80286897-a7cf-47c7-a4df-6ed2cb2b6ea2 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-324-144/2015                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00345-2014-4                                        Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.5.                                                                                                                      (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 16 d. Klaipėda                                                      Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Å atkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei,  dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,kaltinamojo gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,nukentėjusiajai N. V.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeK.

S. (K. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, turintis vidurinį-techninį iÅ¡silavinimÄ , gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, nebaustas administracine tvarka,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir n u s t a t ė : K. S. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, todėl įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.2014 m. gruodžio 8 d., apie 19.30 val., Å ilutės pl., ties namu Nr. 2, Klaipėdos m., kelyje su trimis eismo juostomis kiekviena kryptimi, K.

S., vairuodamas automobilį „F. F.“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, važiuodamas antra eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ Ä¯Ä—jusio pėsčiojo, esant blogam matomumui - tamsiam paros metui, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti ir partrenkė per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ jam iÅ¡ kairės ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ N. V., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Kaltinamasis K.

S. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad 2014 m. gruodžio 8 d., apie 19.30 – 19.40 val. važiavo automobiliu „F. F.“ ne didesniu kaip 20 km per valandÄ greičiu vidurine eismo juosta iÅ¡ Tilžės g. „Sendvario“ žiedu suko į Å ilutės plentÄ . Ant kelio pasirodė moteris. Kaip ji išėjo į keliÄ taip greitai, jis nežino. Matomumas tuo metu buvo neblogas. IÅ¡ karto už perėjos, parbloÅ¡kęs jÄ , sustojo. Tiesiog neapdairiai važiavo.

Pripažįsta civilinį ieÅ¡kinį 47,39 euro turtinei žalai atlyginti, o 4000 eurų neturtinės žalos jis nepripažįsta. Patvirtina, kad pėsčioji ėjo iÅ¡ kairės. PrieÅ¡ jį važiavo kita maÅ¡ina. Tik pravažiavus tai maÅ¡inai, iÅ¡lindo į keliÄ nukentėjusioji. Nukentėjusioji N. V. parodė, kad 2014 m. gruodžio 8 d. baigė darbÄ 19.00 val. Turėjo parvažiuoti namo. Visada prie nereguliuojamos sankryžos eina į sustojimÄ , ne iÅ¡imtis buvo ir tada. Prie Å ilutės pl.

žiedo sustojo prie perėjos. Prie „Dailės“ kombinato praleido daug maÅ¡inų. Kai nebebuvo maÅ¡inų, pradėjo eiti per perėjÄ . Įėjusi į vidurinę juostÄ , pamatė maÅ¡inÄ , nes atstumas buvo pakankamai normalus, kad automobilis galėtų sustoti. Kai pradėjo eiti, maÅ¡ina jÄ partrenkė. Partrenkta buvo už perėjos, už žiedo. Automobilį vairavo kaltinamasis. Partrenkta ji buvo sÄ moninga, tuo metu tÄ Å¾mogų, vairavusį automobilį matė labai aiÅ¡kiai. Kaltinamasis neiÅ¡vyko iÅ¡ įvykio vietos.

Å iuo metu tęsia gydymÄ si. Pateikto civilinio ieÅ¡kinio dydis Å¡iuo metu toks kaip nurodytas byloje. Å iuo metu dar tęsiamas nedarbingumas. Neturtinę žalÄ reiÅ¡kia 4000 eurų. Daugiau pateikti papildymų civiliniame ieÅ¡kinyje negali Å¡iuo metu. Vėliau galės pateikti nedarbingumo lapelius, ligos istorijos iÅ¡raÅ¡Ä . Dėl nematerialinės žalos, dėl savo emocinės bÅ«senos nesikreipė pas psichologÄ ar atitinkamÄ specialistÄ . Reiktų tikslinti civilinį ieÅ¡kinį. Su draudimo kompanija bendravo telefonu.

Jie teigė, kad negautas iÅ¡raÅ¡as apie sužalojimÄ . TÄ pažymÄ ji turi, kuri yra iÅ¡ tikro byloje. Taip pat nurodo, kad jos sužalotos kojos negipsavo, įveržti tik varžtai. Jos judėjimas apribotas, bet Å¡iuo metu jau yra lengviau. Pradžioje buvo labai sunku, ribotai judėjo. Turi du vaikus, kurie Å¡iek tiek padėjo. Kadangi tai susiję su nelaimingu atsitikimu einant iÅ¡ darbo, dokumentus tvarkė darbovietė. Sodros įmokas gavo jau vasario mėnesį. Turi bankinius duomenis, kurie patvirtina lėšų iÅ¡ Sodros pervedimÄ .

Sodros sprendimo Å¡iuo metu neturi, sekantį teismo posėdį galėtų pristatyti. Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nėra jokiose santykiuose su kaltinamuoju bei nukentėjusiÄ ja. TÄ dienÄ važiavo iÅ¡ paskos kaltinamojo automobilio. Priekyje važiavęs automobilis stabdė, jis bandė nusukti, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo. Kas vyko prieÅ¡ anÄ automobilį, nematė, nes buvo susikoncentravęs tik į prieÅ¡ais važiuojantį automobilį. Tada pamatė, kad moteris buvo parblokÅ¡ta.

Asmuo, esantis teismo posėdžių salėje, panaÅ¡us į važiavusį kaltinamÄ jį. Tai buvo gruodžio mėnuo, atsimena, nes važiavo iÅ¡ koncerto apie 19 val. Å ilutės plentu. Tai atsitiko iÅ¡važiuojant iÅ¡ „Sendvario“ žiedo. PrieÅ¡ jį važiavęs automobilis - raudona „F. F.“. Matomumas nebuvo blogas, buvo sutemę, buvo tik gatvės apÅ¡vietimas. Kelio danga nebuvo nei apsnigusi, nei slidi. Viskas įvyko pėsčiųjų perėjoje ir automobilio vairuotojas privalėjo matyti pėsčiuosius bei elgtis atsakingiau.

Automobilis „F. F.“ važiavo apie 50 km/h greičiu, panaÅ¡iai kaip ir jis - leistinu greičiu. Tai įvyko prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ . Kaltinamojo automobilis ekstremaliai stabdė. IÅ¡ 2014 m. gruodžio 8 d. eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad už žiedinės Tilžės g. - Å ilutės pl. sankryžos, automobilio „F. F.“ važiavimo kryptimi yra trys eismo juostos. Trečioji eismo juosta - 3,37 m. pločio, antroji - 3,55 m., pirmoji - 3,46 m. Automobilis „F.

F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs už pėsčiųjų perėjos, antros eismo juostos viduryje, 1,85 m. už pėsčiųjų perėjos (atstumas nuo pėsčiųjų perėjos krašto iki automobilio galinės ašies). Apgadintas automobilio priekinis kairysis sparnas, priekinis kairysis žibintas, įskeltas priekinis stiklas kairėje. Pėsčiųjų perėja pažymėta kelio ženklais Nr. 533, 534 („Pėsčiųjų perėja“), horizontalaus ženklinimo linijomis „Zebras“ (b. l. 4-12).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiajai N. V. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Išvadoje nurodyta, kad N. V. buvo nustatytas galvos sumušimas su hematoma kairėje viršugalvinėje srityje, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžimas. Nustatytus sužalojimus N. V. galėjo patirti 2014-12-08 eismo įvykio metu teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinio lūžimo N. V. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jos sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 29-30).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad N. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Išvadoje nurodyta, kad N. V. kraujas tyrimui buvo paimtas 2014 m. gruodžio 8 d. 20 val. 05 min. (b. l. 31). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Išvadoje nurodyta, kad K. S. kraujas tyrimui buvo paimtas 2014 m. gruodžio 8 d. 21 val. 50 min. (b. l. 75). Iš 2014 m. gruodžio 8 d. eismo įvykio vietos plano nustatyta, koks buvo objektų išsidėstymas po transporto priemonės „F.

F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiosios N. V. susidÅ«rimo, kokie buvo transporto priemonės apgadinimai (b. l. 6-7).IÅ¡ praÅ¡ymo Nr. 138-15 matyti, kad civilinis atsakovas „Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas prašė bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 125-126).IÅ¡ privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio dienai buvo apdraustas draudimo bendrovėje „Compensa TU S.A.

Vienna Insurance Group“ Lietuvos filiale, įmonės kodas 302495752, buveinės adresas- (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 93).Vertinant iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , darytina pagrįsta ir objektyvi iÅ¡vada – 2014 m. gruodžio 8 d., apie 19.30 val., Å ilutės pl., ties namu Nr. 2, Klaipėdos m., kelyje su trimis eismo juostomis kiekviena kryptimi, K. S., vairuodamas automobilį „F. F.“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 punktÄ , kuris nustato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ <...> perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį.

Transporto priemonių vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, važiuodamas antra eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ Ä¯Ä—jusio pėsčiojo, esant blogam matomumui - tamsiam paros metui, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti ir partrenkė per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ jam iÅ¡ kairės ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ N. V., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visuma akivaizdžiai suponuoja - priežastinis ryÅ¡ys tarp nusikalstamų kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiosios sveikatos atžvilgiu kilusių pasekmių – sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis, akivaizdus ir neginčytinas.

Taigi kaltinamojo kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ , todėl pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta visiÅ¡kai, nes jis savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punktÄ , nustatantį, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ <...> perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį.

Transporto priemonių vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis K. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, ko pasėkoje nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios N. V. sveikata.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis kaltu nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , prisipažino, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos taip pat akivaizdu, kad K. S. baudžiamoji byla nebuvo iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat baudžiamoji byla nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Taigi, tenkinti kaltinamojo ir jo gynėjos praÅ¡ymÄ ir taikyti BK 641 straipsnio nuostatas atsižvelgiant vien į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nėra teisinio pagrindo.Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ - padarytas neatsargus nusikaltimas, rūšį – nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti), kaltininko asmenybę – nusikalto pirmÄ kartÄ , į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Atsižvelgiama ir į tai, kad Å¡iuo metu kaltinamasis dirba, yra pensijinio amžiaus vyras, nebaustas administracine tvarka. Teismo nuomone, kaltinamajam už padarytÄ neatsargų nusikaltimÄ gali bÅ«ti skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda. Parenkant baudos dydį, atsižvelgiama į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus mažesnę už sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

Nukentėjusioji N. V. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 47,39 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriÄ sudaro gydymo iÅ¡laidos ir su juo susijusios kelionės iÅ¡laidos, bei 4000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PraÅ¡o iÅ¡ draudimo bendrovės priteisti jai 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iÅ¡ kaltinamojo K. S. priteisti jai 47,39 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 39-41).Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiÅ¡kai, o neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. S., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios N. V. sveikata.

Nukentėjusioji dėl sutrikdytos sveikatos patyrė išlaidų, susijusių su jos gydymu. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos dydį (b. l. 42-44), todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. (duomenys neskelbtini)).

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamojo K. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai N. V. padaryti kÅ«no sužalojimai – nustatytas galvos sumuÅ¡imas su hematoma kairėje virÅ¡ugalvinėje srityje, deÅ¡inio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio įspaustinis lūžimas, ko pasėkoje, nukentėjusiosios sveikata buvusi sutrikdyta nesunkiai. Nukentėjusioji N. V. nurodė, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrusi moralinę žalÄ , kuriÄ ji motyvuoja dvasiniais iÅ¡gyvenimais dėl patirtų kÅ«no sužalojimų, patirto fizinio skausmo, tiek paties įvykio metu, tiek po įvykio patirtais nepatogumais, tiek dėl dabartinės sveikatos bÅ«klės, tiek dėl sveikatos bÅ«klės ateityje (gydymas ilgalaikis, nedarbinga iki dabar) kilusiais nepatogumais, negalint pilnaverčiai gyventi, nuolat jaučiant kojos ir galvos skausmus.             Vertinant nukentėjusiajai padarytus kÅ«no sužalojimus, jų kiekį, lokalizacijÄ , – galvos sumuÅ¡imo su hematoma kairėje virÅ¡ugalvinėje srityje, deÅ¡inio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio įspaustinio lūžimo pobÅ«dį, konstatuotina, jog dėl patirtų kÅ«no sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrusi fizinį skausmÄ , ir patyrusi jį tiek eismo įvykio metu, tiek ir po įvykio.

Tai suponuoja nukentėjusiÄ jÄ patyrus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , neigiamÄ emocinę bÅ«senÄ . Konstatuotina ir tai, jog nukentėjusioji neiÅ¡vengiamai patyrusi ir logiÅ¡kai kylančius dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl dabartinės savo sveikatos bÅ«klės, kuri ir Å¡iai dienai nėra visiÅ¡kai atsistačiusi, be to, ir susirÅ«pinimÄ dėl sveikatos bÅ«klės ateityje. Akivaizdu, jog nukentėjusioji nuolat jaučianti galvos skausmus ir vis dar negalinti pilnai valdyti kojos. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji N. V.

Å¡iuo atveju dėl patirtų sužalojimų nepatyrė tokios apimties pasekmių, kurios turėtų lemiamÄ Ä¯takÄ nukentėjusiosios visuomeninei, kasdienei veiklai, Å¡eiminiams santykiams, dėl kurių iÅ¡ esmės, ir atkreiptina, itin ženkliai bÅ«tų pasikeitęs ar itin pablogėjęs jos gyvenimo bÅ«das, ar gyvenimo aplinka. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , teismas atsižvelgia ir į tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala, nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sÄ moningai sukelti dvasinių iÅ¡gyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama.Vertinant iÅ¡dėstytÄ , atsižvelgiant į susiformavusiÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose ir nustatant neturtinės žalos dydį, laikytina, jog Å¡iuo atveju nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos ir priteisti nukentėjusiosios įvardintÄ 4000 Eur sumÄ neturtinei žalai atlygini nėra pagrindų, todėl Å¡i praÅ¡oma priteisti suma laikytina per didelė.Mažinant pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos dydį tai pat atkreiptinas dėmesys į K.

S. elgesį – kaltinamasis, pats bÅ«damas streso bÅ«senos dėl įvykusio įvykio, savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, sustojo iÅ¡kart po įvykio, ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.Vertinant iÅ¡dėstytÄ , turint omeny, jog veika padaryta neatsargia kaltės forma, imant domėn turtinę kaltinamojo padėtį, kaltinamojo asmenybę, tuo pačiu ir nukentėjusiajai kilusius padarinius – padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijais, siekiant skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajai priteistina 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Tokio dydžio žalos nustatymÄ sÄ lygoja ir Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, bÅ«tinybė atsižvelgti į visuomenės interesÄ , iÅ¡laikyti tam tikrÄ nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrÄ .Kadangi K. S. civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta draudimo bendrovėje „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filiale, nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ iÅ¡ draudimo bendrovės yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu.

Å io straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi draudimo bendrovė turi atlyginti neturtinę žalÄ iki 5000 eurų (t. y. iki 17 264 Lt), todėl, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, konstatuotina, kad iÅ¡ draudimo bendrovės „Compensa TU S.A.

Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo nukentėjusiajai N. V. priteistinas 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 88-89).Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su fotonuotraukomis iš eismo įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.) (b. l. 12).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301-305, 307-308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

K. S. (K. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 MGL (380 Eur) dydžio baudÄ .Ä®pareigoti K. S. paskirtÄ baudÄ sumokėti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nukentėjusiosios N. V. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo K. S. nukentėjusiosios N. V. naudai priteisti 47,39 Eur turtinės žalos atlyginimo, bei iÅ¡ civilinio atsakovo „Compensa TU S.A.

Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo nukentėjusiosios N. V. naudai priteisti 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, atmesti.KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskÄ su fotonuotraukomis iÅ¡ eismo įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teisėja                                                                                                                   Eugenija Šatkuvienė