2020-06-10 Nr. AB-11947-3-61-3-02574-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-734-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02574-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas baigėsi dėl reorganizavimo), dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad neturtinę žalą kildina iš to, kad Lukiškių TI-K nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos skambinti telefonu. Pareiškėjo teigimu, telefoniniai skambučiai yra neteisėtai kontroliuojami, skambinimo patalpa yra itin maža, vienu metu telefonu naudojasi keturi asmenys, taip pat patalpoje yra prižiūrintys pareigūnai, kurie klausosi pokalbių, dėl to pažeidžiamas privatumas. Pareiškėjas pažymėjo, kad skambučiui skirtas 15 minučių laikas turėtų būti skirtas ir skaičiuojamas ne nuo numerio rinkimo, tačiau nuo tada, kai asmuo atsiliepia. Pareiškėjas teigė, kad nėra teisinga tokia situacija, kuomet skambinant kitas asmuo neatsiliepia, tačiau skambutis vis tiek yra laikomas įvykusiu.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 85 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pareiškėjas turi teisę bei naudojasi ja skambinti telefonu Lukiškių TI-K. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę naudotis šia teise. Vadovaujantis BVK 102 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Lukiškių TI-K nurodė, kad skambinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Už suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu organizavimą bei apsaugą yra atsakingi Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros dieninės pamainos pareigūnai. Pareigūnai, organizuojantys skambučius, juos registruoja ir sutikrina skambintojo leistinumą skambinti, taip pat vykdo skambintojo apsaugą ir priežiūrą. Esant reikalui, atsako skambintojui į jo klausimus bei kontroliuoja, kokiais numeriais jis skambina, todėl nebūti šalia skambintojo nėra galimybės.

5. Nurodė, kad nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato skambinimui skirtuose kambariuose esančio atstumo tarp skambintojo ir jo apsaugą ir priežiūrą vykdančio pareigūno. Lukiškių TI-K pareigūnai, kontroliuojantys ir vykdantys telefoninius pokalbius, nesiklauso nuteistųjų pokalbių ir griežtai vadovaujasi Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-252 (Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymo redakcija Nr. 1-340) (toliau – Aprašas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 26 d. rašte Nr. 1S-3234 „Dėl teisės aktų reglamentavimo“ pasisakyta dėl telefoninių skambučių suteikimo organizavimo bei telefoninių pokalbių trukmės skaičiavimo. Kalėjimų departamento rašte konstatuota, kad į pokalbio laiką turėtų būti įskaitytas skambinimo ir kalbėjimo laikas, dėl to skambinimo ir kalbėjimo laikas pradedamas skaičiuoti pradėjus rinkti telefono numerį. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų ir dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl to, jog pareiškėjui naudojantis teise paskambinti telefonu, jį lydintis pareigūnas klausosi jo pokalbių, skambinimo patalpa yra per ankšta, skambučio trukmė yra skaičiuojama netinkamai, o neprisiskambinus norimam asmeniui nepagrįstai laikoma, jog skambutis įvyko. Pareiškėjas šiuo klausimu kreipėsi su 2018 m. gegužės 15 d. skundu į Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K pareiškėjui į skundą atsakė 2018 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 96-2192, kurį pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2018 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-2268, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas, įvertinęs BVK, Taisyklių ir Aprašo nuostatas, priėjo išvadą, kad BVK ir Taisyklės nustato pareigą pataisos įstaigoms suteikti galimybę nuteistiesiems paskambinti telefonu. Tačiau teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką, yra numatyti ir tam tikri šios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, teisė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam yra skambinama, telefono numerį, vardą ir pavardę. Be to, pareigūnams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos.

10. Teismas nurodė, kad byloje esančios skambinimo patalpos fotonuotraukos patvirtina, jog Lukiškių TI-K yra sudarytos galimybės naudotis telefonu įgyvendinant teisę paskambinti. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis telefonu, kadangi pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kokiomis dienomis naudojantis skambučio teise jam nebuvo užtikrinamas privatumas, tokių aplinkybių nenurodė ir skunde, pateiktame Lukiškių TI-K. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad jam naudojantis šia teise buvo trukdoma ar kitaip varžoma ši jo teisė. Be to teismas pažymėjo, kad pagal nurodytas Aprašo nuostatas, nuteistieji, visais atvejais, norėdami paskambinti, turi pareigą prašyme nurodyti asmenį, kuriam norima paskambinti, ir jo telefono numerį. Taigi nuteistasis, naudodamasis teise paskambinti, gali skambinti tik prašyme nurodytam asmeniui. Šios tvarkos laikymosi vykdymą užtikrina nuteistuosius lydintys pareigūnai. Siekdami įgyvendinti šią teisės aktų jiems įtvirtinta pareigą, pareigūnai privalo stebėti nuteistąjį besinaudojantį teise paskambinti ir nustačius pažeidimą jo pokalbį nutraukti. Toks nuteistojo stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, kadangi kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisės paskambinti telefonu ribojimai, jeigu jie yra nustatyti įstatymu ir pagrįsti, patys savaime negali būti suprantami, kaip teisių pažeidimas (LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-968/2011; 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A67-756/2018). Pareigūnai, prižiūrėdami asmenis, besinaudojančius skambučio teise, įgyvendina jiems įtvirtintą pareigą laisvės atėmimo vietose užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendina nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus bei užkardo konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentus, jog jam naudojantis skambučiu nebuvo užtikrinamas privatumas, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas atkreipė dėmesį, jog teisės aktai nenustato jokių reikalavimų skambinimo patalpos įrengimui, todėl pačioms pataisos įstaigoms yra palikta diskrecijos teisė nuspręsti, kaip ši patalpa turi būti įrengta. Byloje esančios skambinimo patalpos fotonuotraukos patvirtino, kad Lukiškių TI-K yra įrengta skambinimo patalpa, o nesant teisinio reglamentavimo, kaip šios patalpos privalo būti įrengtos, teismas priėjo išvadą, kad Lukiškių TI-K yra tinkamai įgyvendinusi pareigą sudaryti sąlygas naudotis skambučio teise.

12. Nagrinėjamu atveju nepagrįstais teismo laikyti ir pareiškėjo skundo teiginiai, susiję su skambučio trukmės skaičiavimu. Iš pateiktos BVK 102 straipsnio 2 dalies nuostatos teismas sprendė, kad 15 min. apima tiek skambinimą, tiek kalbėjimą, todėl pareiškėjas yra neteisus teigdamas, jog 15 min. terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo, kuriam skambinama, atsiliepia į skambutį. Be to, Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 26 d. rašte Nr. 1S-3234 yra nurodyta, kad į pokalbio laiką turėtų būti įskaitytas skambinimo ir kalbėjimo laikas, dėl to skambinimo ir kalbėjimo laikas pradedamas skaičiuoti pradėjus rinkti telefono numerį.

13. Pareiškėjas skunde teigė, kad skambutis nepagrįstai yra laikomas įvykusiu, net jeigu asmuo neatsiliepia, tačiau teismas pažymėjo, kad BVK 102 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuteistiesiems teisę susiklosčius svarbioms aplinkybėms prašyti papildomo skambučio. Be to, Aprašas, taip pat suteikia galimybę, neprisiskambinus norimam asmeniui, pagal galimybes persikelti skambinimo laiką (Aprašo 23 punktas).

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, naudodamasis skambinimo teise, galėjo patirti tam tikrus nepatogumus dėl asmenų buvimo patalpoje, papildomo triukšmo, būdingus kalinimo įstaigai, tačiau bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad neigiami išgyvenimai būtų pasiekę tokį lygį, kuris galėtų būti įvertintas priteisiant neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K būtų atlikusi tam tikrus neteisėtus veiksmus.

III. 15. Pareiškėjas J. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K teiginiai, jog vienu metu toje pačioje patalpoje gali skambinti iki 4 asmenų yra nepagrįsti ir turėtų būti konstatuotas privatumo pažeidimas. Be to, teismo vertinimas, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo pokalbių klausosi, yra nepagrįstas. Pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. 1-340 prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniui, nes yra neteisėtai kontroliuojami socialiniai ryšiai. Taip pat, pareiškėjo vertinimu, nepagrįstas teismo vertinimas, kad į 15 min. terminą įeina paskambinimas ir kalbėjimas.

17. Atsakovas Lukiškių TI-K pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliacinio skundo ribas.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Lukiškių TI-K skambinant telefonu nebuvo užtikrinamas privatumas.

23. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymi, jog pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (neteko galios nuo 2020 m. balandžio 4 d.), 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Tokią priežiūrą sudaro, be kita ko, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose (7.1. punktas). Laisvės atėmimo vietų pareigūnai turi imtis tokių priemonių, kad būtų užtikrinta betarpiška ir nuolatinė suimtųjų bei nuteistųjų priežiūra. Suimtųjų bei nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarką reglamentuoja Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1-340 patvirtintas Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašas, kurio 4 punkte nustatyta, kad skambinimo tvarką kontroliuoja Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros, Socialinės reabilitacijos, įskaitos bei Kriminalinės žvalgybos skyrių pareigūnai ir darbuotojai. Šio Aprašo 32 ir 33 punktai numato, jog pareigūnas, organizuojantis suimtųjų ir nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu, turi teisę pats surinkti abonento numerį, kuriam pageidauja skambinti suimtasis ar nuteistasis, o taip pat, esant skambinimo ir kalbėjimo telefonu suteikimo ir organizavimo tvarkos pažeidimams, pareigūnas turi teisę suimtojo ar nuteistojo skambinimą ir kalbėjimą telefonu nutraukti arba neleisti jam įvykti.

24. Taigi, laisvės atėmimo vietos pareigūnams teisės aktai nustato pareigą užtikrinti skambinančiųjų priežiūrą ir kontrolę pokalbių metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia kontrolė gali apriboti asmenų privatumą, sukelti tam tikrų neigiamų patyrimų, tačiau tam tikri suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo bei kitokio pobūdžio apribojimai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su kalinimo esme ir tikslais, bei saugaus bausmės vykdymo užtikrinimu, kol tai asmeniui nesukelia itin rimtų neigiamų padarinių, galėjusių nulemti neturtinės žalos kilimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas šioje dalyje skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė. Pareiškėjas nekonkretizavo ir neindividualizavo, nenurodė konkrečių atvejų, kad vykdoma jo skambučių kontrolė sudarytų prielaidas patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog į 15 minučių pokalbio telefonu trukmę įeina skambinimas ir kalbėjimas telefonu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų teisę skambinti telefonu nustato Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnis. Ši teisė yra ribojama laike. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalį skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Nurodyta teisės norma aiškiai nustato, kad telefono numerio surinkimas ir pokalbis negali tukti ilgiau kaip 15 minučių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai interpretuojamos pokalbio trukmės atmestini kaip prieštaraujantis Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalyje nustatytam teisiniam reglamentavimui.

26. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė