2013-03-20 Nr. AB-678-3-63-3-00243-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-103/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00243-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. P., D. P., V. G. (V. G.), N. K., A. P. ir M. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. P., D. P., V. G., N. K., A. P. ir M. P. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai J. P., D. P., V. G., N. K., A. P., M. P. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti 2007 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-1403, 2008 m. vasario 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-1019-(1.3) ir 2009 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-1858. Skunde pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti skundu ginčijamų administracinių aktų galiojimą. Būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentavo tuo, jog yra tikėtinas ginčijamų įsakymų pagrindu suformuotų bei nekilnojamojo turto registro įstaigoje įregistruotų žemės sklypų privatizavimas, skaidymas, paskirties keitimas, sklypus skiriančios tvoros griovimas ir kt., o tai, pareiškėjų vertinimu, lemtų teisminių ginčų kilimą ateityje.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi (b. l. 54–55) priėmė pareiškėjų skundą, tačiau atmetė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinėse bylose Nr. AS146-47/2010, AS502-451/2008 pateiktais išaiškinimais ir įvertinęs prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turinį, padarė išvadą, jog jis iš esmės pagrįstas prielaidomis, susijusiomis su galinčiomis kilti pasekmėmis, tačiau nepateikti jas pagrindžiantys įrodymai. Teismas pažymėjo, kad nors ginčijami administraciniai aktai yra priimti 2007–2009 metais, pareiškėjai nenurodė, jog iki skundo teismui padavimo dienos su nustatyta tvarka įregistruotais žemės sklypais Vilties g. (duomenys neskelbtini) ir Vilties g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būtų bandoma atlikti ar yra atliekami veiksmai, galintys apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas padarė išvadą, kad šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, pareiškėjai patirtų reikšmingų neigiamų pasekmių ir pareiškėjų skundo tikslo siekimas iš esmės pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.

II. Pareiškėjai J. P., D. P., V. G., N. K., A. P., M. P. padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atskirajame skunde nurodo, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, ginčo žemės sklypo, esančio Vilties g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, naudotojams nėra trukdoma keisti šio sklypo teisinę padėtį ar atlikti kitus veiksmus su šiuo sklypu, jį nupirkti, pakeisti paskirtį, statyti statinius ant ginčijamos ribos, įkeisti ir pan. Teigia, kad atlikus šiuos veiksmus ir teismui šioje byloje priėmus pareiškėjams palankų sprendimą – panaikinus ginčijamus administracinius aktus, toks sprendimas gali būti neįvykdomas, nes būtų pasikeitusi ginčo žemės sklypo teisinė padėtis. Mano, kad tam, jog būtų pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nėra būtina, kad veiksmai, nuo kurių siekiama apsisaugoti reikalavimo užtikrinimo priemone, būtų pradėti vykdyti, pakanka, kad realiai egzistuotų grėsmė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Pareiškėjai prašo laikinai sustabdyti galiojimą byloje ginčijamų aktų, kuriais buvo patvirtinti valstybinės žemės sklypų Vilties g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje planai bei nustatytos parduodamo žemės sklypo Vilties g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje dalys ir V. M. (V. M.) bei J. R. parduotos naudojamo valstybinio žemės sklypo, esančio Vilties g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, dalys. Pareiškėjai mano, kad nesustabdžius šių administracinių aktų galiojimo, žemės sklypo, esančio Vilties g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje naudotojams nėra trukdoma keisti šio sklypo teisinį statusą ar atlikti kitus veiksmus su šiuo sklypu, jį nupirkti, pakeisti paskirtį, statyti statinius ant ginčijamos ribos, įkeisti ir pan. Teigia, kad atlikus šiuos veiksmus ir teismui šioje byloje priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, toks sprendimas gali būti neįvykdomas, nes būtų pasikeitęs ginčo žemės sklypo teisinis statusas.

Įvertinusi pareiškėjų dėstomus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai tėra tik į ateitį nukreiptos prielaidos, nes pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jų išvardinti veiksmai yra ar bus realiai atliekami – t. y. pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad tokių veiksmų atlikimas yra realus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Būtent šios faktinės aplinkybės ir lemia konkrečių teisės normų taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį 2010 m. vasario 12 d. administracinėje byloje Nr. AS556-135/2010).

Taip pat pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra siejamas su grėsmės, kad būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdomas arba sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, realumu. Šioje byloje, kaip galima matyti iš pareiškėjų skundo argumentų, yra keliamas klausimas dėl besiribojančių žemės sklypų ribų, todėl gretimo žemės sklypo teisinio statuso pasikeitimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėtų jokios tiesioginės įtakos šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymui.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sudarančios prielaidas manyti, jog būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas, todėl laikytina, kad pareiškėjai neįrodė, jog šioje byloje priimto sprendimo įvykdymas iš tiesų bus apsunkintas ar pasidarys negalimas. Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad šiuo atveju priimtas procesinis sprendimas netaikyti pareiškėjų prašomos priemonės jų skundo reikalavimams užtikrinti neatima iš pareiškėjų teisės ateityje, atsiradus naujoms aplinkybėms, bet kurioje proceso stadijoje pateikti teismui naują (motyvuotą ir pagrįstą įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo (ABTĮ 71 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų J. P., D. P., V. G. (V. G.), N. K., A. P. ir M. P. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė