802b34d5-38b3-4bfb-b8ec-05fdb5e730d0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-302/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.7.2.2.,2.1.7.Teisminio proceso Nr. 1-44-1-00094-2010-6                          1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.2.;                          2.3.6.4.5.              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),teisėjų Rūtos Mickevičienės ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorams Arūnui Meškai, Aidai Japertienei,gynėjams advokatams Algimantui Juciui, Grigorijui Leonovui,nuteistajam A.

K.,specialistėms Indrei MačiÅ«nei, Ievai DaniÅ«naitei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Algimanto Jucio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį (trys nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika, įvykdyta 2009-2010 metų žiemÄ J.

B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu ketveriems metams;- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika, įvykdyta 2010 metų pavasarį D. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu penkeriems metams;- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika, įvykdyta 2010 metų vasarÄ J. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu penkeriems metams;- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo bÅ«dais ir A.

K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ A. K. priteista 25, 72 Lt turėtoms proceso iÅ¡laidoms atlyginti valstybės naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio pabaigoje–2010 m. sausio pradžioje, tikslesnis laikas nenustatytas, Rietave, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, du kartus, pažadėjęs duoti pinigų, numovė J.

B., gimusiai 1997 metais, kelnes ir apatines kelnaites, prievarta paguldė jÄ Ä¯ lovÄ , sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ â€“ spausdamas rankomis mažametės rieÅ¡us ir užgulęs mažametę kÅ«nu, iÅ¡skėtė jos kojas ir nepaisydamas prievartaujamosios spardymosi ir praÅ¡ymų paleisti, tenkino savo lytinę aistrÄ , trindamas savo lytinį organÄ Ä¯ nukentėjusiosios tarpkojį bei kiÅ¡damas į iÅ¡orinius lytinius organus. Tokiu bÅ«du A. K. seksualiai prievartavo mažametę J.

B., pavartodamas fizinį smurtÄ ir pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka dėl mažametystes nukentėjusiosios bÅ«kle ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ bei neigiamus padarinius nukentėjusiosios psichikai – emocijų ir nuotaikos sutrikimus, kaltės jausmÄ , nusivylimÄ savimi ir ateities baimę. A. K. taip pat nuteistas už tai, kad 2010 m. pavasarį, tikslesnis laikas nenustatytas, Rietave, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, ne mažiau kaip 4 kartus, žadėdamas duoti pinigų, liepdavo D.

B., gimusiai 2002 m., nusirengti ir lipti į lovÄ , ir pats nusirengęs tenkindavo savo lytinę aistrÄ , trindamas apnuogintÄ savo lytinį organÄ Ä¯ nukentėjusiosios iÅ¡orinius lytinius organus, sukeldamas mažametei D. B. fizinį skausmÄ . Tokiu bÅ«du A. K. seksualiai prievartavo mažametę D. B., pavartodamas fizinį smurtÄ bei pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka dėl mažametystės nukentėjusiosios bÅ«kle ir taip padarė nukentėjusiajai žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ fiziniu skausmu ir padariniais nukentėjusiosios psichikai – emocijų ir nuotaikos sutrikimais, iÅ¡gyvenamu nesaugumo jausmu, užsisklendimu, nerimastingumu.

A. K. nuteistas ir už tai, kad 2010 m vasarÄ , tikslesnis laikas nenustatytas, Rietave, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, ne mažiau kaip 4 kartus, žadėdamas duoti pinigų, nurengdavo J. B., gimusiai 1997 m., virÅ¡utinius ir apatinius rÅ«bus, suspaudęs rankomis jos rieÅ¡us, prievarta paguldydavo į lovÄ , sukeldamas fizinį skausmÄ , po to, užgulęs kÅ«nu, nepaisydamas prievartaujamosios spardymosi ir praÅ¡ymų paleisti, tenkindavo savo lytinę aistrÄ , kiÅ¡damas ir trindamas apnuogintÄ savo lytinį organÄ Ä¯ nukentėjusiosios iÅ¡orinius lytinius organus.

Tokiu bÅ«du A. K. seksualiai prievartavo mažametę J. B., pavartodamas fizinį smurtÄ ir pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka dėl mažametystės nukentėjusiosios bÅ«kle ir padarė nukentėjusiajai moralinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ fiziniu skausmu ir padariniais nukentėjusiosios psichikai – emocijų ir nuotaikos sutrikimais, iÅ¡gyvenamu kaltės jausmu, nusivylimu savimi ir ateities baime. Be to, A. K. 2010 m. liepos 31 d., apie 22 val., Rietave, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo koridoriuje, smogė ranka į sprandÄ mažametei J.

B., gimusiai 1997 m., ir tokiu bÅ«du muÅ¡damas sukėlė jai fizinį skausmÄ .Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsdamas nukentėjusiosios mažametės J. B. parodymais, juos nuosprendyje vertino nenuosekliai ir selektyviai. Apygardos teismas tinkamai neįvertino to, kad Å¡ios nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklÅ«s ir vienodi, o apklausų metu jai buvo daromas neteisėtas spaudimas ir užduodami atsakymus menantys klausimai, tokiu bÅ«du verčiant jÄ duoti nepatikimus, iÅ¡galvotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta neteisėta nukentėjusiosios J. B. apklausa, kurios metu ji pati savo ranka parašė, kad A. K. su ja lytiÅ¡kai santykiavo. Vėliau, 2010 m. rugpjūčio 12 d. nukentėjusioji J. B. buvo apklausta VÅ¡Ä® „Vaiko namas“ ir Å¡ios apklausos metu ji nenurodė, kad A. K. su ja bÅ«tų lytiÅ¡kai santykiavęs. Tačiau psichologei ir toliau uždavinėjant klausimus, ji vis dėlto pripažino, kad nuteistasis buvo ant jos užgulęs bei jÄ lietė. Å ios apklausos metu nukentėjusioji parodė ir tai, kad ji nuteistojo buvo seksualiai prievartaujama kas antrÄ dienÄ , visada tuo pačiu metu – paryčiais.

Tačiau iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jį priėmęs teismas šiais nukentėjusiosios parodymais nesirėmė ir A. K. suformuluotame kaltinime nenurodė konkrečios nusikalstamų veikų padarymo datos. Be to, iš šios apklausos metu duotų nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji mini šešis atvejus, kuomet nuteistasis jos atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiais nukentėjusiosios parodymais, konstatavo, jog A.

K. su mažamete J. B. lytinę aistrÄ tenkino penkis kartus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiosios J. B. byloje duoti parodymai nesutampa su kitais objektyviais bylos duomenimis. Antai, nukentėjusioji VÅ¡Ä® „Vaiko namas“ atliktos apklausos metu nurodė, kad A. K. buvo ant jos užgulęs ir jÄ lietė penkias minutes. Mažametė paaiÅ¡kino, kad Å¡io įvykio metu ji žiÅ«rėjo į laikrodį, todėl gali nurodyti tikslų laikÄ . Tačiau iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros ir eksperimento protokolų matyti, kad nuteistojo kambaryje, kuriame pagal J.

B. parodymus ji buvo seksualiai prievartaujama, veikiančio laikrodžio nėra. Gynėjo teigimu, nuosprendį priėmęs teismas netinkamai vertino ir kitos nukentėjusiosios - D. B. byloje duotus parodymus. Mažametei apklausos metu buvo užduodami netinkami, atsakymÄ menantys klausimai, o nuosprendį priėmęs teismas D. B. parodymus vertino selektyviai, neaptardamas juose esančių prieÅ¡taravimų. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir byloje esančius medicininius dokumentus dėl mažamečių J.

B. ir D. B. psichologinės bÅ«senos, kuriuose užfiksuoti duomenys nesutampa su nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės E. B. byloje duotais parodymais. Apelianto nuomone, Å¡iuose medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad J. B. kaltės jausmÄ jaučia dėl to, kad apkalbėjo A. K.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų D. B. ir A. B. parodymais, kadangi jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems duomenims – pačių nukentėjusiųjų parodymams.

Pastarosios savo parodymuose teigė, kad A. K. neteisėtus seksualinio pobÅ«džio veiksmus su jomis atlikinėjo ant savo kambaryje esančios lovos. Apygardos teismas patikėjo ir rėmėsi liudytojų D. B. ir A. B. parodymais, kuriuose jie teigė per A. K. kambario langÄ matę pastarÄ jį lytiÅ¡kai santykiaujant su J. B.. Tačiau gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atlikus eksperimentÄ nustatyta, jog per langÄ negalima matyti, kas vyksta A. K. kambaryje, ant lovos. Nuosprendį priėmęs teismas procesinio veiksmo – eksperimento metu gautus duomenis įvertino netinkamai, padarydamas prieÅ¡taringas iÅ¡vadas.

Apelianto nuomone, ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo atliktas netinkamai ir aplaidžiai. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta bylÄ tyrusi tyrėja S. S., kuri paaiÅ¡kino, kad ji policijoje dirba neseniai. Dėl nepakankamo patyrimo ji neatliko visų bÅ«tinų procesinių veiksmų – neapžiÅ«rėjo įvykio vietos, nepaskyrė specialių žinių reikalaujančių tyrimų. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka ir su A. K. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Apelianto teigimu, bylos duomenimis nepaneigiami nuteistojo A. K. ir liudytojos L. K. parodymai, kuriuose jie tvirtino, kad nuteistasis J. B. sudavė nestiprų smÅ«gį į sprandÄ , kuris negalėjo sukelti fizinio skausmo nukentėjusiajai. Å ios pirmiau aptartos aplinkybės, apelianto nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis vertino netinkamai, selektyviai, todėl teismo iÅ¡vados dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikos yra nepagrįstos objektyviais bylos duomenimis.Nuteistojo A.

K. gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla.

Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, įstatymų nustatyta tvarka Å¡ioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų iÅ¡tyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė. Visuma duomenų, gautų apklausus nukentėjusiÄ sias D. ir J.

B., liudytojus D. B., E. B., D. B., A. B., M. K., S. S., taip pat įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, kurie įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad A. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl nukentėjusiųjų D. B. ir J. B. seksualinio prievartavimo, o gynėjo apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.N. D. ir J. B. BPK 186 straipsnyje numatyta tvarka buvo apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

IÅ¡ nukentėjusiosios D. B. parodymų turinio matyti, kad ji su tėvais gyveno nuteistajam A. K. priklausančiame name. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad jai užėjus į A. K. kambarį, Å¡is kabliuku užrakindavo duris ir, paguldęs jÄ Ä¯ lovÄ , numaudavo kelnes. Atsigulęs ant jos A. K. savo lytiniu organu lietėsi prie jos lytinių organų, sukeldamas skausmÄ . Po to A. K. duodavo pinigų – po du ir po penkis litus. A. K. taip elgėsi keturis kartus, pavasarį. Apie tokį A. K. elgesį ji niekam nepasakojo, nes bijojo, kad iÅ¡ jos tyčiosis.

Be to, A. K. grasino, kad jeigu ji kam nors papasakos, jai bus „šakės“. Tik vėliau apie A. K. elgesį ji papasakojo savo mamai E. B.. D. B. patvirtino ir tai, kad A. K. taip elgėsi ir su jos sese J., kuriai taip pat duodavo pinigų. VienÄ kartÄ ji su broliais A. ir D. pro langÄ matė, kaip „judėjo A. K. kelnės“ ir žinojo, kad tuo metu jo kambaryje buvo J.(1 t. 39-66 b.l.). Nukentėjusioji J. B., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , paaiÅ¡kino, kad A. K., kurį ji vadina senoliu, jÄ iÅ¡prievartavo.

A. K. kviesdavo jÄ Ä¯ savo kambarį žadėdamas duoti pinigų. Nukentėjusiajai atėjus, jis užrakindavo duris, paguldydavo jÄ Ä¯ lovÄ ir atsiguldavo ant jos. Tokiu bÅ«du gulėdamas A. K. lietė jos lytinius organus su savo lytiniu organu. Visa tai trukdavo apie penkias minutes. Po to jis duodavo 20 Lt ir grasindavo niekam apie tai nepasakoti. A. K. jÄ lietė viso Å¡eÅ¡is kartus, du kartus – žiemÄ , o keturis kartus vasarÄ . Keturis kartus jis buvo numovęs nukentėjusiosios kelnes. VienÄ kartÄ , vasarÄ , jai bÅ«nant pas A.

K. kambaryje, iÅ¡girdo, kad jÄ Å¡aukia mama, tačiau A. K. jos neiÅ¡leido. Nukentėjusioji patvirtino žinojusi, kad A. K. pas save kviesdavo ir jos seserį D. B., kuriai taip pat duodavo pinigų (1 t. 70-103 b.l.).Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, jog nukentėjusiųjų D. ir J. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo vykdomos esmingai pažeidžiant BPK reikalavimus, kadangi mažametės buvo verčiamos papasakoti apie jų atžvilgiu įvykdytas nusikalstamas veikas bei joms buvo užduodami atsakymÄ menantys klausimai.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad mažamečių apklausos buvo pradedamos psichologėms pasiÅ«lius joms papasakoti viskÄ apie A. K. atliktus veiksmus. Nukentėjusiosioms atsisakius tai padaryti, joms buvo užduodami klausimai. Tokia apklausos tvarka ir eiga atitinka BPK 184 ir 186 straipsnių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teisme apklausta D. B. apklausÄ vykdžiusi psichologė I. MačiÅ«nė paaiÅ¡kino, kad ji dirba VÅ¡Ä® ,,Paramos vaikams centre” psichologe bei padeda apklausti smurtÄ patyrusius vaikus.

Ji taip pat vykdė nukentėjusiosios D. B. apklausÄ . Å io procesinio veiksmo metu D. B. buvo labai nedrÄ si, atsargi, jautri, todėl negalėjo pati papasakoti apie jos atžvilgiu įvykdytas nusikalstamas veikas. Mažametės psichologinė bÅ«sena ir asmeninės savybės lėmė tai, kad apklausos metu buvo užduodama nemažai patikslinančių klausimų, kadangi laisvo pasakojimo metu nukentėjusioji nieko nepapasakojo. Psichologė paneigė, jog dėl tokių patikslinančių klausimų D. B. buvo verčiama nurodyti tam tikrus faktus.

Ji nepastebėjo, kad D. B. bÅ«tų įtaigi ir jos apklausos turinį bÅ«tų lėmę užduodami klausimai. Psichologė paneigė ir tai, kad nukentėjusiajai buvo užduodami atsakymus menantys klausimai. Psichologė J. D. parodė, kad ji dirba VÅ¡Ä® Paramos vaikams centre beveik penkerius metus, todėl turi patirties apklausiant smurtÄ patyrusius vaikus. Ji dalyvavo pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklausiant nukentėjusiÄ jÄ J. B.. Å i prieÅ¡ apklausÄ labai jaudinosi, buvo nedrÄ si, įsitempusi, kalbėjo tyliai, su pauzėmis.

J. B. negalėjo nurodyti visų nusikalstamų veikų aplinkybių laisvo pasakojimo metu, todėl jai buvo užduodami klausimai. Ji pati nurodė, kad buvo iÅ¡prievartauta, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, kÄ Å¡is žodis reiÅ¡kia. Ir tik vėliau, po patikslinančių klausimų, ji papasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ . Jai buvo sunku tiksliai nurodyti, kokiu bÅ«du ir kaip jÄ lietė A. K., todėl psichologė pasiÅ«lė tai padaryti pasinaudojant paveikslėliais ir pieÅ¡iniais. J. D. patvirtino, jog jai nekilo abejonių, jog nukentėjusioji sako tiesÄ , kadangi mergaitė pasakojo natÅ«raliai, savais žodžiais.

Nebuvo matyti jokių požymių, kad ji gali bÅ«ti įtakota suaugusiųjų ar meluotų.Taigi Å¡ios pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiųjų D. ir J. B. apklausos buvo vykdomos atsižvelgiant į jų amžių, asmenines savybes, psichologinę bÅ«senÄ bei jų atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį. IÅ¡ apklausų protokolų turinio matyti, kad nukentėjusiosios pačios nurodė tas A. K. su jomis atliktų veiksmų aplinkybes ir detales, kurias, bÅ«damos mažametės, jos geriausiai suprato ir įsiminė.

Akivaizdu, jog tokie nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimai nebuvo pakankami A. K. atliktų veiksmų visapusiÅ¡kam teisiniam vertinimui, todėl apklausÄ vykdžiusios psichologės ir teisėja, siekdamos nustatyti objektyviÄ tiesÄ , uždavė joms patikslinančius klausimus, į kuriuos J. B. ir D. B. atsakinėjo pačios, nurodydamos prisimenamas įvykio aplinkybes. Tokia apklausos eiga ir pasirinkta forma neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad psichologių užduodami klausimai nukentėjusiosioms buvo suformuluoti taip, jog atsakant į juos, neiÅ¡vengiamai bÅ«tų esmingai pakeistas ar iÅ¡kreiptas jų duodamų parodymų turinys.

Å ių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pirmiau aptarti nukentėjusiųjų parodymai sutampa ir su kitais objektyviais bylos duomenimis.Nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymÄ E. B. savo parodymuose teigė, jog ji su Å¡eima gyveno A. K. priklausančiame name. 2010 metais, liepos mėnesį, ji kieme ieÅ¡kojo J. B.. Kieme žaidę vaikai pasakė, kad ji yra A. K. kambaryje. Nuėjusi į jo kambarį bandė atidaryti duris, tačiau jos buvo užrakintos. Po kelių minučių iÅ¡ kambario išėjo J.

B., o A. K. paaiÅ¡kino, kad jie norėjo paerzinti, todėl neatsiliepė. Jos sutuoktinis D. B. taip pat pasakojo matęs J. B. iÅ¡einančiÄ iÅ¡ A. K. kambario. E. B. teigė pastebėjusi, kad A. K. D. B. ir J. B. duodavo pinigų. Paklausus nukentėjusiųjų už kÄ A. K. joms duoda pinigų, J. B. pasakė, kad Å¡is jÄ grabinėja, liečia lytinius organus, o pinigų duoda už tai, kad niekam apie tai nepasakotų. D. B. nurodė, kad A. K. taip elgėsi ir su ja (1 t. 11-12 b.l., 2 t. 92-93 b.l.). Tokie E. B. parodymai sutampa su D.

B. parodymais. Šis teisiamajame posėdyje patvirtino matęs, kad dukros J. B. ir D. B. turi pinigų, už kuriuos perka saldumynus. Jam pasiteiravus, iš kur jos gavo pinigų, nukentėjusiosios nurodydavo, kad pinigus davė A. K.. Jis taip pat teigė pastebėjęs, kad nukentėjusiosioms lankantis A. K. kambaryje, šis duris užrakindavo. Jis apie tai papasakojo savo žmonai E. B.. Jai mergaitės papasakojo, kad A. K. prie jų lindo, lietė lytinius organus (2 t. 29-31 b.l.). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiųjų parodymai sutampa su pirmiau aptartų liudytojų E. B. ir D.

B. parodymais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai rėmėsi ir liudytojais apklaustų mažamečių A. B. ir D. B. parodymais. Å ie pirmosios instancijos teisme vienodai tvirtino, jog vienÄ kartÄ pro langÄ matė, kaip A. K. ant lovos judėjo, “darė atsispaudimus”, o tuo metu jo kambaryje buvo J. B.. Ji, išėjusi iÅ¡ A. K. kambario, turėjo 20 Lt. Pinigų dažnai turėdavo ir sesuo D. B.. A. B. patvirtino ir tai, kad seserys D. ir J. dažnai turėdavo pinigų, po 10 ir 20 litų.

Kartais jos sakydavo, kad pinigų davė senolis A. K. (2 t. 31-32 b.l.). Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog Å¡ių liudytojų parodymai yra nepatikimi, kadangi atlikus procesinį veiksmÄ â€“ eksperimentÄ nustatyta, jog žiÅ«rėdami pro langÄ jie negalėjo matyti neva lovoje gulėjusio A. K. kojų. IÅ¡ eksperimento protokolo matyti, kad žiÅ«rint iÅ¡ lauko pro langÄ , A. K. kambaryje esanti lova nesimato. Tačiau eksperimento dalyviams papraÅ¡ius manekeno pagalba tiksliai atkurti aplinkybes, kuriomis jie matė “senolį”, liudytojas D.

B. manekenÄ paguldė į tokiÄ padėtį, kurioje jo kojos pro langÄ buvo matomos. Liudytojui A. B. padėjus manekenÄ toje vietoje, kurioje jis matė A. K. kojas, pro langÄ manekeno kojos taip pat buvo matyti (2 t. 78-81 b.l.). Taigi prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, eksperimento metu gauti duomenys patvirtina liudytojų D. B. ir A. B. parodymus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau aptartus Å¡ių liudytojų parodymus patvirtina ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys – nukentėjusiosios D.

B. parodymai, kuriuose ji taip pat patvirtinto kartu su broliais pro langÄ mačiusi judantį A. K., liudytojos S. S. parodymai bei iÅ¡ dalies liudytojo M. K. parodymai. Pastarasis pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog 2010 metų vasarÄ jis bandė užeiti į tėvo A. K. kambarį, tačiau durys buvo užrakintos. Kartu su vaikais pažiÅ«rėjęs pro langÄ iÅ¡ lauko pusės matė kambaryje tėvo kojas (2 t. 32 b.l.).Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta neteisėta nukentėjusiosios J.

B. apklausa, kurios metu ji pati savo ranka parašė, kad A. K. su ja lytiÅ¡kai santykiavo. IÅ¡ tiesų, bylos medžiagoje yra nukentėjusiosios J. B. ranka raÅ¡ytas paaiÅ¡kinimas, kuriame ji nurodė, jog buvo iÅ¡prievartauta A. K. (1 t. 68 b.l.). Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo teiginius, jog Å¡is paaiÅ¡kinimas buvo gautas neteisėtu bÅ«du, įtakojant mažametę J. B. duoti melagingus parodymus. Teisiamajame posėdyje apklausta tyrėja S. S. patvirtino, jog šį paaiÅ¡kinimÄ J.

B. parašė pati, policijos komisariate, kuomet jos motina E. B. kreipėsi dėl A. K. nusikalstamų veiksmų (2 t. 93-94). Tokias pačias paaiÅ¡kino paraÅ¡ymo aplinkybes nurodė ir nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ E. B. (2 t. 92-93 b.l.). Apelianto teigimu, Å¡iame paaiÅ¡kinime J. B. nurodė, jog A. K. jÄ išžagino. Tokį patį terminÄ mažametė pavartojo ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu, tačiau negalėjo nurodyti Å¡io žodžio reikÅ¡mės. Å i aplinkybė, gynėjo nuomone, leidžia manyti, kad J.

B. buvo įtakojama duoti A. K. įkaltinančius parodymus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. IÅ¡ J. B. apklausÄ vykdžiusios psichologės I. DaniÅ«naitės paaiÅ¡kinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad vos tik pradėjus apklausÄ , mažametė pati nurodė, jog buvo iÅ¡prievartauta. Nors ji negalėjo tiksliai nurodyti, kÄ reiÅ¡kia Å¡is žodis, tačiau uždavus jai klausimus, ji, pagal savo amžiui bÅ«dingÄ suvokimÄ , paaiÅ¡kino, kokius veiksmus A.

K. atliko jos atžvilgiu. Todėl vien tik ta aplinkybė, kad mažametė J. B. sakydama, jog nuteistasis jÄ iÅ¡prievartavo, negalėjo paaiÅ¡kinti Å¡io žodžio reikÅ¡mės, neduoda pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog ji buvo įtakota duoti A. K. įkaltinančius parodymus. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu J. B. buvo trylikos metų amžiaus, todėl natÅ«ralu, kad ji galėjo žinoti ir vartoti tokį žodį kaip išžaginimas, tačiau dėl nepakankamos socialinės ir psichinės brandos negalėjo konkretizuoti jo reikÅ¡mės. Ta aplinkybė, kad mažametė nukentėjusioji J.

B. apklausos metu nurodydavo skirtingÄ jos atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų skaičių bei jų padarymo laikÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, nėra pagrindas pripažinti jos parodymus nepatikimais. Atsižvelgiant į tai, kad J. B. apklausa buvo vykdoma praėjus sÄ lyginai ilgam laiko tarpui po įvykių, apie kuriuos ji davė parodymus, toks jos parodymų nenuoseklumas yra objektyviai pateisinamas. Apklausta apeliacinės instancijos teisme psichologė I. DaniÅ«naitė patvirtino, kad vaikai paprastai daug geriau atsimena bendras visiems įvykiams detales, negu jų iÅ¡sidėstymÄ laike.

Todėl J. B. buvo sunku konkrečiai nurodyti nusikalstamų veikų padarymo laikÄ . Kita vertus, nukentėjusioji savo parodymuose kelis kartus patvirtino, jog A. K. jÄ seksualiai prievartavo viso Å¡eÅ¡is kartus, du kartus – žiemÄ , o likusius – pavasarį, vasarÄ . IÅ¡ apygardos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jį priėmęs teismas, nustatydamas A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, rėmėsi Å¡iais mažametės parodymais bei juos patvirtinančiais liudytojų E. B., D.

B. parodymais, ir pagrįstai konstatavo, jog A. K. su J. B. lytinę aistrÄ tenkino du kartus, laikotarpiu nuo 2009 metų gruodžio mėnesio iki 2010 sausio mėnesio ir ne mažiau kaip keturis kartus 2010 metų vasarÄ . Nukentėjusiosios J. B. parodymų patikimumo nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentas, kad, kaip matyti iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, A. K. kambaryje nėra veikiančio laikrodžio. Tuo tarpu mažametė savo parodymuose teigė, jog nuteistasis lytinę aistrÄ tenkino penkias minutes, o tikslų laikÄ ji žino, kadangi žiÅ«rėjo į laikrodį.

IÅ¡ tiesų, byloje esančiame įvykio vietos apžiÅ«ros, kuriÄ atlikto advokatas, protokole nėra užfiksuota, jog A. K. kambaryje bÅ«tų veikiantis laikrodis. Tačiau vien tik Å¡i aplinkybė nepaneigia visų mažametės parodymų apie patirtÄ seksualinę prievartÄ , kurie, kaip jau minėta, sutampa su kitais objektyviais bylos duomenimis. Juolab, kad įvykio vietos apžiÅ«ra buvo atlikta ne iÅ¡ karto po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o vykstant teisminiam nagrinėjimui.Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius nukentėjusiųjų medicininius dokumentus ir teigia, jog J.

B. kaltės jausmÄ galimai jaučia ne dėl patirtos seksualinės prievartos, o dėl melagingų parodymų. Å is apeliacinio skundo argumentas taip pat nepagrįstas. IÅ¡ byloje esančio iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad J. B. konstatuoti emocijų ir nuotaikos sutrikimai, iÅ¡gyvenamas kaltės jausmas, nusivylimas savimi ir ateities baimė. Visi Å¡ie sunkumai susiję su patirta seksualine prievarta (1 t. 30-31 b.l.). Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo atliktas nekvalifikuotai, tokio pobÅ«džio bylose bÅ«tini ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti pavėluotai, o kai kurie neatlikti visai.

Tačiau Å¡i aplinkybė neduoda pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas. Apygardos teismas teisiamajame posėdyje neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus duomenis, patikrino jų patikimumÄ , juos iÅ¡analizavo, palygino ir pripažino, kad jų pakanka nustatyti, jog A. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo byloje surinktus duomenis įvertinti kitaip ar pripažinti, kad jų nepakanka apkaltinamajam teismo nuosprendžiui priimti.

Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su A. K. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nurodo, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis, suduodamas nestiprų smÅ«gį J. B. į sprandÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ . Toks apeliacinio skundo argumentas paneigiamas objektyviais bylos duomenimis. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis – paties nuteistojo, nukentėjusiosios J. B., liudytojų E. B., L. K. parodymais patikimai nustatyta, kad 2010 m. liepos 31 d., apie 22 val., A.

K. sudavė vienÄ smÅ«gį ranka mažametei J. B. į sprandÄ . Nukentėjusioji J. B. savo parodymuose patvirtino, jog po A. K. suduoto smÅ«gio jai skaudėjo (1 t. 70-103 b.l.). Liudytoja E. B. teisiamajame posėdyje nurodė, jog 2010 m. liepos 31 d., vakare, J. B. verkdama jai papasakojo, kad A. K. sudavė smÅ«gį ranka į sprandÄ (2 t. 92-93 b.l.). Å ie pirmiau aptarti bylos duomenys leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad A. K., bÅ«damas suaugęs, fiziÅ¡kai iÅ¡sivystęs vyras, ranka suduodamas mažametei nukentėjusiajai J.

B. į sprandÄ , neabejotinai sukėlė jai fizinį skausmÄ . Vien ta aplinkybė, jog iÅ¡ karto po suduoto smÅ«gio nukentėjusioji neverkė, kaip tai tvirtino liudytoja L. K., nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog nuteistasis savo neteisėtais veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ mažametei. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo A. K. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažinti mažareikÅ¡me. KlausimÄ , ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Å iuo atveju tokios aplinkybės, leidžiančios daryti iÅ¡vadas dėl A. K. įvykdytos nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, bylos duomenimis nenustatytos. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis fizinį smurtÄ vartojo mažametės atžvilgiu. Tuo tarpu nukentėjusiojo asmens mažametystė yra BK 140 straipsnyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis. Ä®statymų leidėjas, numatydamas griežtesnę baudžiamÄ jÄ atsakomybę už fizinio smurto vartojimÄ mažamečio atžvilgiu, siekė apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip asmens sveikata, bet ir vienÄ iÅ¡ svarbiausių vertybių – vaikystę.

Todėl ta aplinkybė, kad A. K., bÅ«damas suaugęs, normalaus fizinio ir protinio iÅ¡sivystymo vyras, iÅ¡ esmės be jokios dingsties, sudavė smÅ«gį ranka mažametei J. B., sukeldamas jai fizinį skausmÄ , neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡i jo įvykdyta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Bausmė A. K. paskirta baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijos ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų.

Tiek atskirai už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, tiek nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, jos Å¡velninti nėra pagrindo, to nepraÅ¡oma ir apeliaciniame skunde.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. K. gynėjo Algimanto Jucio apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Albinas Bielskis Teisėjai                                                     RÅ«ta Mickevičienė                                                                  Linas Å iukÅ¡ta