nors apklausiami pirmosios instancijos teisme Å¡ie liudytojai patvirtino, kad jiems nukentėjusiosios J.

Č. motina po įvykio davė pinigų, tačiau Å¡ie pinigai buvo duoti kaip padėka, kad jie nukentėjusiosios nepaliko įvykio vietoje, o iÅ¡kvietė pagalbÄ , o ne kaip atlygis už nukentėjusiajai palankų parodymų davimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog netirtas ir neanalizuotas specialisto iÅ¡vadoje suformuluotos teiginys, kad „J. Č. kÅ«ne rastų sužalojimų visuma nėra bÅ«dinga griuviminei traumai“, ir nespręsta apie pavienius sužalojimus bei jų atsiradimo mechanizmÄ .

Pirmosios instancijos teisme apklausiamas ekspertas J. Sakalas teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino, kodėl nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai, kad krentant veidu į grindinį, negalimos abiejų akių kraujosruvos, nebūdingos kiauryminės žaizdos, griūnant būtų sužalota ir nosis, kad lūpa būtų griuviminės traumos pasekmė, turėjo nukentėti ir nosis, be to, žasto sužalojimai galimi tik grumtynių metu, kad nukentėjusiajai į akis buvo suduoti atskiri smūgiai, taip pat buvo suduota pasmakrėje, kad į veido sritį suduota ne mažiau 4 smūgių, o tai griuviminei traumai nebūdinga (3 t. 25 b. l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali atmesti bylos nagrinėjimo teisme dalyvių praÅ¡ymus, kai jie praÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybes, kurios jau iÅ¡samiai nustatytos surinktoje bylos medžiagoje, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikÅ¡mės arba ryÅ¡io su byla. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pagrįstai buvo atmestas nuteistojo praÅ¡ymas paskirti ekspertizę siekiant iÅ¡samiau iÅ¡tirti ir detaliau nustatyti kiekvienÄ sužalojimÄ , sprendžiant, kuris iÅ¡ jų yra griuviminės traumos, o kuris - tiesioginio smÅ«ginio kontakto pasekmė, nes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ekspertas J.

Sakalas iÅ¡samiai paaiÅ¡kino apie nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmÄ . Apeliaciniame skunde teigiama, kad, vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tirdamas įrodymus, teismas turėjo pagrindo manyti, kad R. Č. veiksmuose yra ne Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte, o Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos - nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo – sudėtis. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas R.

Č. veikÄ dėl J. Č. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikavo tinkamai.2014-01-06 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. Č. padaryti kÅ«no sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kiauryminė muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, smakre, abiejuose žastuose, nubrozdinimai alkÅ«nėse, kryžkaulio projekcijoje, deÅ¡inio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje. J. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t. 89-90 b. l.).Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl neatsargumo.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., laikoma padaryta esant neatsargiai kaltės formai tada, kai kaltininkas nesuvokia savo veiksmų pavojingumo, nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti, arba suvokia tik rizikingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi iÅ¡vengti galinčių kilti padarinių. Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formÄ ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir imdamas domėn padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , lokalizacijÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieÅ¡ nusikaltimÄ , jo padarymo metu ir po jo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad R. Č. sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip 11 smÅ«gių nukentėjusiajai J. Č. į įvairias kÅ«no vietas, veidÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis R. Č. veikė suvokdamas savo veiksmų pavojingumÄ kito žmogaus sveikatai ir numatė galinčius kilti padarinius. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina nusikaltimo padarymo aplinkybės, bÅ«das, sužalojimų kiekis, pobÅ«dis ir lokalizacija. Nukentėjusiajai sužalojimai padaryti smÅ«giuojant rankomis ir kojomis į veido sritį ir į įvairias kÅ«no vietas.

Kaip jau minėta, esant neatsargiai kaltės formai, kaltininkas arba visiÅ¡kai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo kito žmogaus sveikatai ir nenumato galinčių kilti padarinių (nors gali ir turi juos numatyti), arba suvokia tik rizikingÄ savo veiksmų pobÅ«dį ir numato mažai tikėtinÄ sveikatos sutrikdymo galimybę (nes tikisi iÅ¡vengti galinčių kilti padarinių). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo panaudotas nusikaltimo padarymo bÅ«das bei padarytų sužalojimų kiekis, pobÅ«dis ir lokalizacija (smÅ«giai į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ galvos sritį) rodo, kad jis siekė sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatÄ , t. y. numatė, kad neiÅ¡vengiamai sužalos J.

Č. sveikatÄ ir norėjo sužaloti nukentėjusiÄ jÄ . Asmuo, kuris darydamas nusikalstamÄ veikÄ , pasirenka tokį veikimo bÅ«dÄ , kada sveikata bus sutrikdyta neiÅ¡vengiamai ar esant pakankamai didelei tikimybei, negali bÅ«ti pripažintas veikusiu neatsargiai. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui neiÅ¡vengiamai sveikata bus sutrikdyta, tai jis veikia tiesiogine tyčia. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių R.

Č. inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės (tyčios) buvimo faktÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. Č. veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. Č. byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivi, pagal asmens blaivumo testo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis 2013-12-26 8.07 val. J. Č. nustatytas 1,78 promilių girtumas (1 t. 42 b. l.), o specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad 2013-12-26 5.34 val. alkotesterio parodymais ligoninėje nustatytas girtumas – 1,07 promilių (1 t. 89-90 b. l.), tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad skiriasi nukentėjusiosios neblaivumo duomenys, nurodyti asmens blaivumo teste Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. G (duomenys neskelbtini), pateisinama tuo, kad nukentėjusiajai neblaivumas buvo tikrinamas skirtingu laiku ir skirtingais prietaisais – Å iaulių miesto PK ir pristačius nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ligoninę.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje nėra duomenų apie agresyvų               R. Č. bÅ«dÄ ir tai, kad įvykio vietoje R. Č. elgėsi ramiai ir mandagiai, tai, kad nukentėjusioji J. Č. byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivi, nepateisina R. Č. smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir nepaneigia jo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ patvirtina ankščiau iÅ¡dėstytų įrodymų visuma.Vertinant apeliacinio skundo teiginius apie tai, kad R.

Č. girdėjo nukentėjusiÄ jÄ kalbant, jog ji kaip (duomenys neskelbtini) ilgametė darbuotoja, pažįsta gydytojus ir gydysis tiek, kiek reikės, kad R. Č. grėstų kuo griežtesnė bausmė ir bÅ«tų priteistas kaip įmanoma didesnis ieÅ¡kinys, pasisakytina, kad jie yra deklaratyvÅ«s, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, todėl atmestini. Nuteistasis R. Č. ir jo gynėja advokatė nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu                  R. Č. paskirta bausme ir praÅ¡o paskirti R.

Č. Å¡velnesnę bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Visos paminėtos aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju paskirdamas nuteistajam R. Č. bausmę už jo padarytÄ nusikaltimÄ , pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str., 61 str. reikalavimų. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam R. Č. paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, pagrįstai R. Č. paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. Č. už Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytÄ nusikaltimÄ paskirta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo – yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. Č. už nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė nėra per griežta, Å¡velninti jÄ nėra teisinio pagrindo.

Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Be to, R. Č. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. ), t. y. laikotarpiui, kuris įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nėra per ilgas.Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. Č. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad iš dalies tenkintas J. Č. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, ir iš R.

Č. J. Č. naudai priteista 16 566,80 Lt (4798,08 Eur) turtinės žalos atlyginimo. ir 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.Civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės žalos dydį patvirtina byloje esantys dokumentai (kvitai ir kt.) (2 t., 154 b. l.), todėl daroma išvada, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas teisėtai ir pagrįstai, ir jo dydis nėra per didelis. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Civiliniame kodekse nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau bÅ«tinai atsižvelgia ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (CK 1.5 straipsnis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Tai asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas.

Tai gali bÅ«ti fizinis skausmas, kÅ«no žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nes asmuo apmÄ sto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities – kaip skausmo sukėlimas ar kÅ«no sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatÄ , nes fizinis asmuo nuolat susirÅ«pinęs savo ateitimi ir iÅ¡likimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiÅ¡kęs kÅ«no sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvÅ«s ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalÄ .

Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto nepaÅ¡alinamos jų pasekmės (pvz., lieka randų, kuriuos paÅ¡alinti galima bÅ«simomis operacijomis), tai, be iÅ¡gyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali bÅ«ti priskiriami iÅ¡gyvenimai dėl bÅ«simų pasekmių – kaip sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai paÅ¡alinti darant plastines operacijas, iÅ¡gyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmÄ , nepatogumus, laiko eikvojimÄ , važinėjimÄ tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – iÅ¡laidas, kurios ne visada gali bÅ«ti nustatytos ir padengiamos).

Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (CK 6.250 straipsnis).Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Civilinėje atsakomybėje kreditorius privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad asmuo turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.

Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Å ioje normoje nėra pateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡as, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.IÅ¡ teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 10 000 Lt ir Å¡ie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji J.

Č. be fizinio skausmo patyrė ir psichologinę traumÄ , nes prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ naudojo jai artimas asmuo, dėl patirtų kÅ«no sužalojimų gydėsi ligoninėje, patyrė pažeminimÄ , dėl padarytų sveikatos sutrikdymų nukentėjusioji iki Å¡iol jaučia liekamuosius padarinius, bei įvertinęs tai, kad patirti sužalojimai esminės įtakos J. Č. bendravimui su aplinkiniais nesukėlė, t. y. ji socialiai neatsiribojo nuo visuomenės, taip pat nesant duomenų, apie tai, kad J. Č. dėl patirtos psichologinės ir fizinės traumos negali gyventi visaverčio gyvenimo, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, įvertinęs visus Å¡iuos kriterijus, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sumažino civilinio ieÅ¡kinio dydį ir pagrįstai iÅ¡ R.

Č. priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo J. Č., ir Å¡i suma nelaikytina per didele. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo R. Č. padarytÄ veikÄ , paskyrė teisingÄ savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu bausmę, todėl keisti ar naikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendį nuteistojo ir jo gynėjos advokatės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo R.

Č. ir jo gynėjos advokatės Silvos BalčiÅ«nienės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                 Raimundas Jurgaitis Teisėjai                                                                                                              Zigmas Kavaliauskas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Vidmantas Mylė