8027b6ea-cbb1-4e72-b192-fd66c331e430 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                      Administracinė byla Nr. I-945-426/2010 (Proceso Nr. 3-61-3-00123-2010-2)                                                          Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. birželio 1 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).             Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas E. M. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 765,26 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.Skunde (b. l. 1-3) paaiÅ¡kino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate.

Pagal iki 2007 m. spalio 1 d. galiojusiÄ Valstybės tarnybos įstatymo redakcijÄ valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iÅ¡ sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos (23 straipsnio 2 dalis). Seimas 2007 m. birželio 7 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymÄ , kuris įsigaliojo (su tam tikromis iÅ¡imtimis) 2007 m. spalio 1 d.

Å io įstatymo 11 straipsniu buvo papildyta Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis (2002 m. balandžio 23 d. redakcija). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯ valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, nebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä (Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2002 m. balandžio 23 d. redakcija)) bei nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2007 m. birželio 7 d. redakcija)), tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, iÅ¡liko.

Nagrinėjimu atveju taikant aukščiau paminėtÄ teisinį reguliavimÄ jam nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo neiÅ¡mokėta 765,26 Lt priemokų ir priedų. PareiÅ¡kėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje taip pat galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsnis, 6.273 straipsnis ir kt.). Atsakovas ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepimuose (b. l. 12-14, 22-23) paaiškino, kad nėra įgaliotas atstovauti Lietuvos valstybę dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų įstatymo teisėtumo bei iš jų galimai kylančios žalos pareiškėjui. Teisminė praktika patvirtina, kad tokio pobūdžio bylose atsakovo Lietuvos valstybės atstovu turi būti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotas asmuo. Akcentuoja, kad apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, pareiškėjui pagrįstai taikė Valstybės tarnybos statymo 23 straipsnio 2 dalį.

Teigia, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamas Å¡io teisės akto nekonstitucingumu. Tvirtina, kad veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. PareiÅ¡kėjui apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais ir jie turi bÅ«ti taikomi tol, kol Konstitucinis Teismas nekonstatuos, kad jie prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Komisariato veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų ir kaltės. Pažymėjo, kad Lietuvoje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, reiÅ¡kianti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį. Tuo tarpu praeityje susiklosčiusių teisinių santykių Å¡iais nutarimais pakeisti negalima. Ä®vertinus tai, kad sprendimai, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo taikomas darbo užmokesčio ribojimas, buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie sprendimai atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato apžvalgoje teigiama, kad įstatymas ar kitas Seimo aktas, Lietuvos Respublikos Prezidento, Vyriausybės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Vadinasi, toks teisės aktas negalioja tik ateičiai (ex nunc). Todėl teismo sprendimas, kuris buvo priimtas, vadovaujantis įstatymu ar kitu teisės aktu, vėliau Konstitucinio Teismo pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai arba įstatymams, yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti dėl šios priežasties naikinamas.

Jeigu Konstitucinis Teismas dėl jo kompetencijai priklausančio teisės akto atitikimo Konstitucijai arba įstatymams pradėtÄ teisenÄ byloje nutraukia dėl to, kad ginčijamas teisės aktas panaikintas, tai toks aktas, atsižvelgiant į materialinės teisės normos galiojimo laike principÄ , gali bÅ«ti taikomas.              Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad E. M. dirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiÅ¡kėjui buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

Iš byloje esančio suvestinio atsiskaitymo lapelio (b. l.

4) matyti, kad 2008 m. gegužės 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 765,26 Lt priemokų ir priedų. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2007 m. spalio 1 d., buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai, priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007 m. spalio 1 d. galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime pripažino, kad:1. Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.2.

Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime pažymėjo, pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.        Byloje konstatuota, kad nei Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnyje, nei kituose Å¡io įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo suformuotÄ pozicijÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas. Sutinkamai su Darbo kodekso 16, 93 straipsniais, įvertinus tai, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo užmokestis priteisiamas tiesiogiai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbdavio.

Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad ir vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant Å¡io įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.

Tuo remiantis, konstatuotina, kad už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir darbo neatitinkantį apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. Tai, kad 2010 m. patvirtintame biudžete policijos įstaigoms nebuvo numatytos lėšos darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti, nepaneigia asmens teisės kreiptis į teismÄ ir ginti savo pažeistas teises. Pažymėtina, kad Å¡ių lėšų skyrimo atitinkamiems komisariatams klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, atitinkamu aiškinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t. y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjams turi bÅ«ti priteisiama nesumokėto atlyginimo dalis, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (pvz., 2009 m. sausio 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A822–790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A756–859/2009). Pagal nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Taigi, Darbo kodekso 298 straipsniu imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas trejais kalendoriniais metais.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje Nr. A1-638/2005 pažymėjo, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas.

Nagrinėjamu atveju E. M. į teismÄ dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010 m. sausio 21 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio administracines bylas, yra konstatavęs, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-64/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009), tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turi nagrinėti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumÄ .

Klau­si­mÄ , ar kon­kre­Äios ieÅ¡­ki­nio senaties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­Å¾as­tys yra svar­bios ir sudaro pa­grin­dÄ jį at­nau­jin­ti (Civilinio kodekso 1.131 straips­nio 2 da­lis), teis­mas tu­ri spręs­ti va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir sÄ ­Å¾i­nin­gu­mo prin­ci­pais, at­si­Å¾velg­da­mas į ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­no truk­mę (ben­dra­sis ar su­trum­pin­tas), gin­Äo es­mę, Å¡a­lių el­ge­sį, ieÅ¡­ki­nio se­na­ties tei­si­nio ins­ti­tu­to es­mę ir pa­skir­tį (Civilinio kodekso 1.5 straips­nio 3–4 da­lys, 2002 m.

Civilinio proceso kodekso 3 straips­nio 6 da­lis) bei į ki­tas reikÅ¡min­gas by­los ap­lin­ky­bes (2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kai pareigÅ«nų darbo užmokesčio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms ir kai nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu Å¡is reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, kad neprieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir sÄ ­Å¾i­nin­gu­mo prin­ci­pais, taip pat atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties trukmę, sprendžia, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas yra atnaujintinas. AnalogiÅ¡kai pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartyje adm. byloje Nr. A756-1572/2010. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpis už kurį praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį nevirÅ¡ija trejų metų (Darbo kodekso 298 straipsnis), E. M. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistina 765,26 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.Kaip jau buvo minėta, už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį.

PareiÅ¡kėjo ir atsakovės Lietuvos valstybės, iÅ¡ kurios jis solidariai praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga už pareiÅ¡kėjo darbo organizavimÄ . Todėl reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 1, 4 p., 127 str. 1 d., teisėja n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti E. M. naudai iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 765,26 Lt (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis litus 26 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Kitoje dalyje E. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                          RÅ«ta Miliuvienė