80247d80-e72a-45e2-b3db-4afdd03e7f62 · Alytaus apylinkės teismas

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-905-1060/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24167-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.14.10.2.1; 2.3.4.3; (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 20 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei Inesai Gulbinienei, kaltinamajam J.

Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalį (3 veikos) pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalies nuostatas paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė:

įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbÄ bei uždraudžiant bendrauti su asmenimis vartojančiais narkotines ar psichotropines medžiagas, kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės 1. J. Å . kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. birželio 10 d., apie 2 val. 30 min., N. K. priklausančiame sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, su uždegta cigarete padegė sausÄ Å¾olę, taip visuotinai pavojingu bÅ«du – padegant, sunaikino svetimÄ N. K. priklausantį turtÄ â€“ 300,00 Eur vertės sodo namelį, N. K. padarydamas 300,00 Eur turtinę žalÄ . II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai 2. Kaltinamasis J. Å . teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino visiÅ¡kai ir nurodė, kad viskas įvyko prieÅ¡ du metus, visko tiksliai neatsimena, gailisi.

Atsimena, kad buvo jaunas ir kvailas, buvo labai pažeistas psichologiÅ¡kai. Savo veiksmus vertina labai neigiamai. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus papildomai nurodė, jog žolės buvo aplink namelį, todėl jam net nereikėjo iÅ¡ komposto dėžės imti. Po nameliu jau buvo sausos žolės, nes ji buvo nupjauta. Sausos žolės galėjo bÅ«ti po nameliu, po namelio grindimis, nes namelis buvo pakeltas nuo žemės. Jis tuo metu rÅ«kė ir numetė į tÄ Å¾olę cigaretę. Turėjo žiebtuvėlį, bet su juo nieko nedarė.

Su žiebtuvėliu užsidegė cigaretę, sėdėjo rÅ«kė ir po to cigaretę numetė į žolę. Viskas užsidegė nuo nuorÅ«kos. Jam kilo mintis numesti nuorÅ«kÄ Ä¯ žolę, pamatė, kad dega ir nuėjo. Kaip pats namelis užsidega jis nematė, tačiau matė kaip pradėjo rÅ«kti žolė, tik rÅ«ko, atviros liepsnos dar nebuvo matyti, pagalvojo, kad tai tik nuo cigaretės dÅ«mai ir tai viskas pasibaigs. DÅ«mų buvo kaip nuo rÅ«kstančios cigaretės. Nuo ten buvo apie 2 – 3 metrų atstumu.

Pareigūnai jam sakė, kad jis pasakytų, jog žiebtuvėliu naudojosi, nes niekas nepatikės, kad nuo nuorūkos užsidegė. Neturėjo tikslo ateiti ir padegti. Tai buvo spontaniškas dalykas. Su N.K. susitaikė, jos atsiprašė, padavė pinigus ir daugiau po to nebendrauja visiškai.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 273 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , kaltu visiÅ¡kai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbti kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka ir kurių patikimumu abejoti pagrindo nėra ir jie patvirtina kaltinamojo kaltę.

4. IÅ¡ J. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus, savo veiksmų esmę suprato. Parodymus duoda savo valia, duodamų parodymų esmę supranta. N. K. pažįsta. Du su puse metų draugavo (buvo pora) su jos anÅ«ke U. J.. 2019 m. birželio 4 d., su U. J. stipriai susipyko, ir abu bendru sutarimu pasakė, kad skiriasi. Po to, sekančiÄ dienÄ vėl susitaikė. 2019-06-07 vėl su U.J. susiginčijo, ir nusprendė, kad tikrai jau nebebendraus.

Didesnė iniciatyva buvo iš U. J. pusės, tačiau ir jis suprato, kad su U. J. bendros ateities neturės, kad nesuderinami jų pomėgiai, elgesiai. Dėl išsiskyrimo U. J. jokios nuoskaudos, pykčio nejautė ir nejaučia. 2019 m. birželio 10 d., nakties metu buvo susitikęs su draugais R. G. ir D. L.. Kiek laiko prabuvo su jais, negali pasakyti. Galėjo būti apie antra valanda, o gal ir vėliau kai su jais išsiskyrė. Pasakė, kad eina namo, tačiau namo nenuėjo. Nenorėjo dar miegoti. O kai jam nesinori miego, tada jis eina pasivaikščioti vienas.

VaikÅ¡tinėja bet kur. TÄ naktį, vaikščiodamas laipteliais pakilo į sodų bendrijÄ (duomenys neskelbtini). Å ioje sodų bendrijoje yra U. J. močiutės sodo sklypas. Å iame sodo sklype jis yra buvęs ne kartÄ . Paskutinį kartÄ buvo 2019 m. birželio 6 d. Buvo kartu su U. J. tÄ kartÄ , sėdėjo sodo namelio-vagonėlio verandoje, valgė ledus, kalbėjosi. Bevaikščiodamas atėjo į U. J. močiutės N. K. sodo sklypÄ . Pirmiausiai atsisėdo sodo namelio-vagonėlio terasoje. Galvojo apie praleistÄ laikÄ su U.

J., apie iÅ¡siskyrimÄ su ja. Taip besėdėdamas degino kaip žaisdamas plastikinį maiÅ¡elį. Po to, tÄ maiÅ¡elį apsvilusį paliko terasoje ant rėmo, dėl to ant to rėmo galėjo likti sudegusio maiÅ¡elio likučiai. Padegti to sodo namelio-vagonėlio, nenorėjo. Atrodo ant U. J. dėl iÅ¡siskyrimo ir nepyko, bet kodėl jam kilo mintis sudeginti jos močiutės sklype sodo namelį, negali paaiÅ¡kinti. Sugalvojo padegti medinį pastatÄ , nes žinojo, kad jame nieko nėra, jokių daiktų.

Taip pat žinojo, kad jį planavo nugriauti. PrieÅ¡ padegdamas jis apgalvojo, kad bÅ«tų kuo mažesnės pasekmės. IÅ¡ komposto dėžės, pasirinko sausos žolės. Å iÄ Å¾olę atsinešė ir pakiÅ¡o po namelio grindimis iÅ¡ lauko pusės. Yra rÅ«kantis, todėl visada turi su savimi žiebtuvėlį, kuriuo ir uždegė sukrautÄ po grindimis sausÄ Å¾olę. Uždegęs žolę, jis dar buvo prie to namelio. Kai pamatė, kad dega jau namelio kampas, tada pasiÅ¡alino iÅ¡ tos vietos.

Sugrįžo į namus pro tÄ pačiÄ vietÄ , pro kur ir atėjo į sodų bendrijÄ . Padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ prisipažįsta visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, dėl žalos atlyginimo pasirašė susitarimÄ , pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ( b. l. 101 – 102).

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji N. K. parodė, kad turi nuosavybės teise jai priklausantį sodo sklypÄ su sodo nameliu ir mobiliuoju nameliu, (duomenys neskelbtini). Sodo namelis negyvenamas, tačiau dažnai atvyksta į šį sodo sklypÄ . 2019-06-09 buvo sode, ten nieko įtartino nepastebėjo. Atlikusi Å«kio darbus išėjo namo. 2019-06-10 apie 04.30 telefonu jos žentui E. J. paskambino Ž. Å ., ir pasakė, kad dega jai priklausantis negyvenamas sodo namelis. Pastate vertingų daiktų nebuvo.

Elektros instaliacija neįrengta, Å¡ildymo įrenginių taip pat nebuvo, todėl mano, kad namelį padegė. Kas galėjo padegti nematė, kadangi ten negyvena, tačiau įtaria anÅ«kės U. J. buvusį draugÄ J. Å ., kadangi apie tris metus jos anÅ«kė U. J. su juo draugavo ir Å¡iuo metu jie susipykę. Papildomai paaiÅ¡kino, kad kadangi namelis buvo senas, jame vertingų daiktų nebuvo, todėl sudegintÄ medinį sodo namelį įvertina 300 eurų. Sodo sklype taip pat stovi sodo namelis-vagonėlis, kuris yra gyvenamas, jame yra visi namų apyvokos daiktai, tik kad jame jie pastoviai negyvena.

Nežino, ar šį namelį J. Å . taip pat norėjo padegti, ar jį tik norėjo apgadinti, bet terasoje, buvo apdegintas rėmas, prie kurio prikaltos terasos sieninės lentelės. Ant Å¡io rėmo buvo tik apsilydžiusi kažkokia plastmasė, kuriÄ ji nuvalė, ir jis nėra sugadintas, todėl jokia žala dėl jo nepadaryta. J. Å . jos atsiprašė dėl to, kad sudegino jos sodo namelį. Kai klausė dėl ko jis taip padarė, jis nieko negalėjo paaiÅ¡kinti, sakė nežinÄ s. Su J. Å . pasirašė susitarimÄ , kad jis padarytÄ Å¾alÄ atlygins iki 2019-07-30.

Kadangi J. Å . įsipareigojo jai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , todėl civilinio ieÅ¡kinio byloje nereiÅ¡kia. J. Å . pretenzijų neturi, su juo susitaikė, praÅ¡o ikiteisminį tyrimÄ nutraukti (b. l. 52 – 54).

6. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. G. parodė, kad J. Å . yra jo draugas. Kartu su juo mokėsi (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad jis draugauja su U. J.. Apie tai, kad jie iÅ¡siskyrę, nežino. Maždaug prieÅ¡ mėnesį laiko, jis juos dar abu kartu matė vaikÅ¡tant. J. Å . apie savo draugystę su U.J. niekada nepasakodavo. Niekada jis nesiskųsdavo jeigu bÅ«davo blogai, ir nesipasakodavo ar kas gerai tarp jų. J. Å . neatviraudavo apie savo asmeninius santykius su drauge, todėl jam nieko keisto, kad jis jam nepapasakojo ir apie iÅ¡siskyrimÄ su U.

J. IÅ¡ jo nuotaikos, elgesio nieko nesimatė, kad kažkas jam yra negerai. 2019 m. birželio 9 d. su J. Å . buvo susitikęs. TÄ dienÄ , į pavakarę buvo kartu su kitu draugu D. L.. Važinėjosi dviračiais. Apie vidurnaktį, J. Å . per programėlę "Snapchat", D. L. parašė žinutę, kad kÄ veikia, gal susitiktų. Kelios minutės po vidurnakčio, jis kartu su D. L. dviračiais atvažiavo prie (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžos. Ten jų laukė jau J. Å .. J. Å . buvo pėsčiomis, be dviračio.

Jis gyvena visai prie pat Å¡ios sankryžos. Tada visi trys (jis su D. L. dviračiais, J. Å . pėsčiomis) atėjo prie takelio, esančio (duomenys neskelbtini), kur yra laiptai į sodų bendrijÄ . Ant tų laiptų sėdėjo, rÅ«kė, kalbėjosi. Kalbėjosi apie viskÄ . Apie kÄ , negali pasakyti, nes nieko reikÅ¡mingo nebuvo, ir neprisimena. J. Å . elgėsi kaip visada įprastai. Buvo geros nuotaikos. Pabuvę visi trys apie 1,5 val., skirstėsi namo. Tai galėjo bÅ«ti beveik antra valanda nakties. Pirmiausiai iki (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos palydėjo J.

Å ., po to jis palydėjo D. L., ir tada grįžo namo. Grįžęs nuėjo miegoti. Miegodamas girdėjo, kad kaukė gaisrinės sirenos, tačiau kelinta tai buvo valanda, nežino, nežiÅ«rėjo. Apie tai, kad J. Å . padegė sodo namelį, nežino. Yra nustebęs, kad J. Å . galėjo taip pasielgti. J. Å . bÅ«das yra įvairus. Kartais jis bÅ«na labai atviras, pasipasakoja kÄ veikė, kokie rÅ«pesčiai. Kartais jis bÅ«na labai uždaras, ir apie save nieko nepasakoja. Paskutiniu metu sakytų, jis buvo uždaresnis, nes ir apie savo iÅ¡siskyrimÄ su U.

J. nepasakojo, ir apie tai, kad jau dirbti turėjo nieko nesakė (b. l. 61 – 62).

7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja U. J. parodė, kad su J. Å . buvo draugai, kaip pora. Draugavo apie du su puse metų. Paskutiniais draugystės metais ji pajuto, kad su J. Å . bendros ateities nebus. Jis pasidarė pavydesnis, nieko nenorėdavo veikti, atrodė, kad jis nežino ko nori gyvenime, neturėjo kažkokio tikslo. Suprato, kad nesutampa jų interesai. Vis dažniau pykdavosi. Buvo ne kartÄ su juo kalbėjus apie iÅ¡siskyrimÄ , bet jis vis jÄ atkalbinėdavo, sakydavo, kad keisis. J. Å . buvo uždaro bÅ«do, atrodė, kad linkęs į depresijÄ .

Dėl to ji ir galutinai vis su juo neiÅ¡siskirdavo, kadangi bijojo, kad jis ko nors sau nepasidarytų. J. Å . negrasino jai, kad jei iÅ¡siskirtų, jis kažkÄ padarys blogo, tik praÅ¡ydavo, kad vis bÅ«tų kartu. 2019 m. birželio 4 d. su J. Å . susipyko, pasakė, vienas kitam, kad iÅ¡siskiria, tačiau J. Å . jai vis tiek raÅ¡inėjo, prašė toliau bendrauti. Vėl su juo pradėjo bendrauti, tačiau praėjus keletui dienų, neprisimena tiksliai kada, galimai tai buvo penktadienis, galutinai ji jam pasakė, kad skiriasi, kad ji su juo, kaip su vaikinu daugiau nebendraus.

Jai atrodo, kad J. Å . realiai nesuvokė, kad jie iÅ¡siskyrė. Jokių emocijų neparodė, neprašė, kad liktų kartu. Iki padegimo, J. Å . rašė jai nereikÅ¡mingus dalykus. Apie tai, kad jis kažkÄ pasidarys sau blogai, ar kažkÄ blogo padarys jokios užuominos nebuvo. Rašė apie tai, kad su kažkuo buvo susitikęs, kad bendravęs, lyg norėdamas sukelti jai pavydÄ . Ji stengėsi neatraÅ¡inėti jam, bet parašė keletÄ Å¾inučių. 2019 m. birželio 10 d. naktį, jÄ pažadino mama J.

J.. Pasakė, kad dega močiutės sodas. Nežino kodėl, bet jai pirma mintis kilo, kad jį padegė J. Å .. Jautė, kad nors jis neva ir priėmė tÄ jų iÅ¡siskyrimÄ ramiai, tačiau iÅ¡ pykčio vis tiek padarė blogai jo Å¡eimai. 2019 m. birželio 10 d. ryte ji su tėčiu nuvažiavo pas J. Å .. Klausė kodėl jis taip padarė jiems. Matėsi, kad J. Å . yra susinervinęs, aiÅ¡kino, kad jis nieko nepadarė, kad jį čia patÄ sys policija, ir nieko jam neįrodys. Tuo pačiu ji paprašė kad J.

Å . prie jos iÅ¡trintų visas josios nuotraukas, kad jų negalėtų paskui vieÅ¡inti. Po to karto ji su J. Å . daugiau nebendravo. J. Å . bendraujant nėra užsiminęs, kad norėtų kažkÄ padegti, ar pažiÅ«rėti kaip kas dega (b. l. 64 – 65). 8. 2019 m. birželio 11 d. įtariamojo J. Å . parodymų patikrinimo vietoje metu, (duomenys neskelbtini) parodė laiptus, kuriais užlipo į sodų bendrijÄ (duomenys neskelbtini). Jam rodant keliÄ atvykus į sodų bendrijÄ (duomenys neskelbtini), parodė į sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir paaiÅ¡kino, kad tai N. K. sklypas, kuriame jis sudegino sodo namelį.

Å iame sklype parodė dėžę, iÅ¡ kurios pasiėmė sausos žolės, taip pat parodė vietÄ , kur padėjo žolę ir jÄ padegė (b. l. 104 – 108). 9. 2019 m. birželio 10 d. protokole-pareiÅ¡kime užfiksuota, kad N. K. nurodė, jog 2019 m. birželio 10 d. apie 04.30 telefonu gautas praneÅ¡imas, kad dega jai priklausantis negyvenamas sodo namelis (duomenys neskelbtini). Pastate vertingų daiktų nebuvo. Elektros instaliacija neįrengta, Å¡ildymo įrenginių taip pat nebuvo. Todėl mano, kad namelį padegė.

Ä®taria anÅ«kės U. J. buvusį draugÄ J. Å .. Turtas nedraustas. Padaryta 500,00 Eur turtinė žala. PraÅ¡o pradėti tyrimÄ ir nustačius tai padariusį asmenį, jį nubausti įstatymo numatyta tvarka (b. l. 36 – 41).

10. Prie 2019 m. birželio 14 d. papildomos nukentėjusiosios N. K. apklausos protokolo pateiktame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esantys pastatai priklauso N. K. (b. l. 57). 11. 2019 m. birželio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Teritorija neaptverta. Sklypo rytinėje dalyje stovi mobilusis namelis su terasa. Už namelio rytinėje pusėje, dviejų metrų atstumu matosi įspausti avalynės pėdsakų fragmentai, kurie nufotografuoti.

Terasoje yra medinė apdaila, ant kurios iÅ¡likę nuodėguliai. Nuo Å¡ios vietos paimti nuodėgulių mėginiai. Å iaurinėje sklypo dalyje yra medinis pastatas, kuris yra tvarkingas. Pietinėje sklypo dalyje yra medinis karkasinis vieno aukÅ¡to, 5,1x3,2 m dydžio namelis, kuris sudegęs. ApžiÅ«rint pastatÄ matosi, kad labiausiai nukentėjo Å¡iaurinė pastato dalis, tai yra pilnai sudegė sienos, ant medinių grindų matosi kiauriniai iÅ¡degimai. Nuo Å¡iaurinės pusės labiausia nudegusių grindų yra paimti nuodėgulių mėginiai.

Tolstant nuo Å¡ios vietos link pietų iÅ¡degimai tolygiai mažėja, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡iaurinėje dalyje ir buvo gaisro židinys. Pastate elektros instaliacija neiÅ¡vedžiota, Å¡ildymo įrenginių nebuvo (b. l. 44 – 49). 12. 2019 m. birželio 10 d. akte dėl kilusio gaisro užfiksuota, kad gaisro kilimo priežastis-tyčinė žmogaus veika-padegimas (b. l. 50). 13. 2019 m. birželio 10 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis J. Å . savanoriÅ¡kai pateikė žiebtuvėlį, kuriuo uždegė sodo namelį, sportinius batus, kuriuos dėvėjo 2019 m. birželio 10 d., bei savo mobilųjį telefonÄ Honor 10 (b. l. 66 – 68). 14. 2019 m. birželio 10 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėti daiktai, kuriuos 2019 m. birželio 10 d. savanoriÅ¡kai pateikė įtariamasis J.

Š., t. y. žiebtuvėlis, sportiniai batai, mobiliojo ryšio telefonas Honor 10 (b. l.69 – 73).

15. Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, J. Å . parodymų patikrinimo vietoje protokolas, protokolas- pareiÅ¡kimas, nekilnojamojo turto registrų iÅ¡raÅ¡as, aktas dėl kilusio gaisro, savanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, daiktų apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad J. Å . 2019 m. birželio 10 d., apie 2 val. 30 min., N. K. priklausančiame sodo sklype, tyčia, su uždegta cigarete padegė sausÄ Å¾olę, taip visuotinai pavojingu bÅ«du - padegant, sunaikino svetimÄ â€“ N. K. priklausantį turtÄ â€“ 300,00 Eur vertės sodo namelį. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki juos patirtina ir kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu kaltinamasis aiÅ¡kiai ir nuosekliai nurodė savo veiksmus.

16. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. Å . kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta. III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai 17. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

18. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis BK bendrojoje ir specialiojoje dalyse numatytiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.

19. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du arba iÅ¡ardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatÄ , jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, iÅ¡ardė ar sugadino strateginę arba svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes.

20. Pažymėtina, jog visuotinai pavojingu bÅ«du svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo bÅ«du laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis bÅ«das padidina veikos pavojingumÄ , nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Atsakomybę Å¡iuo atveju sunkina ne tik atsiradusi konkreti žala, bet ir pats nusikaltimo padarymo bÅ«das. Å iuo atveju N. K. priklausančio sodo namelio padegimas neabejotinai laikytinas visuotinai pavojingu bÅ«du, nes dėl nekontroliuojamo degimo proceso buvo sunaikintas sodo namelis, o nukentėjusioji patyrė realiÄ materialinę žalÄ .

21. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad J. Å ., turėdamas tyčiÄ , sunaikinti svetimÄ turtÄ , suvokdamas, kad gali suketi neigiamas pasekmes, tyčia, su uždegta cigarete padegė sausÄ Å¾olę, taip visuotinai pavojingu bÅ«du – padegant, sunaikino svetimÄ â€“ N. K. priklausantį turtÄ â€“ 300,00 Eur vertės sodo namelį, tai patvirtina ir pats kaltinamasis apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Tokie J. Å . veiksmai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog visuotinai pavojingu bÅ«du padegdamas sodo namelį, padarys nukentėjusiajai turtinę žalÄ .

N. K. pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esantys pastatai priklauso bÅ«tent nukentėjusiajai N. K., kuriai įvykio metu padegant jai priklausantį sodo namelį ir buvo padaryta turtinė žala. 2019 m. birželio 10 d. aktas dėl kilusio gaisro patvirtina, jog gaisro kilimo priežastis-tyčinė žmogaus veika-padegimas. Taigi visų Å¡ių duomenų visuma iÅ¡ esmės sutampa, minėti duomenys patvirtina vieni kitus ir iÅ¡ Å¡ių duomenų visumos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės jog J.

Å .: 2019 m. birželio 10 d., apie 2 val. 30 min., N. K. priklausančiame sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, su uždegta cigarete padegė sausÄ Å¾olę, taip visuotinai pavojingu bÅ«du - padegant, sunaikino svetimÄ â€“ N. K. priklausantį turtÄ â€“ 300,00 Eur vertės sodo namelį.

22. Minėti tyčiniai, kaltinamojo nusikalstami veiksmai nulėmę svetimo, N. K. priklausančio, turto sunaikinimÄ , kvalifikuojami kaip turto sunaikinimas, numatytas BK 187 straipsnyje, o atsižvelgiant į tai, jog minėti veiksmai padaryti visuotinai pavojingu bÅ«du t. y. uždegant sodo namelį – teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nustatyta ir atitinkamÄ veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė, dėl ko kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje. Minėti veiksmai negali bÅ«ti paaiÅ¡kinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis juos atliko tyčia (suvokdamas jų pavojingumÄ , galimas sukelti pasekmes, bei jų atitinkamai norėdamas). Tokiu bÅ«du, konstatuojama, kad kaltinamojo J. Å . veika atitinka BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

23. Teismas pažymi, kad pagal byloje surinktus duomenis ir kaltinamojo J. Å . teisiamojo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus Å¡iame nuosprendyje pareikÅ¡ti kaltinimai buvo patikslinti, paÅ¡alinant iÅ¡ kaltinamojo akto žodžių frazę „turėdamas tikslÄ padegti ir sunaikinti svetimÄ turtÄ , iÅ¡ tame pačiame sklype esančios komposto dėžės atsinešęs glėbį sausos žolės ir sudėjęs jÄ po sodo namelio grindimis iÅ¡ lauko pusės, su atsineÅ¡tu žiebtuvėliu Å¡iÄ Å¾olę padegė“, vietoje jos įraÅ¡ant „su uždegta cigarete padegė sausÄ Å¾olę“ ir taip susiaurinant kaltinimų apimtį.

Å ie atlikti teismo patikslinimai nekeičia nei kaltinime iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių, nei veikos kvalifikavimo. IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai 24. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje, numatyta bausmė – bauda arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2 699/2016).

25. J. Å . atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į nuosavybę. Bylos duomenimis kaltinamasis teistas 1 kartÄ (b. l. 85 – 88), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 84), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 83 – 84), narkologo – psichiatro įskaitoje neįraÅ¡ytas, (b. l. 91). Kaltinamasis su nukentėjusiÄ ja susitaikė (b. l. 124 – 125). Å ios aplinkybės teigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį.

26. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas kvalifikuotos nusikalstamos veikos sudėties nusikaltimas, įvertinant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad kaltinamasis gailėjosi, prisipažino, kritiÅ¡kai vertino savo elgesį, turtinę žalÄ nukentėjusiajai atlygino ir siekiant kaltinamÄ jį ne tik nubausti, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų bei tikslu pasiekti bausmės tikslus ir įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti keliÄ naujų nusikaltimų darymui ir prevenciÅ¡kai pataisyti, skiriama bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant aptartų aplinkybių visetÄ .

27. BK 48 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad laisvės apribojimo bausmės esmė yra per tam tikrÄ laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema. Visgi, parenkamų įpareigojimų pobÅ«dis ir skaičius kiekvienu atveju gali skirtis, tačiau jų turi pakakti bausmės paskirties įgyvendinimui. KonkretÅ«s įpareigojimai parenkami atsižvelgiant į jų tikslingumÄ ir įvykdymo realumÄ , bÅ«simÄ poveikį nuteistajam, taip pat įvertinus kaltininko asmenybės požymius, vertybinę orientacijÄ , elgesį nusikalstamos veikos metu ir po jos, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , priežastis.

Sprendžiant klausimÄ dėl vieno ar kelių įpareigojimų paskyrimo nuteistajam, kiekvienu atveju svarbu atsižvelgti į bylos aplinkybes, padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuteistojo asmenybę. Parinkti įpareigojimai turi užtikrinti ne tik nuteistojo nubaudimÄ , skatinti nuteistÄ jį laikytis įstatymų ateityje bei sudaryti prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų, tačiau atitikti ir nukentėjusiojo interesus. Nagrinėjamu atveju kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam paskiriama įpareigojimas: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

28. Byloje nustatyta, kad J. Å . nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalį (3 veikos) už laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. liepos 15 d. padarytas nusikalstamas veikas, jam buvo paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti, neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbÄ bei uždraudžiant bendrauti su asmenimis vartojančiais narkotines ar psichotropines medžiagas.

Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 14 d. Taigi kaltinamasis 2019 m. birželio 10 d. nusikaltimÄ padarė dar iki nuosprendžio priėmimo, todėl pagal BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalį prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies pridedama Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir į Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę įskaitoma Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu atlikta bausmės dalis, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

29. Kadangi kaltinamasis J. Å . dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiÅ¡kai, byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taikoma BK 641straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : J. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laivės apribojimo bausmę įpareigojant, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Å ., skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laivės apribojimo bausmę įpareigojant, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, pridėti prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ir skirti J.

Å . galutinę 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laivės apribojimo bausmę, įpareigojant per metus laiko iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros ir socialinių paslaugų įstaigose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti bendrauti su asmenimis, vartojančiais psichikÄ veikiančias medžiagas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu atliktÄ bausmės dalį, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Informuoti kaltinamÄ jį J. Å . apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus. Teisėja Agnė Vyliaudaitė